- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-22
- Bylos Nr.
- 2A-68-124/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė (pran.), Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- A. Ž., E. Ž.
- Atsakovas
- E. Ž., A. Ž.
- Kategorijos
- 75.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja R.Volikienė Procesinio sprendimo kategorija 75.4.1,75.8.,77.4.2,78.2.1
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiauliai, 2010m. kovo 22 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009m. spalio 1d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-12-284/2009 pagal E. Ž. ieškinį atsakovui A. Ž. , dalyvaujant išvadą duodančiai Pakruojo rajono Vaiko teisių apsaugos tarnybai, dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir turto padalijimo, ir atsakovo A. Ž. priešieškinį ieškovei E. Ž. dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir turto padalijimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. Ž. ieškiniu (t.1, b.l. 1- 6) ir patikslintu ieškiniu (t.1, b.l. 47-53) kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, priteisti iš atsakovo 5000 Lt neturtinei žalai, padarytai dėl santuokos nutraukimo, atlyginti, nepilnamečių vaikų sūnaus R. ir dukros M., gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikams: sūnui R. ir dukrai M., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 500 Lt kiekvienam nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jų pilnametystės. Padalyti santuokos metu įgytą turtą ir priteisti asmeninės nuosavybės teise: automobilį „Seat Ibiza" valst. Nr.(duomenys neskelbtini) - 7000Lt vertės, motociklą „Aprilia, RS 125" valst.Nr. (duomenys neskelbtini) - 6000Lt vertės, šaldiklį „SNAIGĖ" - 900Lt vertės, miegamojo komplektą - 1300Lt vertės, televizorių „Yamakura" - 200Lt vertės, vėjapjovę -1100 Lt vertės, žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 4077 Lt, viso turto už 20 577 Lt. Atsakovui priteisti asmeninės nuosavybės teise : automobilį „Opel, Astra" valst.Nr.(duomenys neskelbtini) - 16000Lt vertės, ratinį traktorių „VTZ-VMTZ" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 4000Lt vertės, šaldytuvą „Wirpool" - 1200Lt vertės, dujinę viryklę - 800Lt vertės, televizorių „Samsung" - 1100Lt vertės, dulkių siurblį „Prestige" - 800Lt vertės, žoliapjovę - 400Lt vertės, grūdų malūną - 600Lt vertės, šienapjovę - 2200Lt vertės, 1/2 kombaino „Sampo" - 2000Lt vertės, žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3058Lt. Viso turto - 32158Lt vertės. Priteisti ieškovei iš atsakovo 11581 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį, pripažinti ieškovės asmenine nuosavybe žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1553Lt ir šiame sklype esančius pastatus: gyvenamąjį namą (vidutinė rinkos vertė 20833Lt), garažą (vidutinė rinkos vertė 869Lt), tvartą (vidutinė rinkos vertė 1172Lt), viralinę (vidutinė rinkos vertė 716Lt), daržinę (vidutinė rinkos vertė 872 Lt). Ieškovė nurodė, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas - nebuvo lojalus, negerbė ieškovės, nuo 2007 metų nerėmė nei materialiai, nei moraliai, neprisidėjo prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tinkamai nesirūpino nei vaikų išlaikymu, nei jų auklėjimu. Galutinai santuoka iširo tik dėl atsakovo kaltės, kai jis pradėjo ieškovės atžvilgiu vartoti psichologinį ir fizinį smurtą bei tapo jai neištikimas. Atsakovas ne kartą yra išvaręs ieškovę su vaikais iš namų, jis visiškai neprisideda prie šeimos išlaikymo, šalių nebesieja jokie santykiai. Kadangi dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, todėl iš jo turi būti priteista 5000 Lt neturtinė žala, padaryta dėl santuokos nutraukimo. Gyvenant santuokoje ieškovė nuolat patirdavo pažeminimą, gėdą prieš kaimynus, artimuosius ir net savo vaikus, yra patyrusi ir fizinį smurtą. Visa tai atsiliepė jos sveikatai. Ieškovė nuo pat vaikų gimimo jais rūpinosi, juos prižiūrėjo, auklėjo ir toliau nori jais tinkamai rūpintis, todėl prašo gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodo, jog vaikų sūnaus Ramūno ir dukters Mildos išlaikymui reikalinga skirti po 1000 Lt kiekvienam per mėnesį. Atsakovas turi nuolatinį darbą ir yra pajėgus teikti minėto dydžiui išlaikymą vaikams. Gyvenant santuokoje šalys įsigijo žemės sklypą (vidutinė rinkos vertė 1553Lt), gyvenamąjį namą (vidutinė rinkos vertė 20833Lt), garažą (vidutinė rinkos vertė 869Lt), tvartą (vidutinė rinkos vertė 1172Lt), viralinę (vidutinė rinkos vertė 716Lt), daržinę (vidutinė rinkos vertė 872Lt), žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 4077Lt, žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 3058Lt, automobilį „SEAT, IBIZA" valst.Nr.(duomenys neskelbtini) - 7000Lt vertės, automobilį „OPEL, ASTRA" valst.Nr.(duomenys neskelbtini) - 16000Lt vertės, motociklą „APRILIA, RS 125" valst.Nr. (duomenys neskelbtini) - 6000Lt vertės, ratinį traktorių „VTZ-VMTZ" valst.Nr. (duomenys neskelbtini)- 4000Lt vertės, šaldytuvą „WIRPOOL" -1200Lt vertės, šaldiklį „Snaigė"- 900Lt vertės, dujinę viryklę - 800Lt vertės, miegamojo komplektą - 1300Lt vertės, prieškambario komplektą - 700Lt vertės, televizorių „SAMSUNG"- 1100Lt vertės, televizorių „YAMAKURA"- 200Lt vertės, dulkių siurblį „PREST1GE"- 800Lt vertės, vejapjovę -1100Lt vertės, žoliapjovę - 400Lt vertės, grūdų malūną- 600Lt vertės, šienapjovę - 2200Lt vertės, 1/2 kombaino „SAMPO" - 2000Lt vertės, viso turto už 80450 Lt. Ieškovė prašo padalyti santuokos metu įgytą turtą ir jai asmeninės nuosavybės teise priteisti automobilį „SEAT, IBIZA" valst.Nr.(duomenys neskelbtini) - 7000Lt vertės, motociklą „APRILIA, RS 125" valst.Nr. (duomenys neskelbtini) - 6000Lt vertės, šaldiklį „Snaigė"- 900Lt vertės, miegamojo komplektą - 1300Lt vertės, televizorių „YAMAKURA"- 200Lt vertės, vėjapjovę -1100Lt vertės, žemės sklypą (duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė 4077Lt.Viso turto - 20577Lt vertės.
Atsakovui asmeninės nuosavybės teise prašo priteisti sekantį turtą: automobilį „OPEL, ASTRA" valst.Nr.(duomenys neskelbtini) - 16000Lt vertės, ratinį traktorių „VTZ-VMTZ" valst. Nr. (duomenys neskelbtini)- 4000Lt vertės, šaldytuvą „WIRPOOL" -1200Lt vertės, dujinę viryklę - 800Lt vertės, televizorių „SAMSUNG" - 1100Lt vertės, dulkių siurblį „PRESTIGE"- 800Lt vertės, žoliapjovę - 400Lt vertės, grūdų malūną- 600Lt vertės, šienapjovę 2200Lt vertės,1/2 kombaino „SAMPO" - 2000Lt vertės, žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė vertė 3058Lt.Viso turto - 32158Lt vertės. Kadangi atsakovui tenka didesnė bendro turto dalis, ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 11581 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, garažą, tvartą, viralinę, daržinę, ieškovė prašo pripažinti jos asmenine nuosavybe. Gyvenamasis namas, garažas, tvartas, viralinė bei daržinė buvo nupirkti už lėšas, kurias ieškovės motina S. U. jai perleido pagal 1992-05-06 notariškai patvirtintą sutartį. Taip pat už jos motinos perleistas lėšas buvo nupirktas ir žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas už savo turėtus investicinius čekius yra įsigijęs UAB „Silmesta", akcijų, tačiau kiek, kokios vertės, ieškovei nežinoma. Teismo posėdyje prašė miegamąjį komplektą palikti atsakovui, nes šis juo pastoviai naudojasi.
Priešieškiniu (t. 1, b.l. 82-89) ir patikslintu priešieškiniu (t.3, b.l. 117-123) atsakovas A. Ž. prašė nutraukti santuoką tarp ieškovės E. Ž. (U.) ir atsakovo A. Ž., pripažįstant dėl santuokos nutraukimo kalta ieškovę E. Ž., nepilnamečių vaikų R. ir M. gyvenamąją vietą nustatyti su jų tėvu, iš ieškovės nepilnamečių vaikų R. Ž. ir M. Ž. išlaikymui priteisti kiekvienam po 130 Lt, nustatyti, kad santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007 m. sausio 30 d., 60 000 litų pripažinti A. Ž. asmenine nuosavybe, automobilį „SEAT, IBIZA" valst.Nr.(duomenys neskelbtini)- 7000 Lt vertės, pripažinti ieškovės E. Ž. asmenine nuosavybe ir šio turto nedalinti, 0,20 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) ne su jame esančiais pastatais-gyvenamuoju namu, garažu, tvartu, viraline, daržine pripažinti bendrąja santuokine nuosavybe. Santuokoje įgytą turtą padalinti taip: E. Ž. priteisti 1/2 dalį 0,20 ha žemės sklypo, 1/2 dalį gyvenamojo namo, ½ dalį priklausinių- garažo, tvarto, viralinės, daržinės, esančių (duomenys neskelbtini) bendros 72 500 Lt vertės; 1,0700 ha ploto 4077 Lt vertės žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini); daiktus-šaldiklį „Snaigė"- už 900 Lt, miegamojo komplektą už 1300 Lt, prieškambario komplektą- 700 Lt., televizorių „YAMAKURA" už 200 Lt, vejapjovę už 1100 Lt. Iš viso priteisti turto už 80 777 Lt. Atsakovui A. Ž. po santuokos nutraukimo priteisti 1/2 dalį 0,20 ha žemės sklypo, ½ dalį gyvenamojo namo, 1/2 dalį priklausinių- garažo, tvarto, viralinės, daržinės, esančių (duomenys neskelbtini), bendros 72 500 Lt vertės; 0,800 ha 3058 Lt vertės žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini); automobilį „OPEL, ASTRA" valst. Nr.(duomenys neskelbtini) - 9000 Lt, ratinį traktorių „VTZ-VMTZ" valst.Nr. (duomenys neskelbtini) - 4000 Lt, šaldytuvą „WIRPOOL" -1200 Lt, dujinę viryklę - 800 Lt, televizorių „SAMSUNG" - 1100 Lt, dulkių siurblį „PRESTIGE"- 800 Lt, žoliapjovę - 400 Lt, grūdų malūną- 600 Lt, šienapjovę 2200 Lt, 1/2 kombaino „SAMPO" - 1000 Lt, viso už 96 658 Lt. Už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį 15 881 Lt ieškovei piniginės kompensacijos nepriteisti. Motociklą „APRILIA" RS 125 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 6000 Lt vertės nedalinti, paliekant jį sūnui R. Ž.. Nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką: pripažinti teisę A. Ž. naudotis patalpomis mansardoje: 1-10 (16,77 kv.m.); 1-8 (6,60 kv.m.); 1-9 (9,07 kv.m.); pripažinti teisę E. Ž. naudotis patalpomis pirmame aukšte: 1-1 (8,26 kv.m.); 1-2 (34,56 kv.m.); 1-7 (9,38 kv.m.), veranda 4-245; palikti naudotis bendrai patalpas namo pirmame aukšte 1-3 (3,45 kv.m.); 1-4 (9,04 kv.m.); 1-5 (1,10 kv.m.); 1-6 (8,39 kv.m.) ir patalpas namo rūsyje: R-l (19.39 kv.m);R-2 (33.96 kv.m.); R-3 (5.67 kv.m); R-4 (7.77 kv.m); pripažinti teisę A. Ž. naudotis kiemo statiniais: 1/2 dalimi daržinės 5Ilm (38,00 kv.m.); viraline 4Ilp (22,00 kv.m.); pripažinti teisę E. Ž. naudotis kiemo statiniais: 1/2 dalimi daržinės 5Ilm (38,00 kv.m.); tvartu 3Ilp (35,00 kv.m.); garažu 2Glp (26,00 kv.m.); o 0,20 ha namų valdos žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) palikti naudotis bendrai.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad iš pradžių su ieškove sugyveno gerai. Visada rūpinosi šeima, jos išlaikymu ir šeimos gerove. Tačiau ieškovei nepatiko atsakovo gaunamo uždarbio dydis. Nuo 1991 m. atsakovas pradėjo ūkininkauti, bet ir toliau atsakovo gaunamos pajamos ieškovės netenkino. Todėl pamažu, nuo 2006 m. tarpusavio santykiai pradėjo blogėti, šalys pradėjo nesutarti. Nuo 2007 m. sausio mėnesio pradėjo gyventi atskirai. Faktiškai nuo to laiko šalių santuoka yra iširusi. Būtent, pati ieškovė iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas, nes 2007 m. liepos viduryje nieko nesakiusi šeimai, išvyko į užsienį. Tokiu elgesiu ieškovė pati galutinai sugriovė pasitikėjimą ja, būdama užsienyje nei karto atsakovui nepaskambino, nepasidomėjo kaip sekasi namuose likusiems vaikams, nė karto neatsiuntė lėšų vaikų išlaikymui. Išvykus ieškovei į užsienį, atsakovas kartu gyveno su vaikais, ruošė jiems maistą, pirko daiktus ir rūbus. Su vaikais atsakovas labai gerai sutaria ir bendrauja. Vaikams name yra skirti atskiri kambariai, sudarytos visos sąlygos mokytis, tobulėti ir tinkamai praleisti laisvalaikį, vaikai vienas kitą myli, puikiai tarpusavyje bendrauja. Atsakovas dirba, gauna pastovias pajamas, o be to dar ūkininkauja, todėl vaikams kas mėnesį bus garantuotos pragyvenimo lėšos. Atsakovas mano, kad vaikams jis galės suteikti geresnes gyvenimo ir buities sąlygas, nei ieškovė. Ieškovės kas mėnesį gaunamas 800 Lt atlyginimas yra pakankamas mokėti vaikų išlaikymui kas mėnesį po 130 litų kiekvienam.
Gyvendami santuokoje šalys įsigijo turto už 70950,00 litų. Faktiškai šalių santuoka baigėsi 2007 m. sausio mėnesį, kuomet šalys pradėjo gyventi atskirai, nebevedė bendro ūkio. Nuo tos dienos kiekvienas turi atskiras lėšas savo išlaidoms ir pragyvenimui. 2008-03-21 atsakovas sūnui R. nupirko motociklą „APRILIA" RS 125. Šiuo motociklu nei ieškovė, nei atsakovas nesinaudojo, todėl motociklas turi būti nedalijamas, kaip daiktas, priklausantis vaikui. Lėšos už parduotus grūdus yra taip pat yra nedalintinos, nes atsakovas jas gavo už 2007 m. derlių, kuomet su ieškove kartu jau nebegyveno. Iš viso per tą laikotarpį, kuomet ieškovė paliko šeimą ir išvyko iš namų, atsakovas sutaupė 60 000,00 litų. Todėl šias lėšas atsakovas prašo pripažinti jo asmenine nuosavybe ir nedalinti. Ieškovei E. Ž. asmenine nuosavybe paskirti 7000 litų vertės automobilį „SEAT IBIZA" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo nedalinti, o motociklą APRILIA RS 125 palikti naudotis sūnui R. Ž..
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad žemės sklypas su pastatais, esantys (duomenys neskelbtini), įgyti santuokos metu pripažintini asmenine ieškovės nuosavybe, nes nupirkti už lėšas, kurias davė jos motina S. U.. Pagal 1992-05-15 namo pirkimo-pardavimo sutarties 2 punkto „b" papunktį už perkamą namą buvo panaudota 24052 rb. vienkartinių valstybės išmokų ir tikslinių kompensacijų. Tačiau pagal to paties 2 punkto „a" papunktį už namą buvo sumokėta 3341 rb. grynais pinigais, kurie buvo bendroji su ieškove santuokinė nuosavybė. Be to, 1992-05-06 sutartimi ieškovės motina S. U. tik perleido jai priklausančias vienkartines valstybės išmokas ir tikslines kompensacijas, nurodydama, kad perleistos vienkartinės valstybės išmokos ir tikslinės kompensacijos turi būti panaudotos konkrečiai gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bei 0,2000 ha ploto žemės sklypo pirkimui. Atsakovas sutinka, kad įgytas nekilnojamasis turtas-namas- būtų įregistruotas ieškovės E. Ž. nuosavybė, tačiau kaip bendroji santuokinė, o ne asmeninė nuosavybė. Nuo 1992-05-15, kai namas buvo privatizuotas, šalys bendrai jį prižiūrėjo, remontavo- apmūrijo verandą, įėjimą į namą, skliautus, pakeitė visą namo šildymo sistemą, langus į plastikinius, padarė namo vidaus remonto darbus ir taip namo prekinę vertę pagerino iš bendrų santuokinių lėšų. Taip pat prižiūrėjo ir namų valdos žemės sklypą. Minėtas nekilnojamasis turtas įgytas už bendras santuokines lėšas, todėl yra bendroji jungtinė santuokinė nuosavybė. Teisėtas nepilnamečio vaiko interesas, viena iš pagrindinių sąlygų, numatytų CK 3.123 straipsnyje. Su atsakovu lieka gyventi ne tik nepilnamečiai vaikai R. ir M., bet ir pilnametis sūnus A., kuris dar mokosi Joniškio žemės ūkio mokykloje ir yra priklausomas nuo atsakovo, nes neturi savo lėšų ir turto. Todėl, siekiant apginti vaikų interesus, yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių ir atsakovui priteisti 2/3 dalis žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančiais(duomenys neskelbtini), o ieškovei E. Ž. 1/3 dalį. Tokiomis proporcijomis padalijus žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esantį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nebus didelis ar esminis ieškovės teises pažeidžiantis nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Kitus daiktus-žemės ūkio techniką, automobilius, namų apyvokos bei buities daiktus padalinti pagal ieškovės E. Ž. pasiūlymą.
Žemesnės instancijos teismas
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2009m. spalio 1d. sprendimu (t.3, b.l. 149-165) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, nutraukė santuoką tarp A. Ž. ir E. Ž. (U.) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės E. Ž. ieškinio dalį dėl 5000 litų neturtinės žalos priteisimo atmetė, nustatė nepilnamečio sūnaus R. Ž. gyvenamąją vietą su tėvu A. Ž., nepilnametės dukters M. Ž. gyvenamąją vietą nustatė su motina E. Ž., atmetė ieškovės E. Ž. ieškinio dalį ir atsakovo A. Ž. priešieškinio dalį dėl išlaikymo vaikams priteisimo, atmetė ieškovės E. Ž. ieškinio dalį dėl 0,20 ha žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) rajone su jame esančiais pastatais-gyvenamuoju namu, garažu, tvartu, viraline, daržine, bendros 26015 Lt vertės, pripažinimo jos asmenine nuosavybe.
Tenkino atsakovo A. Ž. priešieškinio dalį dėl 0,20 ha žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) su jame esančiais pastatais-gyvenamuoju namu, garažu, tvartu, viraline, daržine bendros 145000Lt vertės, pripažinimo bendrąją santuokine nuosavybe ir jos padalinimo, pripažino 0,20 ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini) rajone su jame esančiais pastatais-gyvenamuoju namu, garažu, tvartu, viraline, daržine bendros 145000Lt vertės sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir ją padalino, atsakovo A. Ž. pinigines lėšas 60000 Lt, ieškovės E. Ž. automobilį „SEAT IBIZA“ pripažino bendrąja santuokine nuosavybe ir juos padalino. Santuokoje įgytą turtą padalino taip:
Ieškovei E. Ž. priteisė: 1/2 dalį 0,20 ha žemės sklypo ,1/2 dalį gyvenamojo namo, 1/2 dalį priklausinių - garažo, tvarto,viralinės, daržinės,esančių adresu (duomenys neskelbtini)bendros 72500Lt vertės, 1,0700ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), 4077Lt vertės, daiktus: automobilį "Seat IBIZA" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - 7000 litų vertės; šaldiklį" SNAIGĖ,,- 900 litų vertės; televizorių " YAMAKURA" - 200 litų vertės; vejapjovę - 1100 litų vertės, viso turto už 85777Lt.
Atsakovui A. Ž. priteisė: 1/2 dalį 0,20 ha žemės sklypo,1/2 dalį gyvenamojo namo, ½ dalį priklausinių - garažo, tvarto,viralinės, daržinės, esančių adresu (duomenys neskelbtini), bendros 72500Lt vertės, 0,800ha žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), 3058Lt vertės, daiktus: automobilį" OPEL ASTRA", va1st. Nr. (duomenys neskelbtini), 10900Lt vertės; ratinį traktorių " VTZ - VMTZ" va1st. Nr. (duomenys neskelbtini) - 4000 litų vertė; šaldytuvą "WIRPOOL,, - 1200 litų vertės; dujinę viryklę - 800 litų vertės; televizorių "SAMSUNG"- 1100 litų vertės; dulkių siurblį "PRESTIGE" - 800 litų vertės; žoliapjovę - 400 litų vertės; grūdų malūną 600 litų vertės; šienapjovę 2200 litų vertės; 1/2 kombaino "SAMPO" – 1000 litų vertės; miegamojo komplektą - 1300 litų vertės, viso turto už 97958Lt.
Priteisė iš atsakovo A. Ž. ieškovei E. Ž. 12181 Lt už atsakovui A. Ž. tenkančią didesnę turto dalį.
Priteisė iš atsakovo A. Ž. ieškovei E. Ž. piniginę kompensaciją už grūdus - 3250Lt ir 14876Lt iš atsakovo A. Ž. sukauptų santaupų, viso 18126Lt.
Motociklą "APRILA, RS 125" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 6000 litų, nedalino.
Nustatė tokią naudojimosi gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini)tvarką: pripažino teisę A. Ž. naudotis patalpomis mansardoje: 1-10 (16,77kv.m.),1-8 (6,60 kv.m.), 1-9 ( 9,07kv.m.), pripažino teisę E. Ž. naudotis patalpomis pirmame aukšte: 1-1 (8,26 kv.m.), 1-2 (34,56 kv.m.),1-7 (9,38 kv.m.).
Paliko naudotis bendrai E. Ž. ir A. Ž. patalpas namo pirmame aukšte 1-3 (3,45kv.m.),1-4 (9,04kv.m.),1-5 (1,10 kv.m.),1-6 (8,39kv.m.), priestatu 2a1b ir patalpas namo rūsyje :R-1 (19,39kv.m.),R-2 (33,96kv.m.),R-3 (5,67kv.m.),R-4 (7,77kv.m.).
Pripažino teisę A. Ž. naudotis kiemo statiniais, 1/ 2 dalimi daržinės 5I1m (38kv.m.), viraline 4I1p (22kv.m.), pripažino teisę E. Ž. naudotis kiemo statiniais, 1/ 2 dalimi daržinės 5I1m (38kv.m.), tvartu 3I1p (35kv.m.), garažu 2G1p (26kv.m.). 0,20ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), paliko naudotis bendrai E. Ž. ir A. Ž..
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad šalių požiūriai į sutuoktinių pareigas šeimoje, lojalumą vienas kitam nebuvo tinkamai suderinti tarpusavyje ir tam turėjo įtakos abiejų sutuoktinių elgesys. Gyvenant kartu išryškėję charakterių skirtumai, skirtingi požiūriai į atskirų šeimos problemų (tame tarpe ir piniginių) sprendimą, santarvės ir tarpusavio supratimo tarp šalių nebuvimas, abipusis sutuoktinių nepakantumas bei buitiniai konfliktai galutinai suardė šeimą. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovės reikalavimą dėl 5000 litų neturtinės žalos atlyginimo už tai, kad ieškovė turėjo daug nuoskaudų, teismas atmetė, santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Atsižvelgdamas į nepilnametės M. Ž. interesus, teismas jos gyvenamąją vietą nustatė su motina, kuri tinkamai ją prižiūri ir auklėja. Teismas nurodė, kad motinos ir dukters santykiai šiuo metu yra geri, jos tarpusavyje sutaria, bendrauja, mama dukterimi rūpinasi, jai gamina maistą, veža į mokyklą, lankosi pas mokytojus. Po darbo mama būna namuose, todėl gali tinkamai pasirūpinti dukra. Tuo tarpu atsakovas A. Ž. dirba vairuotoju, anksti išvyksta į darbą, grįžta namo vėlai. Jo darbo laikas neleidžia tinkamai pasirūpinti 14 metų dukra.
Atsižvelgdamas į tai, kad šalių sūnus R. jau yra 17 metų ir turi savo tvirtą nuomonę, į vaiko interesus, į tai, kad atsakovas jį išlaiko, rūpinasi, auklėja, su juo bendrauja, nepilnamečio sūnaus R. gyvenamąją vietą nustatė su atsakovu A. Ž..
Kadangi nepilnametės dukters M. gyvenamoji vieta nustatyta su motina E. Ž., o nepilnamečio sūnaus R. - su tėvu A. Ž., todėl išlaikymą teismas vaikams nebepriteisė.
Teismas nurodė, kad šalys susituokė 1988 metais, turi tris vaikus, iš kurių du dar nepilnamečiai. Turtas įsigytas santuokos metu. Po turto privatizavimo šalys iki šiol dar tebegyvena santuokoje, pastatai ir žemės sklypas iki šiol naudojami bendroms sutuoktinių ir jų šeimos reikmėms. Turto įsigijimo metu šalys gyvenamajame name gyveno kaip šeima, naudojosi prie namo esančiu žemės sklypu. Namas ir žemė buvo privatizuoti būtent šeimos reikmėms, o ne ieškovės asmeniniams poreikiams tenkinti. Tai, kad namo ir žemės privatizavimui nebuvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos, neturi teisinės reikšmės. Byloje nustatyta, kad pagal tuo metu galiojusius įstatymus namą įgyti galėjo tik kolūkio narys. Tuo laikotarpiu Ž. nebuvo kolūkio narys, sutartį sudaryti galėjo tik ieškovė E. Ž., kuri buvo kolūkio narė. S. U. 1992-05-15 sutartimi tik perleido savo vienkartines ir tikslines kompensacijas ieškovei, nenurodydama tikslinės kompensacijos paskirties, bet jos nebuvo padovanotos ieškovei. Gautas vienkartines išmokas ir tikslines kompensacijas ieškovė panaudojo savo šeimai sumokėti už privatizuojamą namą ir žemės sklypą. Už perkamą namą buvo sumokėta ir grynaisiais pinigais, kurie buvo bendroji atsakovo ir ieškovės santuokinė nuosavybė. Nors liudytoja S. U. parodė, kad ji davė apie 3000 litų savo lėšų dukrai namo įsigijimui, tačiau jos parodymus teismas vertino kritiškai, nurodydamas, kad liudytoja yra ieškovės mama ir jos parodymai yra subjektyvūs. Teismas konstatavo, kad gyvenamasis namas ir namų valda yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių asmeninio indėlio, sukuriant turtą, preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 3.117str.1d.).Todėl nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu, padalintas šalims lygiomis dalimis po ½ dalį pagal preliminarią išvadą nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2009-02-18) 145000Lt. Per visą laikotarpį nuo namo privatizavimo atsakovas su ieškove namą ir namų valdą prižiūrėjo bendrai, remontavo, pagerino namo prekinę vertę iš bendrų sutuoktinių lėšų, investuodami į namą apie 26000Lt. Abi šalys gyvena ginčo name, yra nusistačiusios patalpų naudojimosi tvarką ir dėl to ginčo tarp jų nekyla, todėl teismas nustatė patalpų naudojimosi tvarką pagal atsakovo pateiktą patikslintą priešieškinį.
Teismas konstatavo, kad pripažinus dėl santuokos iširimo kaltais abu sutuoktinius, atsakovo prašymas, jog santuokos nutraukimas šalių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai ieškovė ir atsakovas faktiškai nustojo kartu gyventi, t.y. nuo 2007-01-30, negali būti tenkinamas. Tiek ieškovės, tiek ir atsakovo gyvenant santuokoje gautas darbo užmokestis ir įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kuri, nutraukiant santuoką, yra dalintina. Atsakovas A. Ž. santuokos metu sukaupė 60000Lt, ieškovė E. Ž. užsienyje uždirbo 30427 Lt. Todėl abiejų šalių uždirbtos piniginės lėšos 90427 Lt pripažintos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalintos. Automobilis SEAT IBIZA taip pat pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe ir padalintas, jį priteisiant ieškovei. Teismas nurodė, kad ginčo dėl kito kilnojamojo turto padalinimo tarp šalių nekyla, todėl jį padalino pagal ieškovės pateiktą projektą.
Miegamojo baldų komplektą 1300 Lt vertės teismas priteisė atsakovui A. Ž., nes jis šiuo metu juo naudojasi. Iš teismui pateiktos vertinimo ataskaitos matyti, kad A. Ž. priklausančio automobilio OPEL ASTRA rinkos vertė 10900Lt, automobiliai padalintini, ieškovei E. Ž. priteisiant SEAT IBIZA 7000Lt vertės, atsakovui A. Ž. OPEL ASTRA 10900Lt vertės.
Šalies argumentai
Atsakovas A. Ž. apeliaciniu skundu (t.3, b.l.169-173) prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009m. spalio 1 d. sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir santuokinio turto padalijimo ir priimti naują sprendimą – nepilnametės M. Ž. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, ieškovei E. Ž. nepriteisti iš atsakovo 3250 Lt už parduotus grūdus, 12181 Lt piniginės kompensacijos už jam tenkančią didesnę turto dalį, 18 126 Lt už sukauptas santaupas, tenkinti E. Ž. reikalavimą ir priteisti jai 1 300 Lt vertės miegamojo komplektą, nepriteisiant atsakovui už jį piniginės kompensacijos. Likusioje dalyje sprendimo nekeisti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Atsiliepimas
1. Atsakovas A. Ž. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl dukters Mildos gyvenamosios vietos nustatymo. Nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios nepilnamečių vaikų M. ir R. gyvenamąją vietą atsakovas prašė nustatyti su juo. Taip pasielgė dėl to, kad to labai prašė abu vaikai, atsakovą su abiem vaikais sieja glaudus ryšys. Ieškovei A. Ž. išvykus į užsienį, vaikai labai suartėjo su atsakovu. Atsakovas vaikus auklėjo savarankiškomis asmenybėmis. Vaikams su atsakovu namuose būna daug ramiau, nei su ieškove, tarp atsakovo ir vaikų niekada nevyksta konfliktų. Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina vadovautis prioritetiniu vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, vaiko interesais. Teismas neatkreipė dėmesio į byloje nustatytas aplinkybes – glaudų atsakovo ir vaikų ryšį, galimą emocinę žalą dukrai M., nustačius jos gyvenamąją vietą su mama, amžių, kuris leidžia tvirtai išreikšti savo nuomonę. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė paliko vaikus ir beveik metams išvyko į užsienį, nepranešusi kur vyksta ir kokį darbą ten dirbs. Ieškovė E. Ž. suklaidino teismą nenurodydama fakto, kad baigiant nagrinėti bylą ji jau nebedirbo UAB „Pakruojo remontas“, o dirba pas ūkininką. Į darbą ji išeina 5-6 val. ryto ir darbe išbūna iki 22-23 valandos. Todėl atsakovas mano, kad vaikų auklėjimui jis ir ieškovė skiria vienodai laiko.
2. Teismas neteisingai įvertino 3250 Lt piniginės kompensacijos už parduotus grūdus priteisimą ieškovei E. Ž.. Per tą laikotarpį, kai ieškovė buvo užsienyje, atsakovas vienas išlaikė vaikus. Teismas neįvertino atsakovo parodymų, jog gautus pinigus už grūdus atsakovas panaudojo vaikų išlaikymui.Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas ir priimtas naujas sprendimas - ieškovei E. Ž. nepriteisiant 3250 L piniginės kompensacijos už parduotus grūdus. Dėl atsakovui tenkančios didesnės turto dalies, iš atsakovo ieškovei priteista 12 181 Lt piniginė kompensacija. Atsižvelgdamas į vaikų interesus, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Kadangi atsakovas teismo prašo nustatyti abiejų vaikų gyvenamąją vietą su juo, todėl dviejų vaikų išlaikymui reikia skirti didesnę turto dalį, todėl tikslinga nepriteisti ieškovei nei 12 181 Lt piniginės kompensacijos už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, nei 18 126 Lt už sukauptas santaupas. Teismas atsakovui priteisė 1300 Lt vertės miegamojo komplektą, nors ieškovė jį prašė priteisti jai. Ši teismo sprendimo dalis turi būti panaikinta, priimant naują sprendimą - miegamojo komplektą priteisiant ieškovei E. Ž..
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (t.3, b.l. 183-186) ieškovė E. Ž. prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009-10-01 sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovo išlaidas, advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas dukters M. Ž. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, nepažeidė teisės normų, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, sprendžiant vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimus. Ieškovė visada rūpinosi ir dabar tebesirūpina savo vaikais, jų auklėjimui visada skirdavo ypatingą dėmesį, tuo tarpu atsakovas niekada vaikams neskyrė tinkamo dėmesio. Jo rūpinimasis vaikais, ieškovei išvykus į užsienį, apsiribojo tuo, kad duodavo daugiau pinigų maistui bei įvairiems daiktams įsigyti. Namuose jis būdavo retai, išvykdavo visai savaitei, o kartais ir dviem. Vaikų auklėjimu atsakovas neužsiima, ignoruoja ir net pritaria netinkamam vaikų elgesiui ir jį skatina savo pateis elgesiu rodydamas neigiamą pavyzdį. Atsakovas klaidina teismą, nurodydamas, kad ieškovė dirba nuo 5 val. iki 23 val. Ieškovė faktiškai dirba nuo 6 val. iki 12 val. ir nuo 17 val. iki 19 val. Po 6 darbo dienų ieškovė turi 3 išeigines dienas.
2. Atsakovas neskundžia sprendimo dalies dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Atsakovas turėjo atsižvelgti į galimybę suteikti dukrai gyvenamąjį plotą. Patenkinus apeliacinio skundo dalį dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu, būtų pažeistos nepilnamečio sūnaus R. teisės ir pablogintos jo gyvenamosios sąlygos, nes atsakovas turėtų skirti dukrai gyventi vieną iš kambarių. Atsakovui tektų gyventi viename kambaryje su sūnumi, tokiu būdu būtų netinkamai tenkinami sūnaus poreikiai poilsiui ir mokymuisi.
Atsiliepimas
3. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neįvertino jo parodymų, jog gautus pinigus už parduotus grūdus – 6500 Lt jis panaudojo vaikų išlaikymui. Teismas negalėjo šios aplinkybės įvertinti ir dėl jos pasisakyti sprendime, nes tos aplinkybės atsakovas nenurodė nei atsiliepime į ieškinį, nei priešieškiniuose, nei bylos nagrinėjimo metu. Šią aplinkybę jis nurodė tik apeliaciniame skunde. Todėl teismo sprendimas dalyje dėl 12 181 Lt kompensacijos ir 14 876 Lt santaupų priteisimo yra teisingas ir pagrįstas. Nepagrįstas ir turi būti netenkinamas ir kitas atsakovo prašymas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu niekad nereiškė reikalavimo nukrypti nuo lygių dalių principo, o apeliaciniame skunde neįrodė tokio reikalingumo. Ieškovė nesutinka su atsakovo reikalavimu, kad miegamojo baldų komplektas būtų priteistas jai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).
Bylos duomenys patvirtina, kad ginčas tarp šalių kyla dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo ,iš dalies dėl sutuoktinių turto padalijimo,todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja ir pasisako tik dėl šių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių pagrįstumo ir teisėtumo.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo priteisimo.
Pirmosios instancijos teismas šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąsias vietas nustatė atskirai, t.y. nepilnamečio sūnaus R. Ž., gim.1992-07-29 , gyvenamąją vietą nustatė su tėvu-atsakovu A. Ž., dukters M. Ž. , gimusios (duomenys neskelbtini).-su mama –ieškove E. Ž..Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis). Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgta tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Teismų jurisprudencijoje pripažįstama, kad taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko prisirišimą prie tėvo ir motinos, brolių, seserų ir kitų giminaičių, vaiko norus ir kt. Iš teismų nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad abu tėvai rūpinasi savo dukterimi, siekia užtikrinti jos teises ir interesus.Abiejų tėvų buitinės sąlygos yra panašios, abu tėvai gali sudaryti tinkamas sąlygas jai augti, vystytis. Atsakovas dirba pelningesnį darbą, jo uždarbis yra didesnis, jis gali sudaryti geresnes sąlygas augti, vystytis dukrai.Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad abu tėvai yra pakankamai tinkamai charakterizuojami visuomenėje. Nagrinėdamas bylą, teismas nenustatė esminių neigiamų abiejų tėvų bruožų, kurie pagal savo pobūdį darytų lemiamą įtaką sprendžiant šį ginčą. Kadangi šiuo požiūriu abiejų asmenų pozicijos panašios, tai, sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, įtakos turi kitų teismo nustatytų aplinkybių vertinimas, jų visuma. Iš teismo nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad iš esmės visą laiką dukra gyveno su abiem tėvais. Tačiau šiuo atveju yra atsižvelgtina į susiformavusius santykius su tėvais bei į kitas aplinkybes. Nuo 2007 m liepos mėnesio ieškovei išvykus dirbti į užsienį , dukra buvo įskaudinta mamos elgesio, jų santykiai tapo įtempti, ką patvirtino ir liudytojai I. Š., A. Ž., G. B.(2 t.124) .Priėmus sprendimą ir išskyrus vaikus, teismo pavedimu Pakruojo rajono Vaiko teisų apsaugos skyriui apklausus dukrą, M. Ž. išreiškė tą patį norą likti su tėvu, nes santykiai su tėčiu yra geresni.Be to apeliacinėje instancijoje iš šalių apklausos matyti, kad priimtas teismo sprendimas neigiamai veikia mergaitės emocinę, psichologinę būseną, jos ryšiai su broliu yra artimi, o šiuo metu ji jaučiasi atskirta nuo brolio.Dukra šiuo metu tapo tėvų nesantaikos objektu. Papildomai Vaiko teisių apsaugos skyrius apeliacinei instancijai davė vienareikšmę išvadą, kad M. Ž. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su tėvu, atsižvelgiant į vaiko pastoviai išreiškiamą norą;pažymėjo, kad nustačius gyvenamąją vietą su tėvu, nebus pažeisti dukters interesai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad išsakytas dukters noras gyventi su tėvu yra pastovus.Toks pastovus mergaitės noro išreiškimas gyventi su tėvu yra vertintinas , kaip susiformavęs dukters valios išreiškimas.Dukra yra sulaukusi beveik 15 metų amžiaus, sugebanti išreikšti savo pažiūras, norus.Šiuo metu yra ypač sudėtingas mergaitės amžiaus laikotarpis , kas gali turėti įtakos jos psichologinei būsenai, pati mergaitė nurodo, kad su tėvu yra artimesni kontaktai, juo labiau pasitiki.Mergaitė iki teismo proceso pradžios , išvykus motinai, gyveno su tėvu, prisirišo prie tėvo, su kuriuo dažniau bendravo.Atsižvelgtina į glaudų ryšį su broliu, į galimą žalą dėl jų išskyrimo.Atsakovas tinkamai rūpinosi ir rūpinasi vaikais .Išvykus ieškovei, atsakovas sugebėjo tinkamai pasirūpinti vaikais.Vertinant išreikštą vaiko norą bei jo interesų svarbą, vaiko teisę laisvai reikšti pažiūras visais su juo susijusiais klausimais ,gerbiant jos teises ir laisves,šioje dalyje keistinas teismo sprendimas ir dukters gyvenamoji vieta nustatytina su tėvu, kadangi šalių ginčas išspręstas netinkamai išsiaiškinus faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikius materialinės teisės normas (CK 3.169 str.,CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Nustačius vaikų gyvenamą vietą su vienu iš tėvų, nustatytina bendravimo su vaikais tvarka kitam iš tėvų, nurodant, jog ieškovė E. Ž. bendraus su vaikais ir dalyvaus jų auklėjime be apribojimų, jeigu tai neprieštaraus vaikų interesams(CK 3.175 str.).Bendravimo tvarka liko neišspręsta teismo sprendimu, nors atsakovas ir kėlė šį reikalavimą.
Tuo pačiu , nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu ,iš ieškovės yra priteistinas atsakovo nurodyto dydžio išlaikymas-po 130 Lt. kiekvienam vaikui(CK 3.192 str.,3.196 str.1 d. 1 p.).Kitą išlaikymo dydį, reikalingą vaikams išlaikyti , teiks atsakovas. Šis išlaikymas priteistinas nuo nutarties priėmimo dienos, kadangi vaikų gyvenamoji vieta pakeista šia nutartimi.Iki tol abu tėvai dalyvavo vaikų išlaikyme.
Atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų turto tvarkymą (LR CK 3.185, 3.190 str.), nepilnamečiams vaikams iš ieškovės priteisto išlaikymo tvarkytojas uzufrukto teise paskirtinas atsakovas.Priteista nepilnamečiams vaikams išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Kadangi šiuo metu šalys gyvena viename name, tai nustačius dukters gyvenamą vietą su tėvu ir atsižvelgiant į šalių pageidavimu nustatytą naudojimosi gyvenamosiomis patalpomis tvarką,siekiant apsaugoti nepilnametės dukters interesus, yra nustatytinas uzufruktas naudotis patalpomis iki dukters pilnametystės ,leidžiant naudotis jos šiuo metu užimama patalpa ind.1-7(CK3.71 str.).
Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK. 3.169 str. 3 d.).
Dėl santuokinio turto padalijimo
Kolegija sutinka su apelianto argumentais dėl piniginės kompensacijos už parduotus grūdus priteisimo. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo pusė sumos, gautos už parduotus grūdus, t.y. 3250 Lt.piniginę kompensaciją atsakovei.Bylos medžiaga patvirtina, kad 2007 metų liepos mėnesį, ieškovei išvykus į Angliją, atsakovas pardavė šeimos sandėlio aruoduose buvusius sukauptus grūdus .Ieškovė neteikė įrodymų apie šių grūdų kiekį, teismas rėmėsi atsakovo nurodytu kiekiu bei suma.Taip pat bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė 10 mėnesių nedalyvavo vaikų, namų ūkio išlaikyme.Kolegija sutinka su atsakovo nurodyta aplinkybe, kad gautos pajamos už grūdus buvo panaudotos vaikų , ūkio išlaikymui. Todėl šioje dalyje sprendimas keistinas, išjungiant iš jo priteistą atsakovei sumą 3250 Lt. Kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė ieškinyje ir nebuvo suformulavusi tokio reikalavimo .
Dėl miegamojo komplekto.Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dėl šio komplekto priteisimo jam. Teismas priimdamas sprendimą, motyvavo, jog šis baldas priteisiamas atsakovui, nes pastarasis juo naudojasi. Apeliacinėje instancijoje atsakovas patvirtino šią aplinkybę, Teismas priimdamas sprendimą, motyvavo, jog šis baldas priteisiamas atsakovui, nes pastarasis juo naudojasi. Apeliacinėje instancijoje atsakovas patvirtino šią aplinkybę, patikslindamas, jog naudojasi tik viena lova, nes kita yra sulūžusi. Šioje dalyje sprendimas paliktinas nepakeistu, nes teismas pagrįstai priteisė šiuos baldus sutuoktiniui, kuris jais naudojasi.Atsakovas neginčijo šių baldų vertės.
Dėl nukrypimo nuo lygių dalių santuokinio turto padalinime
Apeliantas prašo nukrypti nuo lygių santuokinio turto dalių ir nepriteisti iš jo kompensacijos ieškovei už prarastą turto dalį 12 181 Lt.bei 14 876 Lt. iš jo sukauptų santaupų.Kolegija nesutinka su ieškovės argumentu, kad šio prašymo ieškovas nebuvo pareiškęs bylos nagrinėjimo metu, ką paneigia jo patikslinto priešieškinio reikalavimai (b.l.117-123, t.3)
LR civilinėje teisėje įtvirtinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai numato, jog sutuoktiniai turi lygias turtines ir asmenines neturtines teises (LR CK 3.3 str.), civilinio kodekso 3.117 straipsnyje nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio turto lygių dalių principo galima nukrypti tik civilinio kodekso numatytais atvejais (LR CK 3.117 str. 2 d.). tačiau teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį (LR CK 3.123 str. 1 d.).Pažymėtina, kad įstatymas vienu iš pagrindinių kriterijų parenkant turto padalijimo būdą vienareikšmiškai numato nepilnamečių vaikų interesų apsaugą (LR CK 3.123 str. 1 d., 3.127 str. 3 d.), o prioritetinė vaikų teisių ir interesų apsauga ir gynimas yra esminis įstatymu įtvirtintas šeimos santykių teisinio reglamentavimo principas (LR CK 3.3 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant sutuoktinių nelygias dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, reikia išsiaiškinti, kiek toks nukrypimas yra būtinas ir apsaugantis sutuoktinio ir vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 17 d. nutartis, priimta byloje A. V. v. L. V.; bylos Nr. 3K-3-355/2003; 2002 m. spalio 14 d. nutartis, priimta byloje R. Š. v. R. Š.; bylos Nr. 3K-3-1180/2002; 2004 m. kovo 8 d. nutartis, priimta byloje A. M. v. A. M.; bylos Nr. 3K-3-165/2004, 3k-3-301/2007).. Nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinama jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnametį vaiką. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes,į tai, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakovu bei į tai,kad atsakovas mano įgyti atskirą nuosavą būstą kitoje vietovėje ,kas galės geriau užtikrinti nepilnamečių vaikų būsto poreikį, taip pat į priteistą iš ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymo palyginti nedidelį dydį – po 130 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės, yra nukryptina nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, priteisiant atsakovui asmeninėn nuosavybėn didesnę bendro turto dalį .Priteisiant didesnę dalį turto atsakovui, atsižvelgtina į tai, kad šioje turto dalyje didesnę dalį sudaro piniginės lėšos, kurias bus galima panaudoti nepilnamečių vaikų išlaikymui. Padalijant bendrą turtą ieškovei priteista 40,21 proc., o atsakovui – 59,73 proc. turto dalis. Šis nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių yra pakankamas ir nėra per didelis, atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 str.4 d.), nes atsakovui priteisiamas didesnės vertės turtas bei paliktinos piniginės lėšos , kas suteiks galimybes pasirūpinti nepilnamečių vaikų išlaikymo, būsto ir kitais jų poreikiais. Nurodyta turto dalių proporcija laikytina teisinga. Nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių mastas neviršija suformuotoje teismų praktikoje priimtų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-557/2003; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta byloje D. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-26/2006). Kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė ir nebuvo pareiškusi ieškinio reikalavimo dėl atsakovo sukauptų lėšų dalinimo, šio reikalavimo neįformino, jo neapmokėjo žyminiu mokesčiu.Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskaičiavo kompensacijos už prarasto turto dydį. Bylos duomenys patvirtina, kad santuokoje šalys įgijo nekilnojamo ir kilnojamo turto už 183 735 lt. Padalindamas turtą , teismas priteisė ieškovei turto už 85 777 Lt., atsakovui už 97958 Lt. bei 12131 Lt. kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį Šiuo atveju kiekvienai iš šalių turėjo tekti kilnojamo ir nekilnojamo turto už 91 867,5 Lt.(183 735:2), kompensacija už prarastą turto dalį sudarytų 6 065,50 Lt.
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, patenkinant tris iš keturių skunde pareikštų reikalavimų, todėl laikytina, kad patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalis sudaro 75 procentų, atmestų -25 procentų. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinio bylos nagrinėjimo metu. Šias išlaidas sudaro 909 Lt žyminis mokestis ir 200 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti(1109 Lt.). Ieškovė turėjo 650 Lt. atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, atsakovui iš ieškovės priteistina 75procentai atsakovo apeliacinio nagrinėjimo metu patirtų bylinėjimosi išlaidų – 831,75 Lt. , atsakovei-162,50 Lt.Atlikus įskaitymą , iš atsakovės priteistina ieškovui 669,25 Lt.bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).
Atitinkamai iš šalių proporcingai yra priteistinos valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 17,82 Lt.(CPK 88 str. 1 d3 p,92 str.), priteisiant iš ieškovės 13,36 Lt., iš atsakovo 4,46 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,
nutaria:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 1 d. sprendimo dalį dėl M. Ž. gyvenamosios vietos nustatymo ,piniginių kompensacijų 12 181 Lt., 3250 Lt už grūdus, 14876 Lt.santaupų iš atsakovo A. Ž. priteisimo ieškovei E. Ž. pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti:
„Nepilnametės dukters M. Ž. , gimusios 1995 05 14 d. , gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu A. Ž..
Ieškovė E. Ž. bendraus su nepilnamečiais vaikais M. Ž. ir R. Ž. ir dalyvaus jų auklėjime be apribojimų, jeigu tai neprieštaraus vaikų interesams.
Nustatyti atsakovui A. Ž. uzufrukto teisę naudotis gyvenamąja patalpa ind.1-7, esančia gyvenamajame name unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), iki dukters M. Ž. 1995 05 14 d ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , pilnametystės.
Priteisti iš E. Ž. asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai M. Ž. , gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei nepilnamečiui sūnui R. Ž. .gim. (duomenys neskelbtini) .,asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 130 (vieną šimtą trisdešimt litų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2010 m. kovo 22 d. iki vaikų pilnametystės. Priteistą nepilnamečiams vaikams išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Paskirti A. Ž. nepilnamečių vaikų M. Ž. ir R. Ž. gaunamų išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.“
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės E. Ž. 669,25 Lt.(šešis šimtus šešiasdešimt devynis litus 25 ct.) bylinėjimosi išlaidų atsakovui A. Ž..
Priteisti iš atsakovo A. Ž. 4,46 Lt.(keturis litus 46 ct.) , iš ieškovės E. Ž. 13,36 Lt.(trylika litų 36 ct.). procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.