Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, 9 klasių išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), teismo neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. 2008 m. rugpjūčio 26 d. apie 17 val. 30 min. savo namuose, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, laikydama peilį rankoje, siekdama išsivaduoti iš sugyventinio - nukentėjusiojo E. B. sukosi ir dėl neatsargumo (netyčia) peiliu įdūrė nukentėjusiajam E. B. į kairę pilvo sritį, kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Apklausta teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji A. Z. kaltę dėl sugyventinio E. B. sunkaus sužalojimo pripažino, parodė, kad 2008 m. rugpjūčio 26 d. bute girtavo ji, sugyventinis E. B. , J. G. . Nurodė, kad virtuvėje pjaustė mėsą, netikėtai prie jos priėjo sugyventinis. Kadangi buvo įjungtas televizorius, ji negirdėjo sugyventinio žingsnių. Sugyventinis stovėdamas už nugaros paėmė ją už plaukų, ją nusmelkė skausmas, norėdama išsivaduoti iš skausmo, laikydama peilį atsisuko į sugyventinio pusę ir peiliu pataikė į sugyventinio pilvą. Gailisi dėl tokio savo poelgio. Nurodė, kad sunkiai sužaloti nenorėjo, norėjo, kad nebūtų tampoma už plaukų. Nurodė, kad sužeidus sugyventinį tvarstė jo žaizdą, kvietė medicininę pagalbą.

Nukentėjusysis E. B. parodė, kad dėl girtumo įvykio aplinkybių nepamena. Pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Ekspertas Henrikas Daujotas patvirtino, kad pagal nurodytas kaltinamosios A. Z. aplinkybes kaltinamoji galėjo padaryti nukentėjusiajam sužalojimus.

Liudytoja J. G. patvirtino, kad 2008 m. rugpjūčio 26 d. kartu su kaltinamąja A. Z. , jos sugyventiniu E. B. gėrė alkoholinius gėrimus. Ji apgirto ir atsigulė į lovą, E. B. buvo tame kambaryje, o A. Z. – virtuvėje, matė kaip E. B. ėjo į virtuvę. Girdėjo triukšmą virtuvėje. Nurodė, kad E. B. tekėjo kraujas. Patvirtino, kad kartu su A. Z. tvarstė E. B. žaizdą, kvietė greitąją pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Be paminėtų įrodymų kaltinamosios A. Z. nusikalstamos veikos dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo neatsargiai įrodyta ir kitais įrodymais.

Įvykio vietos apžiūros 2008-08-26 protokole užfiksuota, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvėje rastas peilis (b. 1. 11–30).

Išimto peilio apžiūros 2008-09-02 protokolas rodo, kad peilis kaip daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti (b. l. 31–33).

Parodymų patikrinimo vietoje 2008-08-27 protokolas liudija, kad A. Z. patvirtino savo parodymus ir parodė, kokiomis aplinkybėmis kilo konfliktas ir kokiu būdu panaudojo peilį sugyventiniui nukentėjusiajam E. B. (b. l. 78–83).

Pateiktoje specialisto išvadoje Nr. G-1768\08\(04) nustatyta, kad E. B. padaryti sužalojimai: kiauryminė durtinė-pjautinė kairės pilvo pusės žaizda su plonųjų žarnų ir žarnų pasaito sužalojimais bei kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl vieno trauminio poveikio, aštriu durtiniai pjaunančiu įrankiu, juo galėjo būti tyrimui pateiktas peilis (b. l. 40).

Įrodymų analizė, vertinimas, nusikalstamų veikų teisinė kvalifikacija.

Teismas laiko, kad surinktų, teisminio nagrinėjimo patikrintų įrodymų visuma patvirtina kaltinamosios A. Z. kaltę įvykdžius šį nusikaltimą. Netikėti A. Z. parodymais apie nusikaltimo įvykdymo aplinkybes nėra pagrindo. Teismas neturi realaus pagrindo abejoti šiais jos parodymais. Byloje nėra kitų įrodymų, paneigiančių ar kitaip prieštaraujančių kaltinamosios A. Z. parodymams. Liudytoja J. G. parodė, kad girdėjo triukšmą, matė kraujuojantį nukentėjusįjį E. B., kad kitų asmenų nebuvo. Teismo medicinos ekspertizės išvada, eksperto apklausa teisme patvirtina, kad nukentėjusiajam E. B. kaltinamoji peiliu galėjo padaryti kūno sužalojimus. Kaltinamosios A. Z. kaltę paneigiančių įrodymų ikiteisminio tyrimo institucija nepateikė, teismas teisminio nagrinėjimo metu nenustatė.

Teismas laiko, kad kaltinamoji A. Z. nukentėjusiajam E. B. laikydama peilį rankoje, siekdama išsivaduoti iš E. B. sukosi ir netyčia peiliu įdūrė nukentėjusiajam į kairę pilvo sritį, nors ir nenorėjo bei nenumatė, kad šia savo veika gali sužaloti kitą asmenį, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti, t. y. jos veika laikytina kaip sunkus kūno sužalojimas, padarytas dėl neatsargumo, esant nusikalstamam nerūpestingumui, kadangi pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes (darbinga, subrendusi moteris, turinti didelę gyvenimišką patirtį) galėjo ir turėjo tai numatyti, jei būtų buvusi apdairesnė, rūpestingesnė (BK 16 str. 3 d.). Turėjimas nustatyti pasekmes išplaukia iš pareigos būti atsargiam ir iš bendro gyvenimiško patyrimo. Kaltinamoji turėjo ir galėjo numatyti tai, kad peiliu į pilvą nukentėjusiajam E. B. , gali jį sunkiai sužaloti. Tarp kaltininkės veiksmo – dūrio peiliu ir dėl neatsargumo atsiradusių pasekmių – nukentėjusiojo E. B. sužalojimo – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamosios A. Z. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 str. 1 d. Teismas laiko, kad ikiteisminio tyrimo metu pateiktai kvalifikacijai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 3 p., byloje aiškiai nepakanka patikimų įrodymų, kurie leistų daryti tokią išvadą. Vertinant kaltinamosios A. Z. veiksmus kaip būtinosios ginties situaciją, teismas laiko, kad gynybos ir užpuolimo priemonės neatitiko viena kitos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji A. Z. pavartojo peilį, nesant būtinosios ginties situacijos – nebuvo realaus pavojingo kėsinimosi. Nukentėjusiojo E. B. elgesys kaltinamosios A. Z. atžvilgiu negali būti laikomas pavojingu kėsinimusi, nes neturi nusikalstamos veikos požymių (byloje nėra duomenų, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, kad kaltinamajai A. Z. būtų padaryti kūno sužalojimai). Teismo nuomone, dėl tokio nukentėjusiojo elgesio kaltinamajai nebuvo būtinybės taip gintis. .

Kaltinamosios A. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tokia: prisipažino padarius nusikaltimą veiką ir nuoširdžiai gailisi ( LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Kaltinamosios A. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui ( LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.

Skiriant kaltinamajai A. Z. bausmę atsižvelgiama į tai, kad padarytas apysunkis (BK 11 str. 4 d.) nusikaltimas dėl neatsargumo. A. Z. iš karto prisipažino padarius nusikalstamą veiksmą. Apie įvykio aplinkybes kaltinamoji aiškino nuosekliai, neklaidino ikiteisminio institucijos, teismo ir būtent jos nurodytos aplinkybės buvo pagrindu teismui galutinai nustatant faktines įvykio aplinkybes. Atsižvelgiama į kaltininkės asmenybę – A. Z. teismo neteista, bausta administracine tvarka (b. l. 85–86). BK 61 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 str. 2 d. yra nurodytos konkrečios aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia skirdamas bausmę. Be to, teismas atsižvelgia į nukentėjusiojo E. B. rizikingą elgesį, nes nukentusysis neatsargiai (tempimas kaltinamosios už plaukų) skatino kaltininkę pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Teismas atsižvelgia ir į kiekvieną iš šių aplinkybių atskirai, ir į jų visumą. Įstatymo leidėjas už nusikaltimą, numatytą baudžiamojo kodekso 137 str. 1 d., numatė areštą arba laisvės atėmimo bausmę. Teismas mano, kad kaltinamajai A. Z. už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo skirtina laisvės atėmimo bausmė. Todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl A. Z. taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti, skiriant teismo įpareigojimus, atlyginant gydymosi išlaidas, užsiregistruojant darbo biržoje. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į padaryta nusikaltimą, kaltinamosios asmenybę skirtinas ilgesnis bausmės atidėjimo laikotarpis.

Nukentėjusysis E. B. civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo metu nepareiškė, tokio civilinio ieškinio nepareiškė bylos nagrinėjimo teisme metu.

Byloje pareikštas Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ieškinys dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo 5172, 00 litų (b. l. 41-44 ) sumą valstybinės ligonių kasos naudai tenkintinas, nes pagrįstas, įrodytas (Civ. Kodekso 6.248,6.263 str.). Pareiga atlyginti padarytą žalą atsiranda tais atvejais, jeigu asmuo įpareigotas tokią žalą atlyginti, yra kaltas, t. y. jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, nes kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai turintys šiai nusikalstamai veikai tirti peilis – sunaikintinas (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas nėra taikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299 str., 302–305, 307 str. 308 str. 2 d.

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 137 str. 1 d. už neatsargų sunkų nukentėjusiojo E. B. sveikatos sutrikdymą ir nuteisti laisvės atėmimu (2) dvejiems metams ir (6) šešiems mėnesiams..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 4 p., 7 p. paskirtos bausmės vykdymą atidėti (3) trejiems metams, įpareigojant iki 2009-04-01 užsiregistruoti darbo biržoje, iki 2010 m. liepos 1 d. atlyginti priteistas gydymosi išlaidas ligonių kasai ir, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo nekeisti gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2008 metų rugpjūčio 26 d. iki 2008 metų rugpjūčio 27 d.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento – asmens tapatybės kortelės – paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Patenkinti Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros pareikštą 5172,00 litų civilinį ieškinį, priteisiant Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiojo E. B. gydymą stacionare iš A. Z. .

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti: 4 kompaktinės plokštelės paliktinos prie šios baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per šį teismą.