Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. Š. ir jos įgaliotam atstovui advokatui G. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. 2017-09-17 skundą (toliau-skundas) dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos administracinio nusižengimo byloje Nr. ANK 73/18 (ROIK: 18089381919), (toliau-b.l., byla) 2018-08-21 nutarimo Nr. SAVAD-41-ANR_N-141-2018 (toliau-nutarimas) ir, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutarimu J. Š. pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 48 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta 150 Eur bauda. J. Š. nubausta už tai, kad ji (duomenys neskelbtini) laiko vokiečių veisles šunį, kuris 2018-06-22 nuo 15 val. iki 21 val. lojo trikdydamas kaimynų poilsį bei viešąją rimtį, t. y. neužtikrino, kad jos laikomas ir prižiūrimas gyvūnas netrikdytų viešosios rimties, kaip to reikalauja Vilniaus rajono savivaldybės administracijos tarybos 2017-03-31 sprendimu Nr. T3-126 patvirtintų šios savivaldybės Triukšmo prevencijos viešose vietose taisyklių 13. punktas (toliau-2017-03-31 sprendimo Nr. T3-126 taisyklės), (b.l. 1-2).

Nesutikdama su šiuo nutarimu, J. Š. (toliau-pareiškėja) pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną jos atžvilgiu dėl ANK 48 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo nutraukti, nesant administracinio teisės nusižengimo įvykio ir sudėties, Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais.

2018-07-27 administracinio nusižengimo protokolas byloje buvo surašytas ir turėjo būti nagrinėjamas visiškai kitas tariamas pažeidimas pagal ANK 346 straipsnio 3 dalį bei kito teisės akto, t.y. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-12-03 įsakymo Nr. A27 (1)-2876 „ Dėl gyvūnų laikymo Vilniaus rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtino“ 30. punkto (toliau-2014-12-03 įsakymo Nr. A27 (1)-2876 taisyklės) teisės pažeidimą, todėl iš esmės buvo pažeista J. Š. teisė į gynybą nesuteikiant jai galimybės tinkamai pasiruošti ir gintis nuo nutarime visiškai naujai nurodyto tariamo pažeidimo, kuris grindžiamas visiškai kito teisės akto pažeidimu.

Nutarimas neatitinka elementarių nutarimui ANK keliamų reikalavimų, nes yra visiškai nemotyvuotas. Nutarimu J. Š. nubausta pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį už 2017-03-31 sprendimo Nr. T3-126 taisyklių pažeidimą. ANK 48 straipsnio 3 dalis ir nurodytų triukšmo prevencijos 2017-03-31 sprendimo Nr. T3-126 taisyklės nagrinėjamu atveju už šuns lojimo tariamą viešosios rimties trikdymą negali būti taikomos dėl tos priežasties, kad šuo nurodytą dieną (2018-06-22 nuo 15 val. iki 21 val.) buvo laikomas ne viešoje vietoje, o J. S. privačioje aklinai aptvertoje namų valdoje. 2017-03-31 sprendimu Nr. T3-126 patvirtintos triukšmo prevencijos taisyklės taikomos tik reguliuojant triukšmą viešosiose vietose. Taisyklių 6.2.-6.4. punktuose nurodyta, kokį triukšmą šios taisyklės reglamentuoja. 6.2. punkte nurodyta, kad: „Triukšmas - nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla“, vadinasi šios taisyklės nereglamentuoja šuns keliamo triukšmo. 6.3. punkte nurodyta, kad: „Triukšmo šaltinis - bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą“, o kadangi šuo nėra nei įrenginys, nei objektas, tai šios taisyklės nereglamentuoja šuns keliamo triukšmo. 6.9 punktas apibrėžia kas laikoma vieša vieta, kurioje skleidžiamas triukšmas reguliuojamas taisyklėmis, ir privataus namo kiemas į pateiktą viešosios vietos apibrėžimą nepatenka.

Šuns lojimas pats savaime nėra draudžiamas jokiu teisės aktu, kaip nėra draudžiamas automobilio ar buitinių prietaisų įrenginių triukšmas ar žmogaus kalbos metu skleidžiamas triukšmas, todėl nutarimo teiginys, kad šuo tariamai 2018-06-22 nuo 15 vai. iki 21 val. lojo neužtraukia ir negali užtraukti jokios atsakomybės. Priešingai, mechaninių ar cheminių priemonių naudojimas nesuteikiant jokios galimybės šuniui loti būtų laikomas draudžiamu žiauriu elgesiu su gyvūnais, todėl neįmanoma bausti už patį faktą, kad šuo loja.

Nutarime nėra konstatuota, kokiu konkrečiai neteisėtu būdu ar neteisėtu garsumu ar neteisėtu dažnumu šuo loja, kodėl jis laikomas pažeidęs kaimynų poilsį - nutarime net neįvardyti jokie kaimynai, kurių poilsį tariamai pažeidė šuns lojimas bei viešąją rimtį. Nutarime nėra įvardytas nei vienas įrodymas, galintis pagrįsti nutarime nurodytą teiginį apie tariamą šuns keliamą neteisėtą triukšmą trikdant kaimynų poilsį ar viešą rimtį. Tai, kad išimtinai nutarime neįvardyto kaimyno subjektyvia nuomone, šuns lojimas „trukdo jo poilsį“ negali įrodyti pažeidimo egzistavimo fakto, nes tą galima įrodyti tik esant ir kitų papildomų ir objektyvių įrodymų dėl pažeidimo fakto egzistavimo. Vertinant įrodymų pakankamumą, šioje byloje yra vienintelė įrodinėjimo priemonė - vienintelio kaimyno teiginys apie tariamą šuns lojimą, kuris jam asmeniškai pagal jo subjektyvų suvokimą „nepatinka ir trukdo ilsėtis“, tačiau daugiau jokių pažeidimo faktą galinčių patvirtinti objektyvių įrodymų nesurinkta.

Tiriant tariamo pažeidimo bylą niekas iš savivaldybės nebuvo atvykęs į vietą, savo akimis nevertino nei šuns, nei jo elgesio, nors tai mažiausiai, kas turėtų būti padaryta vertinant šuns elgesį ir jo tariamą „neteisėtą lojimą“. Jokių kitų, išskyrus vieną kaimyną, kurio žemės sklypas net nesiriboja su J. Š. namų valda, ir juo labiau nesuinteresuotų bylos baigtimi asmenų liudijimų dėl tariamo neteisėto 2018-06-22 šuns lojimo į bylą nėra pateikta, todėl teismo byla prašo nuraukti nesant administracinio nusižengimo sudėties (teismo b.l. 1-5).

Vilniaus rajono savivaldybės administracija (toliau-Institucija, Komisija), priėmusi skundžiamą nutarimą, 2018-10-16 atsiliepimu (toliau-atsiliepimas) į J. Š. pateiktą skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad Komisija įvertinusi bylos aplinkybes ir įrodymą visumą, vadovaudamasi ANK 617 straipsnio 2 dalimi pakeitė nuoroda į ANK 48 straipsnio 3 dalį, kadangi mane, jog surašant administracinio nusižengimo protokolą suklysta nurodant ANK straipsnį ir teises aktą. Pareiškėjos motyvas, kad šuo lojo uždarame privačiame kieme, kuris visas yra aklinai aptvertas tvora, todėl neva turi tekę loti, tėra jos gynybinė pozicija. Pareiškėja kaip triukšmo šaltinio (šuns) savininkė, turėjo gerbti kitų asmenų teisę į poilsį, ramybę, tačiau nesielgė taip, kad jai priklausančio augintinio keliamas triukšmas nesudarytų nepatogumų kiliems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo. Komisija nesutinka, su pareiškėjos pozicija, kad 2017-03-31 sprendimo Nr. T3-126 taisyklių 13. punktas gali būti taikomas tik gyvūnų, kurie yra viešosiose vietose keliamam triukšmui ir jis negali būti taikomas gyvūno privačioje namų valdoje triukšmui. Kaip žinia, šuns lojimo nors ir aklina tvora, nesulaiko, todėl būtent savininkas privalo užtikrinti, kad šuns lojimo garsas nepatektų į viešąją erdvę ir tuo labiau į kitas privačias namų valdas. Pareiškėja yra šuns savininkė, vadinasi jai tenka pareiga laikytis nustatytų įpareigojimų. Nors pareiškėja ir bando ginčyti nutarimą dėl nenustatytų higienos normų pažeidimų, viešosios rimties trikdymo fakto įrodymas galimas tiek remiantis liudytojų parodymais, tiek garso lygio matavimo prietaiso rodmenimis. Taigi viešosios rimties trikdymas gali būti įrodytas ir neatlikus matavimų, o remiantis kitais ANK 569 straipsnyje nurodytais įrodymais. Komisija visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinusi visas bylos aplinkybes, kurios turi reikšmės nusižengimo faktui bei patraukimo administracinėn atsakomybėn teisėtumui išspręsti, pagristai konstatavo pareiškėjos kaltus veiksmus, pažeidus 2017-03-31 sprendimo Nr. T3-126 taisyklių 13. punkto reikalavimą, todėl ji teisėtai ir pagristai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 48 straipsnio 3 dalį. Prašo skundą atmesti, o nutarimą palikti galioti (teismo b.l. 20-22).

Teismo posėdyje J. Š. ir jos įgaliotas atstovas prašė skundą tenkinti (teismo b.l. 32-40, 55-57).

Institucijos atstovė prašo skundą atmesti ir palikti galioti nutarimą (teismo b.l. 55-57).

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas atkreipia dėmesį, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 1 dalis).

Teismo posėdyje J. Š. paaiškino, kad nutarime nurodyta diena tikrai jos šuo nelojo visą dieną ir pastoviai. Tą dieną buvo namie, šuo buvo paleidžiamas lauke ir uždaromas apie 19 val. į namus. Jos sklypo ribos su kaimyno T. J. sklypo ribomis nesiriboja. Jų sklypai sueina kampais, bet nesiriboja. Nė vienas kaimynas ir tame tarpe ir T. J. nepasakė jai, kad trukdo šuo kažkuriam kaimynui. Po to, kai ji nuvyko į Vilniaus rajono savivaldybę, susipažino su skundu, bet jai nenurodė asmenų, kurie skundėsi jos šuniu. Čia jos buvusio vyro J. V., bendrasavininkio, pažįstami, ji su tais kaimynais ir tame tarpe ir su T. J. nesileido į draugystes, nes neypatingai jiems patiko. Jos bendrasavininkas turi pasistatęs kitas patalpas, ir nuo to, kai jis išsikėlė, ji su T. J. ir nebendrauja, o vėliau prasidėjo visi šitie skundai. Ji prižiūri šunį, nes visą laiką būna namuose. Anksčiau jai buvo paskirta bauda už šuns lojimą, su bauda sutiko, nes buvo šventės, fejerverkai, neturėjo laiko ir noro ginčytis, galvojo, kad viskas tuo ir pasibaigs. Po to, šunį ji uždarinėdavo ir į namus, voljerą, dėjo pastangas, šunį dresiravo. Bet kai gavo kaimynų ir tame tarpe T. J. skundą, kuris netgi ir šmeižia, nusprendė kreiptis į advokatą. T. J. atsikraustė 2015-2016 m., jis turi du vaikus, jo vaikai ateidavo žaisti su jos vaikais. T. J. jai neišsakė jokių pastabų dėl šuns. Kol nebuvo T. J., tai nebuvo bendruomenėje jokių konfliktų. Nieks nesiskųsdavo šunimi (teismo b.l. 32-40).

Liudytojas T. J. parodė, kad jų tikslas kaip kaimynų yra nuraminti tą šunį, nėra tikslo bausti pinigais, o tiesiog nori turėti ramybę. Nuo 2017-11-27 jis rašo raštus savivaldybėje, bet niekas nevyksta. O kas ten ką baudžia, jie nežino. Jo teritorija ribojasi per tvorą su pareiškėjos namu. Kiek gali matyti per tvorą, tai matė šunį ir girdėjo šuns lojimą ne vieną kartą. Tą dieną pas juos buvo atvažiavę svečių, tai šuo dvi valandas lojo, su pertraukomis aišku. Jo ramybę vienareikšmiškai trikdė šuo. Tai nebuvo, kad 10 min. neloja ir minutę paloja, atvirkščiai, ištisai šuo loja. Į Bendrosios pagalbos centrą skambino gal 3-4 kartus ir kvietė policiją. Šuo buvo uždarytas voljere ir ištisai lojo, kažką pamato ir loja. Šuo sukelia didelį triukšmą aplinkiniams. Šuo suloja, jei petardą kas numeta, kaimynai praeina, tas šuo reaguoja į aplinką. Pareiškėja pažįsta, su ja jokių santykių neturi (teismo b.l. 49-53).

Liudytojas J. V. parodė, kad jis buvęs pareiškėjos vyras. 2018-06-22 nebuvo pas pareiškėją. Šuo yra nuostabus, nežino, kur galima geresnį šunį gauti, jis yra iš veislyno, yra iš ten pat kur muitininkai gauna. Šuo neloja pastoviai. Šuo įspėja, kad ateina svetimas žmogus, tai aišku, kad jis loja. Bet kad šuo lotų po 5-10 valandų, tai taip tikrai nėra. Šuo gyvena voljere, jeigu jis trinasi kažkur palei tvorą, tai gal šuo kartais jam leidžia suprasti, kad kažkas vaikšto. Jam asmeniškai jokių pretenzijų nėra pasakęs dėl šuns nei T. J., nei kiti kaimynai. Šuo yra dresuotas. Kol nebuvo T. J., tai nebuvo bendruomenėje jokių konfliktų. Nieks nesiskųsdavo šunimi. Kiti kaimynai laiko šunis. Jis girdi kai kitų kaimynų šunys loja, bet T. J. nesiskundžia. T. J. lankėsi pas pareiškėją, kai ji turėjo šį šunį. Jie eidavo į pirtį, gerdavo alų, tai nekreipdavo dėmesio į šunį. Šuo nėra nuskriaudęs vaikų ar kitų asmenų (teismo b.l. 49-53).

Teismų praktikoje pažymima, kad tais atvejais, kai byloje yra tik parodymai asmenų, atstovaujančių skirtingoms konflikto pusėms, tarp kurių jau iki to buvo susiklostę priešiški santykiai, ir nesant byloje kitų įrodymų, abiejų konfliktuojančių pusių priešingi parodymai apie įvykio aplinkybes turi vienodą įrodomąją reikšmę ir negali būti pakankami vienos ar kitos konflikto pusės kaltei pagrįsti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-469-2084-06).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pabrėžęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr.N575-310/2012, 2012 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-718/2012, 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-1254/2012, LVAT 2012 m. gruodžio mėn. 12 d. nutartis byloje Nr. N-143-1083-12).

Išklausęs liudytojų paaiškinimus ir susipažinęs su kita bylos ir teismo bylos medžiaga, teismas konstatuoja, kad tarp J. Š. ir kaimyno T. J. susiklostė konfliktinė situacija dėl pareiškėjos laikomo šuns. T. J. rašo skundus dėl J. Š. laikomo šuns, susirinka kitų kaimynų parašus. Todėl, vertindamas rašytinius pareikšimus byloje, teismas atsižvelgia į susiklosčiusius minėtų asmenų konfliktinius santykius. Tai reiškia, kad J. Š. kaltė dėl jai inkriminuoto administracinio teisės nusižengimo padarymo negali būti grindžiama vien tokio liudytojo parodymais, šiuo atveju kaltė turi būti įrodyta ir remiantis kitais byloje surinktais objektyviais duomenimis.

Nutarime nėra nurodytas nei vienas įrodymas, kuris pagrįstų šuns lojimo egzistavimo faktą, tokio lojimo garso laipsnį ir trukmę bei kodėl šuns lojimas pažeidžia kokius nors teisės aktų reikalavimus.

Teismas sutinka su pareiškėjos argumentais, kad 2017-03-31 sprendimo Nr. T3-126 13. punktas gali būti taikomas tik gyvūnų, kurie kelia triukšmą viešose vietose, tačiau jis negali būti taikomas gyvūno privačioje namų valdoje atžvilgiu, nes šio sprendimo 6.8. ir 6.9. punktai apibrėžia kas laikoma vieša vieta, kurioje skleidžiamas triukšmas reguliuojamas taisyklėmis ir privataus namo kiemas į pateiktą viešosios vietos apibrėžimą nepatenka. Šio sprendimo 6.5. punktas nustato triukšmo ribinį dydį, t.y. triukšmo rodiklio vertę, kurią viršijus triukšmo šaltinio valdytojas privalo imtis priemonių skleidžiančiam triukšmui šalinti ar mažinti. Iš minėto sprendimo 6.5 punkto esmės suprantama, kad bylos nagrinėjimo atveju turi būti nustatytas šuns lojimo garso atitinkami laipsnis ar trukmė kurie trikdė viešąją rimtį kaip nurodytą išvardinto sprendimo 13. punkte.

2014-12-03 įsakymo Nr. A27 (1)-2876 taisyklių 30. punkte nurodyta, kad gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų higienos normų. Gyvūnų laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų triukšmo galinčio sutrikdyti žmonių ramybę, viešąją rimtį. Dėl gyvūnų keliamo triukšmo gyvūnų laikytojai atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas 2011-06-13 Nr. V-604 (toliau- įsakymas 2011-06-13 Nr. V-604) dėl Lietuvos higienos normos HN33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ patvirtinimo reglamentuoja triukšmo ribinių dydžių higienos normų nustatymą. Įsakymo 2011-06-13 Nr. V-604 1. punkte pažymėta, kad ši higienos norma nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje ir taikoma vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai. Įsakymo 2011-06-13 Nr. V-604 4. punkte nurodyta, kad ši higienos norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo, žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais.

Normatyvinio akto reglamentuojančio higienos normą kurią galima vertinti gyvūno keliamo triukšmą, nėra.

Teismas pažymi, kad nutarime, remiantis kaimynų ir tame tarpe ir T. J. 2018-06-26 pakartotinu pareiškimu Nr. 5 dėl viešosios tvarkos pažeidimo (toliau-2018-06-26 pareiškimas), nustatytos bendro pobūdžio aplinkybės, kad J. Š. šuo loja (teismo b.l. 44).

2018-06-26 pareiškime yra nurodyta, kad J. Š. šuo kelia triukšmą bei nurodo, 2018-06-22 nuo 15 val. iki 21 val. šuo tiesiog terorizavo aplinkinius. Minėtame pareiškime yra šešių kaimynų parašai, tačiau nei jų rašytinių paaiškinimų, nei kitų kokių nors įrodymų, kad šuns lojimo garso ar trukmės ribinis dydis (šuns lojimo garso laipsnis ar higienos normos) trikdė kaimynų poilsį ir viešąją rimtį, nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad liudytojo T. J. tiek rašytiniai tiek liudytojo parodymai teisme yra subjektyvus ir nėra patvirtinti kitais objektyviais duomenimis, t.y. nėra pakankami įrodymų konstatuojant J. Š. kaltę dėl 2018-06-22 įvykio, todėl ji nutarimu nepagrįstai pripažinta kalta dėl pažeidimo. Asmens kaltė turi būti grindžiama tik patikimais įrodymais.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinka pakankamų ir neabejotinų J. Š. kaltės įrodymų, patvirtinančių, kad administracinio nusižengimo protokole ir nutarime nurodyta data ir laiku J. Š. šuo lojo ir taip trikdė kaimynų poilsį ir viešąją rimtį, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas kaip neteisėtas ir nepagrįstas, o administracinio teisės nusižengimo teisena J. Š. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės nusižengimų, numatytų ANK 48 straipsnio 3 dalyje ir 346 straipsnio 3 dalyje numatytų įvykio ir sudėties ir atsakomybė už gyvūnų neteistą triukšmą galima civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos administracinio nusižengimo byloje Nr. ANK 73/18 (ROIK: 18089381919) 2018-08-21 nutarimą Nr. SAVAD-41-ANR_N-141-2018 ir administracinio teisės nusižengimo teiseną J. Š. atžvilgiu nutraukti, nesant administracinių teisės nusižengimų, numatytų ANK 48 straipsnio 3 dalyje ir 346 straipsnio 3 dalyje numatytų įvykio ir sudėties.

Nutarimui įsiteisėjus, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Administracinių nusižengimų komisijos administracinio nusižengimo bylą Nr. ANK 73/18 (ROIK: 18089381919) grąžinti šiai Komisijai.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.