Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2025-11-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-12329-1031/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-11-10
Bylos Nr.
e2YT-12329-1031/2025
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03766-2025-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Ernestas Šukys
Pareiškėjas
L. B.
Suinteresuotas asmuo
A. A., valstybės įmonė Turto bankas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2YT-12329-1031/2025Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03766-2025-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.6.20.(S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. lapkričio 10 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Ernestas Šukys,sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei,

dalyvaujant nuotoliniu būdu naudojant Zoom konferencijų programą pareiškėjai L. B. ir pareiškėjos atstovei advokatei Ingai Mekienei,

nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims A. A. bei nedalyvaujant valstybės įmonės Turto banko atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos L. B. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje A. A. ir valstybės įmonė Turto bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja L. B. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja priėmė palikimą po savo sutuoktinio K. B. mirties faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Pareiškėja pareiškime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjos sutuoktinis K. B. mirė (duomenys neskelbtini). Santuokos metu buvo įgytas nekilnojamasis turtas – 205/1206 dalis žemės sklypo, 20/100 dalis pastato ir 20/100 dalis kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat nurodė, kad palikėjas testamento nepaliko, tačiau pareiškėja turi teisę paveldėti turtą pagal įstatymą. Pareiškėja pažymėjo, kad po sutuoktinio mirties į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė nei ji, nei jos ir palikėjo duktė A. A., paveldėjimo byla užvesta nebuvo.

Pareiškėja pažymėjo, kad po savo sutuoktinio K. B. mirties visą nekilnojamąjį turtą ir jo priežiūrą bei visus savo sutuoktinio apyvokos daiktus, tokius kaip spintą, lovą, paveldėjo pareiškėja, nors ir gyveno V., o Lietuvoje esančiu turtu pareiškėjos pavedimu rūpinosi bendraturčiai, kurie šildydavo patalpas, kad neblogėtų jų būklė. Tokiais savo veiksmais per įstatymo nustatytą terminą faktiškai priėmė po sutuoktinio K. B. mirties likusį palikimą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukeltų pareiškėjai teisines pasekmes – ji galėtų realizuoti savo paveldėjimo teisę, kreiptis į notarų biurą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą po sutuoktinio mirties. Kadangi sutuoktinis turėjo daug kreditorių, turtą ketina parduoti, kad atsiskaityti su kreditoriais. Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti pareiškime nurodytais motyvais.

Suinteresuotas asmuo A. A. nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad neprieštaraus pareiškimo patenkinimui, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, prašė bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad gavo pranešimą apie galimą palikėjo K. B. palikimo perėjimą valstybei ir pradėjo palikimo priėmimo procedūrą. 2025-07-03 teismo sprendimu Nr. e2-4088-446/2025 nustatyta, kad K. B. dalį bendrame turte su L. B., sudaro ½ dalis: 205/1206 žemės sklypo, 20/100 gyvenamojo namo, garažo, 20/100 kiemo statinių, esančių M. (duomenys neskelbtini), piniginių lėšų, esančių „(duomenys neskelbtini) ir AB pensijų kaupimo sąskaitoje.

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: pareiškėja L. B. yra K. B., mirusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sutuoktinė. Po jo mirties atsirado palikimas, kurį inter alia sudaro 205/1206 dalys žemės sklypo, 20/100 dalys pastato ir 20/100 dalys kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), registruotų abiejų sutuoktinių vardu bei asmeniniai palikėjo daiktai – asmeniniai buities daiktai. Po K. B. mirties į notarą dėl paveldėjimo priėmimo niekas nesikreipė – šiuo būdu palikimas nebuvo priimtas. Pateikti duomenys iš VĮ Registrų centro Testamentų registro patvirtina, kad K. B. testamento nebuvo sudaręs.

Teismas pažymi, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pareiškėja ir K. B. iki K. B. mirties buvo sutuoktiniai. Pareiškėja paveldi pagal įstatymą kaip sutuoktinį pergyvenusi sutuoktinė (CK 5.13 straipsnis). Nesant palikėjo testamento ir nesant duomenų, kad iš pareiškėjos paveldėjimo teisė būtų atimta, ji turi teisę priimti palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio mirties. Pirmos eilės įpėdinė – suinteresuotas asmuo A. A. – prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo teismui nepateikė, palikimo nustatytu terminu nepriėmė. Teismas vertindamas tai, kad pareiškėja tiek iki, tiek po sutuoktinio mirties ir toliau liko gyventi (duomenys neskelbtini), disponavo palikėjo daiktais, baldais, namų apyvokos reikmenimis, pavedė kitiems asmenims tvarkyti Lietuvoje likusį turtą, ką patvirtina liudytojo J. R. parodymai, vertindamas ir suinteresuoto asmens atsiliepime nurodytus motyvus, kad VĮ „Turto bankas“ neprieštaravo pareiškimo tenkinimui, sprendžia, kad pareiškėja po savo sutuoktinio mirties likusį palikimą priėmė faktiškai jį pradėdama valdyti.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Teismui nustatyti tam tikrų faktų ar aplinkybių egzistavimą reikia pašalinti pagrįstą abejonę ir tik tokią abejonę pašalinus galima tokius faktus pripažinti patvirtintais.

Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo. Pareiškėja yra mirusio K. B. sutuoktinė, todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes ir yra juridinę reikšmę turintis faktas. Įvertinus nustatytas aplinkybes pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259 – 270, 442 – 448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos L. B. patikslintą pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po jos sutuoktinio K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Sprendimui įsiteisėjus, jo patvirtintą kopiją išsiųsti Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrui.

Teisėjas Ernestas Šukys