- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- ATP-248-626/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimo, kuriuo G. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. ir jam paskirta administracinė nuobauda – 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) litų bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. L. nubaustas už tai, kad 2012 m. gegužės 17 d., apie 07.00 val., Kauno r., Garliavos apyl. sen., (duomenys neskelbtini) namo kieme, susikibęs rankomis su A. Z. ir kitais piliečiais, pareikalavus policijos pareigūnams atsitraukti, šio teisėto reikalavimo nevykdė, stovėjo grupėse su kitais asmenims, stumdėsi, dėl to policijos pareigūnai panaudojo jėgą jo atžvilgiu – suėmę rankomis jį atitraukė iš grupės, o policijos pareigūnas O. S. jį pristatė grupės pareigūnams. Šiais savo veiksmais G. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu G. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Teigia, kad apylinkės teismas neindividualizavo jo veiklos, taip pat neatkreipė dėmesio, jog jam tiesiai į veidą buvo papurkšta dujų, dėl ko jis neteko nuovokos. Dujų panaudojimo faktą patvirtina liudytojo A. K. parodymas, jog netyčia papurškė sau dujų.
Nurodo, kad beveik vienerius metus buvo įtariamuoju baudžiamojoje byloje, kurioje buvo inkriminuojama trukdymo antstolei veika, tačiau prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Taigi, jeigu netrukdė antstolės veiksmams, jam negalėjo kilti atsakomybė pagal ATPK 187 str. 2 d.
Nurodo, kad pažeidimo padarymo vietoje esančio namo kieme veikė žmonės be jokių skiriamųjų ženklų. Pažeidimo padarymo metu prie namo buvo didelis triukšmas, nebuvo įmanoma girdėti, kas buvo sakoma, be to, niekas nebuvo sakoma. Antstolės S. V. prašymo leisti vykdyti teismo sprendimą jis negirdėjo, be to, jos prašymas neatitinka nei CPK 764 str., nei Sprendimų vykdymo instrukcijos, nes antstolis visų pirma turi aiškiai informuoti, kokį sprendimą jis vykdo, o padedantys policijos pareigūnai turi padėti vykdyti visų pirma žodžiu pasakydami neva trukdantiems žmonėms, jeigu žodžiai nepadeda, galima vartoti psichinę prievartą, ir tik vėliau fizinę. Su piliečiais nei antstolė, nei policijos pareigūnai nekontaktavo, nesikalbėjo, o iš karto buvo pradėta naudoti fizinė jėga, nes antstolė pasakė, kad esą visi asmenys yra kliūtys. Nebuvo vadovaujamasi Vidaus tarnybos statutui ir Policijos veiklos įstatymui, kuriame nurodyta, kad tuo atveju, jeigu yra panaudojamos dujos ar kitos specialiosios priemonės, pilietis nebeatsako už savo veiksmus ar neveikimą.
Teigia, kad byloje nėra jo sulaikymo protokolo, nėra individualizuotas jo judėjimas ir veikla. Teismas neatsižvelgė į jo ir jo atstovės baigiamąją kalbą, rėmėsi vien policijos pareigūnų parodymais. Be to, teismas neleido jam kviestis šalia jo buvusių liudytojų, neanalizavo, jog netoli jo buvo A. Z., kuris vykdė tarnybines funkcijas - jis dirba Viešojo saugumo tarnyboje, ir tos tarnybos buvo atsiųstas stebėti ir fiksuoti, ar policija nebando apsimesti šia konkrečia tarnyba.
Pažymi, kad policijos atstovas neįrodė, jog apklausų protokolus iš nebaigtos baudžiamosios bylos gavo teisėtai – į bylą nėra pateiktas prokuroro R. G. leidimas V. K. susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, todėl tokia neteisėtai gauta medžiaga teismas negalėjo grįsti nutarimo, o pati baudžiamoji byla nėra baigta, todėl jos rašytinė medžiaga bei vaizdo įrašas nėra vieši.
Atkreipia dėmesį, kad teisėjas A. R., pats galimai dirbęs Kriminalinės policijos biuro tyrėju, iš viso negalėjo nagrinėti šios bylos, nes praktiškai turėjo revizuoti savo buvusių kolegų veiksmus.
Pažymi, kad kaltinančioji pusė visus vadino „minia”, taigi, ir jį vadino „minia”, nors byla buvo nagrinėjam būtent jo atžvilgiu. Jis buvo nuasmenintas ir suniveliuotas su minia, tačiau administracinė teisena bendrininkavimo instituto nenumato. Nurodo, kad policijos pareigūnai ir nepažymėti asmenys neturi teisės įsiveržti į privačius kiemus, ir ten savivaliauti.
Atkreipia dėmesį, kad skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo ir jo sekretorių šališkumą rodo tai, jog protokoluose buvo rašoma visiškai ne tai, kas sakoma teismo posėdžiuose, be to, jo atstovė rado, jog į bylą įrašyta po nutarties priėmimo prie jo pavardės „pažeidėjas”, data 2013 m. lapkričio 18 d. Asmuo laikomas nekaltu, iki nebus priimtas įsiteisėjęs sprendimas. Tokios sąvokos, remiantis nekaltumo prezumcpija, pirmosios instancijos teisme nėra ir būti negali, jis pagal (duomenys neskelbtini) str. vadintinas asmeniu, traukiamu administracinėn atsakomybėn, o ne pažeidėju.
Atsiliepimas
Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas V. K. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Nurodo, kad pažeidimo padarymo metu pareigūnai vykdė pavestas pareigas, buvo uniformuoti. Apie vykdomą priemonę bei siekiamus tikslus susirinkusieji, taip pat ir G. L., buvo informuoti. Pareigūnai aiškiai, suprantamai ir garsiai susirinkusiųjų, tuo pačiu ir G. L. paprašė, o vėliau jam nereaguojant į prašymus, pareikalavo pasitraukti ir netrukdyti policijos pareigūnams ir antstolei vykdyti pareigų, bet jis į reikalavimus nereagavo. Antstolė pareiškė, kad ji negalinti vykdyti savo tiesioginių pareigų ir policijos pareigūnų pareikalavo pašalinti kliūtis, kliūtimis įvardindama susirinkusiųjų minią, kurioje buvo ir G. L.. Policijos pareigūnai papildomai ne kartą reikalavo asmenų pasišalinti ir įspėjo juos dėl vykdomos priešingos teisei veikos ir įspėjo dėl gresiančios atsakomybės. G. L. į prašymus, raginimus nereagavo, stovėjo minioje kartu su kitais susikibęs parankėmis. Bandant jį pašalinti iš stovėjimo vietos aktyviais veiksmais priešinosi, vengė sulaikymo. Pareigūnų filmuotoje medžiagoje matyti, kad G. L., veikdamas tyčia, piktybiškai, nevykdantis policijos pareigūno reikalavimo pasišalinti, aktyviais veiksmais vengia būti pašalintas. Priešindamasis policijos pareigūnams, kurie jį šalino iš minios, veikė sąmoningai ir tikslingai, siekdamas pasipriešinti nustatytai valdymo tvarkai. Vaizdo medžiagoje matyti, kaip G. L. susikibęs rankomis stovi prieš policijos pareigūnus ir naudodamas jėgą, tyčia vengia būti pašalintas iš minios. Matydamas kaip iš minios yra pašalinami kiti asmenys, net ir tie, su kuriais jis buvo susikibęs, savo noru nesiėmė iniciatyvos pasišalinti, nors tokia galimybė jam suteikta buvo nesulaikant jo. G. L. ir jo atstovės aiškinama aplinkybė, kad pareigūnai buvo užstoję išėjimus iš minios ir jie savo valia negalėjo pasišalinti, paneigiama būtent kitų administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų (J. V. bei D. S. administracinės bylos) veiksmais, iš kurių matyti, kad po pareigūnų pašalinimo iš stovėjimo vietos, jie rado galimybę sugrįžti į minią, reiškia ir tai jog G. L., norėdamas savo noru pasišalinti iš stovėjimo vietos, turėjo galimybę iš ten pasišalinti, juolab, kad visi pareigūnai liudydami byloje nurodė, kad tokią galimybę visi turėjo ir nė vienam nebuvo užkirstas kelias savo noru nutraukti priešingą teisei veiką. G. L. aiškindamas, kad, jo nuomone, jis netrukdė vykdyti teismo sprendimo ir tai, kad jam asmeniškai niekas nedavė jokių nurodymų, jo kaltės nešalina, nes šioje byloje yra pakankamai aplinkybių, kurios įrodo, kad policijos pareigūnai savo reikalavimus G. L. išreiškė aiškiai ir suprantamai. Teigia manantis, kad kaip ir daugelis susirinkusiųjų įvykio dieną, vertindamas situaciją, jis buvo užvaldytas emocijų, bet vykdomą priešingą teisei veiką suprato, nes aktyviais veiksmais vengė būti pašalintas bei sulaikytas. Pažymi, kad G. L. buvo sulaikomas uniformuotų policijos pareigūnų ir jų neidentifikuoti nebuvo galima.
Atkreipia dėmesį, kad kaip numatyta Lietuvos policijos veiklos įstatymo 16 str. 1 dalyje, pareigūnas turi teisę įgyvendinant policijos uždavinius reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. Taigi, šiuo atveju kiekvienas asmuo, kuriam pateiktas teisėtas policijos pareigūno reikalavimas, turi pareigą šį reikalavimą vykdyti, o manydamas, kad pareigūnas veikė neteisėtai, gali pasinaudoti savo teise apskųsti pareigūno veiksmus atitinkama tvarka. Tai suprasdamas G. L. šiomis teisėmis nepasinaudojo ir aktyviais veiksmais, neteisėtai nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, dėl ko buvo sulaikytas ir dėl jo įvykdyto pažeidimo - veiksmų pradėta administracinė teisena.
Apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai, dėl neteisėto papildomų dokumentų iš ikiteisminio tyrimo bylos pateikimo yra neteisingi, kadangi visa su šia administracine byla susijusi medžiaga, buvo gauta Kauno apygardos teisme, kai ikiteisminio tyrimo byla buvo teismo žinioje. Teismo posėdžio metu, teismui buvo pateikti susipažinti dokumentai kurie įrodo papildomų dokumentų ikiteisminio tyrimo byloje, gavimo bei prijungimo administracinėje byloje teisėtumo aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 2 d. inter alia numatyta atsakomybė tam, kas nevykdo teisėto policijos pareigūno nurodymo ar reikalavimo. Nagrinėjamu atveju G. L. nubaustas už tai, kad jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, susikibęs rankomis su A. Z. ir kitais piliečiais, pareikalavus policijos pareigūnams atsitraukti, šio teisėto reikalavimo nevykdė, stovėjo grupėse su kitais asmenims, stumdėsi. Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai atitinka ATPK 187 str. 2 d. numatyto pažeidimo sudėtį.
Nors G. L. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo neigia, tačiau jo kaltė įrodyta 2013 m. gegužės 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 65P-2621917-13 (b.l.1-2), Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus R. G. 2013 m. balandžio 29 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš dalį įtariamųjų Nr. L-(302)-545 (b.l.3-12), Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos mobiliosios kuopos 2-ojo būrio vyresniojo patrulio O. S. 2013 m. vasario 26 d. tarnybiniu pranešimu (b.l.14), 2013 m. vasario 8 d. daiktų papildomos apžiūros protokolu (b.l.67-69), 2013 m. vasario 11 d. daiktų apžiūros protokolu (b.l.70-71), 2012 m. gegužės 21 d. liudytojo apklausos protokolu (b.l.72-74), 2012 m. gegužės 24 d. liudytojo apklausos protokolu (b.l.79-82), Kauno apskrities VPK l.e. patrulių rinktinės vado pareigas M. K. tarnybiniu pranešimu (b.l.87-88), teismo posėdžio metu duotais parodymais.
Apelianto argumentas dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir vietoje panaudotų dujų yra paneigtas Policijos departamento 2013 m. liepos 17 d. raštu Nr. 5-S-2781, kuriame nurodyta, kad policijos pareigūnai, vykdydami D.K. perdavimo jos motinai L. S. procedūrą, naudojo tik garsą skleidžiančią priemonę (garsiakalbį), kitos policijos specialiosios priemonės panaudotos nebuvo (b.l.53).
Atmestinas skundo argumentas, kad jam negalėjo kilti atsakomybė pagal ATPK 187 str. 2 d., nes prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl trukdymo antstolei jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Kaip matyti iš Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus R. G. 2013 m. balandžio 29 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą prieš dalį įtariamųjų Nr. L-(302)-545, nustatyta, kad G. L. antstolei ir policijos pareigūnams į namą praeiti netrukdė, praėjimo į namą neužstojo ir neužtvėrė, tačiau, policijos pareigūnams pareikalavus atsitraukti, šio reikalavimo nevykdė, stovėjo grupėje su kitais asmenimis, stumdėsi. Taigi, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas pagal požymius nusikaltimų, numatytų BK 231 str. 2 d. bei 155 str. 1 d., tačiau jo padarytoje veikoje nustatyti akivaizdūs ATPK 187 str. 2 d. požymiai dėl teisėto policijos pareigūnų reikalavimo nevykdymo.
Nors apeliantas teigia, kad pareigūnai neturėjo jokių skiriamųjų ženklų, tačiau šią versiją paneigia byloje esančios fotonuotraukos (b.l. 38-47), iš kurių matyti, kad pareigūnai vilkėjo policijos uniformas bei šviesą atspindinčias liemenes su skiriamaisiais ženklais.
Apeliantas taip pat teigia, kad dėl didelio triukšmo nebuvo girdėti, kas buvo sakoma, be to, niekas nebuvo sakoma, paneigia anksčiau minėtame Policijos departamento 2013 m. liepos 17 d. rašte Nr. 5-S-2781 nurodyta aplinkybė, kad pažeidimo padarymo metu buvo naudojamas garsiakalbis, taigi, akivaizdu, jog apeliantas turėjo ir galėjo girdėti tiek policijos pareigūnų, tiek antstolės reikalavimus netrukdyti vykdyti teismo sprendimo ir atlaisvinti praėjimą į namą, tai patvirtina byloje esanti per garsiakalbį skelbto teksto stenograma.
Apelianto teiginys, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi vien policijos pareigūnų parodymais, yra atmestinas, kadangi, kaip matyti iš minėto nutarimo, teismas, spręsdamas G. L. kaltės klausimą, rėmėsi ne tik liudytojų parodymais, bet ir administracinio teisės pažeidimo protokolu, nutarimu nutraukti ikiteisminį tytimą prieš dalį įtariamųjų, paaiškinimu, tarnybiniais pranešimais, nuotraukomis, pažyma apie asmens baustumą, liudytojų apklausos protokolais, per garsiakalbį skelbiamo teksto stenograma, teismo posėdžio protokolais bei kita bylos medžiaga. Apylinkės teismui šių įrodymų pakako tinkamai įvertinti G. L. veiksmus, o apeliacinės instancijos teismui patikrinus minėtus įrodymus, abejonių dėl jų pagrįstumo nekilo.
Nepagrįstas skundo argumentas, kad jo veiksmai nebuvo individualizuoti, kadangi, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, jame nurodyti konkrečiai G. L. neteisėti veiksmai.
Nors apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnai veikė privačiame kieme, tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo vykdomas teisėtas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimas perduoti D. K. jos motinai L. S., todėl policijos pareigūnai turėjo teisę būti privataus namo kieme ir atlikti jiems pavestas funkcijas.
Nesutiktina su apelianto argumentais, kad papildomi dokumentai iš baudžiamosios medžiagos yra gauti neteisėtai, kadangi, kaip nurodė atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikęs Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininkas V. K., minėta medžiaga buvo gauta Kauno apygardos teisme, kai ikiteisminio tyrimo byla buvo teismo žinioje. Be to, teismo posėdžio metu buvo pateikti susipažinti dokumentai, kurie įrodo papildomų dokumentų ikiteisminio tyrimo byloje gavimo bei prijungimo administracinėje byloje teisėtumo aplinkybes.
Apelianto argumentas dėl teisėjo ir jo sekretorių šališkumo yra nepagrįstais jokiais duomenimis. Tai, kad po nutarties priėmimo prie jo pavardės buvo rastas įrašas „pažeidėjas”, data 2013 m. lapkričio 18 d., nors nutarimas nebuvo įsiteisėjęs, apeliacinės instancijos teismo vertinimu nesudaro pagrindo abejoti skundžiamą nutarimą priėmusio teismo šališkumu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarimą nepakeistą ir G. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.