Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-07-04 · Civilinė byla Nr. 2A-264/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-07-04
Bylos Nr.
2A-264/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas (pran.), Vincas Verseckas
Atsakovas
J. Č., V. P.
Ieškovas
BUAB „Ilmenas“
Trečiasis asmuo
Molėtų rajono 1-ojo biuro
Advokatai
Linas Sesickas, Artūras Šukevičius
Kategorijos
  • 121.19.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A– 264/2006Procesinio sprendimo kategorija 121.19.2(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. liepos 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Konstantino Gurino (pranešėjas),kolegijos teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės ir Vinco Versecko,sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Violetai Drėmienei,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Artūrui Šukevičiui,atsakovei J. Č.,atsakovės atstovui advokatui Linui Sesickui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Ilmenas“ administratoriaus UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ įgalioto asmens Danutės Kasparavičiūtės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-92-54/06 pagal ieškovo BUAB „Ilmenas“ ieškinį atsakovams V. P., J. Č., tretysis asmuo Molėtų rajono 1-ojo biuro notarė Faustina Vaitavičiūtė dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2004 m. liepos 20 d. nutartimi UAB „Ilmenas“ iškėlė bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“.

Šalies argumentai

Administratoriaus įgaliotas asmuo Danutė Kasparavičiūtė kreipėsi su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu į teismą ir prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2004 m. liepos 28 d. pirkimo - pardavimo sutartį (toliau Sutartis) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp UAB „Ilmenas“ direktoriaus atsakovo V. P. ir J. Č. buvo sudaryta minėta sutartis, pagal kurią V. P. pardavė J. Č. sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise pastatą - plastmasių gamybos cechą (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Tvirtino, kad Sutarties trečiajame punkte buvo nurodyta, kad parduodamo pastato vidutinė rinkos vertė yra 71 804 Lt, o pastatas parduodamas už 25 000 Lt, kurie sumokėti pardavėjui prieš pasirašant sutartį. Teigė, jog šiuo sandoriu buvo siekiama šį turtą parduoti už akivaizdžiai mažesnę kainą nei rinkos vidutinė vertė. Be to, pažymėjo, jog pagal administratoriui perduotus kasos ir banko dokumentus nustatyta, kad 25 000 Lt nebuvo sumokėti, todėl darytina išvada, jog J. Č. šį pastatą įsigijo neatlygintinai ir remiantis CK 4.96 straipsnio trečiąja dalimi, turto savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Teigė, kad Sutarties ketvirtajame punkte nepagrįstai nurodyta, jog tretieji asmenys į šį turtą nėra pareiškę pretenzijų, turtas nėra areštuotas, dėl jo nėra ginčų, nes Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 20 d. nutartimi, kuria ieškovui buvo iškelta bankroto byla, iki nutarties įsiteisėjimo buvo uždrausta parduoti, išnuomoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims UAB „Ilmenas“ turtą bei turtines teises. Įmonės direktorius V. P. žinojo šias aplinkybes, todėl neturėjo teisės sudaryti Sutarties, netinkamai vykdė savo pareigas ir todėl buvo padaryta žala tiek bendrovei, tiek jos kreditorių finansiniams interesams.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas pagal byloje esančią sąskaitą – faktūrą nustatė, kad pirkėja J. Č. 2004 m. liepos 15 d. sumokėjo pinigus UAB „Ilmenas“ (b.l. 23), o duomenų, jog Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 20 d. nutartis ginčijamo sandorio sudarymo dieną būtų įregistruota nekilnojamojo turto registre, nėra. Be to, teismas nurodė, kad ši sutartis 2004 m. liepos 28 d. buvo patvirtinta Molėtų rajono 1-ojo notarų biuro notarės F. Vaitavičiūtės, todėl nėra pagrindo spręsti, kad sutarties sudarymo metu J. Č. žinojo apie minimą teismo nutartį. Teismas nenustatė, kad įmonės direktorių V. P. ir J. Č. siejo tam tikri giminystės, verslo, dalykiniai ar kitokie ryšiai, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai abejoti sandorio dalyvių sąžiningumu, tuo tarpu pagal CK 4.96 straipsnį draudžiama išreikalauti turtą iš sąžiningo įgijėjo, o įgijėjo sąžiningumas yra preziumuojamas. Teigė, kad J. Č. sąžiningumo prezumpcija byloje nėra paneigta, todėl jos, kaip sąžiningos įgijėjos, teisės turi būti ginamos ir jos sąžiningai įgytas turtas negali būti išreikalautas (CK 4.96 str. 2 d.). Dėl restitucijos taikymo J. Č. turtinė padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų. Ieškovo atstovo argumentą, jog sandoris buvo neatlygintinas, teismas atmetė kaip nepagrįstą, nes aplinkybę, kad 25 000 Lt už parduotą pastatą gavo atsakovas V. P., o juos jam sumokėjo atsakovė J. Č., patvirtino patys atsakovai bei atsakovo V. P. išrašyta sąskaita - faktūra. Teismas nurodė, kad tai, jog įmonės direktorius V. P. tinkamai neįformino J. Č. perduotų pinigų, yra bendrovės reikalas ir tai nepaneigia atsakovės J. Č. sąžiningumo.

BUAB „Ilmenas“ administratoriaus UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ įgaliotas asmuo Danutė Kasparavičiūtė padavė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 22 d. sprendimo, prašo jį panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

BUAB „Ilmenas“ administratoriaus įgaliotam asmeniui 2005 m. lapkričio 10 d. kartu su ginčo Sutartimi nebuvo perduota kasos ir banko dokumentų, patvirtinančių pinigų sumokėjimą. Taip pat nebuvo perduota 2004 m. liepos 15 d. sąskaita - faktūra ir dėl to kyla abejonių, kad ši sąskaita – faktūra buvo išrašyta po to, kai UAB „Ilmenas“ administratoriaus įgaliotam asmeniui buvo perduoti įmonės dokumentai.Teismas, nuspręsdamas, kad 25 000 Lt yra sumokėti, nepagrįstai rėmėsi tik atsakovų žodiniais paaiškinimais bei minėta sąskaita – faktūra, nes faktas, kad UAB „Ilmenas“ direktorius V. P. J. Č. 2004 m. liepos 15 d. išrašė sąskaitą – faktūrą, neįrodo, jog atsakovė tikrai sumokėjo 25 000 Lt sumą. Sąskaita – faktūra išrašoma siekiant parodyti, už kokį įgytą turtą reikia atsiskaityti ateityje, o grynųjų pinigų sumokėjimo faktą ir atsiskaitymą gali įrodyti tik išrašytas kasos pajamų orderis. Be to, J. Č. suprato, kad ji perka nekilnojamą turtą iš juridinio asmens, todėl būdama sąžininga ir apdairi pirkėja turėjo pasirūpinti, kad grynųjų pinigų sumokėjimas turėtų būti įformintas kasos pajamų orderiu. Todėl teismas turėjo taikyti CK 4.96 straipsnio trečiąją dalį.Faktas, kad nėra duomenų patvirtinančių, jog ginčo Sutarties sudarymo dieną teismo 2004 m. liepos 20 d. nutartis būtų įregistruota nekilnojamojo turto registre, nepaneigia paties turto arešto fakto. Be to, aplinkybė, kad J. Č. pinigus neva sumokėjo 2004 m. liepos 15 d., o UAB „Ilmenas“ bankroto byla buvo iškelta 2004 m. liepos 20 d. rodo, jog atsakovai siekė įgyti naudos iki bankroto bylos iškėlimo ir tuo padarė žalą UAB „Ilmenas“ ir kreditorių finansiniams interesams.Atsakovė J. Č. elgėsi nesąžiningai, nes turtą įsigijo už akivaizdžiai mažesnę kainą nei vidutinė rinkos vertė. Taigi J. Č. sąžiningumo prezumpcija paneigiama bylos medžiaga. Tai patvirtina ir suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2002 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-861/2002.).

Atsiliepimas

Trečiojo asmens J. Č. atstovas advokatas L. Sesickas pateikė atsiliepimą į BUAB „Ilmenas“ administratoriaus UAB „Verslo administravimo ir teisės paslaugų biuras“ įgalioto asmens D. Kasparavičiūtės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 22 d. sprendimo ir prašo jį atmesti, o minėtą sprendimą palikti nepakeistą. Šis atsiliepimas iš esmės grindžiamas skundžiamo teismo sprendimo argumentais. Be to, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2003 m. nurodo, kad būtinybė ginti sąžiningo nekilnojamojo daikto įgijėjo teises, pagrįstus lūkesčius yra įtvirtinta ir teismų praktikoje. Teigia, kad Sutarties pripažinimas negaliojančia ir dvišalės restitucijos taikymas sąžiningo įgijėjo atžvilgiu prieštarautų CK 1.5 straipsnio ketvirtajai daliai, taip pat neatitiktų civilinių teisinių santykių stabilumo užtikrinimo siekio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-974/2000 m.). Taip pat nurodo:

Apelianto abejonės dėl UAB „Ilmenas“ 2004 m. liepos 15 d. išrašytos sąskaitos faktūros yra nepagrįstos, nes nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų.Apelianto argumentas, kad nėra kasos pajamų orderio, patvirtinančio, jog minėta sąskaita – faktūra buvo apmokėta, yra nepagrįstas, nes kasos pajamų orderį turėjo pateikti įmonės administracijos vadovas, o ne J. Č. Tai nepaneigia atsiskaitymo už perkamą pastatą fakto, o tik patvirtina įmonės administracijos vadovo aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Be to, V. P., pasirašydamas ginčo sutartį ipso facto patvirtino, kad gavo iš J. Č. 25 000 Lt sumą.Apelianto argumentas, jog faktas, kad teismo nutartis nebuvo įregistruota nekilnojamo turto registre, nepaneigia UAB „Ilmenas“ priklausančiam turtui arešto uždėjimo fakto, yra nepagrįstas, nes J. Č. apie turto areštą galėjo sužinoti tik tada, kai turto areštas yra įregistruojamas viešuosiuose registruose teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas iš dalies tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegijos nuomone, nagrinėjamuoju atveju nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Tokia išvada daroma todėl, kad prašoma pripažinti negaliojančia sutartį, kuria pastatą, kartu su atsakove I.Č. sutuoktinių bendrosios jungtines nuosavybės teisėmis įsigijo ir pastarosios sutuoktinis (ginčo sutarties 1 punktas, b.l. 3). Todėl spręsdamas dėl ginčo sutarties teisėtumo pirmosios instancijos teismas tuo pačiu sprendė ir dėl atsakovės sutuoktinio teisių ir pareigų. Nežiūrint to, kad pastarasis nebuvo įtrauktas dalyvauti byloje (CPK 266 str.). Ta aplinkybė, kad skundžiamu sprendimu ieškinys buvo atmestas, t.y. ginčo sutartimi įgijusių asmenų subjektinių teisių apimtis buvusi iki teismo sprendimo ir po jo nepasikeitė, esminės reikšmės neturi, nes skundžiamas sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Dėl pasakyto sprendimas naikintinas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies ketvirtu punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Konstantinas GurinasTeisėjai Virginija ČekanauskaitėVincas Verseckas