- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-02-11
- Bylos Nr.
- e1-176-1112/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03798-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Įžanginė dalis
Baudžiamoji byla Nr. e1-176-1112/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03798-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4
2020 m. vasario 11 d.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Alginos Giniotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03798-20 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
– 2011 m. gegužės 6 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 4 dalis – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams,
– 2012 m. sausio 31 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė subendrinta su 2011 m. gegužės 6 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams,
– 2012 m. spalio 15 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį, 159 straipsnį, 63 straipsniu – laisvės apribojimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. sausio 31 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. 2014 m. birželio 27 d. paleistas iš pataisos namų lygtinai. 2014 m. rugsėjo 15 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,
– 2014 m. rugsėjo 2 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. 2015 m. kovo 20 d. atlikus bausmę paleistas iš pataisos įstaigos,
– 2015 m. gruodžio 2 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 4 mėnesių viešųjų darbų bausme. 2016 m. gegužės 2 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,
– 2017 m. kovo 8 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį, 64¹ straipsnį – 60 parų arešto bausme. 2017 m. gegužės 30 d. atlikus bausmę paleistas iš pataisos įstaigos,
– 2017 m. liepos 5 d. Akmenės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 151¹ straipsnio 1 dalį, 64¹ straipsnį – 20 parų arešto bausme. 2017 m. rugpjūčio 17 d. atlikus bausmę paleistas iš pataisos įstaigos,
– 2019 m. rugpjūčio 8 d. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį – 50 parų arešto bausme. 2019 m. lapkričio 5 d. atlikus bausmę paleistas iš pataisos įstaigos,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. K. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – tėvui P. K., t. y. 2020 m. sausio 25 d. apie 22.50 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,58 promilių neblaivumas), konflikto metu sudavė rankomis du smūgius į kaktą savo tėvui P. K., ir taip smurtaudamas sukėlė P. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), fizinį skausmą.
Tokiais savo veiksmais P. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
P. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis dėl pareikšto įtarimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis gyvena su tėvu P. K. (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 25 d. grįžo į namus girtas, nuėjo į savo kambarį, turėjo alaus. Tėvas, pamatęs, kad jis girtas ir turi dar alaus bei garsiai leidžia muziką, atėjo į jo kambarį, liepė išjungti muziką ir atėmė turėtą butelį alaus. Tada jis supyko, kad tėvas iš jo atėmė alų, atsistojo nuo lovos ir pradėjo tėvą stumdyti, mosikuodamas rankomis sudavė tėvui smūgius į veidą. Po to tėvas iškvietė policijos pareigūnus. Tėvas jam jokių smūgių nesudavė. Tai, kad buvo išgėręs, turėjo įtakos jo poelgiui, blaivus taip nebūtų pasielgęs. Jis tėvo už savo poelgį atsiprašė, jie susitaikė (b. l. 81-83).
Be P. K. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
– ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis P. K. parodė, kad su sūnumi P. K. gyvena kartu nuo sūnaus gimimo (duomenys neskelbtini). Sūnus, kai prigeria, pradeda elgtis agresyviai, stumdosi, konfliktuoja. 2020 m. sausio 25 d. apie 20.30 val. sūnus grįžo į namus girtas. Jis žino, kad alkoholį sūnus vartojo pas netoliese gyvenantį kaimyną. Jis pastebėjo, kad grįžęs sūnus turi alaus butelį ir jis tą alų iš sūnaus atėmė bei pasakė, kad namuose negertų ir eitų miegoti. Sūnus iš pradžių buvo ramus, po kiek laiko pradėjo agresyvėti ir prašyti, kad jis atiduotų alų. Visas konfliktas dėl to ir įvyko, kad jis nedavė sūnui gerti alaus. Apie 22.50 val. kambaryje sūnus agresyviai pradėjo ant jo pulti, norėdamas pasiimti alų. Jis neleido, dėl to sūnus trenkė jam du kartus į veido sritį, t. y. į kaktą, ir tokiais veiksmais sukėlė jam fizinį skausmą. Po suduotų smūgių jis parvertė sūnų ant lovos ir prispaudė, kad daugiau jo nemuštų, kol atvyks policija. Po konflikto iškvietė policiją. Pastebėjo, kad ant kaktos jam liko nubrozdinimas. Medicinos pagalbos jis atsisakė, į medicinos ekspertus dėl suduotų smūgių nesikreipė. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 19-23, 38);
– iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo išrašo matyti, kad P. K. 2020 m. sausio 25 d. 23.16 val. nustatytas 2,58 promilių neblaivumas (b. l. 58);
– 2020 m. sausio 25 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 1);
– 2020 m. sausio 25 d. asmens apžiūros protokole su priedais užfiksuota, kad ant nukentėjusiojo P. K. kaktos matosi nubrozdinimas ir paraudimas (b. l. 28-32).
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas daro išvadą, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytam nusikaltimui, numatytam BK 140 straipsnio 2 dalyje, atskleisti ir P. K. kaltei įrodyti. Bylos aplinkybės yra aiškios, P. K. savo kaltę pripažino visiškai, ikiteisminio tyrimo metu pateikė išsamius parodymus, kuriuos patvirtina nukentėjusiojo P. K. parodymai, apžiūros protokolų duomenys ir kiti rašytiniai įrodymai. P. K. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis sudavė rankomis du smūgius į kaktą savo tėvui P. K., ir taip smurtaudamas sukėlė P. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), fizinį skausmą. P. K. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo asmuo gali būti sužalotas ar patirti fizinį skausmą, ir tokių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje numatyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Prokuroras prašo užbaigti procesą baudžiamojoje byloje teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti P. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 60 parų arešto bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu.
P. K. dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (b. l. 85-87).
Nukentėjusiajam apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta, prieštaravimų nepareikšta (b. l. 91).
Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis), bausmės tikslus.
P. K. tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika baigta. Nusikalto būdamas teistas aštuonis kartus (b. l. 43-50), per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 52), nedirba (b. l. 55), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 56), duomenų apie VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro registro įrašus nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis P. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Pagal BK 41 straipsnį, bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro prašomą, BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurio dydis nustatytinas artimas sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui. Teismo nuomone būtent tokio dydžio ir rūšies bausmė bus pakankamai efektyvi siekiant sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, asmuo bus pakankamai nubaustas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, P. K. prisipažįsta esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikiname sulaikyme P. K. išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 25 d. 23.10 val. iki 2020 m. sausio 27 d. 12.19 val. (2 dienos) ir laikytina P. K. atlikus 2 arešto paras (b. l. 65-67, 72-73).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 2020 m. sausio 27 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina (b. l. 74-75).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pripažinti P. K. kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. K. skirti galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę, ją atliekant pataisos įstaigoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo P. K. sulaikymo pagal šį įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme P. K. išbūtą laiką nuo nuo 2020 m. sausio 25 d. 23.10 val. iki 2020 m. sausio 27 d. 12.19 val. (2 dienos) ir laikyti P. K. atlikus 2 (dvi) arešto paras.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti P. K. 2020 m. sausio 27 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Informuoti kaltinamąjį, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių tardymo izoliatorių.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.