Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-255-935/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2023-05-24
Bylos Nr.: 1A-255-935/2023
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Ugnius Trumpulis, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Rasa Paužaitė
Nuteistasis: A. V.
Advokatai: Vladimiras Buslovičius

Kategorijos

1.1.8.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
1.2.4.6Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str.)
1.2.14.10.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas (BK 187 str. 1 d.)
2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
2.4.6.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-255-935/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11757-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.4.6; 1.2.14.10.1; 2.1.14; 2.4.6.5.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gegužės 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorei Vidai Bracevičienei,išteisintojo gynėjai advokatui Vladimirui Buslovičiui,nuteistajam A. V. (A. V.)

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės (toliau – prokurorė) ir nuteistojo A. V. gynėjo advokato apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį (smurto prieš E. V. atvejis) laisvės atėmimu penkiems mėnesiams;

- pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (smurto prieš I. V. atvejis) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trims mėnesiams;

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. V. paskirtas laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytas A. V. laikiname sulaikyme nuo 2022 m. balandžio 6 d. 21.50 val. iki 2022 m. balandžio 7 d. 12.00 val. (dvi dienos) išbūtas laikas ir laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 7 d.

A. V. buvo uždrausta trejus metus vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 14 d., taip pat buvo konfiskuotas A. V. priklausantis automobilis „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Iš A. V. E. V. priteista 320,40 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Iš A. V. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 122,54 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, palūkanas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Iš A. V. valstybės naudai buvo priteista 143,60 Eur teismo turėtų pašto išlaidų.

A. V. pagal BK 140 straipsnio 3 dalį buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. V. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. balandžio 6 d. apie 19.30 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę E. V., t. y. tyčia abiejų rankų kumščiais sudavė jai du smūgius į nugaros sritį ir kaklo sritį, dėl ko nukentėjusioji E. V. patyrė fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat A. V. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. gegužės 2 d. po pietų, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), iš sugyventinės E. V. kambario sienos ištraukė šiai priklausantį televizorių LG 43 UHD 4K Smart TV (43UN70003LA), kurio vertė 320,40 Eur, išnešė jį į lauką ir pastatė prie sienos, po ko televizorius nebeveikia ir tuo sugadino svetimą, nukentėjusiajai E. V. priklausantį turtą, tuo nukentėjusiajai E. V. padarė 320,40 Eur turtinę žalą. Tokias savo veiksmais A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat A. V. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. birželio 20 d. apie 00.15 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V40“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,77 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiais savo veiksmais A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

4. Taip pat A. V. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. liepos 28 d. apie 14.45 val. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną I. V., t. y. tyčia dešine ranka sudavė ne mažiau dviejų smūgių nukentėjusiajai I. V. į galvos ir veido sritį, dėl ko nukentėjusioji I. V. patyrė fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

5. A. V. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 08.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2022 m. rugpjūčio 7 d. 19.27 val. nustatytas 2,30 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę V. V., t. y. tyčia kankindamas nukentėjusiąją rankų kumščiais sudavė ne mažiau septynių smūgių į nukentėjusiosios rankas, tuo jai sukėlė fizinį skausmą, po to rankomis suėmė už nukentėjusiosios dešinės rankos žasto ir tuo jai sukėlė stiprų fizinį skausmą,

tęsdamas nusikalstamą veiką 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2022 m. rugpjūčio 7 d. 19.27 val. nustatytas 2,30 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto su sugyventine V. V. metu, artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę V. V., t. y. nukentėjusiajai gulint lovoje tyčia kankindamas nukentėjusiąją V. V. jai rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau dešimties smūgių į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajai sukėlė stiprų fizinį skausmą,

tęsdamas nusikalstamą veiką 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 16.30 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus (2022 m. rugpjūčio 7 d. 19.27 val. nustatytas 2,30 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tęsdamas asmeninį konfliktą su sugyventine V. V. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą prieš sugyventinę V. V., t. y. tyčia kankindamas nukentėjusiąją V. V. suėmė už nukentėjusiosios V. V. plaukų bei išrovė jos plaukų kuokštą, tuo jai sukėlė stiprų fizinį skausmą,

tęsdamas nusikalstamą veiką, kankindamas nukentėjusiąją ją pastūmė į gėlių vazonus, kur nukentėjusioji susitrenkė galvą ir tuo jai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Nukentėjusiajai V. V. nukritus ant žemės A. V., kankindamas nukentėjusiąją, suėmė ją už abiejų kojų ir vilko asfaltu, tuo jai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais A. V. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Apeliaciniame skunde prokurorė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rajono rūmų 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. buvo išteisintas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, ir A. V. pripažintu kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, bei paskirti laisvės atėmimą devyniems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. V. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir trims mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio pateikimo vykdyti dienos, į bausmės laiką įskaityti A. V. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką.

7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. V. nepripažino kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, tačiau, kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu, jis nurodė, jog nesutinka su tuo, kad kankino V. V., jeigu jam būtų inkriminuota nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, jis būtų pripažinęs kaltę. Be to, A. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, kad tuo metu, kai V. V. buvo laiptinėje, jis bėgo su brendžio buteliu bei galėjo jai suduoti smūgį ir taip sukelti fizinį skausmą. Taip pat jis teigė, kad V. V. buvo nukritusi prie laiptinės į gėlių vazoną. Kai jis pastūmė nukentėjusiąją laiptinėje, galėjo pataikyti jai į tą vietą, kur buvo atlikta operacija.

8. Prokurorė nurodo, kad nukentėjusiosios V. V. teiginius, jog ji dėl A. V. veiksmų fizinio skausmo nepatyrė, kad A. V. prieš ją nesmurtavo, dalis sužalojimų jai buvo padaryta kitomis aplinkybėmis nei nurodyta kaltinime, paneigia liudytojo J. R. parodymai. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad 2022 m. rugpjūčio 8 d. jis ant V. V. kūno matė sužalojimus, t. y. ant abiejų rankų buvo kraujosruvos ir nubrozdinimai, ant abiejų kojų taip pat buvo kraujosruvos. Įvykio dieną V. V. liudytojui pasakė, kad A. V. ją mušė, tačiau nedetalizavo, kaip ji buvo mušama. Iš nukentėjusiosios liudytojas sužinojo, kad, kai A. V. vartoja alkoholį, tampa labai agresyviu, nekontroliuoja savo pykčio, todėl liudytojas padarė išvadą, kad visus sužalojimus V. V. padarė A. V.. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad liudytojo J. R. parodymai nepatvirtina fakto, jog A. V. smurtavo prieš V. V., nes šis liudytojas negalėjo nurodyti, kaip buvo padaryti sužalojimai, smurtinių veiksmų nematė. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad nukentėjusioji liudytojui apie smurtinius veiksmus papasakojo 2022 m. rugpjūčio 8 d., šiam liudytojui sužinojus, jog A. V., kai pavartoja alkoholio, tampa agresyvus, nekilo abejonių dėl nukentėjusiosios nurodytų aplinkybių.

9. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nukentėjusiosios V. V. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, prieštarauja ir paties A. V. parodymams. A. V. pirmosios instancijos teisme teigė, kad jis laiptinėje galėjo suduoti nukentėjusiajai smūgį, nuo kurio ji nukrito į gėlių vazoną, ir taip sukelti jai skausmą. Jis galėjo nukentėjusiajai pataikyti į tą vietą, kuri anksčiau buvo operuota. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. taip pat neneigė, kad galėjo smurtauti prieš V. V., jis neatmetė galimybės, jog nukentėjusiajai galėjo suduoti, tačiau tikrai nesudavė septynių smūgių.

10. Prokurorė mano, kad V. V. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, prieštarauja liudytojos I. V. parodymams. Iš šios liudytojos parodymų matyti, kad ji 2022 m. rugpjūčio 7 d. 10.00 val. ar 11.00 val. girdėjo, jog V. V. ir A. V. šaukė vienas ant kito. Tuomet V. V. A. V. išvarė iš buto, vėliau ir pati išėjo į lauką. Liudytoja matė, kaip A. V. tampė nukentėjusiąją už plaukų, matė, kad A. V. čiupo nukentėjusiajai už gerklės ir jie abu nugriuvo į gėlyną. Dar vėliau A. V. išdaužė langą ir pasišalino iš įvykio vietos. Liudytojai nebuvo žinoma, kad nukentėjusioji 2022 m. rugpjūčio 6 d. būtų važinėjusi motoroleriu ir būtų susižalojusi. Prokurorės įsitikinimu, aplinkybė, kad liudytoja I. V. negalėjo nurodyti, kaip tiksliai A. V. tampė nukentėjusiąją už plaukų, nurodydama, jog nuo įvykio praėjo daug laiko, nėra pagrindas nesivadovauti liudytojos parodymais. Prokurorė pažymi, kad liudytoja iš pradžių teigė, jog ji neprisimena, ar A. V. langą išdaužė tą pačią dieną, kai nukentėjusiajai tampė už plaukų, tačiau vėliau ji patvirtino, kad viskas vyko tą pačią dieną.

11. Skunde tvirtinama, kad iš liudytojos E. J. parodymų matyti, jog, atvykus į įvykio vietą, nukentėjusioji ir nukentėjusiosios motinos sugyventinis paaiškino, kad tarp nukentėjusiosios bei A. V. įvyko konfliktas, kurio metu buvo panaudotas fizinis smurtas. Nukentėjusioji V. V. liudytojai sakė, kad įvykio dieną ji 3-4 kartus kvietė policiją, pasieniečius. Pirmus kartus ji nepageidavo rašyti pareiškimo, vėliau jos motina kvietė policiją. Nukentėjusioji aiškino, kad fizinis smurtas prieš ją buvo naudojamas tuo metu, kai ji miegojo ir nenorėjo vartoti alkoholio su A. V., taip pat smurtas buvo naudojamas tuo metu, kai nukentėjusioji išėjo į laiptinę, kur sutiko A. V., kuris konflikto metu pastūmė ją į gėlių vazonus, tempė už plaukų asfaltu. Liudytoja E. J. teigė, kad nukentėjusioji buvo apklausta 2022 m. rugpjūčio 8 d., tuo metu nuo nukentėjusiosios alkoholio kvapas nesklido, jos elgesys buvo adekvatus, neblaivumo požymių nepastebėjo. Nukentėjusiajai buvo išaiškintos jos teisės, taip pat ir teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo šeimos narį. V. V. sutiko duoti parodymus. Apie teisių išaiškinimą apklausos protokole nebuvo nurodyta dėl techninių kliūčių. Įvykio dieną ant viso nukentėjusiosios kūno matėsi sužalojimai, hematomos. Nukentėjusioji minėjo, kad A. V. prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Apklausos metu nukentėjusioji akcentavo tai, kad A. V. ją tempė asfaltu, jog pastūmė, buvo suėmęs už plaukų, buvo suėmęs už kojų ir kelis metrus tempė asfaltu. Nukentėjusioji apie važinėjimą keturračiais nieko neminėjo. Liudytoja teigė, kad ji viską užrašė taip, kaip pasakojo nukentėjusioji, kuri perskaitė protokolą ir jį pasirašė. Taigi aptarti liudytojos parodymai paneigia nukentėjusiosios teiginius, išsakytus pirmosios instancijos teisme.

12. Prokurorė pažymi, kad nukentėjusiosios V. V. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, prieštarauja ir jos kūno apžiūros protokole užfiksuotiems duomenims. Apžiūros metu užfiksuota, kad ant V. V. veido, nosies srityje yra matoma hematoma, ant dešinės rankos ir peties srityje matomos ne mažiau kaip dešimt hematomų, ant kairės rankos matomos ne mažiau kaip penkios hematomos, pilvo srityje, šalia matomų siūlių matyti dvi hematomos ir žaizda. Be to, nukentėjusiosios parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, prieštarauja jos nurodytoms aplinkybėms ikiteisminio tyrimo metu, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis jos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos patvirtina kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys.

13. Prokurorė sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta, jog 2022 m. rugpjūčio 7 d. nukentėjusioji V. V. buvo kankinama, todėl A. V. veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Prokurorė teigia, kad A. V. turi būti nuteistas už tai, jog jis 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 08.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2022 m. rugpjūčio 7 d. 10.27 val. nustatytas 2.30 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajai V. V. ne mažiau kaip septynis smūgius į rankas ir taip jai sukėlė fizinį skausmą. Tuomet rankomis suėmė už nukentėjusiosios dešinės rankos žasto ir taip jai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 15.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (2022 m. rugpjūčio 7 d. 19.27 val. nustatytas 2.30 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto su sugyventine V. V. metu, nukentėjusiajai gulint lovoje, tyčia V. V. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių į įvairias kūno vietas, taip nukentėjusiajai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Vėliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 16.30 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus (2022 m. rugpjūčio 7 d. 19.27 val. nustatytas 2.30 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tęsdamas asmeninį konfliktą su sugyventine V. V. tyčia suėmė už nukentėjusiosios V. V. plaukų bei išrovė plaukų kuokštą, taip jai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Vėliau, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiąją pastūmė į gėlių vazonus, kur nukentėjusioji susitrenkė galvą ir taip jai sukėlė stiprų fizinį skausmą. Nukentėjusiajai V. V. nukritus ant žemės A. V. nukentėjusiąją suėmė už abiejų kojų ir vilko asfaltu bei taip jai sukėlė stiprų fizinį skausmą.

14. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. V. gynėjas advokatas prašo:

- panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. nuteistas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jį pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. V. buvo subendrintos paskirtos bausmės;

- pakeisti nuosprendžio dalį, kuria A. V. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį buvo paskirtas laisvės atėmimas keturiems mėnesiams ir už šio nusikaltimo padarymą paskirti arešto bausmę;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria buvo patenkintas E. V. civilinis ieškinys ir nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu;

- panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. V. valstybės naudai buvo priteista 143,60 Eur teismo turėtų pašto išlaidų, šių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti.

15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyta, jog A. V., nuimdamas televizorių nuo sienos, išnešdamas jį į lauką ir pastatydamas prie namo sienos, sugadino svetimą turtą. Net ir tuo atveju, jeigu televizoriui jo „ištraukimo“ bei „pastatymo“ lauke metu buvo padaryti apgadinimai, dėl kurių liko defektai, tai negali būti vertinama kaip tyčinis svetimo turto sugadinimas. Šiuo atveju nuteistojo veiksmuose nėra tyčios, t. y. negalima daryti išvados, kad A. V. numatė, jog bus sugadintas E. V. televizorius ir būtent tokių padarinių norėjo arba sąmoningai leido jiems atsirasti.

16. Skunde aiškinama, kad, inkriminuojant svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą, būtina nustatyti šios veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumą – veikos pavojingumą, priežastinį ryšį ir padarinius, asmens kaltę (tyčią). Sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą, lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnį galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys.

17. Nuteistojo gynėjas tvirtina, kad iš jo ginamojo parodymų matyti, jog įvykio metu jis nenumatė ir net negalėjo numatyti, kad savo veiksmais – jo paties pritvirtinto prie sienos televizoriaus ištraukimu, televizoriaus išnešimu į lauką ir jo pastatymu ant žemės prie sienos – sugadins televizorių. Tokius parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios teiginiai. E. V. parodė, kad A. V. nepastebėjo, jog sudaužė televizorių. Televizorius buvo sugadintas netyčia, televizorius galimai buvo sugadintas tuo metu, kai buvo pastatytas ant žemės, ant akmenukų. Nukentėjusiosios vertinimu, nuteistasis ketino pasiimti televizorių, o ne sudaužyti jį. Kokie veiksmai lėmė televizoriaus sugadinimą, nukentėjusioji nurodyti negalėjo.

18. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, jog A. V. veikė tyčia. Tokia išvada nėra pagrįsta objektyviais įrodymais ir yra vertintina kaip prielaida. Šiuo atveju apskritai nėra aišku, už kokius veiksmus A. V. yra nuteistas. Iš A. V. ir nukentėjusiosios E. V. parodymų apie televizoriaus išnešimą į lauką matyti, kad nuteistasis nesuprato, jog savo veiksmais kelia pavojų svetimam turtui, nenumatė bei negalėjo numatyti kilsiančių padarinių.

19. Advokato įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai nepagrįstai nuteisė A. V. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme nebuvo surinkta objektyvių, įtikinamų ir patikimų duomenų dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, o tai reiškia, jog skundžiamame nuosprendyje nurodyti argumentai ir jų pagrindu padaryta išvada dėl A. V. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, paremta tik prielaidomis, kuriomis, kaip subjektyvių spėliojimų bei samprotavimų rezultatu, grįsti apkaltinamąjį nuosprendį draudžiama. Kaltė negali būti pagrįsta vien tik kilusiais padariniais.

20. Skunde aiškinama, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas A. V. už nusikaltimų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė netinkamos rūšies ir dydžio bausmes. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad BK 187 straipsnio 1 dalies ir 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatytos ne tik laisvės atėmimo bausmės, bet ir švelnesnės alternatyvios bausmės. Pirmosios instancijos teismas už nusikaltimų, numatytų BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą nemotyvuotai paskirdamas A. V. laisvės atėmimo bausmes pažeidė BK 62 straipsnio nuostatas, nes detaliai nenurodė motyvų, kodėl už šių nusikalstamų veikų padarymą nuteistajam yra pagrindas skirti pačias griežčiausias atitinkamų normų sankcijose numatytas bausmių rūšis. Tuo pačiu per griežta yra ir galutinė subendrinta bausmė.

21. Nuteistojo gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė procesinių išlaidų priteisimo klausimą ir nepagrįstai, nenurodant jokių motyvų, priteisė iš A. V. 143,60 Eur teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai. Baudžiamojo proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103-106 straipsniai. Pagal savo prasmę ir pobūdį BPK 103 straipsnyje numatytos proceso išlaidos yra laikomos tos išlaidos, kurias patiria valstybė baudžiamojo proceso metu. Nagrinėjamu atveju 143,60 Eur dydžio suma nėra pagrįsta bylos duomenimis. Šiuo atveju neaišku, kaip buvo nustatytas konkretus proceso išlaidų dydis. Taip pat pirmosios instancijos teismas, priteisdamas pašto išlaidas, neatsižvelgė į A. V. turtinę padėtį, nors BPK 105 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

22. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis ir jo gynėjas prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas, o nuteistojo gynėjo advokato apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl fizinio skausmo V. V. sukėlimo.

23. Baudžiamojoje byloje prokurorė prašo pripažinti A. V. kaltu ir nubausti už tai, kad jis 2022 m. rugpjūčio 7 d. trimis skirtingais fizinio smurto panaudojimo atvejais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai V. V.. A. V. iš esmės yra kaltinamas tokių veiksmų padarymu:

1) ne mažiau nei septynių smūgių rankomis sudavimu nukentėjusiajai į rankas, taip pat suėmimu nukentėjusiajai už dešinės rankos žasto (veiksmai padaryti apie 08.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini));

2) ne mažiau dešimties smūgių rankomis bei kojomis sudavimu nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas (veiksmai padaryti apie 15.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini));

3) suėmimu nukentėjusiajai už plaukų, plaukų kuokšto išrovimu, nukentėjusiosios pastūmimu į gėlių vazonus, dėl ko nukentėjusioji susitrenkė galvą, nukentėjusiosios vilkimu asfaltu (veiksmai padaryti apie 16.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme).

Apeliacinės instancijos teismui šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad visi aptarti veiksmai A. V. yra inkriminuojami iš esmės remiantis vien nukentėjusiosios V. V. paaiškinimais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurių ši pirmosios instancijos teisme nebepatvirtino.

24. Iš 2022 m. rugpjūčio 7 d. pareiškimo apie nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotų duomenų matyti, kad V. V. įvykio dieną paaiškino, jog 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 08.00 val. ji ir A. V. vartojo alkoholį, tarp jų kilo konfliktas, kurio metu A. V. kumščiais sudavė daugiau nei dešimt smūgių į galvą, rankas, kojas bei pilvo sritį. Vėliau apie 09.00 val. tarp jų vėl kilo konfliktas ir A. V. sudavė smūgius rankomis bei kojomis, pargriovė ją ant žemės ir tempė asfaltu. Be to, V. V. nurodė, kad pirmojo konflikto metu ji ir J. R. išvarė A. V. iš buto, o nuteistasis išdaužė buto lango stiklą. Po antrojo konflikto, kurio metu nukentėjusioji buvo mušama rankomis bei kojomis, buvo pargriauta ant žemės bei tempiama asfaltu, ji, siekdama išvengti konflikto, nuėjo pas netoliese gyvenantį draugą. Kai nukentėjusioji grįžo namo, A. V. vėl sukėlė konfliktą ir pradėjo smurtauti, sudavė jai kumščiu smūgius į įvairias kūno vietas. Galiausiai nukentėjusiosios motina iškvietė policiją (t. 2, b. l. 124). Apklausos, vykusios 2022 m. rugpjūčio 8 d. metu, V. V. paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d. ji kartu su J. R. buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Į paminėtą butą atėjo A. V. ir jie trise vartojo alkoholį. Apie 08.00 val. A. V. be jokios priežasties pradėjo ją mušti, kumščiais sudavė ne mažiau nei septynis smūgius į rankų sritis. Ji delnais dengėsi veidą. A. V. buvo stipriai suėmęs jai už dešinės rankos žasto, dėl ko ji pajuto skausmą, žaste atsirado didelė kraujosruva. Nukentėjusioji teigė, kad J. R. pradėjo ją ginti nuo A. V.. Tuomet A. V. išbėgo į lauką ir akmeniu išdaužė buto lango stiklą. A. V. į įvykio vietą vėl grįžo apie 15.00 val., vartojo alkoholį bei pradėjo ją mušti, t. y. rankomis bei kojomis sudavė ne mažiau dešimties smūgių į įvairias kūno vietas, kai nukentėjusioji gulėjo lovoje. Nuo fizinio smurto ant nosies jai atsirado kraujosruva. Nukentėjusiajai į pagalbą vėl atėjo J. R., kuris bandė sustabdyti A. V.. Nukentėjusioji nubėgo į kitą motinos butą, kuriame užsirakino, iškvietė sienos apsaugos pareigūnus. Apie 16.30 val., ji išėjo prie laiptinės parūkyti. Kai ji išėjo į lauką, A. V. jai suėmė už plaukų ir pastūmė į gėlių vazonus, kur ji susitrenkė galvą. A. V. jai išrovė plaukų kuokštą. Nuteistasis suėmė ją už abiejų kojų bei pradėjo vilkti asfaltu. Ji prašė A. V. ją paleisti, tačiau jis ir toliau ją tempė, todėl ji šaukė motinai, kad ši iškviestų policiją. Visais trimis atvejais buvo kviečiama policija, tačiau nukentėjusioji visais atvejais atsisakė rašyti pareiškimus. Dėl A. V. smurtinių veiksmų nukentėjusiajai ant kūno atsirado kraujosruvos, ji patyrė fizinį skausmą (t. 2, b. l. 148-150).

25. Iš V. V. paaiškinimų, aptartų šio procesinio sprendimo 24 pastraipoje, yra akivaizdu, kad ji du kartus nurodė, jog A. V. prieš ją panaudojo fizinį smurtą, t. y. tą pačią dieną prieš ją du kartus fizinis smurtas buvo naudojamas bute, o vienas fizinio smurto atvejis vyko lauke prie namo. Tuo pačiu teigtina, kad nukentėjusiosios 2022 m. rugpjūčio 7 d. ir 2022 m. rugpjūčio 8 d. nurodytos aplinkybės apie 2022 m. rugpjūčio 7 d. įvykius skiriasi. Nukentėjusioji skirtingai nurodė įvykių eiliškumą, laiką bei nuteistojo veiksmus. Ji 2022 m. rugpjūčio 7 d. aiškino, kad pirmasis smurtavimo atvejis įvyko bute apie 08.00 val., antrasis smurtavimo atvejis vyko lauke prie namo apie 09.00 val., trečiasis smurtavimo atvejis vyko vėl bute (laiko nenurodė). Apklausiama 2022 m. rugpjūčio 8 d. nukentėjusioji jau teigė, kad pirmasis smurtavimo atvejis vyko bute apie 08.00 val., antrasis smurtavimo atvejis vyko bute apie 15.00 val., o trečią kartą prieš ją buvo smurtaujama lauke apie 16.30 val. Pastebėtina ir tai, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d. nukentėjusioji teigė, kad tarp jos ir A. V., vartojant alkoholį, apie 08.00 val. kilo žodinis konfliktas, tuomet prieš ją buvo panaudotas fizinis smurtas, tačiau, apklausiama kitą dieną, ji jau teigė, kad fizinis smurtas prieš ją buvo panaudotas netikėtai ir be jokios priežasties. Nukentėjusioji, nurodydama įvykių aplinkybes 2022 m. rugpjūčio 7 d., teigė, kad pirmojo smurto panaudojimo atveju jai buvo suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas, tačiau, apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnės, nukentėjusioji jau teigė, kad smūgiai buvo suduoti į rankų, kuriomis ji dengėsi veidą, sritis, taip pat A. V. buvo stipriai suėmęs ją už žasto. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptarti nukentėjusiosios paaiškinimų, kuriais, kaip jau minėta, yra grindžiamas kaltinimas A. V., skirtumai menkina jų patikimumą. Tuo pačiu teigtina, kad nukentėjusiosios nurodytomis aplinkybėmis galima vadovautis tik tiek, kiek jas patvirtina kiti baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys.

26. Kaip jau buvo minėta, pati V. V., apklausiama pirmosios instancijos teisme, didžiosios dalies anksčiau nurodytų aplinkybių nebepatvirtino. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji teigė, kad blogai atsimena 2022 m. rugpjūčio 7 d. įvykius, tačiau atsimena, kad pykosi bei mušėsi su A. V.. Muštynės kilo ir iš jos pusės. Tą dieną apie 08.00 val. buvo pasistumdymas, ji ir nuteistasis mosikavosi rankomis, stipraus fizinio smurto nebuvo. A. V. buvo suėmęs ją už žasto, nuo suėmimo liko kraujosruva, tačiau jai neskaudėjo. Nukentėjusioji taip pat nurodė, kad apie 15.00 val. jai smūgiai kojomis ar rankomis nebuvo suduoti, ji buvo stumiama rankomis, tai nebuvo mušimas. Apklausiama ikiteisminio tyrimo pareigūnės, 2022 m. rugpjūčio 8 d. ji buvo neblaivi. Apie 16.30 val. A. V. buvo suėmęs ją už plaukų, tačiau plaukų neišrovė, skausmo nesukėlė, tempė nestipriai. Už plaukų jai buvo suimta bute. Dėl A. V. veiksmų ji buvo nukritusi į gėlyną, truputį galva atsitrenkė į vazonus, tačiau tai vyko ne kaltinime nurodytą dieną. Nukentėjusioji teigė, kad ji su nuteistuoju vartojo alkoholį du mėnesius kiekvieną dieną ir pastoviai buvo pasistumdymai, barniai. Asfaltu jos niekas nevilko. Ikiteisminio tyrimo metu pyko ant A. V., buvo neblaivi ir galėjo pripasakoti. Dieną prieš įvykį važinėjo su draugais motoroleriu, buvo nukritę, dėl šios priežasties galėjo atsirasti sužalojimai. Policiją įvykio dieną kvietė, nes norėjo apraminti nuteistąjį, kad šis nerėkautų. A. V. langą išdaužė po antrojo konflikto (t. 4, b. l. 14-16). Taigi V. V. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, leidžia daryti išvadas, kad ji su A. V. 2022 m. rugpjūčio 7 d. konfliktavo, konfliktų metu tarp jų vyko fiziniais kontaktai (susistumdymai), kurių iniciatore galėjo būti ir pati nukentėjusioji, jai smūgiai rankomis ar kojomis nebuvo suduoti, dėl A. V. veiksmų ji fizinio skausmo nejuto. Nukentėjusioji paneigė, kad ji buvo tempiama asfaltu, į gėlyną ji buvo įstumta ne 2022 m. rugpjūčio 7 d., A. V., kai jie buvo bute, buvo suėmęs ją už plaukų, tačiau ji skausmo nejuto. V. V. patvirtino, kad A. V. ją buvo suėmęs už žasto, todėl jai ant rankos atsirado kraujosruva, tačiau dėl tokių nuteistojo veiksmų ji skausmo nepatyrė, kraujosruvos atsiradimą nulėmė jos fiziologinės savybės. Apeliacinės instancijos teismas čia pastebi, kad ir be specialių žinių yra žinoma, jog kraujosruvos atsiradimą lemia ne tik fizinio poveikio stiprumas, bet ir odos storis, kraujagyslių trapumas. Taigi nekyla abejonių, kad kraujosruva gali atsirasti darant fizinį poveikį kito žmogaus kūnui, tačiau tokiais veiksmais nesukeliant fizinio skausmo. Kita vertus, net ir tuo atveju, jeigu būtų neginčytinai nustatyta, kad A. V. suėmė nukentėjusiajai už žasto, vis tiek šiuo atveju, nukentėjusiajai tvirtinant, jog ji skausmo nepajuto (skausmo pojūtis ir vertinimas yra individualus bei subjektyvus), nebūtų pakankamo pagrindo tvirtinti, jog A. V. veiksmais buvo sukeltos BK 140 straipsnyje numatytos pasekmės, t. y. nukentėjusiosios patirtas jausmas turėtų būti vertintinas kaip skausmas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę.

27. Prokurorė mano, kad V. V. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina ir parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme, paneigia liudytojos E. J. parodymai. Su tokia pozicija nėra pagrindo sutikti, nes liudytoja E. J., kuri apklausė nukentėjusiąją ikiteisminio tyrimo metu, nurodė tik aplinkybes, kaip buvo apklausta nukentėjusioji, kokius parodymus ji davė (pažymėtina, kad apklausos metu nurodytos aplinkybės ir taip buvo užfiksuotos apklausos protokole), todėl liudytojos perpasakojimas, ką jai nurodė nukentėjusioji, niekaip nedidina nukentėjusiosios parodymų patikimumo, savaime nepaneigia jos parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme. Čia pažymėtina, kad V. V. pirmosios instancijos teisme ir neneigė, jog ji davė tokius parodymus, kokie yra užfiksuoti jos apklausos protokole, tačiau paaiškino, kad ji tuo metu pyko ant A. V., todėl galėjo „net gi pripasakoti“. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad liudytojos E. J. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiosios galimybės duoti parodymus liudytojai nesukėlė abejonių, t. y. ji alkoholio kvapo nuo nukentėjusiosios nejuto, apklausiama nukentėjusioji elgėsi adekvačiai. Vis tik faktas, kad liudytojai nekilo abejonių dėl galimybės apklausti nukentėjusiąją, savaime nepatvirtina, jog nukentėjusiosios parodymai atitinka tikrąsias įvykių aplinkybes.

28. Iš liudytojo J. R. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis kartu su nuteistuoju ir nukentėjusiąja 2022 m. rugpjūčio 7 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl įvykio dieną suvartoto didelio alkoholio kiekio jis blogai prisimena įvykio aplinkybes. Liudytojas prisiminė, kad tą dieną A. V. su V. V. konfliktavo dėl pinigų. Jie vis eidavo į lauką rūkyti. Kas įvyko lauke, jis nežino, nes nematė. Kažkuriuo metu V. V. parbėgo į butą, užrakino duris ir neįleido A. V.. A. V. išdaužė lango stiklą. Dėl suvartoto alkoholio kiekio liudytojas negalėjo nurodyti, ar A. V. smurtavo prieš nukentėjusiąją. Jis 2022 m. rugpjūčio 8 d. ant V. V. abiejų rankų matė kraujosruvas ir nubrozdinimus, ant abiejų kojų buvo kraujosruvos, ant veido sužalojimų nematė. Taip pat V. V. jam pasakojo, kad A. V. ją muša. Liudytojas teigė, kad pavartojęs alkoholio A. V. tampa labai agresyvus, nekontroliuoja savo pykčio, todėl mano, jog jis ir padarė nukentėjusiajai sužalojimus (t. 2, b. l. 179-182). Čia pažymėtina, kad liudytojas pirmosios instancijos teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, bei nurodė, kad jis neatsimena, ar anksčiau ant V. V. kūno buvo sužalojimai (t. 4, b. l. 62). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptarti liudytojo parodymai patvirtina, jog A. V. ir V. V. 2022 m. rugpjūčio 7 d. konfliktavo tarpusavyje dėl pinigų. Vis tik šis liudytojo parodymai nepatvirtina smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimo 2022 m. rugpjūčio 7 d. fakto ar faktų. Prokurorė apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad liudytojas teigė, jog jis 2022 m. rugpjūčio 8 d. matė sužalojimus ant nukentėjusiosios kūno. Vis tik prokurorė visiškai ignoruoja liudytojo teiginį, išsakytą pirmosios instancijos teisme, apie tai, kad jis neatsimena, ar anksčiau ant V. V. kūno buvo sužalojimai. Taigi J. R. parodymai neleidžia daryti išvados, kad sužalojimai, kuriuos jis matė ant nukentėjusiosios kūno 2022 m. rugpjūčio 8 d., iš tikrųjų buvo padaryti 2022 m. rugpjūčio 7 d. Prokurorė nepagrįstai apeliaciniame skunde nurodo, kad J. R. ikiteisminio tyrimo metu teigė, jog V. V. jam sakė, kad A. V. ją mušė 2022 m. rugpjūčio 7 d. Liudytojo apklausos protokole yra užfiksuota, kad liudytojas nurodė, jog „...V. man pasisakė, kad A. ją muša, bet nedetalizavo.“. Toks teiginys leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis anksčiau yra naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, tačiau neleidžia teigti, jog liudytojui buvo nurodytas konkretus smurto panaudojimo atvejis ar atvejai. Taip pat konstatuotina, kad liudytojo subjektyvi nuomonė, jog A. V. padarė sužalojimus nukentėjusiajai, nes jis pavartojęs alkoholio būna agresyvus, niekaip nepagrindžia smurto prieš nukentėjusiąją 2022 m. rugpjūčio 7 d. panaudojimo fakto. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad J. R. parodymai nepatvirtina nukentėjusiosios teiginių apie tai, jog liudytojas gynė nukentėjusiąją nuo nuteistojo, liudytojas ir nukentėjusioji dėl netinkamo nuteistojo elgesio po pirmojo konflikto išvijo šį iš buto.

Žemesnės instancijos teismas

29. Iš I. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jos dukra su A. V. ir J. R. gyveno jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Liudytoja teigė, kad ji 2022 m. rugpjūčio 6 d., būdama savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), išgirdo muštynių garsus iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena jos dukra. Kiek žino, dukra tą dieną kartu su A. V. vartojo alkoholinius gėrimus. Vienu metu, kai A. V. ir V. V. buvo išėję į lauką prie laiptinės parūkyti, jie pradėjo tarpusavyje konfliktuoti, A. V. pastūmė V. V. į gėlių krūmą, todėl ši nukrito ant žemės. A. V. suėmė gulinčiai V. V. viena ranka už plaukų, o kita ranka už kaklo. Tarp jų įvyko apsistumdymas, jie vienas kitam sudavė keletą kartų, kaip buvo suduoti smūgiai liudytoja nematė, tačiau girdėjosi smūgiai ir konflikto garsai. Vėliau A. V. paleido V. V. ir jie abu grįžo į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Liudytoja tą vakarą kelis kartus girdėjo muštynių garsus, nes butai yra šalia, o langai buvo atidaryti. I. V. negalėjo nurodyti, ar tą vakarą dukra buvo pas ją atėjusi, tačiau galimai kitą dieną ji pasakojo apie tai, kas vyko tarp jos ir A. V.. V. V. sakė, kad A. V. prieš ją nuolat smurtauja, sakė, kad ant jos kūno yra daug kraujosruvų. V. V. nedetalizavo, kaip prieš ją buvo smurtaujama. Liudytoja taip pat nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 09.45 val. ji vėl išgirdo muštynių garsus sklindančius iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ji išgirdo, kad V. V. iš buto veja A. V.. A. V., išėjęs į lauką, rėkė, akmeniu išdaužė buto lango stiklą. Apie 14.00 val. A. V. grįžo į įvykio vietą, susitaikė su V. V.. Liudytoja iškvietė policiją, kuri sulaikė A. V., tačiau, kadangi dėl išdaužto lango stiklo žala buvo 100 Eur, nuteistasis buvo paleistas. Apie 18.00 val. tarp A. V. ir V. V. vėl prasidėjo konfliktas. Ji nežino, ar A. V. smurtavo prieš V. V.. A. V. trikdė viešąją tvarką, buvo agresyvus ir konfliktavo su dukra, todėl ji pamačiusi, kaip A. V. ėjo parduotuvės link, vėl iškvietė policijos pareigūnus. Ji nematė, ar A. V. vilko V. V. asfaltu, matė, kad jis pastūmė nukentėjusiąją į gėlių krūmą, suėmė jai už plaukų bei už kaklo. Galbūt tuo metu, kai nuteistasis buvo suėmęs nukentėjusiąją, ir galėjo ją patempti ir taip sužaloti. Būdama namuose dažnai girdėdavo konfliktų ir muštynių garsus, sklindančius iš jos dukros gyvenamojo buto (t. 2, b. l. 168-170). Pirmosios instancijos teisme liudytoja I. V. parodė, kad jai priklausančiame bute gyveno V. V. ir A. V.. Jų santykiai buvo blogi, jie girtavo, mušėsi. Kol A. V. turėdavo pinigų, dukra jį priimdavo gyventi bute, kai neturėdavo – vydavo. Dieną, kai buvo išdaužtas lango stiklas, nukentėjusioji ir nuteistasis šaukė vienas ant kito. Liudytoja matė, kad kai A. V. ir V. V. buvo lauke, nuteistasis suėmė nukentėjusiajai už gerklės ir jie abu nukrito į gėlyną. Po to V. V. pabėgo namo, o nuteistasis išdaužė langą, tuomet liudytoja iškvietė policiją. Nuteistasis ir nukentėjusioji mušėsi, jų toks gyvenimas. Taip pat liudytoja matė, kad nukentėjusioji buvo tampoma už plaukų. Kaip tampė, gerai neatsimena dėl praėjusio laiko tarpo. Dukrą tuo metu matydavo beveik kiekvieną dieną, ant jos kūno kraujosruvų nematė. A. V. buto lango stiklą išdaužė 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 10.00-11.00 val. Buvo iškviesta policija, kuri sulaikė nuteistąjį, vėliau paleido. Kai A. V. sugrįžo į įvykio vietą, vėl pradėjo keiktis, parduotuvėje, esančioje prie namo, nusipirko didelį butelį brendžio, liudytoja pagalvojo, kad vėl daužys, todėl iškvietė policiją. Į gėlyną nukentėjusioji su nuteistuoju įkrito tikriausiai tą dieną, kai buvo išdaužtas langas. Jos dukra, kai neblaivi, būna agresyvi, su visais kaimynais yra susipykus. Dukra galėjo ir pati, būdama neblaivi, nukristi. Kai V. V. yra neblaivi, ji būna agresyvi, gali save sužaloti. Ji buvo sau į pilvą įsmeigusi peilį, rankas pjaustėsi, kelis kartus grasino pasikarti. Dukra nesiskundė, kad jai buvo suduotas smūgis į sužalotą pilvo vietą (t. 4, b. l. 62-63). Iš aptartų liudytojos I. V. parodymų matyti, kad ji patvirtino aplinkybę, jog A. V. pastūmė nukentėjusiąją į gėlyną ir buvo suėmęs jai už plaukų. Vis tik šios liudytojos parodymai apie tai, kada šis įvykis vyko, keitėsi, t. y. ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teigė, kad nuteistasis nukentėjusiąją už plaukų buvo suėmęs 2022 m. rugpjūčio 6 d., ji nematė, jog A. V. būtų smurtavęs prieš nukentėjusiąją 2022 m. rugpjūčio 7 d., ji girdėjo konfliktų garsus, o pirmosios instancijos teisme jau aiškino, kad šis įvykis vyko 2022 m. rugpjūčio 7 d. iki 10.00-11.00 val., prieš tai, kai buvo išdaužtas lango stiklas. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš nukentėjusiosios V. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, jog jai už plaukų buvo suimta ir į gėlyną ji buvo įstumta 2022 m. rugpjūčio 7 d. apie 16.30 val., o pirmosios instancijos teisme ji teigė, kad A. V. už plaukų ją apskritai buvo suėmęs ne lauke prie laiptinės, o tuo metu, kai jie buvo laiptinėje. Įvertinus visa, kas buvo aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad faktas, jog nukentėjusiajai buvo suimta už plaukų abejonių nekelia, tačiau šiuo atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad šis faktas vyko kaltinime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje. Kitų veiksmų prieš V. V., kurie galėtų užtraukti baudžiamąją atsakomybę, liudytoja I. V. nenurodė.

30. Teigtina, kad liudytojų J. R. ir I. V. leidžia daryti išvadą, jog tarp A. V. ir V. V. nuolat kildavo konfliktai, tokie konfliktai kilo ir 2022 m. rugpjūčio 7 d. Vis tik nei šių liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nei jų parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, nepatvirtina nukentėjusiosios V. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, neleidžia nustatyti, kas, kada ir kokius veiksmus šių konfliktų metu padarė. Čia apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš byloje užfiksuotų duomenų yra matyti, jog konfliktai tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios vyko bute, esančiame (duomenys neskelbtini), o ne kaip nurodoma kaltinime bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

31. A. V., kreipdamasis į pirmosios instancijos teismą paskutiniu žodžiu, iš tikrųjų nurodė, kad tuo atveju, jeigu jis būtų kaltinamas V. V. padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje arba 2 dalyje, prisipažintų kaltę. Vis tik tokia nuteistojo pozicija yra vertintina tik kaip jo pasvarstymas apie susidariusią situaciją, apie hipotetinę galimybę palengvinti savo teisinę padėtį sutinkant su jo vertinimu nepagrįstu kaltinimu. Be to, išsakęs aptariamą poziciją, nuteistasis nurodė ir tai, kad jis nesutinka su tuo, jog visą dieną smurtavo prieš nukentėjusiąją (t. 4, b. l. 68). Pažymėtina, kad smurtinių veiksmų prieš V. V. nuteistasis iš esmės nepripažino viso proceso metu.

32. Prokurorė teisingai nurodo, kad A. V. pirmosios instancijos teisme teigė, jog jis V. V. laiptinėje galėjo suduoti vieną smūgį (t. 4, b. l. 9). Vis tik nuteistasis tą patį galimai atliktą veiksmą apibūdino ne tik kaip smūgį, bet ir kaip nukentėjusiosios pastūmimą. Kita vertus, A. V. jokių smurtinių veiksmų padarymas namo, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinėje apskritai nėra inkriminuojamas. Be to, smurto panaudojimo laiptinėje fakto nenurodė joks kitas baudžiamojo proceso metu apklaustas asmuo. Ikiteisminio tyrimo metu A. V. neneigė, kad, kilus konfliktui dėl alkoholio ir pinigų, jis galėjo smurtauti prieš nukentėjusiąją, tačiau jokių konkretesnių įvykio aplinkybių nenurodė, nes įvykio aplinkybių paprasčiausiai neprisiminė (t. 3, b. l. 44). Taigi tokie nuteistojo parodymai, net juos vertinant su nukentėjusiosios parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, be jokių pagrįstų abejonių nepatvirtina nusikaltimo padarymo fakto.

Žemesnės instancijos teismas

33. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad A. V., nukentėjusiosios V. V., liudytojų J. R. ir I. V. parodymai leidžia teigti, jog tarp nukentėjusiosios ir A. V. 2022 m. rugpjūčio 7 d. kilo konfliktai. Vis tik iš šių parodymų nėra galimybės nustatyti tikslios įvykių sekos bei atkurti esminių šių įvykių aplinkybių, nes paminėtų asmenų parodymai yra arba neinformatyvūs, arba nenuoseklūs, arba prieštaringi, neatitinkantys kitų baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, kad nuteistasis ir nukentėjusioji ilgą laiką (apie du mėnesius) pastoviai kartu girtavo ir nuolat konfliktavo, mušėsi. Taigi šiuo atveju neatmestina ir reali tikimybė, kad nuteistasis ir nukentėjusioji klysta dėl to, kokie ir kada įvykiai vyko, kas ir kokius veiksmus konkrečiu metu padarė.

34. Iš baudžiamojoje byloje esančioje fotolentelėje užfiksuotų nuotraukų matyti, kad ant nukentėjusiosios kūno 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo nemažai kraujosruvų bei odos nubrozdinimų (t. 25, b. l. 157-163). Šis faktas galėtų būti vertinamas kaip aplinkybė, patvirtinanti tai, kad A. V. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją ir sukėlė šiai fizinį skausmą. Vis tik baudžiamojoje byloje užfiksuoti duomenys, kaip jau buvo minėta, neleidžia daryti išvados, kad fizinis smurtas iš tikrųjų buvo naudojamas 2022 m. rugpjūčio 7 d. kaltinime nurodytomis aplinkybės, o ne anksčiau, esant kitoms aplinkybėms. Be to, tiek A. V., tiek nukentėjusioji V. V. nurodė, kad nukentėjusioji 2022 m. rugpjūčio 6 d. su draugais važinėjo motoroleriu, nuo kurio buvo nukritusi ir galėjo susižaloti (t. 3, b. l. 45, t. 4., b. l. 10, 14). Toks nuteistojo ir nukentėjusiosios teiginys niekaip nėra paneigtas. Aplinkybė, kad liudytojai I. V. nebuvo žinoma, ar jos dukra anksčiau važinėjosi motoroleriu, niekaip nepaneigia nuteistojo bei nukentėjusiosios teiginių, ypač įvertinus tai, jog liudytojos ir nukentėjusiosios santykiai akivaizdžiai nėra geri, liudytoja nėra patenkinta savo dukros elgesiu, jos mažai bendrauja. Be to, įvertintina tai, kad liudytoja I. V. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog jos dukra yra konfliktiška, kai neblaivi, yra agresyvi, gali pati save žaloti ir yra žalojusis, ji galėjo ir pati nukristi.

35. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta anksčiau, teigtina, kad baudžiamojoje byloje surinktų duomenų nepakanka tam, jog būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad A. V., panaudojo fizinį smurtą prieš V. V. ir sukėlė jai fizinį skausmą. Pažymėtina, kad asmens kaltumas, padarius nusikaltimą, negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Šioje byloje surinkti duomenys leidžia manyti, kad A. V. smurtavo prieš nukentėjusiąją, tačiau be jokių abejonių nepatvirtina jam suformuluotų kaltinimų. Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumas, įvertinus tai, kad ji pati teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog galėjo išgalvoti įvykio aplinkybes, kelia pagrįstų abejonių. Šių abejonių pašalinimui, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, baudžiamojo proceso metu buvo išnaudotos visos galimybės, todėl jos aiškintinos A. V. naudai. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino A. V., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

36. Prokurorė apeliaciniame skunde prašė kvalifikuoti A. V. kaltinime nurodytus veiksmus pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad baudžiamojoje byloje nebuvo nustatyta, jog A. V. panaudojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą, dėl kurio ji patyrė fizinį skausmą, vertinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnyje, kvalifikuojančių požymių egzistavimo nebėra tikslinga, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisakys.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

37. Šioje baudžiamojoje byloje yra neginčytinai nustatyta, kad A. V. 2022 m. gegužės 2 d., būdamas name, esančiame (duomenys neskelbtini), ištraukė E. V. priklausantį televizorių, kuris buvo pritvirtintas prie sienos, šį televizorių išnešė į lauką ir pastatė prie sienos. Nurodytus faktus patvirtina paties A. V. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 11, t. 1, b. l. 164), nukentėjusiosios E. V. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b. l. 12-14, t. 1, b. l. 129-131, 133-136), nukentėjusiosios protokole-pareiškime užfiksuoti duomenys (t. 1, b. l. 103) bei liudytojos V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 173-176).

38. Nukentėjusiosios E. V. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, jos protokole-pareiškime, daiktų ir įvykio vietos apžiūros protokole (t. 1, b. l. 111-117) užfiksuoti duomenys patvirtina, kad televizorius, kurį A. V. išnešė iš namo ir pastatė lauke prie sienos, po anksčiau aptartų nuteistojo veiksmų buvo sugadintas, t. y. sugadintas monitoriaus lęšis ir televizorius nebegalėjo būti naudojamas pagal paskirtį. Duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad televizorius buvo sugadintas dėl kitų priežasčių, baudžiamojoje byloje nėra. Be to, pats A. V. pripažino, kad televizorius buvo sugadintas dėl jo veiksmų.

39. Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį atsako ir tas, kas sugadino svetimą turtą. Šis nusikaltimas padaromas tik tyčia, kuri gali būti tiek tiesioginė, tiek netiesioginė. Taigi atsakomybė pagal BK 187 straipsnį kyla tais atvejais, kai kaltininkas suvokia, kad neteisėtai gadina svetimą turtą, numato, jog dėl to turtas iš dalies neteks savo vertės ir vartojamųjų savybių, ir šių padarinių nori (tiesioginė tyčia) arba kad ir šių padarinių nenori, bet sąmoningai leidžia jiems kilti (netiesioginė tyčia). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. V. su svetimu daiktu elgėsi itin grubiai, t. y. panaudodamas fizinę jėgą ištraukė televizorių iš tos vietos, kurioje jis buvo pritvirtintas, išnešė jį į lauką ir pastatė ant nelygaus paviršiaus, todėl nuteistasis turėjo suprasti ir suprato, jog televizorius gali būti sugadintas ir tokių pasekmių siekė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, susijusi su nuteistojo kaltės forma, yra nepagrįsta. Vien faktas, kad dėl nuteistojo veiksmų buvo sugadintas svetimas turtas, savaime neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis veikė tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Šiuo atveju, nustačius televizoriaus sugadinimo faktą, iš esmės buvo preziumuojama, kad A. V. turėjo suprasti ir suprato, jog jo veiksmai nulems televizoriaus sugadinimą bei tokių pasekmių norėjo.

40. Iš nukentėjusiosios E. V. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad A. V. 2022 m. gegužės 2 d. išnešė jai priklausantį televizorių į lauką ir pastatė jį ant žemės. Nukentėjusioji pradėjo reikšti nuteistajam pretenzijas dėl jo veiksmų, o šis pasakė, kad televizorių pasiims arba sudaužys. Kaip buvo nuimtas televizorius, kuris kabėjo miegamajame ant sienos, nukentėjusioji nematė, nes tuo metu buvo lauke. Taip pat ji nematė, kaip televizorius buvo pastatytas lauke ant žemės. Nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme taip pat paaiškino, kad faktas, jog televizorius yra sudaužytas, matosi tik įjungus televizorių. Aplinkybę, kad televizorius yra sugadintas, ji pastebėjo tik tuomet, kai įjungė televizorių (t. 4, b. l. 12-14). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad A. V. išnešė jai priklausantį televizorių, kuris prieš tai buvo pakabintas ir pritvirtintas kambaryje prie sienos, į lauką ir pastatė jį prie sienos. Ant televizoriaus nesimatė jokių apgadinimų. Nukentėjusioji paklausė, kodėl nuteistasis ima jos televizorių. Šis atsakė, kad išsineša sau priklausantį televizorių, jeigu ji prieštarauja, tai sudaužys televizorių ir tuomet jis tikrai priklausys jam (t. 1, b. l. 129-131). Iš E. V. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, taip pat matyti, kad A. V. iš namų į lauką išnešė jai priklausantį televizorių. Televizorius vizualiai neatrodė sudaužytas, tačiau, kai jis vėliau buvo įjungtas, paaiškėjo, jog jis yra sugadintas. Nuteistasis tvirtino, kad jis išsineša savo televizorių. Nukentėjusiajai pasakius, kad tai jos televizorius, nuteistasis pagrasino sudaužyti šį televizorių. Šis pokalbis vyko tuo metu, kai nuteistasis jau buvo pastatęs televizorių lauke ir ėjo atgal į namus. Nukentėjusiosios nuomone, iš pradžių net pats nuteistasis nepastebėjo, kad sudaužė televizorių. Televizorius galimai buvo sugadintas tuo metu, kai buvo pastatytas lauke ant akmenukų (t. 1, b. l. 133-136). Iš liudytojos V. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad A. V. iš namų į lauką išnešė televizorių, kai jis pamatė, jog E. V. kviečia policiją, pastatė televizorių prie pastato kampo ir pabėgo. Liudytoja su nukentėjusiąja priėjo prie televizoriaus ir pamatė, kad jis yra sugadintas, t. y. matėsi įskeltas kampas. Įnešus televizorių į namus, jo įjungti nebepavyko, nes jis buvo sugadintas. Liudytojos vertinimu, A. V. norėjo tik pasiimti televizorių, o ne jį sugadinti. Televizorius galimai buvo sugadintas tuo metu, kai buvo pastatytas lauke (t. 2, b. l. 173-176).

41. Aptarti nukentėjusiosios bei liudytojos parodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad A. V. iš tikrųjų iš nukentėjusiosios gyvenamosios vietos ketino išsinešti televizorių ir pats juo naudotis, o tai reiškia, jog jis neturėjo ketinimų sugadinti svetimo turto. Čia pastebėtina, kad aptarti nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai paneigia nuteistojo versiją, jog jis televizorių išnešė į lauką, nes ketino imtis veiksmų, kad šį televizorių būtų galima stabiliau pritvirtinti prie sienos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nei nukentėjusioji, nei liudytoja nenurodė jokių A. V. veiksmų, kurie leistų daryti išvadą, jog nuteistasis savo veiksmais siekė sugadinti televizorių arba, nenorėdamas sugadinti televizoriaus, numatė, kad dėl daromų veiksmų televizorius gali būti sugadintas ir sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Priešingai, kaip jau minėta, nukentėjusiosios bei liudytojos parodymai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis norėjo išsinešti televizorių ir jį naudoti pagal paskirtį. Manytina, kad tuo atveju, jeigu nuteistasis norėjo sugadinti televizorių, jam nebuvo jokio poreikio jo išnešti į lauką. Faktą, kad nuteistasis nesuprato, jog dėl jo veiksmų televizorius buvo sugadintas, kad jis nevertino savo veiksmų kaip keliančių grėsmę svetimam turtui, akivaizdžiai patvirtina E. V. teiginiai, jog po to, kai ji pasakė, kad A. V. išneša jai priklausantį televizorių, nuteistasis pagrasino, kad, jeigu jam nebus leista išsinešti televizoriaus, jis jį sugadins. Toks nuteistojo grasinimas buvo išsakytas po to, kai televizorius jau buvo išneštas į lauką ir pastatytas prie sienos (padaryti visi nuteistajam inkriminuoti veiksmai). Kas rodo, kad nuteistasis iš tikrųjų tuo metu net nesuprato, jog sugadino televizorių. Nekyla abejonių, kad išsakytas grasinimas (pagąsdinimas) neturėtų prasmės tuo atveju, jeigu jis jau būtų įvykdytas. Duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistasis būtų ėmęsis kokių nors veiksmų tam, jog šis grasinimas būtų įgyvendintas, nėra. Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos vertinimu, nuteistasis įvykio metu neturėjo tikslo sugadinti televizoriaus. Tokia nukentėjusiosios ir liudytojos pozicija leidžia daryti išvadą, kad jos nevertino nuteistojo veiksmų, kuriuos tiesiogiai pačios matė, kaip keliančių pavojų televizoriui. Nukentėjusiosios parodymai bei daiktų ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad vizualiai ant televizoriaus apgadinimų nesimato. Faktas, kad televizorius yra sugadintas, matosi tik jį įjungus. Taigi nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, kad nuteistasis, nukabindamas ir (ar) atremdamas televizorių į sieną, elgėsi itin grubiai, kas galėtų rodyti, jog jis šiuo konkrečiu atveju veikė tyčia.

42. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog A. V. veikė tyčia. Šiuo atveju teigtina, kad nuteistasis veikė neatsargiai. BK 188 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už turto sugadinimą ar sunaikinimą dėl neatsargumo, tačiau atsakomybė pagal minėtą normą kyla tik tuo atveju, kai yra padaroma didelė turtinė žala nukentėjusiam asmeniui arba sunaikinamas ar sugadinamas didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės. Akivaizdu, kad, sugadinant televizorių, nebuvo padaryta didelė turtinė žala, šis turtas nėra nei didelę mokslinę, nei istorinę ar kultūrinę reikšmę turinti vertybė. Taigi A. V. pagal BK 187 straipsnio 1 dalį išteisintinas, nes jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

43. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte yra nustatyta, kad baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu, jeigu asmuo yra išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Konstatavus, kad A. V. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nukentėjusiosios E. V. civilinis ieškinys dėl 320,40 Eur turtinės žalos atlyginimo, yra paliekamas nenagrinėtu. Čia pažymėtina, kad nukentėjusioji šiuo atveju turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl A. V. paskirtos bausmės už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą.

44. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžiu A. V. bausmė už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo paskirta laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Paskirta bausmė nelaikytina aiškiai per griežta.

45. Skiriant A. V. bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą buvo atsižvelgta į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei dėl jos padarymo gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. V. vairavo transporto priemonę tamsiu paros metu, gyvenamojoje vietovėje, jam nustatytas apsvaigimas nuo alkoholio daugiau nei keturis kartus viršijo ribą, kai asmuo dar gali valdyti transporto priemonę, kartu su nuteistuoju automobiliu važiavo ir kitas asmuo. Taigi nekyla jokių abejonių, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai akivaizdžiai kėlė realų pavojų kelių eismo saugumui, žmonių gyvybei, sveikatai bei turtui. A. V., sėsdamas už vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, jis veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, kas, teisėjų kolegijos manymu, rodo didelį jo neatsakingumą. Taip pat įvertintina ir tai, kad A. V. yra anksčiau ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, daugiausiai už KET pažeidimus. Čia pažymėtina, kad nuteistasis per penkerius metus net tris kartus yra trauktas teisinėn atsakomybėn už tai, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Paskutinį kartą tokį pažeidimą jis padarė 2022 m. birželio 17 d. (vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,26 promilės girtumas), t. y. trys dienos prieš aptariamo nusikaltimo padarymą. Taigi akivaizdu, kad nuteistasis kelia pavojų sau bei aplinkai, jis nelinkęs keisti savo priešingo teisei elgesio.

46. Šio procesinio sprendimo 45 pastraipoje aptartų aplinkybių visuma leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad A. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą yra skirtina griežčiausia paminėtos normos sankcijoje numatyta bausmė, t. y. laisvės atėmimas. Čia pažymėtina, kad A. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis yra artimas minimaliai šios bausmės ribai, kuri yra nustatyta BK 50 straipsnio 2 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados dėl kitų klausimų bei proceso išlaidų priteisimo iš nuteistojo valstybės naudai.

47. Panaikinus Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nuteistajam paskirtos bausmės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (smurto prieš E. V. atvejis), pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (smurto prieš I. V. atvejis) ir pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bendrintinos iš naujo. Paminėtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis, t. y. prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis. Šiuo atveju, įvertinus bausmių skyrimui reikšmingų aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, visumą, prie bausmės, paskirtos už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (smurto prieš I. V. atvejis), padarymą, pridėtina dalis bausmės, paskirtos už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje (smurto prieš E. V. atvejis), padarymą, t. y. keturi mėnesiai laisvės atėmimo, ir dalis bausmės, paskirtos už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, t. y. trys mėnesiai laisvės atėmimo.

48. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalis, kuria buvo nuspręsta iš A. V. valstybės naudai priteisti 143,60 Eur teismo turėtų pašto išlaidų, yra keistina. Šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nemotyvuotas, nepagrįstas bei prieštaringas.

49. BPK 103 straipsnio 6 punkte yra nustatyta, kad be proceso išlaidų, numatytų BPK 103 straipsnio 1-5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Paprastai patirtos išlaidos išieškomos iš kaltininko, kai tas išlaidas jis pats sąlygoja. Nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje yra nurodyta, kad teismas turėjo 143,60 Eur išlaidų, susijusių su šaukimų siuntimu bei į teismo posėdį atvykusio liudytojo kelionės išlaidų atlyginimu. Vis tik iš nuteistojo valstybės naudai 143,60 Eur buvo priteista kaip pašto išlaidos. Pirmosios instancijos teismas nenurodė, kaip ir dėl kokių priežasčių susidarė ši suma. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad vienam liudytojui buvo atlygintos jo patirtos išlaidos, susijusios su atvykimu į teisiamąjį posėdį. Tuo pačiu čia pastebėtina, kad šis liudytojas pirmosios instancijos teismą informavo apie jam kylančias problemas, susijusias su atvykimu į teisiamąjį posėdį, tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nesiėmė jokių veiksmų, kad šiam liudytojui, kaip ir daliai kitų proceso dalyvių, būtų sudaryta galimybė sudalyvauti teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu. Taigi įvertinus visa, kas buvo aptarta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra keistinas ir ši nuosprendžio dalis naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo A. V. gynėjo advokato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. vasario 8 d. nuosprendžio dalį, kuria A. V. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir A. V. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. V. laisvės atėmimo bausmes, paskirtas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje (smurto prieš I. V. atvejis), BK 140 straipsnio 2 dalyje (smurto prieš E. V. atvejis) ir BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir vienam mėnesiui.

Nukentėjusiosios E. V. civilinį ieškinį dėl 320,40 Eur turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtu.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš A. V. į valstybės biudžetą buvo priteista 143,60 Eur teismo turėtų pašto išlaidų.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Julita Dabulskytė-RaizgienėRasa PaužaitėUgnius Trumpulis