Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2014-05-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-120-899/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-05-22
Bylos Nr.
1-120-899/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Bronius Vinciūnas
Nukentėjusysis
M. U.
Kaltinamasis
M. K., E. P., I. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-120-899/2014Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00489-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.7; 1.1.8.1; 1.1.8.7; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.5; 1.1.10.1; 1.2.14.3.1; 2.3.6.4.5
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 22 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorams Linai Matutienei, Žydrūnui Kungiui,nukentėjusiajam M. U.,kaltinamųjų gynėjams advokatams E. J., Petrui Rimantui Braziui, Vandai Laukevičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-04-17 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 284 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme; 2) Šiaulių apygardos teismo 2012-11-29 nuosprendžiu pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2012-04-17 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 20 dienų, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje;

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, turinti pagrindinį išsilavinimą, nedirbanti, neregistruota darbo biržoje, teista: 1) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-06-30 nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 12 MGL (1 500 Lt) bauda; 2) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-05-27 nuosprendžiu pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį 65 parų areštu; vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006-06-30 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė paskirta 65 parų areštas ir 12 MGL (1 500 Lt) dydžio bauda; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012-05-02 nutartimi 12 MGL (1 500 Lt) bauda pakeista į 72 valandas viešųjų darbų; 3) Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-30 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį 20 parų arešto bausme; 4) Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-01 baudžiamuoju įsakymo pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį 27 parų arešto bausme; vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 18 parų arešto, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje;

I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K., I. K. ir E. P. 2013-03-13 apie 22.30 val. vagonėlyje, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) pastato teritorijoje, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. U., tai yra, E. P. rankomis pastumiant M. U., po ko, šiam nukritus ant lovos, M. K. vieną kartą spiriant nukentėjusiajam keliu į krūtinės sritį ir užlaužiant rankas, tokiu būdu atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, E. P. kartu su I. K. kraustant nukentėjusiojo M. U. rūbų kišenes, iš galinės kelnių kišenės pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam M. U. priklausančius pinigus -150 Lt, tuo padarydami M. U. 150 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis M. K. teisme pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino dėl smūgio sudavimo, dėl plėšimo kaltu nepripažino ir parodė, kad 2013-03-13 su M. U. susitiko bare „D.“, kur jis pavaišino alumi ir taip susipažino. Iki kovo 13 d. pačiam M. U. buvo nematytas, o ar jis buvo pažįstamas su merginoms, nežino. M. U. sakė, kad matė patį Pravieniškėse. Išgėrę jie išsiskyrė. Vakare susitiko su E. ir I., kur patį į barą „D.“ telefonu pakvietė I.. Atvyko apie 18.00 - 19.00 val. Bare išgėrė ir išėjo link autobusų stoties. M. U. sutiko stotyje, prie pat įėjimo durų, maždaug apie 20.00 val. M. U. paprašė cigaretės. Pats tuo metu buvo nuošalyje, o su M. U. bendravo E. P.. M. U. pasakė, kad pavėlavo į autobusą, tuomet E. P. pasiūlė eiti pas ją. Pats net nežino, kur E. P. gyvena. Vėliau įvyko incidentas. Konfliktas kilo, nes baigėsi alkoholis. Pats bandė M. U. skirti su E. P., nes jie konfliktavo. Dėl ko kilo konfliktas, pats nežino. E. P. stovėjo, pastūmė M. U., jis krito ant jo paties, gulto. Galvojo, kad prasideda muštynės ir iš instinkto pagavęs rankas trinktelėjo jam iš kelio. Pats tuo metu sėdėjo ir trenkė į priekį, į krūtinę. Paėmęs M. U. už rankų jam įspyrė iš kelio į krūtinę, bet jo apiplėšti nenorėjo. Niekas plėšti nesitarė. I. buvo šalia jo, maždaug metro atstumu, E. P. - per du metrus. Jos tuo metu abi subėgo prie M. U., ką jos darė, nematė. Merginos buvo neblaivios. M. U. buvo neblaivus, nes, kiek pamena, jis gėrė visą dieną. Viskas įvyko adresu (duomenys neskelbtini), vagonėlyje. Tuo metu ten buvo B., I. K., E. P., M. U., kurie smūgį matė. Pats buvo neblaivus, išgėręs gal vyno butelį. I. K. vėliau pasakė, kad jis išėjo alaus. Tuomet pradėjo M. U. vytis, bet besivejant pritrūko oro ir sustojo. M. U. su B. išėjo pirkti alkoholio. I. pasakė, kad „einame visi kartu“, tuomet pats išėjo ir pradėjo bėgti. Su E. grįžo vėliau, nes užėjo į prekybos centrą „T.“. Visi su M. U. buvo apie pusę valandos, gal valandą. I. K. yra buvusi draugė, dabar kontaktai nutrūkę. E. P. yra pažįstama. Alkoholinių gėrimų nupirko M. U., draugiškai, iš geros valios. Parduotuvėje su M. U. buvo kartu. Pas M. U. 200 Lt banknotą matė. Pirko tris butelius vyno, išleido apie 50 Lt. 150 Lt pas M. U. nematė. M. U. kažkiek pinigų padavė E. P. nupirkti „samanės“, bet jos negavo.

Kaltinamoji E. P. teisme pagal jai pareikštą kaltinimą kalta neprisipažino ir parodė, kad ryte buvo viena atėjusi į valgyklą adresu (duomenys neskelbtini), sutiko A. ir M., su jais pasikalbėjo ir išsiskyrė. Grįžo į M. gatvę ir pasakė I., kad yra grįžęs jos vaikinas. Tuomet išėjo į barą „D.“. Susiskambino, M. K. pasakė, kad ateis. Apie 18.00 val. į barą atėjo M. K.. Išgėrė vyno, dar atėjo I. draugė B., visi vėl išgėrė. Po to išėjo link stoties. Prie kampo pamatė sėdintį nusiminusį M. U.. B. jį užkalbino, po to jį pakalbino ir pati. M. U. sakė, kad pavėlavo į autobusą, vykstantį į K.. Paklausė jo, ar turi kur nakvoti, atsakius, kad ne, pati jį pakvietė pas save. Paklausė, ar nieko blogo jam nebus, atsakė „nebus“. Pavažiavo autobusu vieną sustojimą ir išlipo R. gatvėje. M. U. su savimi maišelyje turėjo alkoholinių gėrimų. Su I. eidamos namo nekalbėjo, kad M. U. „apšvarinsime“. M. U. ėjo su B.. Vėliau jai su M. davė 20-25 Lt nupirkti naminės degtinės. Blogai, kad M. U. apvogė, bet pati nematė, kad M. U. turėjo pinigų. Pačiai padavė apie 24 Lt. Pinigus padavė iš plonos striukės kišenės, visus kiek turėjo. Paskui M. U. su I. išėjo į M. gatvę. M. U. bijojo su jais eiti, kad jo niekas nenuskriaustų. Nuėję į prekybos centrą, su M. nusipirko tris butelius alaus, čipsų. Jiems grįžus iš parduotuvės, M. U. buvo išsigandęs, sėdėjo ant lovos. Jo paklausė „ar kas mušė“, sakė „ne“. Atsisėdo prie M. U., I. prie M., kiti - ant foteliuko. Vagonėlyje M. U. pabuvo apie dvi valandas. Tuo metu bendravo, vartojo alkoholį, niekas nesipyko, jokių konfliktų nebuvo. M. K. meluoja, jokio konflikto nebuvo. I.yra draugė, tačiau ji taip pat meluoja. Visi taip ant pačios kalba, nes kiekvienas nori savo uodegą išsukti. Nematė, kad M. K. spyrė. M. K. meluoja. Pati M. U. nestūmė. Baigę gerti išėjo parūkyti. M. U. grįžęs iš lauko pasakė rengtis, kad „einam iki bankomato“, pasakė „duosiu 200 Lt“ už nakvynę. Vagonėlio savininkas yra K., bet M. U. už nakvynę pinigus pažadėjo jai pačiai. Pati sakė, kad neis. Su M. U. išėjo B., paskui jie trys. Kadangi buvo atsilikę, todėl pradėjo vytis. Bėgant M. sustojo. Pačiai prisivijus B. pasakė, kad nuėjo į namą. Einant prie jų sustojo policijos automobilis. Pati bijojo viena eiti, nes buvo tamsu, reikėjo eiti per kapines, parką. M. K. sustojo, todėl jį vijosi ji. Einant R. gatve, sustojo pareigūnai. Ž. M. pasakė, kad M. U. pasidėjo telefoną ir piniginę pasaugoti iki ryto, kad jo neapvogtų. Pati M. U. kišenių nekraustė ir jo nestūmė. Ten nėra vietos kur perversti.

Kaltinamoji I. K. teisme pagal jai pareikštą kaltinimą kalta neprisipažino ir parodė, kad buvo pas E. P.. Ryte E. P. išėjo pavalgyti. Grįžusi pasakė, kad yra grįžęs M. iš įkalinimo įstaigos ir ieškojo jos. Sakė, kad M. K. pasakė, jog gali susitikti bare „D.“. Vakare nuvykus į barą „Dubysą“ buvo atėjusi B.. Bare išgėrė. Po to visi ėjo link stoties. Susitiko pažįstamą. M. U. sėdėjo ant suolelio prie stoties. E. P. pasiūlė M. U. nakvynę, sakė „turi išgerti, pinigų“. Pavažiavo autobusu vieną sustojimą. Išlipę prie R. mokyklos, nuėjo į parduotuvę. Parduotuvėje ginčijosi ką geriau pirkti: alų ar samanę. M. U. nupirko sulčių. Nusprendę, kad reikia pirkti naminę degtinę, padavė pinigų E. P. ir pasakė nupirkti du litrus. E. P. pasakė, kad su M. eina parnešti degtinės. Pati su M. U. ėjo link namų. M. U. sakė „nelysiu prie tavęs, kiti ir nelys, nekreipk dėmesio, jeigu mes su M. pradėsime pyktis“. M. U. sakė „manęs niekas neskriaus“. Parėję pradėjo išgėrinėti, grįžo M. su E., parsinešė alaus. Pati atsisėdo prie M.. M. U. išėjo į tualetą. Po to M. U. pasakė, kad eina link bankomato, pasiims 200 Lt E. už nakvynę. E. P. pasiūlė eiti kartu. Išėjo ir B. šaukė, kad M. U. mėgina pabėgti. Prie parduotuvės „T.“ pareigūnams sustojus buvo klausimas kur piniginė. Piniginę M. U. buvo padavęs M., kad pasaugotų. M. K. M. U. nespardė. E. P. jį smaugė. Ž. M. sakė „nelysti, neskriausti, pati parsivedei, pati skriaudi“. Pati yra kaltinamoji, nes nukentėjusysis pasakė, kad prie plėšimo prisidėjo ir ji. Pati M. U. sakė „nekelk bangų, nes svečiuose“. E. P. smaugė M. U.. Paklausus „ką darai“, atsakė nesikišti. M. U. nespyrė, to nebuvo. Kuomet E. P. smaugė M. U., pati su M. sėdėjo ir kalbėjosi. Grįžtant E. P. pasakė, kad nesikištų, ji M. U. „apšvarins“. Jai pasakė, kad nesikiš, nes ir taip turi problemų. M. su M. E. P. sakė, kad „apšvarins“. Jie sakė, kad ši nebandytų. Sakė, kad M. U. piniginė padėta pas M.. Ž. M. turėjo M. U. piniginę, kad ją saugotų nuo E. P.. Nes Ž. M. perspėjo, kad saugotų juos nuo E. P.. Kiek žino, E. P. taip elgiasi ne pirmą kartą. Pati buvo areštinėje. Tyrėja pasakė „jei kalbėsi ne tiesą, mes ilgesniam laikui tave uždarysim“. Pirmi ir treti parodymai teisingi, antros apklausos parodymai neteisingi. Antros apklausos parodymai yra neteisingi, apklausinėjo areštinėje, advokatė nedalyvavo. Ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo advokatė J. Šlapaitienė. Pareigūnas T. L. sakė „tu netiesą kalbi, jei sakysi netiesą, iškviesiu konvojų ir uždarysiu ilgam laikui, sakyk teisybę”. Pareigūnas vežė pas tyrėją S.. Antrą kartą sakė „jei tą patį kalbėsi, iškviesiu konvojų ir išvažiuosiu”. Tada pati pradėjo meluoti, pradėjo sakyti, kad spardė nukentėjusįjį. Pačios pirminiai parodymai visai kitokie nei duoti paskutiniai. Apklausiant areštinėje nebuvo advokatės. Tyrėja S. atliko tris apklausas. Tyrėjai sakė, kad grasino, kad buvo ne taip, ji sakė „viskas, aiškinsimės teisme”.

Nukentėjusysis M. U. teisme parodė, kad su kaltinamaisiais buvo susitikę tik per įvykį, iki įvykio nebuvo pažįstami. Po įvykio susitikę nebuvo, santykiai su kaltinamaisiais neutralūs. Ryte atvažiavo į Šiaulius, nes ligoninėje gulėjo sugyventinė V. A.. Aplankęs ją, apie 14.00 val. užėjo į barą „D.” išgerti alaus. Atsisėdo nuošalyje. Pamatė M. bendraujant su kitais. Išgėręs bokalą, nuėjo užsisakyti dar, priėjo M. K., jam pasiūlė bokalą alaus. Kartu išgėrė, buvo po 15.00 val. Paskutinis autobusas į kaimą išvažiuoja 14.40 val. Pradėjo M. K. guostis, kad jau pavėlavo į autobusą, kur reikės dėtis. M. K. pasakė „žinau vietą, kur gali pernakvoti, tik reikia nusipirkti alkoholio”. Pats su tokiu pasiūlymu sutiko. Geriant alų, M. K. susiskambino su kažkuo, pašnekėjo, tuomet išėjo ir ėjo T. gatve tiltu, susitiko E. P. ir kitas merginas. Pasakė „einam pas mane, išsimiegosi“. Eidami užėjo į parduotuvę, nusipirko gėrimų. Atėjo į vagoną, ten gėrė. E. P. nesmaugė, nes būtų likę žymių. Pats sėdėjo ant gulto, fotelyje nesėdėjo. Po to trūko gėrimų, jie iš paties pradėjo reikalauti pinigų, sako „duok pinigų samanei”, žadėjo parnešti. Atsisakęs duoti, norėjo eiti. E. P. sugriebė. Tada pats nukrito ant čiužinio, bandė keltis, M. K. smogė į saulės rezginį ir apsuko, laikė rankas. Sušoko abi merginos E. ir I., kurios kratė kišenes. M. K. laikė užlaužęs rankas. Prieš jį smurtavo visi trys. M. K. spyrė ir užlaužė rankas. E. P. sugriebė ir stūmė. I. nesmurtavo, ji galbūt ištraukė pinigus. Kraustant kišenes dalyvavo abi merginos, bet kuri tiksliai kraustė, nežino. Nugriuvo ant dešinės pusės. Pinigus paėmė iš kairės pusės džinsų kišenės. Viską galėjo matyti I. K., ji buvo 30-40 cm atstumu, nes vietos vagonėlyje mažai. Jam besikeliant I. K. priartėjo arčiau. Vagonėlyje buvo trys vyrai, trys moterys ir jis. Pinigai buvo galinėje džinsų kišenėje. Pinigų buvo 150 Lt. Du banknotai po 50 Lt ir monetomis 50 Lt. Parduotuvėje 200 Lt banknotą turėjo. Piniginėje pinigų nebuvo. Piniginėje buvo pasas, nuolaidų kortelės ir kiti dokumentai. Pinigus išėmė pačiam būnant šonu, kuomet buvo laikomas. Šalia tuo metu buvo visi trys asmenys. E. P. sakė „reikia pereiti per kišenes”. I. tuo metu nieko nesakė. Kuomet M. K. ir merginos paleido, gavęs galimybę, išbėgo į lauką. Bėgant kvietė pagalbą, bet išsikrovė telefonas. Įbėgo į akligatvį ir pasislėpė. Priėjo M. K., apsižvalgė, nepamatęs jo nuėjo link prekybos centro „T.”. Tada atsikėlė, persirito per tvorą, ir pabeldęs į svetimą namą, paprašė pagalbos, kad iškviestų pagalbą. Juos sulaikė ir visus pristatė į policijos nuovadą. Pareigūnai patį nuovadoje iš karto apklausė. Aplinkybes prisiminė geriau iš karto po įvykio. Pas tyrėją vykdyta apklausa tikėti galima ir vadovautis ikiteisminio tyrimo parodymais. Pats banko kortelės su savimi neturėjo, jos nesiima. Važiuodamas pasiima tik pinigų. Buvo skausmas įspyrus, nuo smūgio susirietė, mėlynių ir nubrozdinimų nebuvo. Ieškinio nereiškia, viskas laimingai praėjo. Piniginę turėjo su savimi, laikė batų aule, kurie buvo žieminiai, telefoną - taip pat. Nepažįstamam asmeniui savo daiktų neduoda. Kalbų iš vyrų vagonėlyje, kad gali patį apvogti, nebuvo.

Liudytojas E. P. teisme parodė, kad kaltinamieji ir nukentėjusysis matyti tarnybiniais reikalais, santykių jokių. Patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad R. g. sumuštas ir apiplėštas pilietis. Prie prekybos centro pasitiko nukentėjusįjį, kuris paaiškino, kad jį sumušė grupė asmenų, jį mušė, vartė dvi merginos ir vaikinas. Sulaikė tris merginas ir vaikiną. Nukentėjusysis juos atpažino. Nukentėjusysis pranešė skambindamas iš žmonių, pas kuriuos prisibeldė. Jis buvo purvinas, ant striukės buvo kojų antspaudai, kelnės purvinos. Nukentėjusiojo rūbai buvo purvini, matėsi, kad buvo voliotas po žemę. Nukentėjusysis buvo neblaivus, kiti asmenys buvo taip pat išgėrę. Įtariamieji asmenys buvo girtesni. Nukentėjusysis minėjo, kad gėrė apleistame vagonėlyje. Jis aiškino, kad visi asmenys jo atžvilgiu atliko veiksmus. Vaikinas spyrė, laikė jį prispaudęs prie žemės, merginos kraustė jo kišenes. Sulaikyti asmenys aiškino, kad kartu gėrė, kad jis nuo jų pabėgo, bet neprisipažino. Parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus. Nukentėjusysis pasigedo pinigų, cigarečių. Jis sakė, kad gėrė bare „D.“ bare ir sutiko merginą, kuri pakvietė pratęsti toliau. Pinigų sumos jis neįvardino.

Liudytojas V. L. teisme parodė, kad kaltinamieji yra matyti tarnybiniais reikalais. Ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingas. Buvo gautas pranešimas, kad R. gatvėje yra apiplėštas jaunuolis. Vienas ekipažas sulaikė įtariamuosius, taip pat pristatė į komisariatą ir nukentėjusįjį. Tiksliai kuriuos asmenis pristatė, dabar nepamena, pasakyti negali. Nukentėjusysis nurodė, kad paėmė jo pinigus ir telefoną. Su kaltinamaisiais asmenimis pats nebendravo. Galbūt tarp jų buvo pokalbis kol vežė į komisariatą. Patys asmenų nepatikrino. Galbūt apie pinigus, kad nerasta, minėjo kolega.

Liudytojas T. L. teisme parodė, kad yra policijos pareigūnas. Su kaltinamaisiais jokių santykių. Kaltinamuosius konvojavo pas tyrėją, jokių procesinių veiksmų neatlikinėjo. Jokių grasinimų iš jo pusės nebuvo, nes tokių teisių neturi. Kad grasino kaltinamiesiems - tai netiesa. Jokio poveikio kaltinamajai nebuvo.

Liudytoja I. S. M. teisme parodė, kad žinomas tik nukentėjusysis. Vakare nukentėjusysis pasibeldė, jį įleido. Nukentėjusysis buvo purvinas, sakė, kad jį apiplėšė ne vienas asmuo. Ką darė merginos, nukentėjusysis nesakė. Atvyko policija ir vaikinas išvyko kartu. Minėjo, kad turėjo pinigus, ėjo iš ligoninės. Buvo apibraižytas ir purvinas, sakė „apstumdė ir primušė”. Jis buvo susijaudinęs, o pačios namas yra prie gatvės, todėl, jos manymu, nukentėjusysis ir pasibeldė. Atrodė, kad asmuo pasakojo nuoširdžiai. Ankščiau įvykį prisiminė geriau, pirminiai jos parodymai yra teisingi.

Liudytojas M. L. teisme parodė, kad visi kaltinamieji asmenys yra matyti – K. iš matymo, I. - gyvenimo draugė, jau metus laiko gyvena (duomenys neskelbtini) kartu, dar gyvena kartu ir Ž. M.. Nukentėjusįjį mato antrą kartą. Parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, užrašyti teisingai. Su Ž. M. buvo išgėrę ir parėję namo. Grįžo kaltinamieji dalimis, nukentėjusysis atsinešė išgerti. Po to jie visi išėjo. Pats su Ž. M. nuėjo miegoti, vėliau naktį juos pažadino kriminalistai. Viduje nieko nevyko, nieko nematė. Lauke tarp jų kažkokios problemos buvo. Ar mušė nukentėjusįjį, nematė, šalia nebuvo. Gėrimus nupirko nukentėjusysis, kodėl, to nežino. Vagonėlio viduje visą laiką nebuvo, išeidavo į lauką atlikti gamtinių reikalų. Prie paties vagonėlyje nieko nevyko. Išėjęs buvo gal 10 minučių. Gal ir galėjo įvykio nematyti, nežino.

Liudytojas Ž. M. teisme parodė, kad kaltinamieji asmenys pažįstami, nukentėjusįjį įvykio metu matė pirmą kartą. Išgėręs parėjo ir nuėjo miegoti, buvo tamsu. Grįžo I. K., E. P. ir parsivedė nukentėjusįjį jaunuolį, taip patį prižadino. Jie turėjo atsinešę alaus ir vyno. Visi gėrė kartu, parėjo M. K. su E. P.. Vėliau išgėrė. Pats kelis kartus išėjo į lauką. Po to jie išėjo, vėliau prižadino pareigūnai, nufotografavo. Su pareigūnais atvykęs jaunuolis sakė „bandė apiplėšti“. Pačiam buvo paduota piniginė su telefonu, išeinant nukentėjusiajam atidavė. Visiems grįžus pats su M. L. jau miegojo, jie išėjo, ir vėl nuėjo miegoti. Vagonėlyje konflikto nebuvo. Vagonėlyje kompanija girtavo kelias valandas. Pats per išgertuves nemiegojo, išeidavo į lauką gal 3-5 minutėms atlikti gamtinius reikalus. Išėjęs buvo daugiau nei vieną kartą, kiti ir taip pat išeidavo. Nukentėjusysis ir buvo išėjęs iš vagonėlio.

Nors kaltinamosios E. P., I. K. savo kaltę neigia visiškai, o kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažįsta tik iš dalies, t. y. pripažįsta smūgių sudavimą nukentėjusiajam, tačiau jų kaltę be nukentėjusiojo M. U. ir liudytojų I. S. M., T. L., V. L., E. P. duotų parodymų teisme įrodo ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta ir teisme ištirta baudžiamosios bylos medžiaga:

- 2013-03-14 M. U. protokolas – pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2013-03-13 apie 22.30 val. išgertuvių metu už „D.“ kapinių esančiame apleistame pastate M. U. buvo sumuštas nepažįstamų asmenų, vieno jaunuolio ir dviejų merginų bei iš jo kelnių kišenės pagrobta 150 litų. Sužalojimų nepatyrė, tik fizinį skausmą, į medikus nesikreips (1 t., 3 b. l.);

- liudytojos B. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad ji yra pažįstama su I. K.. Ją pažįsta apie metus. 2013-03-13 apie 20.00 val. prie parduotuvės „T.“ , esančios R. gatvėje, susitiko su I. ir jos drauge vardu E.. Iki tol E. nepažinojo. Kaip suprato, jos ėjo iš baro „D.“. I. gyvena kartu su E. kažkokiam vagonėly netoli D. kapinių, kokioje gatvėje, nežino. Susitikus E. su I., E. pakvietė eiti su jom pas jas į namus. Šiaulių autobusų stotyje su jomis nebuvo. Visos trys nuėjo į I. ir E. namus. Ten jau buvo jai iki tol nepažįstami vyriškiai, kurių vienas iš jų buvo vardu M., o kitas buvo vyresnis, jo vardo nežino. Visi sėdėjo, jie gėrė alų, ji taip pat išgėrė vieną stiklinę alaus. Maždaug už 20 minučių atėjo iš matymo pažįstamas vyriškis vardu M., jo pavardės nežino, jį pažįsta iš matymo, yra keletą kartų mačiusi, su dar vienu iki tol jai nematytu vaikinu. Koks to vaikino vardas - nežino. Jis turėjo pilną maišą alaus. Visi sėdėjo, t. y. ji, I., M., E., M., su M. atėjęs vaikinas ir vienas vyresnio amžiaus vyriškis. Sėdėjo vienoje patalpoje, visi gėrė, rūkė, kalbėjosi. Ji daugiausia kalbėjosi su M. ir I.. Tas nepažįstamas vaikinas daugiausia kalbėjosi su E.. Praėjus maždaug pusvalandžiui, gal šiek tiek daugiau, nuo to laiko, kai M. grįžo su tuo vaikinu, matė, kad E. vieną kartą trenkė tam vaikinui per veidą, o jis pastūmė ją. Dėl ko E. jam trenkė, ji nežino, negirdėjo jų pokalbio. E. viena su tuo vaikinu, ar su kitais kartu į lauką išėjusi nebuvo. E. jam atgal netrenkė. Po to girdėjo kaip jis pasakė E.: „tu čia nori mane apvogt“, ir išėjo vienas. Niekas nei kartu su juo, nei jam iš paskos nėjo ir nebėgo. Kol jis buvo kartu su visais, niekas, išskyrus E., jam į veidą nesudavė, niekas ant žemės negriovė ir nespardė, ir pinigų niekas neatėmė. Kai jis išėjo, maždaug po 5 minučių I. pakvietė eiti iki baro „M.“, nes M. dar turėjo kelis litus alui. Išėjo keturiese, t. y. ji, I., E. ir M.. M. su tuo vyresniu vyriškiu liko namuose pas E.. Einant R. gatve, netoli parduotuvės „T.“ prie jų privažiavo policijos pareigūnai. Jie sustoję apžiūrėjo visų kišenes, po to privažiavo dar vienas policijos automobilis. Ten buvo tas su E. susipykęs vaikinas, kuris policijos pareigūnams kažką pasakė dėl E., bet ką, tiksliai nežino. Visus sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą, sakė dėl to, kad dingo tam vaikinui piniginė, bet ji apie tai nieko nežino (1 t., 51 b. l.);

- 2013-03-14 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra M. gatvėje, Šiauliai (1 t., 5-9 b. l.);

- 2013-07-11 įvykio vietos papildomos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, autoserviso teritorijoje esančiame apleistame vagonėlyje (1 t., 11-17 b. l.);

- 2013-04-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis M. U. atpažino nuotraukoje Nr. 2 esantį M. K., kaip tą patį vaikiną, kuris vieną kartą keliu spyrė jam į krūtinę ir buvo užlaužęs rankas (1 t., 25-27 b. l.);

- 2013-04-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis M. U. atpažino nuotraukoje Nr. 6 esančią I. K., kaip tą merginą, kurią apibūdino apklausoje kaip stambesnio sudėjimo ir kaip vieną iš jo kišenes krausčiusių merginų (1 t., 28-30 b. l.);

- 2013-04-04 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, kuriame užfiksuota, kad nukentėjusysis M. U. atpažino nuotraukoje Nr. 3 esančią E. P., kaip tą, kuri vilkėjo kailinius, kuri jį pastūmė, bei kuri taip pat kraustė jo rūbų kišenes (1 t., 31-33 b. l.);

- 2013-03-20 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad apsaugos darbuotojas E. M. pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams CD kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu iš Šiaulių autobusų stoties (1 t., 57 b. l.);

- 2013-05-07 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota E. M. pateikta CD kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašu iš Šiaulių autobusų stoties apžiūra. Apžiūros metu nustatyta, kad filmuotoje medžiagoje nėra užfiksuota, kad nukentėjusysis susitiktų Šiaulių autobusų stotyje su kuriuo nors iš kaltinamųjų (1 t., 58 b. l.);

- 2013-06-19 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad akistaton buvo suvesti M. K. ir nukentėjusysis M. U.. Akistatos metu nukentėjusysis patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus, kad M. K. jam spyrė į krūtinės sritį ir užlaužė rankas, kitas jo nurodytas įvykio aplinkybes. M. K. su nukentėjusiojo duotais parodymais nesutiko (1 t., 150-151 b. l.);

- 2013-06-19 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad akistaton buvo suvesti įtariamojo E. P. ir nukentėjusysis M. U.. Akistatos metu nukentėjusysis M. U. patvirtino savo apklausos metu duotus parodymus, kad E. P. jį pastūmė ir kraustė jo drabužių kišenes bei kitas jo nurodytas aplinkybes. E. P. su nukentėjusiojo duotais parodymais nesutiko (2 t., 59-60 b. l.);

- 2013-07-05 akistatos protokolas, kuriame užfiksuota, kad akistaton buvo suvesti įtariamoji I. K. ir nukentėjusysis M. U.. Akistatos metu nukentėjusysis M. U. patvirtino savo parodymus, kad I. K. kartu su E. P. kraustė jo rūbų kišenes. I. K. su nukentėjusiojo duotais parodymais nesutiko (2 t., 107-108 b. l.);

- asmens blaivumo testas Nr. 8841, kuriame užfiksuota, kad 2013-03-13, 23.01 val. M. K. nustatytas 1,27 prom. girtumas (1 t., 95 b. l.);

- asmens blaivumo testas Nr. 8842, kuriame užfiksuota, kad 2013-03-13, 23.09 val. E. P. nustatytas 1,63 prom. girtumas (2 t., 1 b. l.);

- asmens blaivumo testas Nr. 8844, kuriame užfiksuota, kad 2013-03-13, 23.21 val. I. K. nustatytas 1,04 prom. girtumas (2 t., 69 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kuris panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, negalima apsiriboti pirmine jo forma – reikia aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, taip pat nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius – būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ 14 punktas). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-75/2010).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad M. K., I. K. ir E. P. 2013-03-13 apie 22.30 val. vagonėlyje, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) pastato teritorijoje, veikdami bendrininkų grupėje, bendrais tyčiniais veiksmais, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. U., tai yra, E. P. rankomis pastumiant M. U., po ko, šiam nukritus ant lovos, M. K. vieną kartą spiriant nukentėjusiajam keliu į krūtinės sritį ir užlaužiant rankas, tokiu būdu atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis, E. P. kartu su I. K. kraustant nukentėjusiojo M. U. rūbų kišenes, iš galinės kelnių kišenės pagrobė svetimą turtą – nukentėjusiajam M. U. priklausančius pinigus -150 Lt, tuo padarydami M. U. 150 Lt turtinę žalą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamosios I. K. ir E. P. kaltomis neprisipažino, o kaltinamasis M. K. savo kaltę pripažino tik iš dalies. M. K. pripažino tik aplinkybę, kad nukentėjusiajam keliu trenkė į priekį, į krūtinę. M. K. teisme parodė, kad E. P. sukonfliktavo su nukentėjusiuoju, o jis tik juos tarpusavyje bandydamas skirti vieną kartą smūgiavo. Pastebėtina, kad M. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo nenuoseklūs, kintantys, t. y. teigė, kad pirmą kartą nukentėjusįjį sutiko stotyje; kitoje apklausoje teigė, kad pirmą kartą nukentėjusįjį susitiko bare „D.“; 2013-03-14 apklausos metu parodė, kad nukentėjusiojo niekas nemušė, nei pats, nei jam matant kiti buvę asmenys, ant žemės nenugriovė ir jokių pinigų ir telefonų neatiminėjo (1 t., 134 b. l.), 2013-04-18 apklausos metu parodė, jog pastebėjo, kad M. ir M. L. tarpusavyje susistumdė; susistumdymo metu girdėjo M. sakant M. kažką panašaus į frazę „duok du šimtus“; susistumdymo metu jie buvo nukritę ant žemės; nematė, kad M. kas nors būtų iš kelio spyręs į krūtinę ir užlaužę rankas; pats tikrai taip nedarė (1 t., 136 b. l.); 2013-07-18 apklausos metu parodė, jog savo kaltę pripažįsta iš dalies; sudavė nukentėjusiajam M. vieną kartą į krūtinės ar pilvo sritį iš kumščio, tačiau ne iš kelio; M. sėdėjo šalia jo ir I. bei klausėsi jų pokalbio, todėl jam vieną kartą kumščiu smogė į krūtinės sritį; nuo smūgio jis susirietė, tada merginos, t. y. E. ir I. kraustė jo kišenes, ar ką nors jose rado ir iš jų ištraukė, nematė (1 t., 147-148 b. l.). Kaltinamoji E. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė savo kaltę ir teigė, kad vagonėlyje niekas nesipyko; jokių konfliktų nebuvo; pati M. U. nestūmė, o M. K. ir I. K. meluoja, norėdami išsukti „savo uodegas“. Kaltinamoji I. K. savo kaltę taip pat neigė, tik ikiteisminio tyrimo metu 2-osios (2013-03-15) apklausos metu savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė tokias įvykio aplinkybes, kurios iš dalies sutapo su nukentėjusiojo M. U. parodymais. Esant kaltinamųjų nenuosekliems, prieštaringiems parodymams, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamieji kaltina vienas kitą, teismas kaltinamųjų parodymus vertina kritiškai ir remiasi tik ta apimtimi kiek tai neprieštarauja kitiems byloje esantiems surinktiems ir ištirtiems įrodymams. Teisme kaltinamoji I. K. teigė, kad antros apklausos parodymai (2013-03-15 apklausa, kurioje ji savo kaltę pripažino) yra neteisingi; apklausinėjo areštinėje, advokatė nedalyvavo; pareigūnas T. L. sakė „tu netiesą kalbi, jei sakysi netiesą, iškviesiu konvojų ir uždarysiu ilgam laikui, sakyk teisybę”; antrą kartą sakė „jei tą patį kalbėsi, iškviesiu konvojų ir išvažiuosiu”; tada pati pradėjo meluoti, pradėjo sakyti, kad spardė nukentėjusįjį. Teismas, siekdamas išsiaiškinti galimai darytą poveikį kaltinamajai I. K., apklausė ją etapavusį pareigūną T. L.. Teisme liudytojas T. L. parodė, kad jokių grasinimų iš jo pusės nebuvo, nes tokių teisių neturi; kad grasino kaltinamiesiems - tai netiesa; jokio poveikio kaltinamajai nebuvo. Pažymėtina, kad liudytojas su kaltinamaisiais nesusijęs jokiais ryšiais, todėl teismui netikėti liudytojo T. L. duotais parodymais neturi pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš I. K. 2013-03-15 apklausos protokolo matyti, kad apklausos metu, skirtingai nei teigia pati kaltinamoji I. K., dalyvavo advokatė J. Šlapaitienė, kuri apklausos protokolą yra pasirašiusi. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas remtis kaltinamosios I. K. ir 2013-03-15 apklausos metu duotais parodymais.

Baudžiamajam atsakomybei kilti pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti ar prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas ar grasinimas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip buvo atimta galimybė nukentėjusiajam asmeniui priešintis. Pats kaltinamasis M. K. teisme pripažino, kad įvykio metu prieš nukentėjusįjį buvo naudotas fizinis smurtas, t. y. įvyko incidentas E. P. stovėjo, pastūmė M. U., jis krito ant jo paties, gulto; galvojo, kad prasideda muštynės ir iš instinkto pagavęs rankas trinktelėjo jam iš kelio; pats tuo metu sėdėjo ir trenkė į priekį, į krūtinę; paėmęs M. U. už rankų jam įspyrė iš kelio į krūtinę; I. buvo šalia jo, maždaug metro atstumu, E. P. - per du metrus; jos abi tuo metu abi subėgo prie M. U., ką jos darė, nematė. Analogiškas aplinkybes teisme apklaustas parodė ir pats nukentėjusysis M. U.. Jis teigė, kad E. P. sugriebė; tada pats nukrito ant čiužinio, bandė keltis, M. K. smogė į saulės rezginį ir apsuko, laikė rankas; pribėgo abi merginos, kurios kratė kišenes, M. K. laikė užlaužęs rankas; prieš jį smurtavo visi trys; kraustant kišenes dalyvavo abi merginos. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. U. taip pat kategoriškai parodė, kad iš jo tikrai buvo pavogta 150 litų, <...> kišenes kraustė tikrai abi merginos; tada moteris, vilkėjusi kailiniais, sugriebė jį ir pastūmė atgal ant lovos; jam nukritus ant lovos prie jo pripuolė M., kuris jam spyrė vieną kartą iš kelio į krūtinę; kuomet M. jam spyrė iš kelio, jis susirietė ant lovos; jis užlaužė abi jo rankas už nugaros, o prie jo gulinčio pripuolė abi vyresnės moterys; jos abi kraustė jo tiek striukės, tiek kelnių kišenes (1 t., 21-22 b. l.). Pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jo parodymai iš esmės visos bylos nagrinėjimo metu buvo išsamūs, nuoseklūs, be to, nukentėjusysis ir kaltinamieji iki įvykio nebuvo pažįstami, todėl pagrindo neteisingai apkalbėti kaltinamuosius nukentėjusysis M. U. neturi. Iš asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad nukentėjusysis atpažino M. K., kaip tą patį vaikiną, kuris vieną kartą keliu spyrė jam į krūtinę ir buvo užlaužęs rankas bei merginas I. K. ir E. P., kurios kraustė M. U. rūbų kišenes. Kad nukentėjusiajam nukritus ant žemės, jo kišenes kraustė abi merginos, ikiteisminio tyrimo metu parodė ir M. K., jis teigė, kad nuo smūgio M. U. susirietė, tada merginos, t. y. E. ir I.kraustė jo kišenes, ar ką nors jose rado ir iš jų ištraukė, nematė (1 t., 147-148 b. l.). Be to, pati kaltinamoji I. K. ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2013-03-15 apklausos metu parodė, kad E. M. U. pradėjo abiem rankom smaugti, o pradėjus smaugti nukentėjusysis nukrito ant žemės; tai pamačiusi atsistojo ir pradėjo pati jį kojomis spardyti; E. jo nespardė, tik sudavė kelius smūgius rankomis, tuo metu kai jį spardė (2 t., 98-99 b. l.). Kaltinamosios I. K. draugė B. B., kuri įvykio metu buvo kartu, ikiteisminio tyrimo metu taip pat parodė, kad matė, kad E. vieną kartą trenkė tam vaikinui per veidą, o jis pastūmė ją; po to girdėjo kaip jis pasakė E.: „tu čia nori mane apvogt“, ir išėjo vienas (1 t., 51-52 b. l.). Liudytoja I. M. teisme parodė, kad nukentėjusysis buvo purvinas, sakė, kad jį apiplėšė ne vienas asmuo; buvo apibraižytas ir purvinas, sakė „apstumdė ir primušė”. Policijos pareigūnas E. P., apklaustas teisme liudytoju, parodė, kad atvykęs pagal gautą pranešimą, jog R. g. sumuštas ir apiplėštas pilietis, prie prekybos centro pasitiko nukentėjusįjį, kuris paaiškino, kad jį sumušė grupė asmenų, jį mušė, vartė dvi merginos ir vaikinas; nukentėjusysis buvo purvinas, ant striukės buvo kojų antspaudai, kelnės purvinos, nukentėjusiojo rūbai buvo purvini, matėsi, kad buvo voliotas po žemę; nukentėjusysis minėjo, kad vaikinas spyrė, laikė jį prispaudęs prie žemės, merginos kraustė jo kišenes. Netikėti šiais liudytojų duotais parodymais teismas neturi pagrindo, nes byloje nėra duomenų, kad minėti liudytojai dėl vienokių ar kitokių aplinkybių būtų suinteresuoti melagingai apkaltinti kaltinamuosius nusikalstamos veikos padarymu, todėl teismas jų parodymus traktuoja kaip atitinkančius objektyvią tiesą. Liudytojai M. L., Ž. M. teisme teigė, kad vagonėlyje konflikto nebuvo, tačiau abu liudytojai pripažino, kad vagonėlio viduje visą laiką nebuvo, išeidavo į lauką atlikti gamtinių reikalų. Pažymėtina, kad minėti liudytojai M. L., Ž. M. gyvena kartu su kaltinamosiomis, tarpusavyje juos sieja draugiški ryšiai, M. L. ir I. K. yra sugyventiniai, tad juos sieja šeiminiai santykiai, duodami savo parodymus gali būti suinteresuoti teigiama bylos baigtimi, todėl liudytojų M. L., Ž. M. parodymus teismas vertina kritiškai ir jais nesiremia. Visos aukščiau aptartos aplinkybės įrodo, kad kaltinamieji M. K., I. K. ir E. P., panaudojant fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį M. U., tokiu būdu atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis ir kaltinamajai I. K. bei E. P., kraustant nukentėjusiojo M. U. rūbų kišenes, iš galinės kelnių kišenės buvo pagrobtas svetimas turtas – nukentėjusiajam M. U. priklausantys pinigai - 150 Lt.

Nusikaltimo, numatyto LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad turtas yra svetimas ir nori jį pagrobti (užvaldyti) neteisėtomis priemonėmis. Paprastai plėšimo motyvai yra savanaudiški – nusikalstamas jo paties ar trečiųjų asmenų praturtėjimas.

Nors kaltinamasis M. K. teisme teigė, kad nukentėjusiojo apiplėšti nenorėjo; niekas plėšti nesitarė, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad M. U. kaltinamieji apiplėšti norėjo ir tai padarė. Kad kaltinamieji turėjo tikslą apiplėšti nukentėjusįjį, įrodo tai, kad kaltinamieji žinojo, kad M. U. turėjo pinigų, t. y. kaltinamasis M. K. teisme parodė, kad parduotuvėje alkoholinių gėrimų nupirko M. U., draugiškai, iš geros valios; pas M. U. 200 Lt banknotą matė; pirko tris butelius vyno, išleido apie 50 Lt. Kaltinamoji E. P. teisme parodė, kad jai su M.davė 20-25 Lt nupirkti naminės degtinės; blogai, kad M. U. apvogė, bet pati nematė, kad M. U. turėjo pinigų; pačiai padavė apie 24 Lt; pinigus padavė iš plonos striukės kišenės, visus kiek turėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamoji I. K. teisme parodė, jog E. P. pasiūlė M. U. nakvynę, sakė „turi išgerti, pinigų“; grįžtant E. P. pasakė, kad nesikištų, ji M. U. „apšvarins“; pačiai pasakė, kad nesikiš, nes ir taip turi problemų; M. su M.E. P. sakė, kad „apšvarins“. Nukentėjusysis M. U. teisme parodė, kad pabuvę vagonėlyje, po to trūko gėrimų, jie (kaltinamieji) iš paties pradėjo reikalauti pinigų, sako „duok pinigų samanei”, žadėjo parnešti. Atkreiptinas dėmesys, kad vagonėlyje buvę įvykiai, kaltinamųjų elgesys, nukentėjusiajam sudarė įspūdį, kad kaltinamieji nori jį apvogti, tai patvirtina liudytojos B. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurių metu ji teigė, kad girdėjo kaip jis (M. U.) pasakė E.: „tu čia nori mane apvogt“, ir išėjo vienas. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamieji veikė tikslingai, žinodami, kad M. U. turi pinigų, sumanymas pagrobti svetimą turtą kilo dar iki fizinio smurto panaudojimo nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl nagrinėjamu atveju matyti, kad kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta ne į fizinio smurto panaudojimą, o į svetimo turto pagrobimą, t. y. fizinio smurto panaudojimas buvo ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Aptartų įrodymų pakanka padaryti išvadai, kad kaltinamųjų M. K., I. K. ir E. P. įvykdyta nusikalstama veika, įvertinus veikos požymius – turto užvaldymą panaudojant fizinį smurtą – teisingai kvalifikuota kaip plėšimo nusikaltimas pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, kad pagrobtu turtu buvo galima laisvai disponuoti, kaltinamųjų padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota kaip baigta. Atsižvelgiant į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad E. P. rankomis pastumė M. U. du kartus (nustatytas tik vienas pastūmimas), tuo pagrindu siaurintinas kaltinimas. Tai nekeičia veikos teisinės kvalifikacijos ir nesunkina kaltinamųjų teisinės padėties.

Bausmė ir jos skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamiesiems, teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį visuomenei, kaltės formą ir rūšį, motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str.).

M. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.), veika baigta. M. K. praeityje teistas (1 t., 118-122, 124-129 b. l.), teistumas neišnykęs. Naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio prasme pripažintinas recidyvistu. M. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta, Atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė veikdamas kartu su I. K. ir E. P. (LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Kaltinamasis M. K. praeityje administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 115-117 b. l.), nedirbantis (1 t., 111 b. l.), 2013-03-14 duomenimis, darbo biržoje buvo registruotas nuo 2010-02-10 iki 2010-12-06, darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesiams (1 t., 112 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados pateiktoje charakteristikoje pažymėta, kad dėl M. K. elgesio 2010-12-30 gautas Ž. V. pareiškimas dėl konflikto su buvusiu sugyventiniu M. K.; priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą; nėra įrašytas į Pietinės policijos nuovados profilaktines įskaitas bei apskaitas; galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., 99 b. l.). Linkęs daryti smurtinius nusikaltimus. Nusikalto praėjus tik keletai dienų po paskutinės bausmės, paskirtos Šiaulių apygardos teismo 2012-11-29 nuosprendžiu, atlikimo. Išdėstytos aplinkybės kaltinamąjį M. K. apibūdina kaip asmenį, neturintį susiformavusių tvirtų moralinių nuostatų ir nesilaikantį visuotinai priimtų elgesio normų. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas skiria M. K. už padarytą nusikaltimą griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės dydis, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nustatytinas kaip mažesnis už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas M. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013-03-13, 22.41 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2014-05-22 (1 t., 155, 162-163, 178-181 b. l., 2 t., 174-175 b. l.; 3 t., 87-88, 169-170 b. l.).

M. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

E. P. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.), veika baigta. E. P. praeityje teista (2 t., 39-49 b. l.), teistumas neišnykęs. Naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, todėl LR BK 27 straipsnio prasme pripažintina recidyviste. E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė veikdama kartu su I. K. ir M. K. (LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Kaltinamoji E. P. praeityje administracine tvarka bausta (2 t., 23-38 b. l.), nedirbanti (2 t., 19 b. l.), 2013-05-16 duomenimis, darbo biržoje buvo registruota nuo 2012-03-27 iki 2012-05-07, darbo paieška nutraukta dėl teismo nuosprendžio (2 t., 20 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados pateiktoje charakteristikoje pažymėta, kad dėl E. P. elgesio pareiškimų nuovadoje registruotų nėra; turi galiojančių administracinių nuobaudų (2 t., 5 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados pareigūnų pateiktoje charakteristikoje pažymėta, kad dėl E. P. netinkamo elgesio buvo gauti du pareiškimai; turi penkias galiojančias administracines nuobaudas; į Centro policijos nuovados profilaktinę įskaitą neįrašyta (2 t., 6 b. l.). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės 2014-02-21 akte Nr. 86TPK-39/2013 pažymėta, kad nusikaltimo padarymo metu ji galėjo suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti; ji sugeba duoti parodymus apie padarytą nusikalstamą veiką ir galima remtis jos parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime ir teisme (4 t., 2-4 b. l.). Išdėstytos aplinkybės kaltinamąją E. P. apibūdina kaip asmenį, neturintį susiformavusių tvirtų moralinių nuostatų ir nesilaikantį visuotinai priimtų elgesio normų. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas E. P. už padarytą nusikaltimą skiria griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės dydis, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, nustatytinas kaip mažesnis už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

Kadangi nagrinėjama nusikalstama veika padaryta iki Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-30 ir 2013-10-01 priimtų baudžiamųjų įsakymų, todėl šiuo nuosprendžiu skirta bausmė apėmimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės 2013-10-01 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme (LR BK 63 str. 5 d. 2 p.), prieš tai arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę (LR BK 65 str. 1 d. 1 p. a) p. p.) ir ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su bausme, paskirta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-30 baudžiamąjį įsakymą (LR BK 63 str. 4 d.), prieš tai arešto bausmę pakeitus į laisvės atėmimo bausmę (LR BK 65 str. 1 d. 1 p. a) p. p.)

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytinos visiškai atliktos bausmės, skirtos pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-30 ir 2013-10-01 baudžiamuosius įsakymus.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas E. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2013-03-13, 22.41 val. iki 2013-03-14, 16.10 val. (2 t., 61, 63 b. l.) (vieną parą).

E. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., 64-66 b. l.) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos.

I. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 4 d.), veika baigta. I. K. praeityje neteista (2 t., 90 b. l.). I. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių (LR BK 59 str.) nenustatyta. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai, teismo nuomone, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė veikdama kartu su E. P. ir M. K. (LR BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Kaltinamoji I. K. praeityje bausta administracine tvarka (2 t., 87-88 b. l.), nedirbanti (2 t., 83 b. l.), 2013-03-14 duomenimis, darbo biržoje buvo registruota nuo 2013-01-08 iki 2013-02-20, darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (2 t., 86 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Pietinės policijos nuovados pateiktoje charakteristikoje pažymėta, kad dėl I. K. netinkamo elgesio buvo gautas vienas pareiškimas, tačiau tolimesnis tyrimas buvo nutrauktas; turi galiojančią administracinę nuobaudą (2 t., 76 b. l.), Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados pateiktoje charakteristikoje pažymėta, kad dėl I. K. netinkamo elgesio pareiškimų bei nusiskundimų penkerių metų laikotarpyje negauta; turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą; į Centro policijos nuovados profilaktinę įskaitą neįrašyta (2 t., 75 b. l.). Kaltinamoji I. K. yra darbinga, gana jauno amžiaus, teisiama pirmą kartą, todėl teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti be realaus bausmės (laisvės atėmimo ar arešto) atlikimo, kaltinamosios I. K. neizoliavus nuo socialinės aplinkos, t. y. paskyrus I. K. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurios vykdymas atidėtinas 1 metams (LR BK 75 str. 1 d.). Atidėdamas kaltinamajai laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jai įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jos elgesį laisvėje, ne tik ribojantį kaltinamosios elgesį, bet kartu turintį auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (LR BK 75 str. 2 d. 6 p., 8 p.).

Į paskirtą bausmę įskaitytinas I. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2013-03-13, 22.41 val. iki 2013-03-15, 14.55 val. (2 t., 109-110 b. l.) (dvi paros).

I. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., 112 b. l.), iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Daiktinis įrodymas – CD diskas su filmuota medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendė:

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę M. K. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014-05-22.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., paskirtą bausmę įskaityti M. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2013-03-13, 22.41 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2014-05-22.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. K. taikyti tą pačią kardomąją priemonę – suėmimą. Nuosprendžiui įsiteisėjus, suėmimą panaikinti.

E. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-01 baudžiamuoju įsakymu paskirta 18 (aštuoniolikos) parų arešto bausme (prieš tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu pakeitus į 18 (aštuoniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmę) ir šią bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-30 baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausme (prieš tai vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu pakeitus į 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę) ir E. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių ir 10 (dešimčiai) dienų.

Laisvės atėmimo bausmę E. P. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. P. faktinio sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti E. P. laikino sulaikymo laiką nuo 2013-03-13, 22.41 val. iki 2013-03-14, 16.10 val. (vieną parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į atliktą bausmę įskaityti visiškai atliktas bausmes, skirtas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-04-30 ir 2013-10-01 baudžiamuosius įsakymus.

E. P. paskirtų kardomųjų priemonių – rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

I. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nuteisti ją laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 8 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą I. K. atidėti 1 (vieneriems) metams ir paskirti jai šiuos įpareigojimus:

- per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti I. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2013-03-13, 22.41 val. iki 2013-03-15, 14.55 val. (dvi paras).

I. K. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Daiktinį įrodymą – CD diską su filmuota medžiaga, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas