Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseja Laureta Ulbiene, sekretoriaujant Ingai Berlinskaitei,

teismo posedyje išnagrinejusi pareiškejos J. D. atstovo advokato padejejo Kestucio Petrausko skunda del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. spalio 20 d. nutarties, nustate:

Aprašomoji dalis

Pareiškeja J. D. , sutinkamai su Vilniaus miesto 44-ojo notaro biuro 2009-06-17 sutartimi , padovanojo savo anukui S. M. savo buta, esanti (duomenys neskelbtini). 2010-03-08 ji kreipesi i Vilniaus miesto Vyriausiaji policijos komisariata , prašydama atlikti ikiteismini tyrima, nes , jos manymu, jos anukas S. M., pasinaudodamas jos amžiumi, ja apgavo, prieš dovanojimo sutarties sudaryma ja itikines, kad dovanojimo sutartis bus sudaryta su salyga , kad jis ja prižiures iki mirties ir buto neparduos. Po dovanojimo sutarties sudarymo jos anukas iš pradžiu dar ja rupinosi, taciau veliau nustojo ja rupintis, pradejo vesti pirkejus del dovanoto buto pardavimo .2010-03-23 Vilniaus miesto VPK pirmojo policijos komisariato tyrejo nutarimu buvo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima.

2010-04-14 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturoje panaikinus nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima buvo pradetas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Ikiteisminis tyrimas pradetas pagal J. D. pareiškima, kuriame ji nurode, kad jos anukas S. M., iš anksto nurodydamas notarei i J. D. priklausancio buto dovanojimo sutarti neirašyti jokiu dovanojimo salygu, aptartu su J. D., apgaule igijo J. D. priklausanti buta, esanti Treniotos g. 9-3, Vilniuje.

2010-07-14 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokurore Loreta Martinaityte, prieme nutarima, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 1 p., nutrauke ikiteismini tyrima, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Pareiškeja, nesutikdama su 2010-07-14 prokurores Loretos Martinaitytes priimtu nutarimu, pateike skunda aukštesniajam prokurorui, kuri prokuroras 2010-08-31 nutarimu atmete.

Pareiškejos atstovas 2010-08-31 Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos Vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juliaus Reksnio nutarima apskunde Vilniaus miesto 1 apylinkes teismui.

Vilniaus miesto 1 apylinkes teismas 2010-10-20 nutartimi atmete pareiškejos atstovo skunda ir atsisake atnaujinti ikiteismini tyrima .

Siekiant nustatyti, kodel buvo užsakytos dvi pažymos dovanojimo sandoriams, o ne viena testamentui, o kita dovanojimo sandoriui, taip pat siekiant išsiaiškinti tikruosius J. D. ketinimus, ir buvo butina apklausti skunde nurodytus liudytojus, betarpiškai dalyvavusius forminant abu sandorius ir užsakant pažymas sandoriams - Ricarda A. D. ir kitus nukentejusiosios giminaicius ir pažistamus, kuriems buvo žinomos bylos aplinkybes. To nepadarius, ikiteisminis tyrimas nebuvo atliktas visapusiškai ir išsamiai.

Nutartyje neteisingai konstatuota, kad tas faktas, jog J. D. viena buta padovanojo savo anukui S. M., o kita kitam anukui D. D. reiškia, kad nukentejusiajai turejo buti gerai suprantamas skirtumas tarp testamento ir dovanojimo sutarties. Tai, kad ji padovanojo viena buta D. D. visai nereiškia, kad ir kita buta ji ketino dovanoti S. M. ir nereiškia, kad J.D suprato skirtuma tarp testamento ir dovanojimo sutarties. Tai, kad vienu metu buvo forminami du sandoriai, J. D., kaip sena ir ligota žmogu, ir suklaidino. Ji pasitikejo tuo metu buvusiais savo giminaiciais ir todel neskaitydama pasiraše abi dovanojimo sutartis, nors neketino dovanoti antrojo buto S. M.. Galbut del tos pacios priežasties buvo suklaidinta ir notare I. D., kai užsake dvi pažymas dovanojimo sandoriams.

Teismas kaip pagrinda atmesti skunda nurodo, kad teiginiai apie notares I. D. suinteresuotuma yra tik prielaidos, nepagristos jokiais faktiniais duomenimis. Pažymi, kad pareiškejas negali atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmu, todel objektyviai negali surinkti faktiniu duomenu apie I. D. suinteresuotuma, šiuos duomenis privalo surinkti butent pareigunai, atlikdami ikiteismini tyrima. Pareiškejas nurode pagristus motyvus, del kuriu notare I. D. gali buti suinteresuota bylos baigtimi, o šiu motyvu tikrinimas, ju patvirtinimas ar paneigimas ir ieina i pareigunu pareigas atlikti ikiteismini tyrima visapusiškai, išsamiai ir nešališkai.

Teismo nutartyje nebuvo paneigtas skundo argumentas, kad nebuvo pašalinti esminiai prieštaravimai tarp apklaustu asmenu parodymu, tai yra S. M. nurode, jog notare balsu perskaite dovanojimo sutarti, o notare nurode, jog S. M. ir J. D. patys perskaite sutarti, šiuo atveju, atsižvelgiant i aukšciau išdestytus argumentus, yra labai reikšminga, kadangi parodo, jog iš esmes skiriasi notares ir S. M. parodymai del J. D. žinojimo ir suvokimo, atsižvelgiant i jos amžiu ir sveikatos bukle, kokia sutarti ji pasirašo. Nebuvo paneigtas argumentas, kad yra prieštaravimai tarp S. M. ir N. K. parodymu, be to kad skiriasi pacios N. K. parodymai, tai yra liudytoja N. K. vienur teigia, kad mociute dažnai užsimindavo, kad turta paliks, kas reiškia, kad buta J. D. turejo palikti testamentu, o ne padovanoti, taciau kitur jau teigia, kad mociute norejo turta padovanoti S. M., kas vercia abejoti šios liudytojos parodymu teisingumu. Šie parodymu nesutapimai yra esminiai, del kuriu negalima daryti vienareikšmes išvados, kad nukentejusioji norejo sudaryti ir sudare butent dovanojimo sutarti, o ne testamenta. Siekiant pašalinti šiuos prieštaravimus ir buvo butina atlikti papildomus procesinius veiksmus - papildomai apklausti jau apklaustus asmenis, apklausti dar neapklaustus asmenis, atlikti akistatas. Kadangi tai nebuvo atlikta, tai ikiteisminis tyrimas turi buti atnaujintas ir turi buti atlikti šie procesiniais veiksmai.

Teismo nutartyje neteisingai tvirtinama, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentejusioji J. D. ir jos atstovas turejo galimybe kreiptis i ikiteismini tyrima atliekancius pareigunus ir prašyti atlikti atitinkamus procesinius veiksmus, taciau šia galimybe nepasinaudojo. Ikiteismini tyrima organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, o reikiamus procesinius veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigunai. Jie turi žinoti kada ir kokius procesinius veiksmus butina ir tikslinga atlikti, o šiu veiksmu atlikimas ieina i ju tiesiogines pareigas. Kitiems proceso dalyviams yra griežtai draudžiama kištis i ikiteisminio tyrimo eiga. Todel nukentejusiosios galimybes reikalauti atlikti konkrecius ikiteisminio tyrimo veiksmus buvo labai ribotos, nes ji objektyviai negali pastoviai sekti bei kontroliuoti bylos eigos ar daryti itakos pareigunu ir prokuroro pasirinktai ikiteisminio tyrimo vedimo strategijai ir taktikai

Motyvuojamoji dalis

Pareiškejos J. D. atstovo skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismo nutartis, priimta nagrinejamu klausimu, yra pagrista ir teiseta, ji priimta išsamiai išnagrinejus svarstomo skundo argumentus, reikšmingus sprendimo priemimui .

Pareiškejo atstovas, skusdamas prokuraturos, teismo sprendimus , kuriais buvo atmesti jo reikalavimai , nurodo, kad pareiškeja J. D. , noredama perleisti savo buta , esanti Treniotos g. 9-3 Vilniuje , anukui S. M., neva ketino tai padaryti, notarineje kontoroje surašydama testamenta del tokios savo valios, taciau neva ja apgaves ir anukas S. M., ir notare I. D., prieš jos valia sudare šio buto dovanojimo sutarti be jokiu salygu. Skunda nagrinejancio teismo nuomone, tokie pareiškejos atstovo argumentai prieštarauja ikiteisminio tyrimo metu surinktiems irodymams.

Tiek pateikusi pareiškima del ikiteisminio tyrimo pradejimo, tiek skunda, kuriuo skunde nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima , pareiškeja J. D. nenurode, kad noredama savo anukui S. M. perleisti savo buta, ketino tokia savo valia išreikšti testamente, patvirtintame notariškai . 2010-03-08 jos pareiškime ir 2010-03-31 jos skundo yra nurodyta, kad ji savo buta , esanti Treniotos g. Vilniuje, ketino perleisti savo anukui S. M. , ji jam padovanodama su salyga, kad jis ja išlaikys ir šio buto neparduos iki ji bus gyva.(b.l. 3-4-, 8-9 baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-241-10). Apie tai, kad ji ši buta ketino minetam anukui palikti testamentu, pareiškeja nurode tik apklausiama liudytoja , kai buvo pradetas ikiteisminis tyrimas del jos pareiškimo (b.l. 21-22 baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-241-10) ir velesniuose savo skunduose.

Skunda nagrinejantis teismas mano, kad pati pareiškeja yra susimaišiusi , koki iš tikruju ji norejo atlikti sandori del savo buto perleidimo, ta patvirtina jos skirtingi aiškinimai apie tai, koki ji sandori norejo atlikti. Teismas , nagrinejantis jos atstovo skunda, neturi jokio pagrindo netiketi sandori patvirtinusios notares I. D. parodymais ( b.l. 52-54 baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-421-10), kad ji per kelis sykius tikslinosi su pareiškeja del sandorio rušies, jai išaiškino sandorio pasekmes , kad sutarti pareiškeja perskaite , ta patvirtina ir kitas sutarties dalyvis – pareiškejos anukas S. M. (b.l. 87-88 baudžiamojoje byloje 10-2-421-10) . Byloje nera jokiu duomenu, kurie patvirtintu, kad sandori patvirtinusi notare I. D. ir S. M. butu iš anksto susitare ir to deka notare patvirtino dovanojimo sutarti, kuri prieštarauja pareiškejos valiai. Atliekant ikiteismini tyrima, nebuvo apklausti pareiškejos J. D. giminaiciai , pagal pareiškejo atstova žinantys sandorio sudarymo aplinkybes, taciau skunda nagrinejancio teismo nuomone, tokia šiu asmenu apklausa nera reikšminga. Be abejones, šiems asmenims gali buti žinomos kai kurios su sandorio sudarymo susijusios aplinkybes, taciau, kaip matyti iš baudžiamosios bylos surinktu faktiniu duomenu, sudarant sandori pas notara , dalyvavo tik pareiškeja , jos anukas ir notare, todel tik šiems asmenims yra konkreciai žinomos sandorio sudarymo aplinkybes. Galutinis sandorio pobudis , išreiškiantis tikraja pareiškejos valia, buvo sprendžiamas ir buvo nustatytas pas notare , dalyvaujant tik prieš tai paminetiems asmenims ir jiems dalyvaujant buvo pasirašyta aptariama buto dovanojimo sutartis.

Kaip yra žinoma iš bylos faktiniu duomenu, buto dovanojimo sutartis buvo pasirašyta 2009-06-17, šios sutarties egzempliorius buvo iteiktas ir pareiškejai , kuri turejo visas galimybes su šia sutartimi susipažinti , taciau del šios sutarties pagal pareiškeja netinkamos rušies i policija ji kreipesi tik 2010-03-08. Šios aplinkybes rodo, kad pareiškeja pripažino jos sudaryta buto dovanojimo sutarti kaip išreiškusia jos tikraja valia, taciau, kilus problemoms del jos anuko elgesio jos atžvilgiu, ji , kreipdamasi i policija, tokiu budu siekdama panaikinti pagal jos anksciau išreikšta valia sudaryta buto dovanojimo sutarti be jokiu salygu. Jos kaltinimams , kad jos anukas S. M. ketino ja apgauti ir buvo susitares su notare, kad dovanojimo sutartis bus sudaryta, nenumatant jokiu salygu, yra niekuo nepagristas. Be to skunda nagrinejantis teismas atkreipia demesi, kad dovanojimo sutartys gali buti sudarytos su salygomis, kurios yra numatytos Lietuvos Respublikos CK 6.467 str., taciau išlaikymas iki gyvos galvos kaip salyga dovanojant savo turta nera galima. Šios aplinkybes ir patvirtina pareiškejos valia perleisti anukui buta , ji jai padovanojant, už tai iš jo tikintis dekingumo ja išlaikyti, šios salygos notariškai nesutvarkius.

Del aukšciau išdestytu motyvu, pareiškejos atstovo skundas atmestinas, paliekant galioti skundžiama tesimo nutarti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., nutare :

Atmesti pareiškejos J. D. atstovo skunda ir palikti galioti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010-10-20 nutarti.

Nutartis galutine, neskundžiama.