Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Spruogio ir Margaritos Stambrauskaitės, dalyvaujant pareiškėjui V. G., atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovei Barbarai Jurgelevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo Danske Bank A/S Lietuvos filialas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. G. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kurį vėliau patikslino (b. l. 175–179) ir kuriuo prašo panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2016-07-07 sprendimą Nr. 3R-211(2.13-1.) ir įpareigoti atsakovę nagrinėti pareiškėjo skundą reg. Nr. 1R-3607(2.13.) iš naujo. Skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad 2011-05-15 sudarė su Danske Bank A/S Lietuvos filialu neterminuotą banko sąskaitos sutartį, kurios 2.5 punkte bankas garantavo sąskaitos ir su ja atliekamų operacijų slaptumą. Tačiau 2016-04-07 paštu gavo nepasirašytą laišką, kuriame rašoma, kad nuo 2016-06-03 pareiškėjas negalės naudotis banko paslaugomis ir, kad Danske Bank A/S klientai taps AB Swedbank klientais. Per elektronines susirašinėjimo priemones informavo banką, kad jo ketinimai gali pažeisti sutarties sąlygas ir Lietuvos Respublikos įstatymus bei įspėjo, kad pažeistas teises gins teisme. Danske Bank A/S per elektronines susirašinėjimo priemones atsiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, kuria bankui leidžiama atskleisti, suteikti ir perduoti AB Swedbank bei UAB Swedbank lizingas banko paslaptį sudarančią informaciją. Siekdamas apginti savo teises ir užkirsti kelią neteisėtiems banko veiksmams, 2016-05-11 pateikė skundą Inspekcijai. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 34 punkto reikalavimo, neišnagrinėjo skundo per 20 darbo dienų, nepranešė apie skundo nagrinėjimo pratęsimą ir nenurodė tokio pratęsimo priežasčių, jei jis buvo pratęstas, kaip to reikalauja minėto nutarimo 35 punktas. Skirtingai nei teigia atsakovė savo sprendime, teismo nutartyje nurodoma: “Išduoti leidimą Danske Bank A/S <...> atskleisti, suteikti ir perduoti „Swedbank“ AB <...> banko paslaptį sudarančią informaciją“, o ne perduoti šio banko klientų asmens duomenis AB Swedbank. Asmens duomenys, tokie kaip vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, asmens tapatybės kortelės kopija, parašas, gyvenamosios vietos adresas, korespondencijos adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, nėra priskirti banko paslaptį sudarančiai informacijai. Danske Bank A/S neturėjo teisinio pagrindo perduoti ne tik pareiškėjo asmens duomenų, tokių kaip vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, asmens tapatybės kortelės kopija, parašas, gyvenamosios vietos adresas, korespondencijos adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, bet ir su pareiškėju susijusios banko paslaptį sudarančios informacijos. Teismo nutartis neatleidžia banko nuo prievolių, kylančių iš sutarties sąlygų ir pareigos laikytis įstatymo normų.

Atsakovė Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (18–21). Atsiliepime ir teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiškino, kad Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 49 straipsnis nustato, kad skundas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per 2 mėnesius nuo skundo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai dėl skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties ir skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio būtina skundo tyrimą pratęsti. Šiais atvejais skundo tyrimo terminas pratęsiamas, be ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. Visas skundo tyrimas negali būti ilgesnis nei 4 mėnesiai. Apie sprendimą pratęsti skundo tyrimo terminą informuojamas pareiškėjas. Pareiškėjo skundas Inspekcijoje gautas 2016-05-11, ir nepraėjus dvejiems mėnesiams, t. y. 2016-07-07 buvo priimtas sprendimas Nr. 3R-211(2.13-1.), kuris registruota pašto siunta buvo išsiųstas pareiškėjui. Danske Bank A/S ir AB Swedbank 2015 metų rugsėjo mėnesio prašyme „Dėl teismo leidimo suteikti ir gauti banko paslaptį sudarančia informaciją“ teismui nurodė, kad į AB Swedbank elektronines sistemas turi būti perkelti visų perimamų klientų asmens duomenys bei duomenys apie jų teisinius santykius su Danske Bank A/S, kurie reikalingi tam, kad AB Swedbank galėtų žinoti tiek klientų įsipareigojimų Danske Bank A/S, tiek Danske Bank A/S įsipareigojimų klientams apimtis, ir galėtų sekti bei kontroliuoti tinkamą klientų įsipareigojimų vykdymą, tiek galėtų pats tinkamai vykdyti iš Danske Bank A/S perimamus įsipareigojimus klientams. Be to, be elektroninės formos duomenų, įvykdžius sandorį AB Swedbank turės būti perduodami ir popierine forma Danske Bank A/S laikomi, santykius su perleidžiamais klientais atspindintys dokumentai (kredito, indėlių sutartys, banko sąskaitos sutartys, prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentai, klientų asmens dokumentų ir klientų anketų kopijos ir kt.). Prašyme taip pat buvo nurodyta, kad aukščiau nurodyta informacija, kurią Danske Bank A/S turi perduoti AB Swedbank, ruošiantis sandorio įgyvendinimui ir jį įgyvendinant, apims banko paslaptį sudarančią informaciją, kaip ji suprantama Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 55 straipsnio 1 dalyje. Atsakovės nuomone, kad informaciją apie tai, jog asmuo yra banko klientas (Bankų įstatymo 55 straipsnio 1 dalis), sudaro taip pat šį asmenį identifikuojantys banke tvarkomi jo asmens duomenys (vardas, pavardė, asmens kodas ir kt.), nes priešingu atveju nebūtų žinoma, apie kokį asmenį banke yra tvarkoma informacija. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išduodamas leidimą Danske Bank A/S atskleisti, suteikti ir perduoti AB Swedbank banko paslaptį sudarančią informaciją, išdavė leidimą Danske Bank A/S atskleisti, suteikti ir perduoti AB Swedbank prašyme nurodytus Danske Bank A/S klientų asmens duomenis. Atsižvelgiant į tai, kad dėl pareiškėjo Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai pateikto skundo dalyko (Danske Bank A/S visų mažmeninės bankininkystės klientų asmens duomenų perdavimo AB Swedbank) yra priimta įsiteisėjusi neskundžiama nutartis, kuri Inspekcijai turi privalomą galią, atsižvelgdama į Asmens duomenų apsaugos įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 46 straipsnio nuostatas, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija pakartotinai nevertino pareiškėjo asmens duomenų perdavimo teisėtumo ir skundo tyrimą šioje dalyje nutraukė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Dankse Bank A/S prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (143–146). Atsiliepime paaiškino, kad Danske Bank A/S klientų duomenų perdavimas AB Swedbank pagal teisės aktus reiškė banko paslapties atskleidimą AB Swedbank, todėl Danske Bank A/S 2015-11-13 gavo teismo leidimą tokią banko paslaptį atskleisti AB Swedbank. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja, kas yra banko paslaptis. Banko nuomone, banko paslapties atskleidimas yra vienareikšmiškai susijęs su asmens identifikavimu; tik susijus konkretų asmenį su konkrečiomis finansinėmis paslaugomis ar sąskaitų numeriais ir kt. galima kalbėti apie banko paslaptį. Kadangi Danske Bank klientų duomenų perdavimas AB Swedbank pagal teisės aktus reiškė banko paslapties atskleidimą, Danske Bank 2015-11-13 gavo teismo leidimą tokią banko paslaptį atskleisti AB Swedbank. Danske Bank, kreipdamasis į teismą dėl leidimo atskleisti, suteikti ir perduoti AB Swedbank banko paslaptį sudarančią informaciją, nurodė, kad „<...> į pirkėjų elektronines sistemas turi būti perkelti visų perimamų klientų asmens duomenys bei duomenys apie jų teisinius santykius su Banku“, kad „Vykdant testavimą bus keičiamasi <...> klientų asmens duomenimis, <...>“. Taigi, Vilniaus miesto apylinkės teismui, priimant 2015-11-13 nutartį, buvo žinoma, kad AB Swedbank bus perduoti ir klientų asmens duomenys, kurie kartu su kitais duomenimis yra banko paslaptį sudaranti informacija.

Skundas atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija) 2016-07-07 sprendimo Nr. 3R-211(2.13-1.), tiek kiek juo nuspręsta nutraukti pareiškėjo 2016-05-11 skundo nagrinėjimą dalyje dėl jo asmens duomenų perdavimo AB Swedbank, teisėtumo bei pagrįstumo. Pareiškėjas nenurodė nesutikimo su Inspekcijos 2016-07-07 sprendimo Nr. 3R-211(2.13-1.) dalimi, kuria jo skundas dalyje buvo atmestas, argumentų, todėl teismas daro išvadą, kad tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Nustatyta, Danske Bank A/S, AB Swedbank ir UAB Swedbank lizingas 2016 metų rugsėjo mėnesį kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą prašydami išduoti leidimą Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskleisti, suteikti ir perduoti AB Swedbank bei UAB Swedbank lizingas banko paslaptį sudarančią informaciją. Prašyme nurodė, jog perėmus Danske Bank A/S mažmeninės bankininkystės verslą, AB Swedbank ir UAB Swedbank lizingas ketina ir įsipareigoja, be kita ko, perimti Danske Bank A/S perleidžiamų mažmeninės bankininkystės klientų sutarčių vykdymą bei tęsti finansinių paslaugų teikimą atitinkamiems klientams vietoje Danske Bank A/S. Siekiant sklandaus perėjimo į sutartinius santykius su Danske Bank A/S klientais vietoje Danske Bank A/S, taip pat siekiant užtikrinti finansinių paslaugų teikimo tęstinumą ir kuo mažesnius bei tik trumpalaikius paslaugų teikimo trikdžius ir nepatogumus klientams, bei siekiant išvengti skaičiaus klientų nepasitenkinimo dėl besikeičiančio jų naudojamų finansinių paslaugų teikėjo, pirkėjams būtina iš anksto ruoštis klientų perėmimui ir teisinių santykių su jais tęsimui. Visų pirma, šiuo tikslu į pirkėjų elektronines sistemas turi būti perkelti visų perimamų klientų asmens duomenys apie jų teisiniu santykius su Danske Bank A/S, reikalingi tam, kad pirkėjai galėtų žinoti tiek klientų įsipareigojimų Danske Bank A/S, tiek Danske Bank A/S įsipareigojimų klientams apimtis, ir galėtų tiek sekti ir kontroliuoti tinkamą klientų įsipareigojimų vykdymą, tiek galėtų patys tinkamai vykdyti iš Danske Bank A/S perimamus įsipareigojimus klientams. Antra, be elektroninės formos duomenų, įvykdžius sandorį pirkėjams turės būti perduoti ir popierine forma Danske Bank A/S laikomi santykius su perleidžiamais klientais atspindintys dokumentai (kredito, indėlių sutartys, banko sąskaitos sutartys, prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentai, klientų asmens duomenų ir klientų anketų kopijos ir daugelis kitų) (b. l. 108–111).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-46039-465/2015 išdavė leidimą Danske Bank A/S atskleisti, suteikti ir perduoti AB Swedbank Lietuvos Respublikos banko paslaptį sudarančią informaciją. Teismas, įvertinęs pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad banko paslaptį sudarančios informacijos perdavimas yra grindžiamas ne tik informaciją perduodančio ir ją gaunančio asmens interesų, o ir pačių klientų interesų apsauga, bei atsižvelgiant į tai, kad banko paslaptį sudarančią informaciją numatoma teikti finansinių paslaugų teikimu Lietuvos Respublikoje užsiimantiems subjektams, kurie patys turi iš esmės tokią pačią pareigą saugoti banko paslaptį, kaip ir informaciją sudarančią banko paslaptį teiksiantis subjektas, padarė išvadą, kad Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, numatomas banko paslaptį sudarančios informacijos perdavimas AB Swedbank ir UAB Swedbank lizingas, nepažeis nei sandorio šalių, nei banko klientų interesų, todėl Danske Bank A/S, AB Swedbank ir UAB Swedbank lizingas 2016 metų rugsėjo mėnesio prašymą tenkino (b. l. 4, 5, 33, 34, 112, 113, 159, 160).

Danske Bank Banko sutarties Bendrosios dalies 2.5 punkte nustatyta, kad bankas įsipareigoja garantuoti kliento, sąskaitos ir su ja atliekamų operacijų slaptumą. Informaciją teikti tik klientui arba jo įgaliotam ar juridiniam atstovui, o kitiems asmenims be kliento sutikimo – tik Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Sutarties 32 punkte nustatyta, kad klientas patvirtina, jog yra informuotas, kad jo asmens duomenys banke būtų tvarkomi mokumo vertinimo bei įsiskolinimo valdymo, sudarytų sutarčių vykdymo ir apskaitos užtikrinimo, kliento pavedimu atliekamų finansinių operacijų vykdymo, banko veiklos rizikos ir informacijos valdymo, galiojančių Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymo tikslais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, banko vidaus tvarkomis bei kitais teisės aktais (b. l. 10–13).

Danske Bank A/S, AB Swedbank ir UAB Swedbank lizingas 2016-12-09 Sutarties dėl verslo dalies perleidimo 14 punkte „Duomenų apsauga“ nustatyta, kad šios verslo Lietuvoje sutarties sudarymo ir vykdymo bei klientų sutarčių tęstinio vykdymo tikslais pardavėjas pateiks pirkėjui asmens duomenis, esančius Duomenų kambario dokumentuos, bei kitus asmens duomenis. Pagal Verslo Lietuvoje perleidimo sutartį ir kitus sandorio dokumentus asmens duomenys bus perleidžiami Asmens duomenų apsaugos direktyvos Nr. 95/46/EB 7(b), 7(f), 8(2)(a) ir 8(4) straipsnių pagrindu. (b. l. 91–92)

Danske Bank 2016-03-30 Pranešimu dėl mažmeninės bankininkystės verslo dalies perleidimo informavo pareiškėją apie tai, kad Danske Bank A/S, AB Swedbank ir UAB Swedbank lizingas sutartimi dėl verslo dalies perleidimo, sudaryta 2015-12-09, susitarė dėl Danske Bank A/S Lietuvos filialo vykdomo mažmeninės bankininkystės verslo dalies perleidimo AB Swedbank ir UAB Swedbank lizingas. Perleidžiama mažmeninės bankininkystės verslo dalis apima klientų banko sąskaitas, indėlius, būsto paskolas, vartojimo paskolas, mokėjimo korteles, kredito limitus mokėjimo kortelių sąskaitose, finansinio lizingo sutartis, susieto vartojimo kredito sutartis, mokėjimo paslaugas, vertybinių popierių sąskaitas su sąskaitose apkaitomais vertybiniais popieriais, su tam tikromis išimtimis (b. l. 25).

Danske Bank 2016-05-09 informavo pareiškėją apie tai, kad jei pareiškėjas nesutinka su paslaugų perkėlimu į AB Swedbank ir norės lėšas atsiimti grynais ar pervesti į kitą banko sąskaitą, išimties tvarka suteiks galimybę tai padaryti nemokamai (b. l. 4041, 166, 167).

Pareiškėjas su 2016-05-11 skundu (gautas 2016-05-11, reg. Nr. 1R-3607(2.13.) kreipėsi į Inspekciją, kuriame nurodė, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialas nepranešęs pareiškėjui ir negavęs jo sutikimo perdavė jam patikėtus asmens duomenis AB Swedbank. Nurodė, kad Danske Bank A/S Lietuvos filialui yra perdavęs šiuos asmens duomenis: vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, gyvenamosios vietos adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą. Bankas taip pat turi informaciją apie pareiškėjo einamosios sąskaitos ir debetinės mokėjimo kortelės operacijas (b. l. 22–24).

Inspekcija 2016-05-17 raštu Nr. 2R-3282(2.13.) kreipėsi į Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašydama pateikti duomenis apie pareiškėjo duomenų tvarkymą (b. l. 27, 151, 152), į kurį Danske Bank A/S atsakė 2016-05-30 raštu Nr. dnk1604387 (b. l. 28–30, 154–156).

Inspekcija 2016-07-07 sprendimu Nr. 3R-211(2.13-1.) “Dėl V. G. 2016 m. gegužės 11 d. skundo“, įvertinusi pareiškėjo Inspekcijai pateikto 2016-05-11 skundo turinį, 2015 metų rugsėjo mėnesio prašymo teismui turinį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nutarties civilinėje byloje Nr. S2-46039-465/2015 turinį, bei atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas buvo Danske Bank A/S klientas nuo 2011-05-25 ir jo, kaip banko kliento asmens duomenys, vadovaujantis aukščiau nurodytais pagrindais, įskaitant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nutartį, buvo perduoti AB Swedbank, padarė išvadą, kad pareiškėjas su skundu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas išnagrinėti tą patį klausimą, t. y. įvertinti Danske Bank A/S veiksmų teisėtumą, tiekiant pareiškėjo asmens duomenis AB Swedbank, kuris jau yra išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-46039-465/2015, suteikiant Danske Bank A/S leidimą perduoti šio banko klientų asmens duomenis AB Swedbank, o AB Swedbank tokius duomenis gauti. Inspekcija 2016-07-07 sprendimu Nr. 3R-211(2.13-1.) pareiškėjo skundo nagrinėjimą dalyje dėl jo asmens duomenų perdavimo AB Swedbank nutraukė (b. l. 139–142).

Lietuvos Respublikos bankų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad banko paslaptimi laikoma bankui žinoma informacija apie tai, kad asmuo yra banko klientas ir kokios finansinės paslaugos jam teikiamos, taip pat jo turimų sąskaitų numeriai; lėšų likučius kliento turimose sąskaitose, atliktas ar vykdomas mokėjimo operacijas, banko kliento skolinius įsipareigojimus bankui, finansinių paslaugų teikimo klientui aplinkybes, sutarčių, pagal kurias klientui teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas (2 punktas); banko kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis (3 punktas). Pagal Bankų įstatymo 55 straipsnio 6 dalies 1 punktą bankas teikia banko paslaptį sudarančią informaciją institucijoms, atliekančioms ikiteisminio tyrimo, kriminalinės žvalgybos, žvalgybos, mokesčių administravimo, Indėlių draudimo fondo ir Įsipareigojimų investuotojams draudimo fondo administravimo, asmens duomenų tvarkymo priežiūros, finansų rinkos priežiūros, vartotojų ir finansų rinkos dalyvių ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka pagal Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymą, pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos funkcijas, jeigu jos reikia šiame punkte nurodytoms funkcijoms atlikti; notarams ir antstoliams, jeigu jos reikia įstatymų nustatytoms notarų ir antstolių funkcijoms atlikti (2 punktas). Pagal bankų įstatymo 7 straipsnį kitais atvejais, negu nustatyta šio straipsnio 2–6 dalyse, banko paslaptį sudaranti informacija teikiama tik remiantis motyvuota teismo nutartimi, jeigu teismas nustato, kad tokios informacijos reikia dėl teisėto intereso, kurio siekia teismas arba banko paslaptį sudarančios informacijos prašantis asmuo, ir banko kliento interesai nėra svarbesni.

Pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 46 straipsnio 2 dalį Inspekcija nutraukia skundo tyrimą, jeigu paaiškėja, be kita ko, jog skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme.

Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 49 straipsnį skundas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per 2 mėnesius nuo skundo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai dėl skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio būtina skundo tyrimą pratęsti. Šiais atvejais skundo tyrimo terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiais. Visas skundo tyrimo terminas negali būti ilgesnis negu 4 mėnesiai. Apie Inspekcijos sprendimą pratęsti skundo tyrimo terminą informuojamas pareiškėjas. Skundai turi būti ištirti per įmanomai trumpiausią laiką.

Minėta, kad pagal Bankų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punktą banko paslaptimi laikoma bankui žinoma informacija apie tai, kad asmuo yra banko klientas, kokios finansinės paslaugos jam teikiamos, taip pat jo turimų sąskaitų numeriai; lėšų likučius kliento turimose sąskaitose, atliktas ar vykdomas mokėjimo operacijas, banko kliento skolinius įsipareigojimus bankui, finansinių paslaugų teikimo klientui aplinkybes, sutarčių, pagal kurias klientui teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas (2 punktas); banko kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis (3 punktas). Pareiškėjo teigimu, asmens duomenys, tokie kaip vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, asmens tapatybės kortelės kopija, parašas, gyvenamosios vietos adresas, korespondencijos adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, nėra priskirti banko paslaptį sudarančiai informacijai. Įvertinus Bankų įstatymo 55 straipsnyje pateiktus duomenis, sudarančius banko paslaptį matyti, kad banko paslaptį sudarančių duomenų apie tai, kad asmuo yra banko klientas, apie klientui teikiamas finansinės paslaugas, kliento sąskaitų numerius, lėšų likučius sąskaitose, atliktas ar vykdomas mokėjimo operacijas, kliento skolinius įsipareigojimus bankui, finansinių paslaugų teikimo klientui aplinkybes, sutarčių, pagal kurias klientui teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas, kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis, nebūtų įmanoma identifikuoti, be tokių kliento duomenų kaip vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas ir kiti duomenys. Be šių su banko paslaptį sudarančiais duomenimis neatsiejamai susijusių duomenų apie klientą, nebūtų prasmės Bankų įstatymu juos saugoti kaip banko paslaptį sudarančią informaciją. Taigi, įvertinus nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad banko paslaptį sudaro ir klientą identifikuojantys duomenys, tokie kaip vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, ir kiti duomenys, todėl pareiškėjo argumentai, kad paminėti duomenys nesudaro banko paslaptį sudarančios informacijos atmestini kaip nepagrįsti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Danske Bank A/S, AB Swedbank ir UAB Swedbank lizingas 2016-09 prašyme Vilniaus miesto apylinkės teismui išduoti leidimą Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, atskleisti, suteikti ir perduoti AB Swedbank bei UAB Swedbank lizingas banko paslaptį sudarančią informaciją, nurodė, jog perėmus Danske Bank A/S mažmeninės bankininkystės verslą, AB Swedbank ir UAB Swedbank lizingas ketina ir įsipareigoja, be kita ko, perimti Danske Bank A/S perleidžiamų mažmeninės bankininkystės klientų sutarčių vykdymą bei tęsti finansinių paslaugų teikimą atitinkamiems klientams vietoje Danske Bank A/S. Visų pirma, šiuo tikslu į pirkėjų elektronines sistemas turi būti perkelti visų perimamų klientų asmens duomenys apie jų teisinius santykius su Danske Bank A/S, reikalingi tam, kad pirkėjai galėtų žinoti tiek klientų įsipareigojimų Danske Bankui A/S, tiek Danske Banko A/S įsipareigojimų klientams apimtis, ir galėtų tiek sekti ir kontroliuoti tinkamą klientų įsipareigojimų vykdymą, tiek galėtų patys tinkamai vykdyti iš Danske Bank A/S perimamus įsipareigojimus klientams. Antra, be elektroninės formos duomenų, įvykdžius sandorį pirkėjams turės būti perduoti ir popierine forma Danske Bank A/S laikomi santykius su perleidžiamais klientais atspindintys dokumentai (kredito, indėlių sutartys, banko sąskaitos sutartys, prievolių įvykdymo užtikrinimo dokumentai, klientų asmens duomenų ir klientų anketų kopijos ir daugelis kitų). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-46039-465/2015, prašymą tenkino ir išdavė leidimą Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą atskleisti, suteikti ir perduoti AB Swedbank ir UAB Swedbank lizingas banko paslaptį sudarančią informaciją. Įvertinus prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui, matyti, kad teismui buvo žinoma prašomų atskleisit, suteikti ir perduoti duomenų apimtis. Teismas, konstatavęs, kad Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, numatomas banko paslaptį sudarančios informacijos perdavimas AB Swedbank ir UAB Swedbank lizingas nepažeis nei sandorio šalių, nei Danske Bank A/S klientų interesų, pareiškėjų prašymą tenkino ir išdavė leidimą Danske Bank A/S atskleisti, suteikti ir perduoti banko paslaptį sudarančią informaciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai, kad Danske Bank A/S neturėjo teisinio pagrindo perduoti ne tik pareiškėjo asmens duomenų, tokių kaip vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, asmens tapatybės kortelės kopija, parašas, gyvenamosios vietos adresas, korespondencijos adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, bet ir su pareiškėju susijusios banko paslaptį sudarančios informacijos atmestini kaip nepagrįsti, kadangi teisinis tokių duomenų perdavimo pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. S2-46039-465/2015.

Pažymėtina, kad Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo ir kitais įstatymais bei kitais teisės aktais. Taigi, Inspekcija vadovaujasi visų pirmą jos veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 49 straipsnį skundas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per 2 mėnesius nuo skundo gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai dėl skunde nurodytų aplinkybių sudėtingumo, informacijos apimties ar skundžiamų veiksmų tęstinio pobūdžio būtina skundo tyrimą pratęsti. Šiais atvejais skundo tyrimo terminas pratęsiamas, bet ne ilgiau kaip 2 mėnesiais. Visas skundo tyrimo terminas negali būti ilgesnis negu 4 mėnesiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl pareiškėjo 2016-05-11 skundo (gauto 2016-05-11, reg. Nr. 1R-3607(2.13.), Inspekcija sprendimą Nr. 3R-211(2.13-1.) priėmė 2016-07-07, taigi nepraleidusi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 49 straipsnyje nustatyto 2 mėnesių termino, todėl pareiškėjo argumentai, kad Inspekcija neįvykdė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 34 punkto reikalavimo, neišnagrinėjo skundo per 20 darbo dienų, nepranešė apie skundo nagrinėjimo pratęsimą ir nenurodė tokio pratęsimo priežasčių, jei jis buvo pratęstas, kaip to reikalauja minėto nutarimo 35 punktas atmestini kaip nepagrįsti, kadangi kaip minėta Inspekcija privalo vadovautis visų pirma Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme įtvirtintais skundų nagrinėjimo terminais.

Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas suteikia teisę Inspekcijai nutraukti skundo tyrimą, jeigu paaiškėja, be kita ko, jog skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas arba yra nagrinėjamas teisme. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-11-13 nutartimi išdavė leidimą Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą atskleisti, suteikti ir perduoti AB Swedbank ir UAB Swedbank lizingas banko paslaptį sudarančią informaciją. Įvertinus tą aplinkybę, kad banko paslaptį sudaranti informacija negali būti atsiejama nuo tokių kliento duomenų kaip vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, ir kt., darytina išvada, kad klausimą dėl Danske Bank A/S banko paslaptį sudarančios informacijos perdavimo, tame tarpe ir informacijos apie pareiškėją, Vilniaus miesto apylinkės teismas jau išnagrinėjo, todėl Inspekcija 2016-07-07 sprendimu Nr. 3R-211(2.13.-1.), vadovaudamasi Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 46 straipsniu, teisėtai ir pagrįstai nutraukė pareiškėjo 2016-05-11 skundo nagrinėjimą dalyje dėl jo asmens duomenų perdavimo AB Swedbank. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo naikinti Inspekcijos 2016-07-07 sprendimą Nr. 3R-211(2.13.-1.). Atsisakius tenkinti pareiškėjo reikalavimą panaikinti Inspekcijos 2016-07-07 sprendimą Nr. 3R-211(2.13.-1.), netenkinamas iš šio reikalavimo kylantis išvestinis reikalavimas įpareigoti Inspekciją pareiškėjo skundą Nr. 1R-3607(2.13.) nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

TeisėjaiVioleta BalčytienėErnestas SpruogisMargarita Stambrauskaitė