Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Sigitas Bagdonavičius, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. N. skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-10-25 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nutarimu V. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 4 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda; pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį ir jam skirta administracinė nuobauda – 100 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nuobaudos subendrintos ir nustatyta galutinė nuobauda – 900 Eur bauda.

2. V. N. nubaustas už tai, kad jis 2019-08-01, apie 07.30 val., Utenos miesto ribose, (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juodos spalvos, įtariant jį padarius aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimą, nepakluso aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno E. V. teisėtam, aiškiai išreikštam, mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, reikalavimui sustoti ir, aplinkos apsaugos pareigūnams matant (važiuojant iš paskos tarnybiniu automobiliu), padidinęs greitį nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini), ir įvarė savo juodos spalvos automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į garažą bei operatyviai, kartu su savo tėvu jį užrakino ir tuo kliudė aplinkos apsaugos pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, sąmoningai, aplinkos apsaugos ir policijos pareigūnams reikalaujant, neatrakino garažo su esančia transporto priemone – pažeidimo padarymo priemone, kurioje, kaip įtariama, buvo laikomi ir pažeidimo padarymo įrankiai bei objektas – neteisėtai sugauti gyvūnai, plačiažnypliai vėžiai – Astacus astacus L. (337 vnt.), įrašyti į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, neleido transporto priemonės apžiūrėti, atsisakė pateikti asmenybę liudijančius dokumentus, patekti bet kokius paaiškinimus, tuo pažeidė LR Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 54 straipsnio 2 dalį.

Dėl veikos, kvalifikuotos pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį

4. Pažeidėjas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad atsakomybė pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį kyla už nepaklusimą uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, kai tas reikalavimas yra: 1) teisėtas; 2) aiškiai išreikštas, 3) atitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytą tvarką. Skunde pažymima, kad Kelių eismo taisyklėse nereglamentuojami automobilių stabdymo būdai, todėl taikant ANK 426 straipsnio 4 dalį, būtina nustatyti konkretų reikalavimo sustabdyti transporto priemonę išreiškimo būdą, numatytą ANK 426 straipsnio 6 dalyje.

5. Skunde nurodoma, kad minėtas pažeidimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kai asmuo supranta, kad yra stabdomas pareigūno ir tai suprasdamas vis tiek nesustabdo transporto priemonės. Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad jis (V. N.) nebuvo stabdomas aplinkos apsaugos pareigūnų, nes abu pareigūnai E. V. ir E. U. nurodė, jog nežymėtu tarnybiniu automobiliu VW TIGUAN v/n (duomenys neskelbtini) privažiavus prie stovinčio automobilio VW GOLF v/n (duomenys neskelbtini), E. V. priėjo jo (V. N.) automobilio priekinių keleivio durų, prisistatė jog yra aplinkos apsaugos pareigūnas bei aiškiai modamas krivule skersai judėjimo krypties, išreiškė reikalavimą sustoti. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pareigūnas stabdė jau kelkraštyje stovėjusią transporto priemonę. Apeliantui nesuprantama kokiu būdu E. V. galėjo prisistatyti, kad yra pareigūnas, jei jis (V. N.) nepakluso reikalavimui sustoti ir padidinęs greitį nuvažiavo. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog nebuvo stabdomas ir automobilis VW TIGUAN v/n (duomenys neskelbtini) tik lėtai priartėjo. Pradėjus važiuoti, automobilis VW TIGUAN apsisuko ir ėmė važiuoti iš paskos iki (duomenys neskelbtini). Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu abu pareigūnai teigė, jog važiavo jis (V. N.) nedidindamas greičio. Pareigūnai buvo nežymėta transporto priemone ir maskuojančia apranga, todėl jei ir būtų stabdomas, tokiomis aplinkybėmis nebūtų supratęs, jog yra stabdomas pareigūnų.

6. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2016-02-18 Aplinkos ministro patvirtintose Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų uniforminės aprangos aprašyme konkrečiai nurodoma uniformos dėvėjimo tvarka bei aplinkos apsaugos pareigūno uniformos aprašymas (konkrečiai nurodant spalvą - tamsiai žalią). Jokios maskuojančios uniformos dėvėjimo teisės aktai nenustato. Be to, 2003-08-08 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. 418 patvirtintoje Aplinkos apsaugos įstatymų pažeidimais įtariamų asmenų transporto priemonių stabdymo bei apžiūros tvarkos III dalyje (Reikalavimai stabdant transporto priemonę) nurodoma, kad transporto priemonę stabdantis pareigūnas turi dėvėti tarnybinę uniformą (6 p.). Taip pat, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant vairuotojui signalą lazdele ar skritulio su raudonu atšvaitu mostu skersai judėjimo krypčiai (7 p.). Tai, kad šių reikalavimų nesilaikė aplinkos apsaugos pareigūnai, patvirtina byloje esantys duomenys, jog jie dėvėjo ne Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų uniformą, o maskuojančią aprangą, kas iš esmės apribojo galimybę juos identifikuoti kaip pareigūnus. Nurodytomis aplinkybėmis aplinkos apsaugos pareigūnų kelkraštyje stovinčios transporto priemonės, neatitinka ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytos tvarkos, todėl teismas nepagrįstai pripažino jį (V. N.) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 6 dalyje. Esant abejonėms ir neaiškumams, prašoma administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį nutraukti.

Dėl veikos, kvalifikuotos pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį

8. Teismas išsamiai nedetalizuodamas jo (V. N.) veiksmų, kurie buvo pripažinti kaip atitinkantys ANK 505 straipsnio 1 dalį, formaliai nurodė, kad jis nevykdė teisėtai išreikštų pareigūnų reikalavimų ir kad šias aplinkybes patvirtina E. V. ir E. U. parodymai bei pateikta vaizdo medžiaga. Tokios teismo padarytos išvados yra nepagrįstos, kadangi konstatuodamas E. V. ir E. U. kaip pareigūnų teisę duoti nurodymus, net nevertino jų pačių atliekamų veiksmų teisėtumo. Abu pareigūnai teisme patvirtino, jog 2019-08-01 d. apie 7.45 val. paskui jo (V. N.) vairuojamą transporto priemonę VW GOLF v/n (duomenys neskelbtini) atvyko į tėvui A. N. priklausančią privačią teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini). Skunde atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino tai, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 str. nuostatas į privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu (1 d.). Taigi, nesant savininko A. N. sutikimo, aplinkos apsaugos pareigūnai A. V. ir E. U. net negalėjo patekti į privačią A. N. teritoriją ir tuo labiau duoti kokius nors nurodymus jos savininkui (A. N.) bei kitiems asmenims. Šioje situacijoje skunde siūloma vadovaujantis bendruoju teisės principu ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda). Todėl pareigūnų prisistatymas, parodymas tarnybinių pažymėjimų yra teisiškai nereikšmingas, kadangi iš neteisėtu veiksmu negali kilti teisėtos pasekmės (ex injuria jus non oritur).

9. Skunde apeliantas pažymi, kad tiek privati teritorija, tiek ir jame esantys pastatai adresu (duomenys neskelbtini). nuosavybės teise jam nepriklauso, todėl neturėjo jokių teisių atrakinti šioje teritorijoje ne jam priklausančio garažo bei leisti apžiūrėti jame esančią transporto priemonę. Be to, neturėjo ir jokių galimybių atrakinti garažo, kadangi raktai buvo pas tėvą A. N., kuris po konflikto su E. V. dėl patirtų sužalojimų išvyko į Utenos ligoninę, kurioje buvo paguldytas ir gydėsi savaitę. Jo paties asmens dokumentai buvo transporto priemonėje, kuri buvo užrakinta garaže, todėl jų taip pat neturėjo galimybės pateikti.

Dėl įrodymų vertinimo

11. Apeliantas skunde pažymi, kad vien tai, jog šie pareigūnai nuosekliai laikosi savo versijos, neduoda pagrindo besąlygiškai ją laikyti teisinga. Byloje esantys įrodymai patvirtina E. V. ir E. U. prieštaravimus faktinėms aplinkybėms (dėl transporto priemonės stabdymo, prisistatymo pareigūnais), todėl teismo jie nebuvo vertinami objektyviai, o esantys prieštaravimai jo (V. N.) ir A. N. parodymuose turėjo būti įvertinti pažeidėjo naudai.

12. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes ištyrė neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė neteisingą bei nepagrįstą išvadą, jog jis (V. N.) padarė administracinius nusižengimus, ir kad jo veiksmai atitinka ANK 426 straipsnio 4 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtį.

Dėl procesiniu pažeidimų

13. Skunde nurodoma, kad pareigūnai pažeidė ANK 579 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinis sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip penkias valandas, o kai asmuo sulaikomas siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą, – ne ilgiau kaip septynias valandas. Apeliantas teigia, kad buvo sulaikytas 2019-08-01 8 val., o administracinio nusižengimo protokolas surašytas tik 2019-08-02 0.42 val., t. y. praėjus beveik 17 valandų. Be to, beveik 6 valandas buvo surakintas antrankiais, nors tam jokio pagrindo nebuvo. Tokiu būdu buvo pažeistos imperatyvios ANK nuostatos tiek dėl sulaikymo, tiek dėl protokolo surašymo termino, todėl protokolas kaip teisės aktas yra neteisėtas.

15. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

16. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo apylinkės teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

17. V. N. pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį ir 505 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad jis, vairuodamas jam priklausantį automobilį, nepakluso aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam, mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, reikalavimui sustoti ir, aplinkos apsaugos pareigūnams matant (važiuojant iš paskos tarnybiniu automobiliu), padidinęs greitį nuvažiavo į sodybą ir įvarė automobilį į garažą bei operatyviai, kartu su savo tėvu jį užrakino ir tuo kliudė aplinkos apsaugos pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, sąmoningai, aplinkos apsaugos ir policijos pareigūnams reikalaujant, neatrakino garažo su esančia transporto priemone – pažeidimo padarymo priemone, kurioje, kaip buvo įtariama, buvo laikomi ir pažeidimo padarymo įrankiai bei objektas – neteisėtai sugauti gyvūnai.

18. Apeliaciniame skunde V. N. teigia, kad pirmosios instancijos teismas bylos aplinkybes ištyrė neišsamiai, nevisapusiškai ir neobjektyviai, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė neteisingą bei nepagrįstą išvadą, jog jis (V. N.) padarė minėtus administracinius nusižengimus.

19. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu nutarimu bei administracinio nusižengimo bylos medžiaga, įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatė - teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl V. N. kaltės, padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus.

Dėl veikos kvalifikuotos pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį

20. ANK 426 straipsnis numato atsakomybę už nepaklusimą reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti (ANK 426 straipsnio 6 dalis).

21. Apeliantas V. N. teigia, kad jo veiksmuose nėra šio nusižengimo sudėties, nes jis nesuvokė, kad jį stabdo pareigūnai. Tam įtakos turėjo tai, kad pareigūnai važiavo nežymėtu automobiliu, nevilkėjo uniformos, kas iš esmės apribojo galimybę juos identifikuoti kaip pareigūnus. V. N. taip pat ginčija teismo nustatytą aplinkybę, kad buvo pareigūnų stabdomas pagal teisės aktų nustatytą tvarką.

22. Tuos pačius argumentus apeliantas išsakė ir apylinkės teisme, tačiau apylinkės teismas skundžiamame nutarime juos motyvuotai atmetė. Teismas įvertino duomenis, esančius aplinkos apsaugos pareigūnų E. V. ir E. U. tarnybiniuose pranešimuose bei parodymus teismo posėdžio metu ir šiuos parodymus sulygino su byloje esančiais objektyviais įrodymais. Pareigūnai viso proceso metu tvirtino, kad jie, privažiavę prie V. N. vairuojamo automobilio, sustojo. E. V. išlipo iš automobilio, prisistatė, kreivule išreiškė reikalavimą sustoti, tačiau V. N. į tai nereagavo ir nuvažiavo. Šiuos pareigūnų parodymus patvirtino prie bylos pateikti tarnybinio automobilio telemetrinių sistemų duomenys, pagal kuriuos automobilis VW Tiguan buvo sustojęs (duomenys neskelbtini), t.y. toje vietoje, apie kurią davė parodymus aplinkos apsaugos pareigūnai.

23. Apeliantas skunde kelia abejonę dėl stabdymo aplinkybių. Teigia, kad jis (V. N.) nebuvo stabdomas aplinkos apsaugos pareigūnų, nes pagal pačių pareigūnų parodymus jie privažiavo prie jau stovinčio automobilio VW GOLF. Iš tiesų, pagal pareigūnų nurodytas aplinkybes ir telemetrinių sistemų duomenis, V. N. automobilį buvo sustabdęs ir stovėjo ties tiltu, einančiu per (duomenys neskelbtini) upę. Tuomet pareigūnai privažiavo lygiagrečiai VW GOLF automobilio ir sustojo. Pareigūnas E. V. greitai išlipo iš automobilio ir, priėjęs prie priekinių keleivio durų, aiškiai modamas skersai judėjimo krypties krivule su raudonu skrituliu, skirtu stabdyti automobilius, išreiškė reikalavimą sustoti. Taigi, nėra abejonių, kad aptariamu momentu V. N. automobilis stovėjo, o pareigūnas mostu krivule, reiškiantį reikalavimą sustoti, turėjo tikslą ne sustabdyti, o užlaikyti vairuotoją, t. y. kad nepradėtų važiuoti. Beje ši skunde minima aplinkybė jokios įtakos V. N. veiksmų teisiniam įvertinimui neturi.

24. Skundžiamame nutarime paneigtas V. N. argumentas, jog šis nesuprato, kad yra stabdomas, nes pareigūnai važiavo nežymėtu automobiliu ir be uniformų, todėl išsigandęs nuvažiavo. Šiuo atveju pareigūno mojavimas skersai judėjimo krypties krivule su raudonu skrituliu, atitiko ANK 426 straipsnio 6 dalyje numatytą automobilių stabdymo tvarką. Skundo argumentas, kad pareigūnai buvo be uniformų taip pat neatitinka bylos aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėjęs vaizdo įrašus (b.l. 107), nustatė, kad pareigūnai buvo su tarnybinėmis liemenėmis, ant kurių nugaros didelėmis didžiosiomis raidėmis užrašyta „APLINKOS APSAUGA“. Toks pat užrašas tik mažesnėmis raidėmis yra ir ant liemenės priekinės dalies, kairėje pusėje. Šias liemenes apylinkės teismas apžiūrėjo teismo posėdžio metu ir konstatavo, kad pažeidėjas negalėjo dienos metu nepastebėti šių identifikacinių aplinkosaugininkų ženklų. Aukštesnysis teismas pritaria šiai apylinkės teismo išvadai, nes šiuo atveju bet kuris suvokimo problemų neturintis žmogus suprastų, kad yra stabdomas aplinkos apsaugos pareigūnų, juolab, kad su pareigūnu E. V. pažeidėjas buvo susidūręs ir dėl ankstesnio šiurkštaus aplinkosauginio nusižengimo, kai šis pareigūnas V. N. surašė administracinio nusižengimo protokolą.

25. Skunde V. N. atkreipia dėmesį į tai, kad teismo posėdžio metu abu pareigūnai teigė, jog jis važiavo nedidindamas greičio, nors nutarimo dalyje, kurioje nurodomos teismo nustatytos aplinkybės, nurodyta, kad „aplinkos apsaugos pareigūnams matant (važiuojant iš paskos tarnybiniu automobiliu), nuvažiavo padidinęs greitį“. Tačiau šis neatitikimas laikomas mažareikšmiu ir neturinčiu jokios įtakos teisiniam veikos įvertinimui, todėl apygardos teismas dėl jo nepasisako.

Dėl veikos, numatytos ANK 505 straipsnio 1 dalyje

26. Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų, ar tikrovės neatitinkančiu informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.).

27. V. N. pagal šį straipsnį nubaustas už tai, kad jis nevykdė teisėtai išreikštų pareigūnų reikalavimų išlipti iš automobilio ir įvažiavo į garažą, operatyviai, kartu su savo tėvu jį užrakino ir tuo kliudė aplinkos apsaugos pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų, sąmoningai, aplinkos apsaugos ir policijos pareigūnams reikalaujant, neatrakino garažo su esančia transporto priemone, kurioje, kaip įtariama, buvo laikomi ir pažeidimo padarymo įrankiai bei objektas, neleido transporto priemonės apžiūrėti, atsisakė pateikti asmenybę liudijančius dokumentus, patekti bet kokius paaiškinimus, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 54 straipsnio 2 dalį.

28. Su tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis V. N. nesutinka. Jis tvirtina, kad visi pareigūnų veiksmai jo tėvui A. N. priklausančioje privačioje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra neteisėti ir iš ne teisės negali kilti teisė. Tokį argumentą apeliantas grindžia Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad į privačias teritorijas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu (1 dalis).

29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apeliaciniame skunde neteisingai iškraipoma šio straipsnio prasmė ir jame įtvirtintas reikalavimas, kad privačias teritorijas savininkas, valdytojas ar jų įgaliotas atstovas dalyvautų pareigūnams patenkant į privačią teritoriją negali būti prilyginamas reikalavimui gauti jų sutikimą įsileisti pareigūnus į šią teritoriją. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų patekimo į privačias teritorijas tvarka kai savininko arba valdytojo rasti negalima arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba atsisako įleisti pareigūnus į privačią teritoriją. Tuomet aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai gali į ją patekti bei vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę ir be jų. Šiuo atveju bylos bei vaizdo įrašuose esančiais duomenimis, A. N. priklausančioje privačioje teritorijoje aptariamu momentu buvo ne tik teritorijos savininkas A. N., bet ir kiti šeimos nariai. Be to Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio, reglamentuojančio aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas, 1 dalyje įtvirtinta pareigūnų teisė pateikus tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į visų įmonių, įstaigų, organizacijų, ūkių, karinių dalinių, pasienio ruožo bei privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), kitus privačios ūkinės veiklos objektus ir tikrinti, ar juose laikomasi aplinkos apsaugą, gamtos išteklių naudojimą bei atkūrimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, atlikti kontrolinius tyrimus bei matavimus. To paties straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareigūnų teisė įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūrėti įvykio vietą. Tai, kad pareigūnai pateikė tarnybinius pažymėjimus, aiškiai matyti iš vaizdo įrašų.

30. Minėtų teisės normų analizė duoda pagrindą išvadai, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmai patenkant į A. N. privačią teritoriją prieš jo valią, yra teisėti, nes jie sekė paskui pažeidėjo automobilį turėdami pagrįstų įtarimų, kad sekamame automobilyje yra laikomi pažeidimo padarymo įrankiai bei objektas, o patekę į privačią teritoriją, prisistatė pateikdami tarnybinius pažymėjimus ir nurodydami patikrinimo priežastį. Šiais motyvais atmetami skundo argumentai, kad visi pareigūnų veiksmai A. N. priklausančioje privačioje teritorijoje yra neteisėti.

31. Iš pareigūnų E. V. ir E. U. parodymų teismo posėdžio metu bei duomenų, esančių jų tarnybiniuose pranešimuose ir vaizdo įrašuose matyti, jog V. N. nevykdė aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų, kurie prisistatė pateikdami pažymėjimus ir vilkėjo specialia uniforma su skiriamaisiais ženklais, reikalavimų ir toks jo elgesys atitinka ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį.

Dėl procesiniu pažeidimų

32. Skunde nurodoma, kad pareigūnai pažeidė ANK 597 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta imperatyvi nuostata, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinis sulaikymas gali trukti ne ilgiau kaip penkias valandas, o kai asmuo sulaikomas siekiant tinkamai užfiksuoti administracinį nusižengimą ir surašyti administracinio nusižengimo protokolą, – ne ilgiau kaip septynias valandas. Apeliantas teigia, kad buvo sulaikytas 2019-08-01 8 val., o administracinio nusižengimo protokolas surašytas tik 2019-08-02 0.42 val., t. y. praėjus beveik 17 valandų. Be to, beveik 6 valandas buvo surakintas antrankiais, nors tam jokio pagrindo nebuvo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių galimas pažeidimas nėra šios bylos dalykas, pažeidėjas pareigūnų veiksmus taikant minėtas procesines prievartos priemones, galėjo skųsti ANK 607 straipsnyje numatyta tvarka, tačiau šia įstatymų suteikta teise nepasinaudojo.

33. Skunde su minimais administracinių nusižengimų teisenos užtikrinimo prievartos priemonių galimais pažeidimais siejamas pareigūnų surašyto administracinio nusižengimo protokolo neteisėtumas. Su šiuo skundo argumentu taip pat sutikti negalima. Lietuvoje laikomasi diferencijuoto požiūrio į procesinius pažeidimus ir jų pasekmes. Šiuo atveju kai nėra nustatyta pažeidimų, turinčių įtakos administracinio nusižengimo protokole užfiksuotų duomenų patikimumui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos pripažino ir vertino kartu su kitais įrodymais.

34. Atsižvelgdamas į visas nurodytas aplinkybes ir įvertindamas byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad V. N. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisingai ir teisėtai, apelianto veiksmai visiškai atitinka ANK 426 straipsnio 4 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje numatytų nusižengimų sudėtį ir jo kaltė padarius minėtus nusižengimus pilnai įrodyta. Pažeidėjui skirta nuobauda individualizuota taip pat tinkamai.

35. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistu kaip teisėtas ir pagrįstas, o pažeidėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019-10-25 nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.