- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-11
- Bylos Nr.
- 2-1756/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- T. M.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „CP Investments“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo T. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pradėtoje arbitražo procedūroje, civilinėje byloje Nr. 2-4099-262/2013 pagal ieškovo T. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „CP Investments“ pateikus Vilniaus komercinio arbitražo teisme pranešimą apie arbitražą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas T. M. 2013-04-16 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas nepranešus apie šį prašymą taikyti atsakovei UAB „CP Investments“ laikinąsias apsaugos priemones:
Areštuoti 400 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Betoneta“ akcijų, uždraudžiant jas įkeisti ar kitaip apsunkinti, parduoti ar kitaip jas perleisti;Uždrausti atsakovui UAB „CP Investments“ ir / ar jos vardu veikiantiems tretiesiems asmenims naudotis UAB „Betoneta“ akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis: balsuoti (raštu ir dalyvaujant susirinkimuose) visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, o tuo atveju, jei buvo balsuota raštu iki teismo nutarties priėmimo, uždrausti balsavimo raštu biuletenius įskaityti į balsavimo rezultatus. Jei UAB „Betoneta“ akcijos ar šių akcijų teikiamos balsavimo teisės perleistos – uždrausti UAB „Betoneta“ akcijų įgijėjams ar šių akcijų suteikiamų balsavimo teisių įgijėjams naudotis akcijų suteikiamomis teisėmis: balsuoti (raštu ir dalyvaujant susirinkimuose), o tuo atveju, jei buvo balsuota raštu iki teismo nutarties priėmimo, uždrausti balsavimo raštu biuletenius įskaityti į balsavimo rezultatus;Uždrausti UAB „Betoneta“:
pirkti, išsinuomoti, parduoti ar kitaip perleisti bet kokį ilgalaikį turtą; perleisti, įkeisti ar kitaip apsunkinti turimas bendrovių UAB „Vilniaus aidai“, UAB „RCP Holdings“, UAB „Betono centras“, UAB „Betono mozaika“, UAB „Panevėžio gelžbetonis“ ir kitų dukterinių bendrovių akcijas; laiduoti ir / ar garantuoti už trečiųjų asmenų prievoles; vykdyti prievoles už bet kokius trečiuosius asmenis; teikti paskolas bet kokiems tretiesiems asmenims; vykdyti bet kokius mokėjimus, nesusijusius su pagrindine UAB „Betoneta“ veikla.
Uždrausti UAB „Betoneta“, UAB „RPC Holdings“ ir / ar jų vardu veikiantiems tretiesiems asmenims naudotis atitinkamai UAB „Vilniaus aidai“, UAB „RCP Holdings“, UAB „Betono centras“, UAB „Betono mozaika“, UAB „Panevėžio gelžbetonis“, UAB „Markučiai“ akcijų suteikiamomis balsavimo teisėmis analogiškai kaip UAB „CP Investments“; Uždrausti UAB „Vilniaus aidai“, UAB „RPC Holdings“, UAB „Betono centras“, UAB „Betono mozaika“, UAB „Panevėžio gelžbetonis“, UAB „Markučiai“:
pirkti, išsinuomoti, parduoti ar kitaip perleisti bet kokį ilgalaikį turtą; perleisti turimas UAB „Markučiai“ ir kitų dukterinių bendrovių akcijas; laiduoti ir / ar garantuoti už trečiųjų asmenų prievoles; vykdyti prievoles už bet kokius trečiuosius asmenis; vykyti prievoles bet kokiems tretiesiems asmenims; vykdyti bet kokius mokėjimus, nesusijusius su pagrindine atitinkamai UAV „Vilniaus aidai“, UAB „RCP Holdings“, UAB „Betono centras“, UAB „Betono mozaika“, UAB „Panevėžio gelžbetonis‘, UAB „Markučiai“ veikla.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į arbitražą pateikdamas pranešimą apie arbitražą, bei nurodydamas, kad išsamų ieškinį pateiks Vilniaus komercinio arbitražo teismui nustatytais terminais dėl 2010-08-12 Akcijų pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir vienašalės restitucijos taikymo, nes, kaip vėliau paaiškėjo, dėl sudarytos apgaulingos informacinės situacijos savo valdytas 400 vnt. paprastųjų vardinių UAB „Betoneta“ akcijų jis pardavė atsakovui daugiau negu 4 kartus mažesne kaina. Kadangi ginčo dalykas yra dalis akcijų bendrovės, kurios visas akcijas valdo atsakovas, todėl mano, kad atsakovas turi galimybę perleisti bendrovės akcijas arba sumažinti jų vertę, ar kitaip gali padaryti realų išieškojimą neįmanomą arbitražo teismui patenkinus ieškinį. Prašymą pateikė Vilniaus apygardos teismui atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamojoje sutartyje arbitražinė išlyga buvo numatyta, tačiau pagal galiojančias Vilniaus komercinio arbitražo teismo reglamento nuostatas ieškovas negali kreiptis į Arbitražo teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki arbitražo teismo suformavimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į prašymą atsakovas nurodė, kad nėra pagrindo taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovo reikalavimas pranešime apie arbitražą atsakovui yra nepagrįstas, o ieškinio arbitražas dar nėra priėmęs, be to, nėra jokios grėsmės, kad galimai ieškovui palankaus arbitražo sprendimo vykdymas taptų neįmanomas ar pasunkėtų, nes atsakovas žinodamas apie ieškovo inicijuojamus procesus dėl to paties ginčo nuo 2012 m. nesiėmė jokių priemonių perleisti ginčo akcijas, taip pat prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, nes prašomos areštuoti ginčijamos bendrovės akcijos (20 proc.) neturėjo, neturi ir neturėtų lemiamos įtakos bendrovės valdymui, analogiškai būtų neproporcingos ir kitos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. bendrovės, atsakovės akcininkų bei dukterinių įmonių akcininkų turtinių ir neturtinių teisių, mokėjimų ribojimai ar draudimai, nes tuo siekiama ne susigrąžinti turėtas akcijas, kiek padaryti žalą bendrovei ir atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad įvertinus bylos aplinkybes bei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apimtį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepagrįstai apsunkintų ir apribotų ne tik atsakovo, bet ir kitų įmonių, visiškai nesusijusių nei su ieškinio arbitražui reikalavimu, nei su pačia byla apskritai, veiklą. Ieškovo prašyme nurodytos įmonės nėra šios bylos šalys, išskyrus UAB „CP Investments“, ir nėra ginčo dėl kitų, išskyrus UAB „Betonita“ akcijų. Taikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovas patektų į geresnę padėtį nei atsakovas ir kitos įmonės, o šių įmonių veikla būtų labai apsunkinta, būtų pažeista šalių bei kitų asmenų interesų pusiausvyra. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovui yra pratęstas terminas sumokėti arbitravimo rinkliavą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas varžytų atsakovo teises, jei ieškovas nesumokėtų 49 300 Lt rinkliavos ar delstų ją sumokėti. Taip pat pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad jis yra pelno siekianti įmonė ir neturi tikslo mažinti savo ar UAB „Betonita“ akcijų vertės. Atsakovas turi 80 proc., o ieškovas 20 proc. akcijų, todėl atsakovas bandydamas sumažinti akcijų vertę pats patirtų nemažų nuostolių. Be to, jei ieškovas dėl atsakovo veiklos patirtų nuostolių netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų prisiteisti iš atsakovo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovo nuomone, skundžiama nutartis priimta pažeidžiant civilinio proceso teisės normas ir šie pažeidimai turėjo tiesioginę įtaką priimti neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apribotų ne tik atsakovo, bet ir visiškai nesusijusių įmonių veiklą bei pažeistų interesų pusiausvyrą. Teismas, manydamas, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeistų ekonomiškumo ir proporcingumo principus, nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrindžiančius tokių priemonių taikymo pagrįstumą. Teismo išvada, kad atsakovas neturi tikslo sumažinti akcijų vertės taip yra visiškai nepagrįsta. Ieškovas išsamiai išdėstė faktines ginčo aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadą, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nebūtų pasiektas tikslas realiai užtikrinti ieškovui palankaus teismo įvykdymą. Teismas nemotyvavo visų ieškovo reikalavimų atmetimo pagrindo, o nekonstatavus, jog ieškovo reikalavimai prima facie nepagrįsti, atmetė prašymą, motyvuodamas tik savo išvadą dėl dalies reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Pirmiausia atsakovas atkreipia dėmesį, jog ieškovas nėra sumokėjęs LR CPK 147 str. 3 d. nustatyto 1 000 Lt užstato, dėl to jo atskirasis skundas negali būti nagrinėjamas. Be to, skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismo padarytos išvados netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra teisėtos ir pagrįstos. Teismas negali tiesiogiai varžyti teisių asmenų, kurie nėra atsakovai byloje, nėra jokios grėsmės, kad galbūt ieškovui palankaus sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas, teismas pagrįstai ieškovo prašymą vertino vadovaudamasis proporcingumo ir ekonomiškumo principais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, nes kreipėsi dėl savo teisių gynimo į Vilniaus komercinio arbitražo teismą. Ieškovas, kreipdamasis į Vilniaus apygardos teismą, nurodė, kad sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, o prašymą grindė LR CPK 147 str. 1 d. nuostatomis.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo prašymo priėmimo klausimą bei nagrinėdamas ieškovo prašymą nepagrįstai neatsižvelgė į LR CPK 147 str. nuostatas, reglamentuojančias prašymų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonėmis, nagrinėjimą. Šiuo atveju teismas pažeidė LR CPK 147 str. 3 d. normą, nustatančią, kad prašant taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose arba užsienio teismuose nagrinėtinomis bylomis, mokamas vieno tūkstančio litų užstatas.
Byloje nėra duomenų, kad ieškovas pateikdamas prašymą Vilniaus apygardos teismui būtų sumokėjęs tokį užstatą pirmosios instancijos teisme arba iki atskirojo skundo nagrinėjimo pradžios, todėl atsižvelgus į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas būtų nustatęs terminą pašalinti prašymo trūkumus, t. y. sumokėti užstatą (LR CPK 101–102 str., 147 str. 3 d.), o atsakovas tokią aplinkybę savo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė kaip neleidžiančią nagrinėti atskirojo skundo iš esmės, yra pagrindas pripažinti, kad skundžiama nutartis nėra teisėta, nes priimta pažeidus procesinės teisės normas, reglamentuojančias prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su nacionaliniuose ar užsienio arbitražuose nagrinėtinomis bylomis, nagrinėjimą. Nors ši aplinkybė nėra susijusi su atskirojo skundo argumentais, tačiau užstato klausimo neišsprendimas pirmosios instancijos teisme vertintinas kaip specialaus reikalavimo prašymo (ieškinio) turiniui (LR CPK 115 str.) pažeidimas (procesinė kliūtis bylai iškelti), kuris gali būti pašalintas tik pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinėje instancijoje nustačius tokį pažeidimą, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį naikinti bei siekiant nepažeisti apelianto teisių (LR CPK 313 str.), ieškovo prašymą iš naujo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos nurodytam procesinės teisės normos pažeidimui pašalinti, t. y. pirmosios instancijos teismui perduoti spręsti civilinės bylos proceso teisėtumo klausimą (LR CPK 337 str. 2 d.)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti.
Civilinės bylos pagal ieškovo T. M. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones proceso teisėtumo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.