Telšių apylinkės teismo nutartis

Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠACivilinė byla Nr. 2-1417-875/2013m.Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01246-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 106.8.1.; 128.2.

2013 m. spalio 24 d.

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Masiulis rašytinio proceso tvarka spręsdamas I. K. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimą priimti atsisakytina.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Pagal CPK 447 straipsnį, prašydamas teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas nurodo tikslą, dėl kurio reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastis, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, bei įrodymus, patvirtinančius tokį faktą. Tai reiškia, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti tik tuomet, kai i) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, ii) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą, ir iii) negali kitokia, ne teismo tvarka gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.

Valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, administracinį aktą, statybos būdu ir t.t.) buvo įgijęs nuosavybės teisę, turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie yra dingę. Pareiškime dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisių įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu gali būti nustatomas nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise juridinis faktas, jeigu yra šios sąlygos: i) pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); ii) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; iii) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; iv) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise juridinis faktas negali būti nustatomas, kai nėra nors vienos iš nurodytų sąlygų. Pareiškime dėl žemės ar pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškėjas privalo nurodyti konkretų nuosavybės teisės įgijimo pagrindą ir patvirtinti jį leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Jeigu nuosavybės teisės įgijimo pagrindu ieškovas nurodo sandorį, šio sudarymo faktas turi būti įrodinėjamas laikantis sandorio sudarymo metu ir jo sudarymo vietoje galiojusių materialiosios teisės normų, nustatančių tokio sandorio galiojimo sąlygas.

Motyvuojamoji dalis

CK 4.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad registruotini daiktai yra nekilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai, o pagal šio straipsnio 2 dalį nurodyti daiktai, teisių į juos suvaržymai, daiktinės teisės, o įstatymų numatytais atvejais – ir juridiniai faktai, turi būti registruojami viešame registre. Tokio registro duomenų statusas nustatytas CK 4.262 straipsnyje, pagal kurį įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad nuosavybės teisė į Akmenės r. sav., Akmenėje, Klykolių g. 43, esantį nekilnojamąjį turtą įregistruotą N. A. vardu. Šis nekilnojamasis turtas galėjo būti perleidžiamas sudarant jo pirkimo pardavimo sutartį, tačiau tokia sutartis pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir 6.393 straipsnio 1 dalį privalėjo būti notarinės formos.

Vadovaujantis CK 6.181 straipsnio 4 dalimi, jeigu pagal įstatymus sutartis turi būti tam tikros formos, ji laikoma sudaryta nuo to momento, kai šalių susitarimas pareikštas įstatymų reikalaujama forma. Iš paties pareiškėjo pateikto pareiškimo turinio matyti, kad pirkimo pardavimo sandoris, iš kurio savo teises kildina pareiškėjas, nebuvo sudarytas įstatymo reikalaujama notarine forma. Kaip nustatyta CK 1.93 straipsnio 3 dalyje ir 6.393 straipsnio 2 dalyje, notarinės formos nesilaikymas nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį daro negaliojančią, todėl ja įformintas sandoris pagal CK 1.78 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas yra niekinis, šalys negali jo patvirtinti, o teismas tokio sandorio faktą konstatuoja ex officio. Taigi šiuo atveju notarinės nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutarties nesudarymo faktas reiškia tai, kad ši sutartis niekada nebuvo sudaryta, tuo pačiu paminėto sandorio pagrindu pareiškėjo nuosavybės teisė neatsirado. Teismas negali nustatyti fakto, kuris neegzistuoja.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 443 straipsnio 1dalimi teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti I. K. 2013-10-10 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtiną teisme.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.