Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-12-09 · Byla Nr. A2.6.-11248-961/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-12-09
Bylos Nr.
A2.6.-11248-961/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-10749-2014-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Pažeidėjas
Ž. D.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla
Nr. A2.6 –11248 – 961/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-10749-2014-9
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.4.; 45.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,

sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant Ž. D.,

išnagrinėjusi Ž. D., a.k. (duomenys neskelbtini) bausto administracine tvarka, gyvenančio (duomenys neskelbtini),

administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. D. 2014-08-12, apie 13.40 val. Vilniuje, Rinktinės g. – Žalgirio g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Volvo S 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmoje eismo juostoje nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino antroje eismo juostoje važiavusį automobilį Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismų taisyklių reikalavimus. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Ž. D. 2014-08-12, apie 13.40 val. Vilniuje, Rinktinės g. – Žalgirio g. sankryžoje, vairavo automobilį Volvo S 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 238 punkto (2012-11-28 red.) reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalyje.

Teismo posėdžio metu Ž. D. kaltės dėl pažeidimų nepripažino, nesutiko, kad tai jis sukėlė eismo įvykį ir apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio nepasišalino, automobilis buvo nedraustas, be dokumentų atvyko į policiją. Kai vairavo automobilį, dokumentus su savimi turėjo. 2014-08-12 apie 13.40 val. vežė naujus darbuotojus parodyti darbo vietą. Pajuto, kad kitas automobilis užkabino jo automobilio vairuotojo pusės veidrodėlį. Už sankryžos sustojo, nufotografavo apgadinimą, kito automobilio valstybinį numerį ir paaiškino, kad labai skuba, negali laukti, susisieks vėliau. Tikslo pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, pagalvojo, kad jį užkabino kitas automobilis. Jeigu iš karto pabėgtų, nesustotų, tada būtų pasišalinimas. Su kito automobilio vairuotoja norėjo greitai susitarti vietoje, paprašė sumokėti 50 litų ir išsiskirti, bet ji nesutiko, pasiūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją. Jis nesutiko, buvo susinervinęs, skubėjo, nes turėjo įvykti labai svarbus susitikimas su klientais. Vėliau pagal automobilio valstybinį numerį būtų susisiekęs su vairuotoja arba susirastų ją pagal „Regitros“ duomenis. Vairuotoja buvo taip pat susinervinusi, teigė, kad ji nekalta. Jis įsivaizdavo, kiek tektų laukti atvykstančios policijos, todėl išvažiavo. Eismo įvykio schemoje (b. l. 6) nubrėžta ne tai, jie sustojo už sankryžos. Jis važiavo pirma juosta, kitas automobilis, kurį vairavo E. B., važiavo antra eismo juosta. Pajuto, kad lenkiant užkabintas jo veidrodėlis. Iki tol, kol jį iškvietė į policiją, kito automobilio vairuotojos neieškojo. Nuostoliai jam padaryti minimalūs. E. B. rašė, kad jis išsukinėjo iš degalinės, ją užkabino ir išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Tai netiesa, jis važiavo tiesiai. Buvo tikras, kad yra nekaltas, todėl išvažiavo. Buvo nuvykęs į degalinę vaizdo įrašo, bet jo nėra. Pripažįsta, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Žino, kad vairuotojai, nepaisant to, kas kaltas, turi likti eismo įvykio vietoje. Nei į policiją, nei į nukentėjusiąją po eismo įvykio nesikreipė.

Šalies argumentai

Ž. D. rašytiniame paaiškinime taip pat nurodė, kad jis 2014-08-12 su dviem draugais važiavo Kalvarijų gatve ties Lukoil degaline, link Žalgirio gatvės, pirmąja eismo juosta automobiliu Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol automobilis Nissan, važiuodamas ta pačia kryptimi, antra eismo juosta, nekliudė jo vairuojamo automobilio. Abu sustojo Žalgirio gatvėje ir jis pasiūlė vairuotojais atlyginti jam padarytą žalą, kurią įvertino 50 Lt. Moteris pasiūlė pildyti eismo įvykio deklaraciją, bet paaiškino jai, kad neturi laiko. Jis nufotografavo abu automobilius ir pasakė, kad išsikvies policiją vėliau. Nissan automobilio vairuotoja policijos nenorėjo, kadangi reikės mokėti baudą. Jis pasakė, kad susisieks ir išvažiavo.

Motyvuojamoji dalis

Nors Ž. D. nepripažino padaręs pažeidimus, pažeidimai įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame nurodyta pažeidimų esmė; patrulio R. P. tarnybiniu pranešimu, kad 2014-08-12, 13.52 nuvyko į eismo įvykį Rinktinės – Žalgirio gatvių sankryžoje. Vieno iš automobilių vairuotojų – E. B. paaiškino, kad jai vairuojant automobilį Nissan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuojant pagrindiniu keliu, staiga iš Trimitų al., nuo degalinės Lukoil, išvažiavo automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sukdamas į dešinę kliudė jos automobilį. Abu vairuotojai susitarė nuvažiuoti į stovėjimo aukštelę, kur Volvo vairuotojas paaiškino, kad deklaruoti eismo įvykį neturi laiko ir išvažiavo nežinoma kryptimi; papildomais duomenimis apie eismo įvykį, iš kurių matyti, kad eismo įvykio metu apgadintas automobilio Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis dešinės pusės sparnas, automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis. Duomenų apie šio automobilio draudimą, draudimo bendrovę nėra; E. B. rašytiniu paaiškinimu, kad jai važiuojant Rinktinės gatve 2 juosta iš Trimitų al., nuo Lukoil degalinės išsuko automobilis Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris, sukdamas į dešinę, kliudė jos automobilio dešinės pusės priekinį sparną. Už sankryžos pasukus į Žalgirio gatvę, sustojo, jai pasiūlius pildyti deklaraciją, vairuotojas pasakė, kad neturi laiko ir paprašė sumokėti 50 Lt už veidrodėlio apgadinimą, jai atsisakius, vairuotojas iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, bei jos teisme duotais paaiškinimais, kad važiavo antra eismo juosta. Ž. D. išsukdamas iš degalinės kairės pusės veidrodėliu kliudė jos automobilio dešinės pusės priekinį sparną. Už sankryžos abu sustojo. Vairuotojas pradėjo ją gąsdinti, reikalavo sumokėti 50 litų, prisiimti kaltę dėl eismo įvykio. Ji nesutiko mokėti, pasiūlė kviesti policiją. Jis sakė, kad neturi laiko laukti policijos, susisieks su policija, ir išvažiavo. Ji iškvietė policiją, laukė dvi valandas. Atvykus policijai, užpildė visus reikalingus dokumentus. Per 3 dienas galėjo kreiptis dėl žalos atlyginimo, bet dėl žmogiškumo dar nesikreipė. Kaip vėliau sužinojo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo policijai nurodė naują versiją, kad jis neišsuko iš degalinės, o važiavo tiesiai. Jeigu dėl eismo įvykio būtų kalta ji, jam žalą būtų atlyginęs jos draudimas. Jos automobilis iki šiol nesuremontuotas; liudytojo policijos pareigūno A. R. parodymais, jog dėl įvykio vairuotoja (E. B.) paaiškino, kad susidūrimo vietoje kalbėjo su kito automobilio vairuotoju, bet jis išvažiavo iš eismo įvykio vietos; liudytojo policijos pareigūno D. B. parodymais, kad buvo apgadintas automobilio Volvo veidrodėlis, Nissan automobilio buvo apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas. Abu vairuotojai pasikalbėjo, nesutarė dėl kaltės ir Volvo vairuotojas išvažiavo iš eismo įvykio vietos. Nissan automobilio vairuotoja nurodė Volvo valstybinį numerį, pagal kurį pareigūnai nustatė automobilio savininką. Vėliau jį pakvietė į policiją. Kaltę nustatė pagal automobilių sužalojimo pobūdį, nukentėjusios paaiškinimus. Jeigu kiekvienas vairuotojas važiuotų savo eismo juosta, tokie sužalojimai negalėjo atsirasti. Kiekvieno eismo juostos plotis po 3,5 metro. Jeigu sutartų su nukentėjusiąja, kieno kaltė, šios bylos nebūtų. Jeigu į Volvo būtų atsitrenkęs automobilis Nissan, būtų kitokie apgadinimai; transporto priemonės techninės apžiūros aktais, kad apgadintas automobilio Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis sparnas dešinėje pusėje, matosi juodos spalvos dažų žymės, apgadintas automobilio Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinis galinio vaizdo veidrodėlis kairėje pusėje. Iš nuotraukų matyti, kad užfiksuoti automobiliams Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Volvo S80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu padaryti apgadinimai, kurių aukštis ir pobūdis tarpusavyje sutampa.

Ž. D. neigia, kad dėl jo veiksmų apgadintas E. B. automobilis. Tačiau iš nustatytų apgadinimų ir nuotraukų tokios išvados daryti negalima; priešingai, Kelių policijos valdybos sudarytos fotolentelės ir Ž. D. pateiktos nuotraukos patvirtina, kad automobiliui Nissan priekinis dešinės pusės sparnas apgadintas iš šono, o ne iš priekio, kai Volvo veidrodėliui didžioji dalis apgadinimų padaryta ne šoninei, o užpakalinei daliai (t.y. automobiliui Volvo nesant lygiagretėje su Nissan), ir automobilio Volvo veidrodėlio apgadinimų pobūdis nesudaro pagrindo spręsti, kad automobiliai važiavo lygiagrečiai ir kad tai Nissan vairuotoja pažeidė taisykles. Tuo metu E. B. įvykio dieną užfiksuoti rašytiniai paaiškinimai bei teisme duoti paaiškinimai yra nuoseklūs, jos nurodoma aplinkybė, kad apgadinimai padaryti automobiliui Volvo išsukimo iš degalinės į dešinę metu, atitinka automobilių kontakto pasėkoje kilusius apgadinimus; be to būtent Ž. D. nenorėjo kviesti policijos, nors žinojo, kad E. B. nesutinka esanti kalta dėl įvykio, taigi buvo akivaizdus ginčas dėl eismo įvykio aplinkybių ir eismo įvykio dalyviai privalėjo kviesti policiją; jis (kitos) vairuotojos telefono numerio ar kitų duomenų neprašė ir išvažiavo, nei tą pačią, nei kurią kitą dieną jos neieškojo ir policijai apie įvykį nepranešė, kol pats nebuvo surastas ir iškviestas. Įvertinus šias aplinkybes bei tai, kad Ž. D. vairuojamas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, darytina išvada, kad yra įrodyta, jog Ž. D. suvokė, kad jis sukėlė eismo įvykį ir kad pasišalindamas iš įvykio vietos elgiasi neteisėtai, todėl pripažintina, kad jis 2014-08-12, apie 13.40 val. Vilniuje, Rinktinės g. – Žalgirio g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Volvo S 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmoje eismo juostoje nepaliko tarpo iš šono, kliudė ir apgadino antroje eismo juostoje važiavusį automobilį Nissan Murano, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismų taisyklių reikalavimus. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 132, 232 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas KET 234 punktas nustato eismo dalyviui pareigą pranešti policijai apie eismo įvykį, kai nukentėjusiojo asmens vietoje nėra. Tačiau iš faktinių protokole nurodytų aplinkybių matyti, kad nukentėjęs asmuo vietoje buvo, todėl eismo įvykio dalyvio pareigoms šiuo atveju taikytinas KET 232 punktas, kuris numato, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje (o jei tokios neturi, – ant švaraus popieriaus lapo) nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes, nurodyti eismo įvykio transporto priemones bei dalyvius, duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Ž. D. buvo surašytas ir už tai, kad jis nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuojamas automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, už ką Ž. D. taip pat surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kadangi automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, asmuo neturėjo pareigos pateikti minėto draudimo dokumento, todėl šis kaltinimas yra perteklinis ir iš administracinio teisės pažeidimo protokolo šalintinas. Be to, kaip teismas konstatavo aukščiau, Ž. D. pasišalino iš įvykio vietos; iš bylos duomenų akivaizdu, kad atvykę pareigūnai jo nematė ir su juo nebendravo, paaiškinimus jis davė tik iškviestas į policijos komisariatą 2014-09-10, taigi ta aplinkybė, kad jis atvykęs į policiją nepateikė vairuotojo pažymėjimo, nesudaro pagrindo spręsti, jog ir pažeidimo padarymo metu (2014-08-12) jis šio pažymėjimo neturėjo, todėl byla dalyje dėl ATPK 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyto pažeidimo nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Ž. D. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies pažeidimą, už ką jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į pažeidimų pobūdį, į Ž. D. asmenybę – baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad turi nuobaudų už pažeidimus, kurie nėra lygiaverčiai pagal pavojingumą šioje byloje nustatytiems teisės pažeidimams, todėl jam skirtinos nuobaudos – baudos, artimos sankcijų už padarytus pažeidimus numatytų nuobaudų minimumui, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui (ATPK 24 str., 27 str., 30 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Ž. D. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 120 (vieno šimto dvidešimties) litų baudą.

Ž. D. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 3 100 (trijų tūkstančių vieno šimto) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Ž. D. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 100 (vieno šimto) litų baudą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje, bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Paskirtąsias nuobaudas subendrinti ir Ž. D. paskirti 3 100 (trijų tūkstančių vieno šimto) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Įpareigoti Ž. D. įsiteisėjus nutarimui pateikti policijos įstaigai vairuotojo pažymėjimą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo priėmimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė