Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A.M. (A.M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 8 d. nutarties A.M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūnas 2007 m. gegužės 14 d. A.M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje. Administracinio teisės pažeidimo protokole buvo konstatuota, kad A.M., 2007 m. gegužės 14 d. 23.03 val., vairuodamas automobilį „BMW 318“, v.n. (duomenys neskelbtini), Erfurto – Architektų g. sankryžoje, Vilniuje buvo neatidus, nesilaikė atstumo, susidūrė su priekyje pristabdžiusiu „BMW 730“, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamu D.Š. ir apgadino abu automobilius.

Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2007 m. gegužės 17 d. nutarimu A.M. atžvilgiu pradėta bylos teisena buvo nutraukta. Nutarime nurodyta, kad negalima nustatyti, kurio vairuotojo veiksmai buvo eismo įvykio kilimo priežastimi. Taip pat pažymėta, jog „BMW 730“ vairuotojas automobilį staigiai stabdė, tačiau tai nereiškia, kad jis stabdė tyčia.

Dėl šio Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato nutarimo A.M. padavė skundą teismui, kuriuo prašė pripažinti jį nukentėjusiuoju, o „BMW 730“ vairuotoją D.Š. pripažinti kaltu dėl autoįvykio ir jį nubausti.

II.

Teismo nuomone, byloje nesurinkta įrodymų, kad D.Š. tyčia stabdė jo vairuojamą automobilį „BMW 730“ ir tokiu būdu sukėlė eismo įvykį. Teismas pabrėžė, jog liudytojai V.Savčiukas ir A.V. tvirtino, kad D.Š. automobilį stabdė staigiai. D.Š. neneigė, kad jo automobilis sustojo staiga užgesus varikliui. Tačiau aplinkybę, ar mašinos variklis tikrai užgeso, paneigiančių ar patvirtinančių įrodymų nesurinkta. Teismas akcentavo, jog A.V. su A.M. yra pažįstami, jie eismo įvykio metu važiavo automobiliu kartu. A.V. teigė, kad D.Š., išlipęs iš automobilio, pasakė, jog mašiną staigiai stabdė tyčia. Tokį A.V. teiginį teismas įvertino kritiškai, pažymėjo, kad juo tikėti negalima atsižvelgiant į tai, kad A.V. ir A.M. yra pažįstami. Eismo įvykio vietos schemoje automobilio „BMW 730“ stabdymo kelio nėra. Tuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad intensyvaus stabdymo nebuvo, todėl bylos teisena dėl D.Š. veiksmų pagrįstai nepradėta, o nenustačius eismo įvykio dalyvių kaltės, A.M. atžvilgiu pradėta bylos teisena nutraukta.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmetamas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas A.M. ginčija Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos pareigūno 2007 m. gegužės 17 d. nutarimu įformintą procesinį sprendimą atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną D.Š. atžvilgiu dėl 2007 m. gegužės 14 d. 23.03 val., Erfurto – Architektų g. sankryžoje, Vilniuje, kilusio eismo įvykio. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2007 m. gegužės 17 d. nutarimu buvo nutraukta dėl šio eismo įvykio A.M. iškelta administracinio teisės pažeidimo byla ir kartu buvo nurodyta, jog negalima nustatyti, kurio vairuotojo (D.Š. ar A.M.) veiksmai buvo eismo įvykio kilimo priežastimi (b.l. 4).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 259 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą. Taigi, vadovaujantis šia teisės norma, administracinio teisės pažeidimo protokolas konkrečiam asmeniui surašomas tada, kai įgaliotas pareigūnas nustato galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo požymius.

Todėl siekiant išnagrinėti A.M. reikalavimų pagrįstumo klausimą, būtina įvertinti, ar byloje yra surinkta įrodymų, kurie patvirtintų D.Š. galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo, susijusio su eismo įvykiu, kilusiu 2007 m. gegužės 14 d. 23.03 val., Erfurto – Architektų g. sankryžoje, Vilniuje, požymius.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina faktą, kad A.M., 2007 m. gegužės 14 d. 23.03 val., vairuodamas automobilį „BMW 318“, v.n. (duomenys neskelbtini), Erfurto – Architektų g. sankryžoje, Vilniuje susidūrė su priekyje pristabdžiusiu „BMW 730“, v.n. (duomenys neskelbtini), vairuojamu D.Š., dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai. A.M. nuomone, šis eismo įvykis kilo dėl D.Š. kaltės, pastarajam tyčia, be jokios priežasties stabdžius automobilį.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 140.4 punktas vairuotojui draudžia staigiai stabdyti, jei tai nebūtina eismo saugumui. Atsakomybę už tokius veiksmus, jei dėl jų kilo eismo įvykis, numato ATPK 127 straipsnio 2 dalis (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą)).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra ginčo dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo – bylos duomenimis eismo įvykis kilo D.Š. stabdžius automobilį. Tai patvirtina tiek D.Š., tiek ir A.M. paaiškinimai (b.l. 12 – 13). Tačiau byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, kad D.Š. tyčia stabdė jo vairuojamą automobilį „BMW 730“, kai tam nebuvo jokios objektyvios būtinybės, ir būtent tokiu būdu sukėlė eismo įvykį. Pats D.Š. nurodė, kad jo automobilis staiga sustojo dėl automobilio variklio darbo sutrikimo (gedimo), bylos teisminio nagrinėjimo metu savo pirminius parodymus patvirtino (b.l. 13, 23). Šią aplinkybę paneigiančių įrodymų byloje nesurinkta. Be to, eismo įvykio vietos schemoje (b.l. 10) automobilio „BMW 730“ stabdymo kelias nėra pažymėtas, kas leidžia daryti išvadą, jog išankstinio, intensyvaus automobilio „BMW 730“ stabdymo prieš jam visiškai sustojant nebuvo. D.Š. kaltės nepatvirtina ir liudytojų parodymai, kadangi liudytojai R.B. (R.B.) ir A.V., kartu važiavo su A.M. tuo pačiu automobiliu ir jų parodymai nelaikytini nešališkais bei objektyviais (b.l. 14 – 15). Kita vertus, nors eismo įvykį matė ir pašalinis asmuo - liudytojas R.S., - tačiau, remiantis jo paties paaiškinimu, šį įvykį jis stebėjo iš 200 metrų atstumo. Todėl galima konstatuoti, jog jis dėl šios objektyvios priežasties negalėjo detaliai pastebėti visos eismo įvykio eigos ir apibūdinti tikslių jo priežasčių (b.l. 16, 26).

Įvertinus šias aplinkybes, pažymėtina, kad jos vienareikšmiškai nepatvirtina, kad D.Š. galėjo padaryti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą, todėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato pareigūno 2007 m. gegužės 17 d. nutarimu pagrįstai atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo teiseną D.Š. atžvilgiu.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo A.M. apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo A.M. apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. spalio 8 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.