Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. Z. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. Z. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį 9 metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia – 2016 m. spalio 4 d., bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 4 d.

Anksčiau neteistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. Z. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyti tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistajam pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą galimo lygtinio paleidimo laikas yra 2021 m. balandžio 4 d. Šie duomenys leidžia spręsti, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui jau egzistuoja. Vis tik, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ar egzistuoja materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, kurio egzistavimą patvirtintų arba žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pastangos nustatytąją riziką mažinti. Nagrinėjamu atveju materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nustatytas nebuvo, o tokią išvadą teismas grindžia sekančiai.

Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų nustatyta, jog Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nuteistajam 2018 m. kovo 13 d. atliktas pirminis nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant ,,OASys“ metodiką, kurio metu nustatyta – vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai atlikti 2021 m. gegužės 24 d., 2022 m. kovo 14 d., 2022 m. liepos 20 d., 2023 m. vasario 3 d., 2023 m. liepos 4 d., 2024 m. sausio 3 d. ir 2024 m. liepos 12 d., kurių metu buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į vertinamojo teisės pažeidimų istorijos faktus, stebimus nuteistojo mąstymo, elgesio bei nuostatų ypatumus, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant ,,OASys“ metodiką, 2025 m. kovo 24 d. buvo nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, kaip matyti, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokytis yra stebimas dar itin trumpą laiko tarpą ir negali būti neabejotinu pagrindu lygtinio paleidimo taikymui. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs ir nuteistojo elgesyje fiksuotus dinaminius kriminogeninius veiksnius, kurių be kita ko nuteistojo elgesyje nustatyta itin daug (jis turi nestabilią darbo patirtį, turi mažą darbo patirtį, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, savitvardos problemos, stokojo tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, stokojo tinkamų konfliktų sprendimo įgūdžių, priežiūros / apribojimų pažeidimai). Šie nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai turi neabejotinos įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir tik nuosekli jų korekcija, kreipiant savo nusikalstamas nuostatas išimtinai teigiamos dinamikos link, galėtų būti pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, ko šiuo atveju teismas nekonstatavo.

Bylos duomenimis nustatyta, jog nuteistasis A. Z. pagal galimybes dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, įsitraukia į resocializacijos procesą, esant sunkumams kreipiasi į Resocializacijos skyriaus psichologus siekiant išsiaiškinti kilusių sunkumų priežastis, siekia asmeninio tobulėjimo, įgijo elektrokrautuvo ir savaeigės mašinos vairuotojo pažymėjimą, nevengė dirbti, 16 kartų skatintas už gerą elgesį ir darbinę veiklą, padengę finansinius įsiskolinimus. Ir nors visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik, jos atskleidžia tik tai, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tačiau teismui išsamiai susipažinus su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nustatyta, kad nuteistojo elgesys pastovia teigiama dinamika, viso bausmės atlikimo laikotarpiu, nepasižymėjo. Nuteistasis A. Z. bausmės atlikimo metu net trisdešimt penkis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, iš kurių net dvidešimt devynis kartus buvo baustas drausmine tvarka ir šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja išskirtinai neigiamai, kaip asmenybę, negebančią net ir itin griežtos priežiūros sąlygomis, savo elgesio išlaikyti teigiamo ir koreguojamo. Kaip jau aptarta aukščiau, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika tik paskutinio vertinimo metu buvo fiksuojama kaip atitinkanti kriterijų žemas, ir tik neseniai fiksuota žema rizika, ją įvertinus tiek dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, tiek ir drausminių nuobaudų kontekste, dar neleidžia spręsti, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis šiuo metu dirba, dengia turimus įsiskolinimus, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę mokėsi. Ir nors aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau nėra laikytinos išskirtinėmis ir leidžiančiomis spręsti, jog paleistas lygtinai nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, juo labiau vertinant nuteistojo nenuoseklų elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Atsižvelgiama ir į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, todėl negausios teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, įvertinus nuteistojo praeities elgesį ir visą elgesį laisvės atėmimo metu, dar neleidžia spręsti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam susidūrus su tam tikrais sunkumais, susijusiais su emocinės gerovės ypatumais, gali iškilti autoagresyvaus elgesio rizika, o taip pat, neabejotinai tai turi įtakos jo gebėjimui prisitaikyti visuomenėje, santykiui su aplinka bei aplinkiniais. Siekiant pakartotinių teisės pažeidimų prevencijos, yra svarbus nuteistojo gebėjimų atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir savęs pažinimo įgūdžių stiprinimas. Tai patvirtina, kad nuteistojo elgesys dar nėra tinkamai ir pakankamai koreguotas. Tokiu būdu tik ilgalaikė ir tikslinga impulsų bei elgsenos kontrolė būtų pagrindu spręsti, kad nuteistasis jau geba valdyti problemines sritis ir lygtinio paleidimo taikymas jau būtų efektyvus.

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymą, reikalinga atsižvelgti ir į nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, į bendrus visuomenės lūkesčius dėl teisingumo principo įgyvendinimo. Pažymėtina, kad vien bausmės paskyrimas pats savaime jokių apribojimų nesukelia ir poveikio nuteistojo priešingo teisei elgesio korekcijai, neturi, todėl siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra kaltininko nubaudimas, teismo kaltu, dėl nusikalstamų veikų padarymo, pripažintas asmuo privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, siekiant taip paveikti asmenį, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog nuteistojo neatliktos bausmės dalis aukščiau aptartų duomenų kontekste, dar neleidžia spręsti, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti ir nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Priešingai, teigiamų nuteistojo iniciatyvų trūkumas atskleidžia tai, jog akivaizdus nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis dar nėra įvykęs ir nėra pagrindo spręsti, kad nuteistasis paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Visumoje duomenų, teismas dar negali daryti išvados, kad A. Z. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, nuteistojo elgesys dar ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam A. Z. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 16 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. balandžio 16 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. Z. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.