Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Laima Dumskienė, sekretoriaujant Rasai Fedinienei, dalyvaujant prokurorei Inai Zabielienei, advokatui Rimantui Tijūnėliui, nukentėjusiems T. K., B. K., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1982-06-09 Panevėžio m. teismo pagal 1961m. LR BK 203str. 2d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams taikant BK 25¹str.; 2) 1986-02-21 Utenos rajono teismo pagal 1961m. LR BK 16str., 147str. 2d. laisvės atėmimu trejiems metams; 3) 1986-05-22 Utenos rajono teismo pagal 1961m. LR BK 225str. 2d., 240str. 1d., 43str. laisvės atėmimu trejiems metams vienuolikai mėnesių 2d.; 4) 1991-02-13 Utenos rajono teismo pagal 1961m. LR BK 146str. 2d. laisvės atėmimu dvejiems metams; 5) 1993-01-15 Utenos rajono apylinkės teismo pagal 1961m. LR BK 16str., 146str. 2d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams; 6) 1994-05-19 Utenos rajono apylinkės teismo pagal 1961m. LR BK 148str. 1d. laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal LR BK 26str. pripažintas itin pavojingu recidyvistu; 7) 1998-05-08 Panevėžio apygardos teismo pagal 1961m. LR BK 272str. 3d., 234str. 1d. laisvės atėmimu dešimčiai metų, 1998-09-10 Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu šis nuosprendis pakeistas: pripažintas kaltu pagal 1961m. LR BK 16str. 2d. ir 272str. 3d. ir nuteistas laisvės atėmimu devyneriems metams bei vadovaujantis LR BK 42str. bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal LR BK 272str. 3d., 234str. 1d. ir nustatyta galutinė bausmė dešimt metu laisvės atėmimo, 2003-06-17 Panevėžio apygardos teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos į 2000m. LR BK 180str. 1d., 22str. 1d. ir 180str. 2d., 180str. 2d., 253str. 1d. ir nustatyta nauja subendrinta bausmė - laisvės atėmimas devyneriems metams; 8) 2005-09-05 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 2 d. ir subendrinus su 2003-06-17 Panevėžio apygardos teismo nutartimi paskirtos bausmės neatlikta dalimi, paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas penkeriems metams; 9) 2005-12-08 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 214 str. 1 d. ir subendrinus su 2005-09-05 nuosprendžiu, laisvės atėmimu šešeriems metams, 2006-10-17 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi bausmė sumažinta iki penkerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliko 2011-05-03, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal LR BK 140str. 1d., 145 str. 1 d., 187 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustato

R. K. 2011 m. gegužės 31 d., apie 19.10 val. bute, esančiame Utenoje, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su B. K. metu, ranka sudavė nukentėjusiajam vieną smūgį į galvos sritį, po to sugriebęs nukentėjusįjį už pečių ištempė jį į buto koridorių, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus ir grasindamas B. K. nužudyti, papjauti jį ir T. K., jam stovinčiam sudavė rankomis tris smūgius į veido sritį, po to nukentėjusiajam pargriuvus ant grindų sudavė rankomis vieną smūgį į galvos sritį, po to B. K. atsistojus ir nuėjus nusiprausti, jis toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, vonioje nukentėjusiajam sudavė rankomis ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį ir veidą, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairio antakio srities žaizdos, kairės akies vokų, dešinės akies apatinio voko ir kairio skruosto kraujosruvos, po to tyčia kirviu kapojo kambario, kuriame buvo užsirakinusi nukentėjusioji T. K., duris, taip sugadindamas vidines kambario duris su užrakto mechanizmu ir rankenomis bei padarydamas nukentėjusiems 300 litų dydžio turtinę žalą ir grasino abu nukentėjusius nužudyti bei papjauti.

Kaltinamasis R. K. kaltu prisipažino iš dalies, parodymus duoti atsisakė.

Kaltinamojo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjęs B. K. parodė, kad 2011-05-31 jis savo bute, virtuvėje susiginčijo su sūnumi R. K.. Kaltinamasis jį ištempė į koridorių ir kumščiu šėrė kelis kartus į galvą, praskėlė antakį. Jis nuo smūgių neteko sąmonės ir nugriuvo. Paskui jis nuėjo į vonią nusiprausti, o kaltinamasis jį patraukė už apykaklės, sudavė kelis kartus kumščiu ir jis kniūbsčias nugriuvo ant grindų. Kaltinamasis daužė miegamojo duris, bet negirdėjo, kad jis grasino.

Nukentėjusi T. K. parodė, kad kaltinamasis įvykio dieną buvo labai girtas. Jai būnant lauke, kaimynė pasakė, kad B. K. šaukiasi pagalbos. Įėjusi į butą ji pamatė kruviną nukentėjusįjį, o kaltinamasis jai pasakė „dar tu čia maišysies“. Ji įbėgo į kambarį ir užsirakino. Kaltinamasis norėjo išlaužti durų užraktus ir įeiti. Jis daužė duris kirvuku ir reikalavo, kad ji įleistų jį į kambarį. Kaltinamasis sudaužė durų užraktus, išmušė skyles. Jis sakė „įeisiu, tai pamatysi kas bus, vis tiek aš įeisiu, kai įeisiu, tu būsi negyva“. Ji labai bijojo kaltinamojo grasinimų. Jis buvo pasiėmęs namuose buvusį mažą kirvelį.

Savo parodymus nukentėjusieji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (b.l. 22-27,33-45).

Liudytojas Ž. G. parodė, kad jis kaip policijos pareigūnas pagal iškvietimą buvo nuvykęs į nukentėjusiųjų butą. Namo laiptinėje pamatė kaltinamąjį, kuris rankoje laikė kirvį, buvo įniršęs, įsitempęs, rėkavo. Taip pat matė jo tėvą, kurio galva buvo kruvina. Jie atėmė iš kaltinamojo kirvį. Į laiptinę išėjusi kaltinamojo motina sakė jį išvežti, nes bijo su juo gyventi, tėvą nuskriaudė, duris išdaužė, skriaudžia pastoviai, prašė ką nors daryti.

Liudytojas O. G. parodė, kad kaip pareigūnas atvykęs pagal nukentėjusiųjų iškvietimą laiptinėje išgirdo triukšmą, rėkimą „užmušiu“ ir pamatė ateinantį kaltinamąjį, kuris nešėsi kairėje rankoje kirvį, jį nuleido ir perėmė į dešinę ranką. Jis paėmė iš kaltinamojo kirvį ir uždėjo jam antrankius. Matė, kad kaltinamojo tėvo baltiniai ir veidas kruvini, antakis prakirstas. T. K. sakė, kad kaltinamasis norėjo užmušti, duris sukapojo, buvo išsigandusi. Nukentėjęs B. K. buvo išsigandęs, sunkiai kalbėjo, drebėjo.

Liudytoja R. B. parodė, kad būdama laiptinėje išgirdo kaip B. K. savo bute šaukia „gelbėkit, padėkit, Robertas mane užmuš“, o kaltinamasis jį keikė ir rėkė, kad papjaus, užmuš. Ji pakvietė T. K., kuri nuėjo į butą, o kaltinamasis surėkė „ach ir tu čia atėjai“. T. K. jai paskambino ir pasakė, kad užsirakino kambaryje ir iškvietė policiją. Ji girdėjo, kad nukentėjusiųjų bute kaltinamasis daužė duris, grasindamas nužudyti, užmušti, keikdamas necenzūriniais žodžiais. Paskui B. K. kruvinas, kruvinais marškiniais išbėgo į laiptinę, o kaltinamasis paskui jį su kirveliu. Atvyko policija ir kaltinamąjį sulaikė. Po įvykio nukentėjusiųjų bute matė sukapotas duris, buvo kraujo vonioje ir koridoriuje.

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokoluose užfiksuota, kad nukentėjusiųjų buto koridoriuje ir vonios kambaryje rasta dėmių, panašių į kraują. Ant vieno kambario durų, rankenos, staktos gausu kirtimo žymių. Taip pat apžiūrėti nukentėjusiojo marškiniai, kuriuose yra keli įplyšimai ir dėmės panašios į kraują bei nedidelis, mediniu kotu kirvis, kuriuo nukentėjusiems grasino kaltinamasis (b.l. 10-16, 53-59).

Specialisto išvadoje konstatuota, kad B. K. dėl kairio antakio srities žaizdos, kairės akies vokų, dešinės akies apatinio voko ir kairio skruosto kraujosruvų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais (b.l. 47).

Kaltinamasis pripažino mušęs savo tėvą bei gadinęs turtą. Jo kaltė dėl šių nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjęs B. K. parodė, kad kaltinamasis jam, sėdinčiam virtuvėje, sudavė vieną smūgį kumščiu į galvos sritį. Po to jį ištempė į buto koridorių ir vėl mušė kumščiais į galvą, praskėlė antakį. Jis nuo smūgių neteko sąmonės ir nugriuvo koridoriuje. Paskui jis nuėjo į vonią nusiprausti, o kaltinamasis jį patraukė už apykaklės, sudavė kelis kartus kumščiu ir jis kniūbsčias nugriuvo ant grindų. Taip pat jis parodė girdėjęs kaip kaltinamasis daužė miegamojo duris, po įvykio matė, kad jos neužsidaro, pramuštos skylės. Nukentėjusioji T. K. patvirtino mačiusi sumuštą sutuoktinį. Taip pat ji parodė, kad jai užsirakinus miegamajame, kaltinamasis reikalaudamas įleisti į kambarį kirviu kapojo duris. Sugadintas duris su užraktu ir rankenomis ji įvertino 300,00 Lt (b.l.19-20). Liudytoja R. B. parodė girdėjusi B. K. šaukiant, kad kaltinamasis jį užmuš, o paskui mačiusi jį sumuštą bei girdėjo daužomų durų garsą, o po įvykio matė sugadintas nukentėjusiųjų miegamojo duris. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos kambario duryse gausios kirtimo žymės, sugadintos rankenos (b.l.10-16).

Nukentėjęs neigia, kad kaltinamasis jam vieną kartą įspyrė į kairį šoną. Kitų įrodymų, patvirtinančių kaltinamąjį naudojus tokio pobūdžio smurtą prieš nukentėjusįjį, byloje nesurinkta, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina.

Specialisto išvadoje konstatuoti B. K. padaryti sužalojimai, kurie įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Byloje yra nukentėjusiojo B. K. skundas, kuriame jis prašo patraukti kaltinamąjį baudžiamojon atsakomybėn dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo (b.l.8), teisiamojo posėdžio metu nukentėjęs nepareiškė noro taikytis su kaltinamuoju. Be to, šioje byloje yra atliktas ikiteisminis tyrimas ir surašytas kaltinamasis aktas, tokiu būdu išreiškiant prokuroro reikalavimą patraukti kaltinamąjį baudžiamojon atsakomybėn dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam B. K..

Kaltinamasis tyčia suduodamas nukentėjusiajam smūgius kumščiais nežymiai jį sužalojo. Kaltinamojo veika pagal nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mastą atitinka LR BK 140 str. 1 d.

Taip pat kaltinamasis tyčia kirviu kapojo kambario, kuriame buvo užsirakinusi nukentėjusioji, duris, jas sugadindamas. Nukentėjusioji T. K. sugadintas duris su užraktu įvertino 300,00 Lt. Tokia buto vidinių durų su užraktu kaina reali, kaltinamasis jos neginčijo ir laikoma, kad ji teisinga. Pagal sugadinto turto vertę kaltinamojo veiksmai atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto LR BK 187 str. 3 d. sudėtį.

Nukentėjęs B. K. teisiamojo posėdžio metu nepatvirtino girdėjęs, kad kaltinamasis būtų grasinęs nužudyti jį ir T. K.. Jis parodė tik girdėjęs kaip kaltinamasis daužė kambario, kuriame buvo užsirakinusi nukentėjusioji, duris. Nukentėjusioji T. K. paaiškino, kad B. K. klausa labai bloga, jis beveik nieko negirdi. Tuo buvo įsitikinta ir teisiamojo posėdžio metu. Todėl tikėtina, kad kaltinamojo mušamas nukentėjęs dėl blogos klausos ir streso galėjo negirdėti jo grasinimų.

Liudytoja R. B. parodė iš laiptinės girdėjusi nukentėjusįjį šaukiant „gelbėkit, padėkit, Robertas mane užmuš“, o kaltinamasis jį keikė ir rėkė, kad papjaus, užmuš. Taip pat ši liudytoja parodė, kad į butą įėjus nukentėjusiajai T. K., kaltinamasis surėkė „ach ir tu čia atėjai“ ir girdėjo daužant duris bei kaltinamojo grasinimus nužudyti, užmušti, necenzūrinius keiksmus.

Nukentėjusi T. K. parodė, kad jai įėjus į butą, kaltinamasis pasakė „dar tu čia maišysies“. Ji įbėgo į kambarį ir užsirakino, o kaltinamasis daužė duris kirviu ir reikalavo, kad ji įleistų jį į kambarį, sakydamas „įeisiu, tai pamatysi kas bus, vis tiek aš įeisiu, kai įeisiu, tu būsi negyva“. Ji labai bijojo kaltinamojo grasinimų.

Liudytojai Ž. G. ir O. G. patvirtino, kad jie, kaip policijos pareigūnai atvykę į įvykio vietą, laiptinėje pamatė kaltinamąjį su kirviu rankoje. Nukentėjusi T. K. sakė, kad kaltinamasis norėjo juos užmušti, sukapojo duris. Abu nukentėję buvo labai išsigandę.

Pareigūnai iš kaltinamojo atėmė kirvį, nukentėjusiųjų bute rasta dėmių, panašių į kraują, miegamojo kambario duryse nustatyta gausybė kirtimo žymių.

Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo grasinimai nukentėjusiems juos nužudyti buvo realūs. Jis buvo neblaivus, agresyviai nusiteikęs, rankoje turėjo kirvį. Kaltinamasis žodžiais grasino nukentėjusiems juos nužudyti, užmušti, kirviu kapojo kambario, kuriame buvo užsirakinusi T. K., duris, su kirviu rankoje išsivijo B. K. į laiptinę. Kaltinamojo veiksmus prieš nukentėjusius nutraukė atvykę policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė laiptinėje su kirviu rankoje. Kaltinamasis daug kartų teistas, buvo ką tik grįžęs iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, dėl šių aplinkybių ir agresyvių kaltinamojo veiksmų nukentėjusieji turėjo pagrindą galvoti, kad grasinimas nužudyti gali būti realiai įgyvendintas. Nukentėjusios T. K. aiškinimu, kaltinamasis ir anksčiau jiems grasindavo, tik nėra prieš juos smurtavęs. Ji neblaivaus kaltinamojo visada bijojo ir stengėsi nesukelti jo agresijos. Nukentėję parodė, kad jie buvo labai išsigandę dėl kaltinamojo elgesio. Jų išgąstį patvirtino ir liudytojai. Šie labai agresyvūs kaltinamojo veiksmai nukentėjusiųjų atžvilgiu vertinami kaip realus grasinimas nužudyti. Nekyla abejonių ir dėl to, kad kaltinamasis, mušdamas nukentėjusįjį B. K., daužydamas kirviu duris, grasindamas nukentėjusius užmušti, nužudyti, suvokė, jog savo veiksmais kelia jiems baimę dėl jų gyvybės ir to norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad kaltinamasis nukentėjusiajam B. K. pabėgus, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, gyvenamojo namo bendro naudojimo laiptinėje, prispaudęs į kampą ir rankose laikydamas kirvį grasino jį nužudyti ir sukapoti. Nukentėjęs B. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs tokias aplinkybes, bet nagrinėjant bylą teisme šių savo parodymų nepatvirtino. Kitų tokius kaltinamojo veiksmus patvirtinančių įrodymų byloje nesurinkta. Taip pat iš kaltinimo šalintinos aplinkybė, kad kaltinamasis grasino B. K. nukapoti kojas, nes nesurinktą tokį grasinimą patvirtinančių įrodymų.

Kaltinamojo grasinimus nužudyti abu nukentėjusius apima vieninga tyčia ir jo veika negali būti vertinama kaip du savarankiški nusikaltimai, o yra vienas nusikaltimas.

Kaltinamojo veika atitinka LR BK 145 str. 1 d. požymius.

Skiriant bausmes kaltinamajam atsižvelgiama į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamojo atsakomybę sunkina, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus ir baudžiamąjį nusižengimą, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai.

Vertinant kaltinamojo R. K. asmenybę atsižvelgiama į tai, kad jis nusikalto būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus, neišnykus teistumui, ką tik grįžęs iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, 1994-05-19 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu, bedarbis, SODROJE nėra jokių duomenų apie jo darbinę veiklą, baustas administracine tvarka už girto pasirodymą viešoje vietoje, bausmės atlikimo vietoje charakterizuojamas neigiamai. Šie kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys rodo, kad kaltinamasis nenori taisytis, keisti savo gyvenimo būdą ir yra pavojingas visuomenei.

Įvertinus neigiamus R. K. asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jam, kaip pavojingam recidyvistui, už tyčinius nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės griežtesnės negu sankcijos vidurkis (LR BK 56str. 2d.), už baudžiamąjį nusižengimą skirtina arešto bausmė, kurios dydis skaičiuotinas nuo vidurkio iki maksimumo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvis grąžintinas nukentėjusiajai T. K. (LR BPK 1 d. 5 p.), vyriški marškiniai sunaikintini (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Kaltinamajam iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė - suėmimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 304 str. - 305 str., 307 str., teismas

nusprendžia

pagal LR BK 140 str. 1 d. ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams,

pagal LR BK 187 str. 3 d. ir paskirti trisdešimt parų arešto.

Remiantis LR BK 63 str. 5 d. 1 p., 65 str. 1 d. 1 p. a p.p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikotarpį nuo 2011 m. gegužės 31 d. iki nuosprendžio priėmimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kirvį grąžinti nukentėjusiajai T. K. (LR BPK 1 d. 5 p.), vyriškus marškinius sunaikinti (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam R. K. palikti kardomąją priemonę –suėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos rajono apylinkės teismą.