- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-05
- Bylos Nr.
- I-1715-84/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01355-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Marytė Švažienė
- Pareiškėjas
- UAB „duomenys neskelbtini“
- Kategorijos
- 63.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė, susipažinusi su pareiškėjo UAB „duomenys neskelbtini“ skundu dėl statybos leidimo panaikinimo ir kitų reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2012 m. gruodžio 3 d. Šiaulių apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo UAB „duomenys neskelbtini“ skundas, kuriuo prašoma panaikinti Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 9 d. leidimą statyti naują statinį/rekonstruoti statinį Nr. LNS-63-121109-00079, laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atsisakytinas priimti.
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis).
Minėtos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Joniškio rajono savivaldybės administracija vykdo supaprastintą atvirą konkursą „Žagarės miesto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, Joniškio rajone (III etapas)“, kuriame pareiškėjas dalyvauja kaip tiekėjas. Joniškio rajono savivaldybės administracija 2012 m. lapkričio 9 d. išdavė leidimą statyti naują statinį Nr. LNS-63-121109-00079 (toliau – Statybos leidimas) statytojui UAB „Joniškio vandenys“. Pareiškėjas nurodo, kad Statybos leidimas buvo išduotas pažeidžiant imperatyvius teisės norminių aktų reikalavimus ir yra naikintinas bei teigia, kad kyla rizika, jog ateityje panaikinus Statybos leidimą Statybos įstatymo 23 str. 29 d. 1 p., 30 d. pagrindais, pareiškėjui sudarius sutartį su Joniškio rajono savivaldybės administracija būtų pažeistos pareiškėjo teisės, interesai ir pagrįsti lūkesčiai. Taip pat nurodo, kad neteisėtai išdavus Statybos leidimą, kyla reali grėsmė ne tik pareiškėjui, kad jis negalės laiku baigti statybos rangos darbus dėl Statybos leidimo panaikinimo, tačiau tokiu atveju bus pažeisti Žagarės miesto gyventojų interesai.
Pabrėžtina, kad teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. balandžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-170/2004) ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis aiškinama kaip įtvirtinanti pareiškėjo, kaip ginčo (administracinės bylos) šalies ir administracinės bylos proceso šalies požymį – materialinį teisinį suinteresuotumą, t. y. pareiškėjas turi turėti aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą. Taigi, ABTĮ asmens kreipimąsi į teismą sieja su besikreipiančio asmens pažeistų tiesių ar laisvių gynimu, taip pat nustato galimybę asmeniui ginti ir įstatymo saugomą viešąjį interesą, tačiau tokia teisė suteikiama ne kiekvienam, o tik apibrėžtam subjektų ratui, t. y. prokurorui, administravimo subjektui, valstybės kontrolės pareigūnui, kitoms valstybės institucijoms, tarnyboms ar fiziniams asmenims įstatymų nustatytais atvejais (ABTĮ 5 str. 3 d. 3 p. ir 56 str.).
Kaip skunde nurodė pareiškėjas, jis dalyvauja Joniškio rajono savivaldybės administracijos vykdomame supaprastintame atvirame konkurse ir galimai gali būti šio projekto statybos rangovas.
Pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Be to, ABTĮ normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti.
Teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė svarių argumentų bei įrodymų, kuo skundžiamas aktas pažeidžia būtent jo materialines teises ar įstatymo saugomus interesus. Statybos leidimą statytojui „Joniškio vandenys“ išdavė Joniškio rajono savivaldybės administracija, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos pareiškėjas yra priėmęs kvietimą teikti pasiūlymus pirkimui. Teismas laikosi nuostatos, kad pareiškėjas teismui formuluojamu skundo reikalavimu pradeda ginti savo teises, kurias jis galimai įgys, nuo galimo pažeidimo ateityje, t. y. darant prielaidą, kad pareiškėjas galimai bus statybos projekto rangovas.
Statybos įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, nustačiusi, jog statinio projektavimo sąlygų sąvadas arba statybos leidimas išduotas neteisėtai, dėl jų panaikinimo kreipiasi į savivaldybės administraciją arba teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog Statybos įstatymas expressis verbis numato valstybinę statybos priežiūrą vykdančių institucijų teisę kreiptis į teismą dėl projektavimo sąlygų sąvado ir (ar) statybos leidimo panaikinimo (2009 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-191/2009). Be to, kaip nurodė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, būtent šioje nuostatoje yra įtvirtinta valstybinę statybos priežiūrą vykdančios institucijos teisė, o šią nuostatą vertinant sisteminiu teisės aiškinimo metodu – ir pareiga kreiptis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo, kai statinio statyba pažeidžia teisės aktų reikalavimus bei sustabdyti statybos leidimo galiojimą ir tuo pačiu vykdomus statybos darbus (2009 m. gegužės 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-73/2009).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad gali būti padaryta žala Žagarės miesto gyventojams, taip pažeidžiant viešąjį interesą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo yra suformuota vienoda teismų praktika ir išaiškinta, kad LR ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 2, 3, 5 punktuose numatyti išimtiniai atvejai, kai teismas gali imtis nagrinėti administracinę bylą ne pagal paties asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą, bet pagal kitų subjektų kreipimąsi. Vadovaudamasis įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2, 3, 5 punktų nuostatomis, teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal įstatymų nustatytų institucijų, įstaigų ar jų tarnautojų dėl kitų asmenų teisių gynimo, pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo, taip pat įstatymų nustatytais atvejais pagal viešojo administravimo subjektų kreipimąsi dėl administracinių ginčų sprendimo. Taigi kreiptis į teismą dėl kitų asmenų teisių, taip pat dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo gali tik tie subjektai, kuriems tokią teisę (ar pareigą) nustato įstatymai, ir tik įstatymų nustatytais atvejais.
Teismas pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio nuostatas pareiškėjui nesuteikta teisė kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Tai, kad pareiškėjas negali tiesiogiai ginčyti teisme skundžiamo akto, neužkerta kelio kitiems kompetentingiems subjektams ginti viešąjį interesą (įstatymo saugomą interesą), o pareiškėjui kreiptis į minėtus subjektus dėl jo gynimo (ABTĮ 37 str. 3 d.). Atsisakius priimti skundą, pareiškėjui grąžintinas už skundą sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).
Pareiškėjas skundu taip pat prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti Statybos leidimo galiojimą. Atsižvelgiant į tai, kad skundą atsisakytina priimti, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas nenagrinėtinas.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 str. 2 d. 7 p. teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo UAB „duomenys neskelbtini“ skundą dėl Joniškio rajono savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 9 d. leidimo statyti naują statinį/rekonstruoti statinį Nr. LNS-63-121109-00079 panaikinimo, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atsisakyti priimti, nes skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo.
Nutarčiai įsiteisėjus, skundą ir prie jo esančius dokumentus grąžinti pareiškėjui.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie LR FM pareiškėjui grąžinti pagal 2012-11-30 įmokos mokėjimo kvitą Swedbank AB sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per šį teismą.