Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Vilnius,

2008m. vasario 25 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Petras Viščinis, sekretoriaujant Rasai Rackevičiūtei, dalyvaujant pažeidėjui J. M., jo atstovei advokatei Onai Vitartienei, institucijos, kurios priimtas nutarimas skundžiamas, atstovui Edvardui Zakševskiui, nukentėjusiajai I. S., vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pažeidėjo J. M. skundą dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracinės komisijos 2007 m. gruodžio 6 d. nutarimo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės Sužionių seniūnijos seniūnas M. Č. 2007 m. lapkričio 12 d. J. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jam priklausantys gyvuliai 2007 10 22 ištrypė žieminių rugių pasėlius I. S..

Už šį pažeidimą numatyta administracinė atsakomybė LR ATPK 103 str.

Teismo posėdžio metu J. M. paaiškino, kad jam priklausančios veislinės telyčios laikomos aptvare, iš jo nebuvo ištrūkę, jokio pažeidimo jis nepadarė.

Institucijos, kurios priimtas nutarimas ginčijamas, atstovas prašė skundą atmesti, o nutarimą palikti galioti nepakeistą. Paaiškino, kad nutarimas pagrįstas ir teisėtas, neginčijamai nustatyta, kad būtent J. M. priklausančios telyčios ištrypė I. S. pasėlius, J. M. už analogišką pažeidimą jau buvo svarstomas administracinėje komisijoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

LR ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. Vieni jų yra administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pažeidimo esme LR ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas LR ATPK 260 straipsnį, nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios reikšmingos nagrinėjant bylą.

Iš byloje esančio I. S. prašymo, adresuoto Sužionių seniūnui, matyti, kad jis Sužionių seniūnijoje buvo gautas 2007 11 25, tai matyti iš seniūnijos spaudo (b.l. 12). Tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2007 11 12, t.y., 13 dienų anksčiau, negu gautas prašymas (b.l. 11). Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad pažeidimas buvo padarytas 2007 10 22. Esant tokiai datų painiavai, kyla abejonių dėl paties tariamo pažeidimo padarymo laiko, prašymo pateikimo seniūnijai datos ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo datos.

Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta nei vieta, nei konkretus laikas, kada padarytas tariamas pažeidimas. Protokole tik abstrakčiai nurodyta, kad „J. M. priklausantys gyvuliai ištrypė žieminių rugių pasėlius I. S. “. Nenurodyta, kokie gi tai gyvuliai, kiek jų galėjo būti, kur yra tie žieminių rugių pasėliai, koks jų plotas ištryptas, ar buvo padaryta kokia nors žala. ATPK 103 straipsnyje yra 2 dalys, tačiau nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime nenurodyta ATPK 103 dalis, todėl neaišku, pagal kurią dalį J. M. buvo nubaustas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti liudytojais L. S. ir M. Č., t.y., tas pats Sužionių seniūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Apklaustas liudytoju, M. Č. teismui tinkamai negalėjo paaiškinti, kodėl neatitinka datos, kodėl administracinio teisės pažeidimo protokolas nebuvo įteiktas pažeidėjui, kodėl protokolas buvo surašytas praėjus 20 dienų nuo tariamo pažeidimo padarymo. Jis paaiškino, kad betarpiškai nematė nuganymo fakto, matė tik galvijų pėdas rugių lauke. Liudytojas teismui tinkamai negalėjo paaiškinti, kodėl jis paštu neišsiuntė J. M. administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Liudytojas L. S., apklaustas liudytoju, parodė, kad jis nematė nuganymo fakto, matė tik galvijų pėdas rugių lauke. Kodėl nesurašė pasėlių nuganymo akto, ar detaliau nenustatė, kokia apimtimi ir ar iš viso buvo padaryta žala, paaiškinti negalėjo.

Liudytoja I. G., apklausta liudytoja, parodė, jog matė apie 25-30 gyvulių.

Liudytojas Z. V. parodė, kad matė apie 10 gyvulių.

Tačiau šių liudytojų parodymai vertintini kritiškai. Jie nebuvo minimi surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebuvo apklausti administracinės komisijos posėdyje, jie patys paaiškino, kad į teismą atvyko paprašyti nukentėjusios I. S..

Pati nukentėjusioji I. S. teismui davė prieštaringus parodymus. Vienu metu ji aiškino, kad gyvulius suvarė į aptvarą, kuriame buvo 2 metrų skylė. Kitu gi atveju teismui aiškino, kad gyvulius ji nuvarė link miško.

Darytina išvada, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracinė komisija skundžiamą nutarimą priėmė vien tik nukentėjusios prašymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo pagrindu, kuris yra su esminiais trūkumais. Jokių objektyvių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima padaryti išvadą, kad J. M. priklausantys gyvuliai nuganė I. S. rugių pasėlius, administracinio teisės pažeidimo byloje nesurinkta.

Esant šioms aplinkybėms negalima laikyti, kad skundžiamas nutarimas pagrįstas ir teisėtas, todėl jis naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1d. 2 p.,

nutarė:

J. M. skundą tenkinti.

Vilniaus rajono savivaldybės administracinės komisijos 2007 m. gruodžio 6 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. TK 13-93 panaikinti ir administracinę bylą J. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.