- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-23
- Bylos Nr.
- 1S-234-107/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Stasys Valužis
- Pareiškėjas
- Ž. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs Ž. L., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2008 m. spalio 10 d. Ž. L. buvo pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. dėl to, kad jis, 2008 m. liepos 12 d., apie 4.30 val., (duomenys neskelbtini) namu, Klaipėdoje, vairuodamas UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tiesiame kelio ruože, esant sausai asfaltuotai kelio dangai, važiuodamas trečia eismo juosta (pagal važiavimo kryptį yra 3 eismo juostos) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, matomumą, nesuvaldė transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, atsitrenkė į tvorą, nuo smūgio įskriejo į automobilių stovėjimo aikštelę ir kliudė ten stovėjusius automobilius „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Volkswagen Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančius UAB (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu R. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, I. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus prokuroras J. S., vadovaudamasis BPK 212 straipsnio 5 punktu, BK 38 straipsniu, 2009 m. rugpjūčio 17 d. priėmė nutarimą ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30–1–00338–08 nutraukti, Ž. L. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, kaltininkui ir nukentėjusiesiems I. J. bei R. G. susitaikius. Tuo pačiu nutarimu nutarta paskirti Ž. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones dvejus metus (BK 67, 68 str.).
Šalies argumentai
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi tokį Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą patvirtino. Skunde dėl teismo nutarties Ž. L. nurodė, kad teismas, patvirtindamas prokuroro nutarimą, poveikio priemonės paskyrimą motyvavo tuo, kad po įvykio 8 kartus buvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o autoįvykio metu leistiną greičio ribą viršijo daugiau kaip du kartus. Ž. L. neneigia pažeidimų skaičiaus, tačiau tvirtina, kad už greičio viršijimą (iki 20 km/h) buvo nubaustas tik vieną kartą, o kitus kartus buvo baustas už važiavimą automobiliu, kurio stiklai buvo užtamsinti daugiau negu leidžiama, ir du kartus už tai, kad su savimi neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Ž. L. nurodo, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) brigadininku, į jo pareigas įeina inžinerinių objektų, kurie yra įvairiuose Lietuvos miestuose, priežiūra. Be to, gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), o darbovietė yra Klaipėdos mieste, todėl, atėmus teisę vairuoti transporto priemones, jis nebeturės galimybės tinkamai atlikti savo pareigas, neteks darbo ir nebeturės vienintelio pragyvenimo šaltinio, o dėl lėšų stokos negalės tęsti neakivaizdinių studijų Klaipėdos universitete. Ž. L. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-25 nutarties dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo panaikinti.
Teismo posėdyje Ž. L. ir jo gynėjas M. Kepenis prašė skundą patenkinti arba paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę pakeisti įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Motyvuojamoji dalis
Ž. L. skundas tenkinamas iš dalies, apylinkės teismo nutartis keičiama.
Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Baudžiamojo poveikio priemonė teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi baudžiamojo poveikio priemonės – viena iš valstybės nustatytos reakcijos į padarytą nusikalstamą veiką formų. Atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio siekiama kriminaline bausme, t. y. asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo.
Ž. L. skunde nurodė ir teismo posėdyje patvirtino, kad dirba, mokosi Klaipėdos universitete, o dėl jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dvejus metus uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, jis nebeturės galimybės tinkamai atlikti savo pareigas, neteks darbo ir nebeturės vienintelio pragyvenimo šaltinio, dėl lėšų stokos negalės tęsti neakivaizdinių studijų Klaipėdos universitete. Ž. L. sutinka, kad jam būtų paskirta kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Nors Ž. L. eismo įvykio dieną, 2008-07-12, turėjo 5 administracines nuobaudas už KET pažeidimus, o po nusikalstamos veikos padarymo už KET pažeidimus administracine tvarka baustas dar 8 kartus, tačiau apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad Ž. L. 7 kartus baustas už tai, jog vairavo transporto priemonę su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, automobilis nebuvo pažymėtas klevo lapo žyme, važiavo neprisisegęs saugos diržo ir panašiai. Tokie Ž. L. padaryti KET pažeidimai teismo nevertinami kaip itin šiurkštūs. Prokuroro nutarimu ir skundžiama apylinkės teismo teisėjo nutartimi Ž. L. uždrausta teisė vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, tai iš esmės neteisinga, nes tokiomis nutarimo ir nutarties formuluotėmis Ž. L. atimta teisė vairuoti ne tik motorines transporto priemones, bet ir mopedą, dviratį, kitą įrenginį, skirtą žmonėms ir (arba) kroviniams vežti. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių, autoįvykio metu Ž. L. buvo blaivus. Iš 2009-07-03 specialisto išvados Nr. 11K-192 (09) matyti, kad autoįvykis ir su tuo susijusios pasekmės kilo dėl greičio viršijimo. Specialistas nenustatė, kad eismo metu automobilio (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Ž. L., viena iš padangų sprogo, bet pareiškė nuomonę, kad automobilio dešinės pusės ratų dehermetizacijos priežastį galima būtų nustatyti atlikus šių ratų trasologinį tyrimą. Ikiteisminį tyrimą atlikusi tyrėja ir nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmęs prokuroras tokiu specialisto pasiūlymu nepasinaudojo, baudžiamojoje byloje trasologinės ekspertizės neskyrė.
Iš UAB (duomenys neskelbtini) charakteristikos matyti, kad Ž. L. šioje įmonėje dirba brigadininku nuo 2009-02-27, charakterizuojamas kaip atsakingas ir darbštus darbuotojas, gerai išmanantis savo darbą. Charakteristikoje patvirtinama, kad Ž. L. darbas yra tiesiogiai susijęs su autotransporto priemonių vairavimu, o be vairuotojo pažymėjimo jis negalėtų atlikti savo tiesioginių pareigų, dėl to nukentėtų ne tik jo asmeninės pajamos, bet ir įmonės veikla.
Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad BK 67 straipsniu siekiama baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis bus įgyvendinta ir pakeitus Ž. L. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 4 p., 71 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 3 p., teisėjas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartį pakeisti. Ž. L. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dvejus metus uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones – pakeisti baudžiamojo poveikio priemone – 25 MGL (3250 litų) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įpareigoti Ž. L. nustatytą pinigų sumą į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėti per du mėnesius nuo nutarties paskelbimo dienos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą 167044060006355444 AB SEB bankas).
Nutartis neskundžiama.