Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-24 · Administracinė byla Nr. I-2393-422/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-24
Bylos Nr.
I-2393-422/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00223-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
Z.S.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2393-422/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00223-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 24 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Sabinai Cilišauskaitei,

nedalyvaujant pareiškėjui Z.S., nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z.S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Z.S.kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 000 Eur neturtinę žalą ( b.l. 4-5).

Pareiškėjas nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose atlieka nuo 2013 m. lapkričio 12 d. Jis buvo paskirtas į 6 lokalinio sektoriaus 14 būrio 141 brigadą, kurios gyvenamosios patalpos plotas apytiksliai sudaro 22 kv.m., joje gyveno apie 24 nuteistieji. Lokalinio sektoriaus Nr.6 pasivaikščiojimo kiemeliu vienu metu galėjo naudotis 92 nuteistieji. Gyvenamosiose patalpose bei koridoriuose beveik visi asmenys rūkė. Vienas asmuo galimai per dieną surūkė apie 10-15 cigarečių, kai kurie nuteistieji rūkyti keldavosi ir naktį. Atskirai nuo gyvenamųjų patalpų įrengtas tualetas, kuriame apytiksliai 12-14 kv. m., vietoj klozetų- grindyse skylės, trys pisuarai, 6 prausimosi kranai. Vienu metu tualetu galėjo naudotis 44 nuteistieji. Tualetuose nebuvo ventiliacijos, todėl buvo blogas kvapas. Jie nėra atitverti sienelėmis, todėl nebuvo užtikrintas privatumas. Galimybė pasinaudoti šiltu vandeniu buvo suteikta tik vieną kartą per savaitę, duše vienu metu turėjo nusiprausti 92 nuteistieji. Vienam mėnesiui suteikiamas vienas tualetinio popieriaus ruloniukas, kurio užtenka vos keturioms dienoms.

Pažymėjo, kad gyvenamojoje patalpoje didelė drėgmė, todėl išskalbti drabužiai nedžiūdavo, pelydavo, o džiovykla, kuria galėjo naudotis visi nuteistieji, buvo įrengta lauke pasivaikščiojimo teritorijoje. Taip pat nurodė, kad patalpose buvo tarakonų, patalynėje parazitų, dėl to buvo neįmanoma miegoti. Draudžiama su savimi turėti kompiuterius, šiltus pledus. Maisto energetinė vertė tik 1300 – 1500 kcal., jo pateikimas buvo netinkamas. Daugeliui pareigūnų būdingas sadistinis asmenybės sutrikimas. Dėl nurodytų aplinkybių, pareiškėjo teigimu, jis Marijampolės pataisos namuose gyveno kankinamomis, nežmoniškomis sąlygomis, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatos. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolatos jaučia baimę ir apatiją.

Atsiliepimas

Marijampolės pataisos namai (toliau – ir Atsakovas) su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 8-14) nurodė, kad pareiškėjas Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. lapkričio 12 d. įsakymu buvo paskirtas į 14 būrį 141 brigadą, gyvenamąją patalpą Nr. 1. 14-o būrio sanitarinio mazgo patalpoje įrengti 2 klozetai ir 2 pisuarai, tarp klozetų įrengtos pertvaros, prausykloje įrengtas dušas, pastatyta skalbimo mašina, įrengti keturi šalto vandens čiaupai. Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais nuteistieji kartą per savaitę naudojasi karštu dušu. Marijampolės pataisos namai nėra gavę nuteistųjų skundų dėl negalėjimo pasinaudoti dušu, gedimų apskaitos žurnale nėra įrašų apie neveikiančias dušines. Nuteistieji turi galimybę visą dieną vaikščioti gryname ore (lauko kiemas apie 250 kv. m. ploto), sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį, pataisos įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka lankyti vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę, gali dirbti VĮ „Mūsų amatai“, gali lankyti vieną iš daugiau kaip dešimt socialinės reabilitacijos programų. Teisės aktai nenumato būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius, tačiau visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, o būriuose iškabinti draudžiantys patalpose rūkyti ženklai ir užrašai Pareiškėjas dėl kitų asmenų rūkymo gyvenamosiose patalpose į administraciją nesikreipė. Teisės aktai numato, kad vienam nuteistajam vienam mėnesiui išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus, šie reikalavimai nebuvo pažeisti. Dėl papildomo tualetinio popieriaus išdavimo pareiškėjas į pataisos namų administraciją nesikreipė. Maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintus valgiaraščius. Nurodė Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką, pagal kurią, atsakovo nuomone, aiškiai atskiriamas kalinimo režimas kamerų tipo patalpose ir pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose ir nustačius, kad miego patalpoje nuteistasis privalo būti tik miego metu, nors ji ir perpildyta, tai nepripažįstama kankinančiomis, žeminančiomis sąlygomis, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo vienam nuteistajam tenkančio gyvenamojo ploto nepagrįsti. Gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos per langus, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Dėl patalpų dezinsekcijos ir deratizacijos Marijampolės pataisos namai yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“, todėl vabzdžių ir graužikų kontrolė ir naikinimas yra vykdomas. Susidėvėję, sugadinti, suplyšę, netinkami naudojimui čiužiniai yra nurašomi ir keičiami į tvarkingus, švarius čiužinius. Pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, į Psichologinę tarnybą dėl problemų, susijusių su kalinimo sąlygomis, pareiškėjas nesikreipė. Nesant pataisos namų neteisėtų veiksmų, negali kilti deliktinė atsakomybė ir prievolė atlyginti neturtinę žalą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas, atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų atstovas, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 str., 79 str. 5d.).

Pareiškėjo skundas netenkinamas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuo 2013 m. lapkričio 12 d., jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis. Savo reikalavimą pareiškėjas iš esmės grindžia aplinkybėmis, kad jo gyvenamojoje patalpoje ir lokalinio sektoriaus Nr. 6 pasivaikščiojimo kiemelyje trūko ploto, tualetuose nebuvo ventiliacijos ir privatumo, gyvenamosiose patalpose nuteistieji rūkydavo, buvo per mažas klozetų, prausimosi kranų, mėnesiui skiriamo tualetinio popieriaus kiekis, per retai suteikiama galimybė naudotis dušu, gyvenamosiose patalpose buvo didelė drėgmė, joje buvo tarakonų ir graužikų, čiužiniai buvo nemalonaus kvapo, taip pat kelia pretenzijas dėl netinkamos maisto kokybės bei jo pateikimo.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašomą priteisti neturtinę žalą kildina iš Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1 punkte nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamųjų patalpų ploto, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus), pažeidimo.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas nuo 2013 m. lapkričio 12 d. laisvės atėmimo bausmės atlikimui Marijampolės pataisos namuose buvo paskirtas į 141 brigadą (b. l. 8), 14 nuteistųjų būrį, gyvenamąją patalpą Nr. 1, kurios plotas 76,5 kv. m. ir joje įrengtos 24-ios miegamosios vietos (b. l. 15, 36), todėl vienam asmeniui teko 3,18 kv. m. gyvenamojo ploto. Akivaizdu, kad pareiškėjo kalinimo Marijampolės pataisos namuose metu vertinamu laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 12 d. iki 2015 m. vasario 2 d. gyvenamojoje patalpoje Nr. 1 buvo užtikrinta Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkte reglamentuota vienam asmeniui tenkančio 3,1 kv. m. minimalaus gyvenamojo ploto norma.

Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra.

Pareiškėjas prašomą priteisti žalą taip pat kildina dėl nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose patalpose bei koridoriuose ir rūkymo vietų neįrengimo. Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru yra įtvirtintas ir Higienos normos 14 punkte. Iš į bylą pateikto Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir kontrolės skyriaus 2014 m. gruodžio 3 d. faktų fiksavimo protokolo Nr. ATK2-205 (b. l. 22-23) matyti, kad patikrinus Marijampolės pataisos namų patalpas nustatyta, jog patalpose nerūkoma, rūkalų kvapo nesijaučia, visuose koridoriuose iškabinti rūkymą draudžiantys ženklai, lauke įrengtos rūkymo vietos (po stogeliu pastatyti stalai, suoliukai) ir iškabintos nuorodos „Rūkymo vieta“. Teismas daro išvadą, kad Atsakovas Higienos normos 14 p. ir Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų nėra pažeidęs. Byloje nepaneigti atsakovo argumentai, jog Pataisos įstaigos visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos. Pareiškėjas nėra kreipęsis į įstaigos administraciją dėl to, kad kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose, taip pat pareiškėjas nesikreipė su prašymu perkelti jį į kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose būtų laikomas su nerūkančiais asmenimis.

Pareiškėjas nurodė, kad gyvenamosiose patalpose buvo per didelė oro drėgmė, todėl pelijo rūbai, čiužiniai buvo nemalonaus kvapo.

Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 10 d. patikrinimo akto Nr. PT-342 (b. l. 39-41) duomenimis nustatyta, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Pagal Higienos normos 24 p. laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius (Higienos normos 64 p.). Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiama atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (Higienos normos 67 p.). Kadangi gyvenamųjų patalpų vėdinimas (per langus) atitiko Higienos normos reikalavimus, o esant įrengtam atitinkamam gyvenamosios patalpos vėdinimui, sudarytai galimybei praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, lovos skalbinius ir rankšluosčius keičiant ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, atsižvelgiant į Higienos normos 58 p. įtvirtintą įpareigojimą patiems laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims nuolat rūpintis švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose, blogo kvapo čiužiniuose, rūbų pelijimo ir per didelės oro drėgmės aplinkybės laikytinos deklaratyviomis, neįrodytomis ir vertintina, kad Atsakovas Higienos normos 24, 64 ir 67 p. reikalavimų nepažeidė.

Pareiškėjo netenkino pataisos namuose tiekiamo maisto kokybė ir patiekimas bei draudimas maistą priimti iš draugų ir artimųjų.

Maitinimo pataisos namuose organizavimą, maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose tvarką reglamentuoja Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138 patvirtinti asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, valgiaraščiai (iki 2014 m. kovo 27 d. galiojo 2011 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. V-138 redakcija). Atsakovo į bylą pateikti Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Maisto tyrimų centro 2014 m. balandžio 11 d. Tyrimų protokolas (b. l. 24), Marijampolės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2013 m. lapkričio 25 d., 2014 m. lapkričio 20 d. Maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktai (b. l. 25-27, 28-33) paneigia pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl maisto kokybės ir jo pateikimo galimo neatitikimo teisės aktų reikalavimams, nes minėtų patikrinimų, atliktų ir pagal nuteistųjų skundus, metu nustatyta, kad Marijampolės pataisos namų valgykla ir jos vykdymo veikla atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus, nuteistųjų skundai nepasiteisino. Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnis reglamentuoja, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Pataisos įstaigose nuteistiesiems draudžiamų įsigyti maisto produktų sąrašas yra patvirtintas Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (Vidaus tvarkos taisyklių 18 priedas). Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad iš artimųjų draudžiama priimti maisto produktus, nedetalizavo, kokius konkrečius maisto produktus ir kada jis negalėjo priimti, be to, jis neginčija, kad galėjo leidžiamų maisto produktų įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje, todėl teismas pagal bylos duomenis Atsakovo veiksmuose, aprūpinant pareiškėją maistu ir organizuojant maitinimą, pažeidimų nenustatė.

Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, 18-21 punktai. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore (Higienos normos 11 p.). Pareiškėjas neginčija, kad jam buvo sudarytos sąlygos tinkamą laiką pasivaikščioti kiemelyje, tačiau savo teisių pažeidimą sieja su pasivaikščiojimo kiemelio plotu ir jame vienu metu galinčių pasivaikščioti asmenų kiekiu. Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelio ploto, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas savo teisių pažeidimą sieja su nenaikinamais tarakonais ir graužikais pataisos namų gyvenamosiose patalpose. Į bylą pateikti duomenys, jog 2012 m. sausio 30 d. buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. 27/10-10-KN-P-2012/28 dėl dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų (kenkėjų monitorinio, kontrolės ir naikinimo paslaugų) teikimo (b.l. 42-45), byloje nėra jokių duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi, todėl pareiškėjo nurodytos abstrakčios aplinkybės, siejamos su antisanitarinėmis sąlygomis dėl parazitų buvimo, neįrodytos.

Pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina ir dėl patirtų nepatogumų, susijusių su retu naudojimusi dušu, dėl per mažo kiekio dušų, tualetų, privatumo tualetuose nebuvimo, dėl per mažo kiekio išduodamo tualetinio popieriaus.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo suteikta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu (b.l. 18), kaip yra numatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 258 punkte. Teisės aktai nenumato dušo su šiltu vandeniu kiekviename būryje, todėl jo skundo argumentai dėl šių aplinkybių atmestini kaip nepagrįsti. Dušų, klozetų kiekiai numatyti Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose 2004 m. birželio 9 d. Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Normos). Minėtu įsakymu patvirtintose Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose, be kita ko, numatyta, jog tualetinio popieriaus 1 rulonas išduodamas 1 mėnesiui. Paties pareiškėjo teigimu, jam buvo išduodamas 1 rulonas tualetinio popieriaus vienam mėnesiui ir suteikiama teisė kartą per savaitę pasinaudoti šiltu dušu, todėl neteisėti atsakovo veiksmai ir pats neturtinės žalos egzistavimo faktas dėl per mažo kiekio tualetinio popieriaus išdavimo ar per reto leidimo naudotis dušu pripažintini nepagrįstais (ABTĮ 57 str.). Normos numato, kad bendrabučio gyvenamojoje patalpoje turi būti įrengta prausykla, tualetas, kuriuose turi būti praustuvė (1 vnt. dešimčiai asmenų), klozetas arba unitazas (1 vnt. dvylikai asmenų), dušo sieteliai (1 vnt. penkiolikai asmenų). Remiantis į bylą pateikta Marijampolės pataisos namu Socialinės reabilitacijos skyriaus 2015 m. kovo 9 d. pažyma (b. l. 36) nustatyta, jog 2013 metais 14 būryje vidutiniškai buvo apgyvendinti 43 nuteistieji, 2014 metais – 47, 2015 metais-43. Tokiam kiekiui nuteistųjų turėjo būti įrengti 4 klozetai ar unitazai, 4 praustuvės ir 3 dušo sieteliai. Atsakovas į bylą nepateikė aiškių duomenų, kiek konkrečiai praustuvių, klozetų (unitazų) ir dušo sietelių yra 14-o būrio sanitariniame mazge, tačiau atsiliepime nurodė, kad yra įrengti 2 klozetai, 2 pisuarai. Įvertinus santykį tarp 14-ame būryje apgyvendinto nuteistųjų skaičiaus ir sanitariniuose mazguose įrengtų praustuvų, unitazų (klozetų) skaičiaus bei maišytuvų skaičiaus dušinėje, vertintina, kad praustuvių ir klozetų (unitazų) kiekis sanitariniame mazge galėjo būti nepakankamas. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog 14-ame būryje tualeto patalpa yra visiškai atskirta nuo kitų patalpų, sanitariniame mazge tarp klozetų įrengtos pertvaros. Šias aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centro pateiktas ginčo patalpų planas ( b.l. 15), 2015-03-09 Marijampolės PN Socialinės reabilitacijos skyriaus pažyma ( b.l. 36). Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjas vertinamu laikotarpiu būtų kėlęs pretenzijas pataisos namų administracijai dėl privatumo pažeidimo, skunde šios aplinkybės taip pat išdėstytos abstrakčiai, jų nekonkretizuojant. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo buvo priverstas sanitariniu mazgu naudotis su daug kitų nuteistųjų, dėl to nebuvo galimybių tinkamai laikytis asmeninės higienos, yra neatsiejamai susijusi su byloje nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir vertintina kaip šio pažeidimo dalis (žr., pvz., LVAT 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1053/2013 ir kt.). Pareiškėjas skunde nenurodė ir nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į Atsakovą dėl leidimo turėti nuosavą pledą ir buvo atsisakyta jo prašymą tenkinti, todėl teiginys dėl neleidimo turėti nuosavą pledą laikytinas nepagrįstu. Pabrėžtina, kad pareiškėjas tik konstatavo dušų, tualetų, tualetinio popieriaus trūkumą, privatumo tualetuose nebuvimą, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo patirtomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (administracinė byla Nr. A444-619/2008). Minėtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl dušų, tualetų, tualetinio popieriaus per mažo kiekio, neleidimo turėti nuosavą pledą, privatumo tualetuose nebuvimo, vertintinos deklaratyviomis, nepagrįstomis ir neindividualizuotomis subjektyviomis neigiamomis pasekmėmis (išgyvenimais), todėl neturtinės žalos faktas laikytinas nepagrįstu.

Teismas pažymi, jog pareiškėjas nors ir reiškia pretenzijas dėl pareigūnų netinkamo elgesio, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu būdu pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumui ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., 2009 m. vasario 20 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A556 - 95/2009).

Konstatuotina, kad pareiškėjas, skunde nurodęs, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jam pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolatos jaučia baimę ir apatiją, nepateikė į bylą jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylą pateikė oficialias Marijampolės pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos ir Psichologinės tarnybos pažymas (b. l. 47, 48), kuriose nurodoma, kad Z.S. į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus nesikreipė dėl sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo sukelti netinkamos gyvenimo sąlygos. Dėl psichikos sutrikimų, depresijos požymių, psichologinių problemų, kreipęsis nebuvo. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba, todėl konkrečiu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog dėl laikymo netinkamomis sąlygomis būtų atsiradusios neigiamos pasekmės jo sveikatai.

Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, jog skundo reikalavimas dėl 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo Z.S. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė