- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-19
- Bylos Nr.
- 2S-860-510/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00140-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramūnas Mitkus
- Atsakovas
- Lex System GmbH
- Ieškovas
- A. S.
- Kategorijos
- 110.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Mitkus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Lex System GmbH atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-261-670/2013 pagal ieškovo A. S. individualios įmonės ieškinį atsakovui Lex System GmbH dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas A. S. IĮ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lex System GmbH 89 158 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, teises į juos bei pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei kitose sąskaitose, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba pas trečiuosius asmenis. Prašyme nurodoma, kad atsakovas ilgą laiką nevykdo sutartinių įsipareigojimų bei vengia ir ignoruoja tinkamai vykdyti prievolę ieškovui, todėl atsiranda reali grėsmė, kad pareiškus ieškinį atsakovas paslėps jam priklausiančias pinigines lėšas ar kitą turtą. Atsakovo įsiskolinimo suma yra didelė, kas tokiu atveju preziumuojama kaip aplinkybė, dėl kurios teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 6 d. nutartimi prašymą tenkino. Teismas areštavo 89 158 Lt ieškinio sumai atsakovui Lex System GmbH priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, teises į juos bei pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei kitose banko sąskaitose, turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą arba pas trečiuosius asmenis iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nutartyje nurodė, kad nesiėmus apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas ateityje gali pasunkėti ar pasidaryti negalimas. Ieškinio suma yra didelė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas Lex System GmbH atskiruoju skundu prašo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, o atmetus atskirąjį skundą, įpareigoti, kad ieškovas į Jurbarko rajono apylinkės teismo depozitinę sąskaitą įneštų ieškinio sumos dydžio piniginę sumą, t. y. 89 158 Lt, ar pateiktų tokio pat dydžio banko garantiją. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. teismui neturint duomenų apie atsakovo finansinę padėtį, laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos tik dėl to, kad ieškinio suma yra tariamai didelė;
2. teismas, vertindamas, jog ieškovo pateiktų dokumentų nepakanka padaryti pagrįstai išvadai dėl ieškinio sumos reikšmės, galėjo pasinaudoti savo teise informuoti atsakovą apie ieškovo prašymą bei pasiūlyti pateikti atsakovo paaiškinimus bei jo finansinę būklę, įrodančius dokumentus, kadangi ieškovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo svarstymo nepranešus atsakovui būtinumo.
Atsiliepimas
Ieškovas A. S. IĮ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, civilinę bylą pagal atsakovo prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, užtikrinimo taikymo, nutraukti, o netenkinus šio reikalavimo atsakovo prašymą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką;
2. skolininkai atsiliepimuose į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) atskirajame skunde gali paneigti šią prezumpciją, pateikdami duomenis, įrodančius jų gerą turtinę padėtį;
3. atsakovas, siekdamas įrodyti savo mokumą, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėjamoje byloje, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir pagrindus, nepažeidė ekonomiškumo principo, dėl ko buvo priimtas pagrįstas procesinis sprendimas.
Sprendžiant prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo klausimą pakanka nustatyti dvi sąlygas, ar 1) ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą ir 2) būsimo galimai ieškovui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama ne tik reali grėsmė, bet ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams ir jų tikslingumas bei ekonomiškumas. Grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui gali lemti įvairios aplinkybės. Tuo atveju, kai yra įrodymų, jog pareikšto reikalavimo suma atsakovui, lyginant ją su jo nuosavybės teise valdomo turto verte, įstatiniu kapitalu, gaunamu pelnu bei apyvarta, o taip pat šios bendrovės įsipareigojimais, nėra didelė, teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau tik tada, kai nėra kitų duomenų apie atsakovo turtinę padėtį (finansines galimybes), galinčią apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo sprendimo įvykdymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant paneigti prezumpciją, kad turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, teismas vertina įmonės pelną, finansinių įsipareigojimų ir turimo turto santykį bei kitus duomenis, kurie turi reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Tačiau atsakovas įmonės finansinę padėtį pagrindžiančių dokumentų (balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos, duomenų apie įmonės kreditorius arba debitorius ir kt.) prie atskirojo skundo nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad atsakovo atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigė teismų praktikoje įtvirtintos prezumpcijos dėl didelės ieškinio sumos.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pakako nustatyti, jog tikėtina, kad ieškovo reikalavimas gali būti pagrįstas, ir tuo, kad būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo reikalavimas yra piniginio pobūdžio, ir kad ieškinio suma yra didelė (89 158 Lt), darytina išvada, jog buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą ir tai, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepažeidžia proporcingumo ir ekonomiškumo principų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui tik tada, kai teismas mano, kad tai būtina. Ši norma ne įpareigoja, o išimtiniais atvejais suteikia teismui teisę savarankiškai spręsti dėl pranešimo atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą būtinumo. Civilinio proceso kodekso normos suteikia galimybę atsakovui pateikti atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, kuria atsakovas nagrinėjamu atveju ir pasinaudojo.
Atsakovas atskirajame skunde prašo įpareigoti ieškovą pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, jeigu nebus panaikinta 2013 m. vasario 6 d. nutartis. CPK 301 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Taigi apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka privalo patikrinti, ar skundžiama pirmosios instancijos nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nesprendė nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimo, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme nesvarstytinas. Atsakovas turi teisę pareikšti prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo pirmosios instancijos teismui (CPK 146 straipsnis).
Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.