- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-07
- Bylos Nr.
- L2-202-672/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Jokubauskienė
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Virginija Jokubauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus UAB (duomenys neskelbtini) pareiškime dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo išduodant teismo įsakymą iš skolininko UAB (duomenys neskelbtini) suformuluotą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kreditorius pateikė Akmenės rajono apylinkės teismui pareiškimą, kuriuo remiantis 2011-04-04 kreditoriaus UAB (duomenys neskelbtini) ir skolininko UAB (duomenys neskelbtini) pasirašyta statybos rangos sutartimi Nr. 20110404-2 bei 2011-04-08 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), prašo priteisti iš skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ 14606 Lt (keturiolikos tūkstančių šešių šimtų šešių litų) skolą, 5 % (penkių procentų) metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 100 Lt (vieno šimto litų) teisines išlaidas ir 110 Lt (vieno šimto dešimties litų) žyminį mokestį. Pareiškimo reikalavimų užtikrinimui kreditorius prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininko piniginių lėšų atsiskaitomosiose sąskaitose areštą, o piniginių lėšų nesant ar esant nepakankamai – skolininkui priklausančio nekilnojamojo ir kilnojamojo turto areštą.
Pareiškime būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreditorius grindžia tuo, kad skolininkas pakankamai ilgai vengia atsiskaityti su kreditoriumi, skolos suma yra pakankamai nemaža, skolininkas nesilaiko savo paties duotų įsipareigojimų sumokėti skolą per du mėnesiu, kreditoriui nėra žinoma, kiek ir kokio turto bei lėšų skolininkas turi, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, skolininkas gali turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kitaip padaryti teismo įsakymo vykdymą negalimą.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas visiškai.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio pirmosios dalies nuostatą, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas grindžiamas dvejopo pobūdžio prielaidomis: pirma, ieškinį teismas patenkins ir, antra, nesiėmus šių priemonių, gali iškilti grėsmė ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Todėl teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Šio išankstinio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar, yra galimybė, jog išnagrinėjus bylą iš esmės, gali būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, ar išankstinės nuomonės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą. Teismui padarius išvadą, jog pareikšti reikalavimai yra galimai nepagrįsti ir ieškovui palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, būtų paneigta teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo būtinybė, o tuo pačiu ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Taip pat pažymėtina, kad preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas neturi prejudicinės galios nei bylos nagrinėjimui iš esmės, nei pakartotiniam klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimui.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors skolininko veiksmų arba neveikimo galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus kreditoriui teismo įsakymas bus neįvykdytas, užtikrinta ta pati skolininko turtinė padėtis, kuri buvo iki kreditoriaus kreipimosi į teismą, taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumas, proporcingumas siekiamiems tikslams.
Kreditorius savo reikalavimus grindžia 2011-04-04 kreditoriaus ir skolininko pasirašyta statybos rangos sutartimi Nr. 20110404-2, atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktu Nr. 2011-04 bei pagal jį skolininkui pateikta 2011-04-08 PVM sąskaita faktūra serija (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.681 str. 1 d., 6.687 str. 1 d., statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Preliminariai įvertinus šalių sudarytą sutartį, PVM sąskaitą faktūrą ir kitus į bylą pateiktus duomenis, galimai rangovas, t. y. kreditorius, sutartimi įsipareigojo nustatytais terminais atlikti statybinio laužo sumalimo į skaldą darbus, o užsakovas, t. y. skolininkas, galimai - priimti rangovo atliktus darbus ir sumokėti už juos. Taip pat galimai susitarta dėl darbų atlikimo kainos, atsiskaitymo tvarkos. Nevertinant minėtų pateiktų dokumentų iš esmės, galima daryti prielaidą, kad statybos rangos sutartis ir kreditoriaus skolininkui pateikta sąskaita faktūra gali būti pagrindu skolai priteisti. Byloje nėra akivaizdžių duomenų apie reikalavimo nepagrįstumą. Iš pateikto 2011-08-24 raginimo matyti, kad kreditorius ragino skolininką įvykdyti savo įsipareigojimą gera valia. Skolininkas 2011-08-26 atsakymu į raginimą nurodė, kad visos skolos sumokėti negali ir prašė leisti įsiskolinimą padengti per du mėnesius. Tačiau byloje nėra duomenų apie šio įsipareigojimo įvykdymą.
Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra tada, kai vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos, nes ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamu atveju pareikštas reikalavimas dėl 14606 Lt sumos. Turint omenyje tai, kad kreditorius ir skolininkas yra verslo subjektai, ši suma pagal susiklosčiusią teismų praktiką santykinai nėra labai didelė. Teismas, vertindamas ar reikalavimo suma laikytina didele, turi atsižvelgti į konkretaus skolininko finansines galimybes subjektyviuoju aspektu, t. y. ar būtent konkrečiam subjektui ieškinio suma yra didelė ir ženkli. Tokį vertinimą galima atlikti reikalavimo sumą lyginant su nuosavybės teise valdomo turto verte, gaunamomis pajamomis, vykdoma ūkine-komercine veikla, įsipareigojimais kreditoriams ir kitomis aplinkybėmis. Kreditorius duomenų apie skolininko finansinę padėtį nepateikė, nurodydamas, kad jam nėra žinoma, kiek ir kokio turto bei lėšų skolininkas turi, tačiau iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų bazėje esančios informacijos nustatyta, jog Kauno apygardos teisme gautas UAB (duomenys neskelbtini) pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (civilinė byla Nr. B2-1583-173/2012), taip pat ir kituose teismuose pradėtos civilinės bylos dėl skolų priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“; tai patvirtina, kad skolininko finansinė padėtis nėra gera, todėl darytina išvada, kad esant tokioms aplinkybėms konkrečiu atveju 14606 Lt suma laikytina pakankamai ženklia suma, leidžiančia daryti prielaidą apie padidintą teismo įsakymo neįvykdymo riziką.
Nurodytų aplinkybių visetas, teismo nuomone, sudaro pagrindą išvadai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių UAB „(duomenys neskelbtini)“, išduoto teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaujantis CPK 148 str. 1 d. šis klausimas spręstinas nepranešus skolininkui.
Atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, vadovaujantis ekonomiškumo, protingumo ir interesų pusiausvyros principais, siekiant užtikrinti būsimo teismo įsakymo įvykdymą, taikytina laikinoji apsaugos priemonė - UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginių lėšų, priklausančių skolininkui ir esančių pas skolininką arba trečiuosius asmenis, o jų nesant ar esant nepakankamai – kilnojamųjų daiktų ir tik paskiausiai – skolininko nekilnojamųjų daiktų, neviršijant išieškotinos 14606 Lt sumos (CPK 145 str. 1 d. 1 p., 3 p.), areštas.
Teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi skolininkas, todėl nutartis pavestina vykdyti kreditoriaus pasirinktam antstoliui (CPK 147 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 ir 3 p., 147 str., 150-151 str., teismas
nutaria:
Prašymą patenkinti.
Siekiant užtikrinti kreditoriaus UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), a. s. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440, pareiškime dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodytų reikalavimų įvykdymą, areštuoti skolininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pinigines lėšas, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką arba trečiuosius asmenis, 14606 (keturiolikos tūkstančių šešių šimtų šešių litų) sumai, o jų nesant ar esant nepakankamai - skolininkui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, neviršijant išieškotinos sumos.
Areštuotos kredito įstaigoje esančios skolininko lėšos gali būti naudojamos tik atsiskaitymui su kreditoriumi.
Nutartį pavesti vykdyti ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirinktam antstoliui CPK nustatyta tvarka.
Skolininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išaiškinti, kad jis atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą nuo nutarties areštuoti turtą įregistravimo Turto arešto aktų registre momento.
Nutarties kopijas išsiųsti kreditoriui, skolininkui ir Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos, tačiau per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.