Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-05-27 · Civilinė byla Nr. 2A-524-324/2011

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaSprendimas · 2011-05-27Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2012-02-21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-27
Bylos Nr.
2A-524-324/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-19567-2009-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Galina Blaževič, Nijolia Indreikienė
Suinteresuotas asmuo
Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto
Advokatai
Sonata Žukauskienė
Kategorijos
  • 29.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-524-324/2011;Teisminio proceso Nr. 2-05-3-19567-2009-9;
Pirmosios instancijos teismo teisėja Edita Šliumpienė;
Procesinio sprendimo kategorija 29.1; 30.8; 121.21; 128.15.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. gegužės 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Nijolios Indreikienės, sekretoriaujant Neringai Gudašytei ir Jurgai Sadauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, suinteresuoto asmens atstovei J. G. – V., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Energetikas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-76-775/2010 pagal garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Energetikas“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno termofikacijos elektrinė“, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašė nuosavybės teisės įgijimo tikslu nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas nuosavybės teise įgijo ir valdo pastatą (garažą) 5G1p, susidedantį iš boksų 108, 109, 110, 111, 112, 113, esantį (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį.

Nurodė, kad ginčo pastatą pastatė 1975 metais, nuo to laiko jį sąžiningai ir nepertraukiamai valdo. Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą dėl ginčo pastato pripažinimo tinkamu naudotis, tačiau ši institucija prašymo netenkino, motyvuodama tuo, kad nebuvo pateikta statybos techninė ir vykdymo dokumentacija, pasiūlė kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Ginčo pastato statybos teisėtumą patvirtina raudonųjų linijų planai, Kauno m. statybos ir architektūros Kontrolės skyriaus 1973 m. gruodžio 29 d. išduotas leidimas darbų vykdymui, techninė garažų dokumentacija. 2007 m. gegužės 14 d. buvo atlikti ginčo pastato kadastriniai matavimai ir jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2009 m. gegužės 15 d. buvo sudarytas statinio techninio būklės įvertinimo aktas, kuriuo nustatyta, kad pastato techninė būklė atitinka pirmąjį ir ketvirtąjį statinio esminius reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 3 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Konstatavo, jog 2300 m² buvo paimti iš Termofikacinės elektrinės valdomo žemės sklypo ir kooperatyvui „Energetikas“ suteikti su jame jau esančiais ginčo garažų boksų pamatais, o kooperatyvas šiuos boksus 1975 m. pastatė ir nuo to laiko juos valdė bei naudojo, vėliau perdavė valdyti garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai. Padarė išvadą, kad pareiškėjas neturi garažų statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų (statybos leidimo, statinio priėmimo naudoti akto), negali įteisinti statybos įstatymų nustatyta tvarka, todėl kreipėsi į teismą dėl nustatymo fakto, kad įgytų nuosavybės teises į šiuos statinius pagal įgyjamąją senatį, tačiau asmuo teisėtai pastatęs statinį įgyja nuosavybės teisę į statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu, ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas. Sprendė, kad statyboms esant neteisėtoms, nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu pareiškėjas nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Nepagrįsta išvada, kad pareiškėjas neturi garažų statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų (statybos leidimo, projekto, statinio priėmimo naudotis akto). Byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad ginčo objektas yra savavalinė statyba. Pateikti Kauno miesto savivaldybės patvirtintas archyve esantis kooperatyvo „Energetikas“ projektas, Kauno miesto DŽDT Vykdomojo komiteto sprendimai, archyvo pažymos, patvirtinti planai, raudonųjų linijų planas, planuose esantys spaudai dėl teisėtos statybos paneigia teismo išvadą dėl savavališkos statybos.

Netinkamai aiškintas ir taikytas įgyjamosios senaties institutas. Ginčo pastatą pastatė garažų statybos kooperatyvas „Energetikas“, kuris buvo reorganizuotas į garažų statybos ir eksploatavimo bendriją „Energetikas“. Ginčo pastatas nebuvo teisiškai registruotas, jis buvo perduotas pareiškėjui, todėl laikytina, kad pareiškėjas ginčo pastatą įgijo pirminiu nuosavybės teisės įgijimo būdu, nes ginčo pastatą valdo nuo 1997 m. gruodžio 23 d. iki šiol. VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, kad yra atlikti ginčo pastato kadastriniai matavimai ir jam yra suteiktas unikalus numeris. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009, aiškindamas nekilnojamųjų daiktų suformavimo, į kuriuos siekiama nuosavybės teisės pripažinimo pagal įgyjamąją senatį, klausimą pažymėjo, jog nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiūriu gali būti ir teisiškai nesuformuotas iš prigimties nekilnojamasis daiktas. Sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali būti nuosavybės teisės objektas, po to išsiaiškinti, ar tas daiktas gali būti privačios nuosavybės objektas, o kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, ir tai, ar konkretus daiktas atitinka CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto požymius, ar gali būti teisiškai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka. Statinio techninės būklės įvertinimo akte Nr. 3/011:09 konstatuota, kad ginčo pastato techninė būklė atitinka pirmąjį (mechaninis atsparumas ir pastovumas) ir ketvirtąjį (naudojimo sauga) statinio esminius reikalavimus. Šis dokumentas bei pastato kadastriniai duomenys patvirtina aplinkybę, jog ginčo objektas gali būti nuosavybės teisės objektas. Pareiškėjas ginčo pastatą sąžiningai ir nepertraukiamai valdo daugiau nei 10 metų. Įgyjamosios senaties fakto nustatymui yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose numatytos sąlygos.

Prašo panaikinti sprendimą, priimti naują sprendimą ir patenkinti pareiškimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimais į apeliacinį skundą suinteresuoti asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, prašo sprendimo nekeisti.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodo, kad ginčo pastatą pastatė pareiškėjas 1975 m., todėl negali būti taikomas įgyjamosios senaties institutas, nes naujo daikto sukūrimas yra kitas savarankiškas nuosavybės teisių įgijimo būdas.

Kauno miesto savivaldybė nurodo, kad pagal TSRS Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1948 m. rugpjūčio 26 d. įsaką „Dėl piliečių teisės pirkti ir statyti individualius namus gyvenamuosius namus“ ir Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1958 m. liepos 22 d. įsaką „Dėl atsakomybės už savavališką statybą“ statybos teisėtumo faktas galėjo būti patvirtintas šiais dokumentais: patvirtintu individualiu ar tipiniu projektu, vietinio vykdomojo komiteto leidimu, vietinio vykdomojo komiteto sprendimu skirti žemės sklypą statybai, žemės sklypo planais, sutartimi dėl žemės sklypo suteikimo neterminuotai naudotis, valstybinės komisijos aktu dėl pastato priėmimo naudotis, vietinių vykdomųjų komitetų potvarkiais dėl valstybinės komisijos aktų priimti pastatus naudoti patvirtinimo. Dėl to pagrįstai nustatyta, kad pareiškėja neturėjo ginčo pastato statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyrius nurodo, kad teisėtai statinį pastatęs asmuo įgyja nuosavybės teisę į statinį CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu ir tokiu atveju netaikomas įgyjamosios senaties institutas. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, taip pat nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto.

Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nurodo, kad Statybos įstatymo 23, 24 straipsniai, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustato statybų teisėtumą patvirtinančius dokumentus – pastatytas pastatas nustatyta tvarka turi būti pripažintas tinkamu naudoti. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina, kad statybos procesas vyko teisės aktų nustatyta tvarka, t.y. esant statybos projektinei techninei dokumentacijai, statybos leidimui, ir tai, kad statybos vyko nepažeidžiant esminių statinio projekto sprendinių. Toks statybų teisėtumą patvirtinantis dokumentas nustatyta tvarka buvo surašomas ir pagal anksčiau galiojusius teisės aktus. Kooperatyvui „Energetikas“ 2300 kv.m. ploto žemės sklypą suteikus ir iš termofikacinės elektrinės paėmus su jame esančiais garažo boksų pamatais, garažai, kaip valstybei priklausantis turtas, kitų asmenų galėjo būti privatizuotas tik pagal įstatymus ( CK 4.69 str. 3 d.).

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu apelianto ir Kauno m. savivaldybės atstovės palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatęs faktines bylos aplinkybes ir nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygų visetą, neteisingai sprendė, jog nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą konkrečiu atveju kliudo tai, jog pareiškėjas yra statinio, kurio nuosavybės teisės įgijimo siekia, savininkas – statytojas, neturintis statybos teisėtumą patvirtinančių dokumentų ir todėl negalintis nuosavybės teisės įteisinti statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatytu būdu, bei kad reikalavimo objektas neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes kaip daiktas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre.

Formuodamas teismų praktiką nagrinėjamos kategorijos bylose, sprendžiant dėl daiktų, kurie gali būti įgyti įgyjamąja senatimi, kasacinis teismas yra akcentavęs, kad įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiūriu gali būti ir teisiškai nesuformuotas iš prigimties nekilnojamasis daiktas. Kita vertus, sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali būti nuosavybės teisės objektas, po to išsiaiškinti, ar tas daiktas gali būti privačios nuosavybės objektas, o kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą, ir tai, ar konkretus daiktas atitinka CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto požymius, ar gali būti teisiškai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-327/02009 pagal pareiškėjo UAB „Narėpų metaliniai garažai“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo).

Byloje esantis VĮ Registrų centro Kauno filialo raštas patvirtina, jog pastatas 5G1p, kurio valdymo faktą įgyjamosios senaties būdu pareiškėjas siekia nustatyti, kaip nekilnojamasis daiktas yra suformuotas – jam atlikti kadastriniai matavimai, suteiktas unikalus numeris (t. 1 b.l. 12, 26-32, VĮ Registrų centras kadastro ir registro dokumentų byla registro nr. 20/88832). Ta aplinkybė, kad 1973 m. gruodžio 14 d. Kauno miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 548 iš miesto fondo buvo paimtas 2300 kv.m. ploto žemės sklypas prie TSRS 50- mečio prospekto ir skirtas garažų statybos kooperatyvui „Energetikas“, 1973 m. patvirtintas raudonųjų linijų planas, kuriame ginčo garažų vietoje įrašyta „pamatai“, o 1973 m. gruodžio 29 d. išduotame statybos leidime C-290 50-ties boksų garažų statybai situacijos plane 6 ginčo garažai pažymėti kaip „valdiniai“ (t. 1 b.l. 98), neįrodo valstybės ar Kauno termofikacinės elektrinės nuosavybės teisės į prašyme nurodytą turtą. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad nekilnojamasis daiktas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotas nei valstybės, nei kito asmens vardu ir nėra pripažintas savavališka statyba. Statiniai, kaip nekilnojamieji daiktai, yra nekilnojamojo turto kadastro objektai (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jie formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastre ir nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Taigi, bendrijos „Energetikas“ reikalavimo objektas atitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir viešajame registre nėra įregistruotas jokio kito asmens vardu (CK 4.69 str. 3 d.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Jeigu teismas konstatuoja nurodytų sąlygų buvimą, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę: pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. C. v. VĮ Registrų centro Utenos filialas, bylos Nr. 3K-3-379/2004; 2004 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M., T. M. v. V. G., M. Š., R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-345/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Stoties turgus“ v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-586/2006; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. L. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-514/2008; kt.).

Apygardos teismas nesutinka su apeliacine tarka peržiūrimo sprendimo išvada, jog pareiškėjas yra ginčo daikto statytojas, todėl nelaikytinas jį įgijusiu pirminiu būdu pagal įgyjamąją senatį. Leidimai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai „Energetikas“ pastatyti automobilių remonto dirbtuves ir 107 boksų garažų pastatą, palaipsniui didinant boksų skaičių, buvo išduoti 1973 m. gruodžio 29 d., 1976 m. vasario 17 d., 1976 m. liepos 13 d., 1977 m. birželio 23 d., 1988 m. birželio 1 d.( t. 1 b.l. 95, 103-104, 99-100, 107-108, t. 2 b.l. 136-137). Pastatas 5G1p šiuose leidimuose pažymėtas kaip „valdinys“, atskiro leidimo statybai jam nėra. Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Energetikas“ buvo įsteigta 1997 m. rugsėjo 4 d., garažų statybos kooperatyvui „Energetikas“ nusprendus kooperatyvą reorganizuoti į bendriją. 1997 gruodžio 23 d. Kauno miesto mero potvarkiu nr. 509 nutarta reorganizuoti GSK „Energetikas“ į garažų statybos ir eksploatavimo bendriją „Energetikas“, pareiškėjo įstatai įregistruoti 1997 m. gruodžio 23 d. Byloje nėra reorganizacijos protokolo bei duomenų apie tai, kad ginčo turtas naujai įsikūrusiai bendrijai buvo perduotas, tačiau tokia išvada seka iš reorganizacijos metu galiojusio Įmonių įstatymo 23 straipsnio (1997 m. liepos 2 d. redakcija nr. 69-1737) ketvirtosios dalies nuostatų ( įmonę reorganizavus, naujam juridiniam asmeniui pereina teisės ir prievolės, įskaitant nesumokėtas į VSDFV biudžetą, taip pat mokesčio administratoriaus pareigūnų ir kitų valstybės institucijų priskaičiuotas sumas, tarp jų baudas ir delspinigius, iki reorganizuojamos įmonės išregistravimo įstatymų nustatyta tvarka). Nors po reorganizacijos pareiškėjas ir galėjo perimti pirminio statytojo teises, ginčo daikto jis pats statybos būdu nesukūrė. t.y. nėra šio daikto savininkas. Antra vertus, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo yra pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė ( CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis ( (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-32/2008 pagal UAB „Antana“ pareiškimą). Situacija, kai po kooperatyvo, daiktą sukūrusios statybos būdu, reorganizacijos jo pastatyto daikto valdymas perėjo naujai sukurtai bendrijai, šį teisėto ir sąžiningo valdymo apibrėžimą atitinka.

Įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-41/2011). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi ( CK 4.47 straipsnio 11 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje nr. 3K-7-67/2011 pagal A.B. pareiškimą LR Vyriausybei ir Klaipėdos miesto savivaldybei). Dėl to, kad pareiškėjas daugiau kaip 10 metų prašyme nurodytus garažus atvirai, teisėtai, sąžiningai ir nepertraukiamai valdė ( pagal bendrijos narių susirinkimų nutarimus boksus nuomojo fiziniams asmenims, mokėjo žemės nuomos mokestį), ginčo tarp dalyvaujančių byloje asmenų nėra. Tai, kad visą valdymo laiką pareiškėjas garažus valdė kaip savo, suvokdamas, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į šiuos pastatus, patvirtina nurodytosios aplinkybės, pareiškėjo ir suinteresuotųjų asmenų atstovų paaiškinimai, liudytojų A. S., S. B. parodymai bei tai, kad dėl valdymo fakto pareiškėjui niekas nebuvo pareiškęs pretenzijų, garažų nuosavybės teisės nebandė įteisinti įgyjamosios senaties arba kitais įstatyme nustatytais pagrindais. Pareiškėjas neturi ir šiuo metu nebegali turėti visų Statybos įstatyme nustatytų dokumentų, reikalingų garažų statybos įteisinimui šiame įstatyme nustatyta tvarka ( pvz., atskiro leidimo statybai pareiškime nurodytiems garažo boksams). Suinteresuotieji asmenys, ginčijantys prašymo pagrįstumą, neišreiškė nuomonės dėl alternatyvaus ginčo daikto nuosavybės teisės įteisinimo būdo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, aukščiau nurodytais įstatymų leidėjo tikslais, įsteigiant nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį institutą bei esant visoms įgyjamosios senaties fakto nustatymui būtinoms sąlygoms, numatytoms CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, pripažįsta apelianto reikalavimą pagrįstu.

Vadovaujantis tuo, kas pasakyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ( CPK 320, 330 straipsniai, 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktas). Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Energetikas“ prašymas patenkintinas (444 straipsnio antrosios dalies 5 punktas, 533 straipsnis.). Jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi (pareiškime nurodyto objekto teisinės padėties netikrumo likvidavimo požiūriu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi nėra skirtingas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nuspren džia:

Panaikinti 2010 m. lapkričio 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą. Priimti naują sprendimą. Pareiškimą patenkinti. Pripažinti nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Energetikas“ ( į.k. 3538513) nuo įgyjamosios senaties termino suėjimo 2007 m. gruodžio 24 d. pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo garažą, valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo kadastro ir registro duomenų byloje nr. 20/88832 pažymėtą indeksu 5G1p (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), susidedantį iš boksų nr 108, 109, 110, 111, 112, 113.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Galina BlaževičNijolia Indreikienė