Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Daina Kukalienė, sekretoriaujant Žanai Jankovič, dalyvaujant asmeniui, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, D. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal asmens, dėl kurio priimtas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, D. Š. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Eismo priežiūros būrio (toliau – Marijampolės apskrities VPK KPS EPB) patrulis K. B. 2010 m. gruodžio 23 d. surašė D. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F 285262 dėl to, kad ji vairavo transporto priemonę ir pastatė ją stovėti taip, kad ši trukdė kitų transporto priemonių eismui, t.y. užstatė garažą. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 155.10 punkto reikalavimus, už kurį nustatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 4 dalyje (b.l. 5).

Marijampolės apskrities VPK KPS vyresnysis specialistas, inspektorius R. B. išnagrinėjo administracinę teisės pažeidimo bylą ir 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. F 285262 D. Š. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaujantis ATPK 124¹ straipsnio 4 dalimi, paskyrė nuobaudą – 70 Lt baudą (b.l. 6).

Nukentėjusiojo asmens T. G. dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu (b.l. 49-50, 56-57). Nukentėjusiam asmeniui T. G. apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta (b.l. 55, 68). Nukentėjęs asmuo į teismo posėdį neatvyko, tačiau jo neatvykimas nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 123 straipsnio 1 dalis ).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad 2010 m. gruodžio 23 d. D. Š. buvo surašytas ATPK protokolas už tai, kad ji 2010 m. gruodžio 23 d., apie 20 val. 50 min., Marijampolėje, Vasario 16-osios g., prie namo Nr. 10, vairavo automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paliko automobilį stovėti ten, kur jis trukdė kitų transporto priemonių eismui, t.y. užstatė įvažiavimą į garažą. Tuo D. Š. pažeidė KET 155.10 punkto reikalavimus, už kurį atsakomybė numatyta LR ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje. Nutarime nurodyta, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog pareiškėjai jau buvo paskirta administracinė nuobauda, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Už protokole nurodyto pažeidimo padarymą pareiškėjai paskirta 70 Lt bauda (b.l. 5, 6, 18, 19).

KET 155 punkte nustatyti ženklų sustoti ir stovėti draudžiantys aspektai, o 155.10 punkte numatyta, kad sustoti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui.

Už KET 155.10 punkto reikalavimo pažeidimą atsakomybė numatyta ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje, kurioje reglamentuota, kad vairuotojų apsisukimas pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais, stovėjimas tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, tolimųjų šviesų neperjungimas į artimąsias tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų, važiavimo automagistralėse, taip pat žmonių vežimo taisyklių pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo keturiasdešimties iki aštuoniasdešimties litų.

Tokiu būdu, pagrindinė teismo užduotis išsiaiškinti, ar 2010 m. gruodžio 23 d., apie 20 val. 50 min., Marijampolėje, Vasario 16-osios g., prie namo Nr. 10, pareiškėja D. Š. vairuodama automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliko jį stovėti tokioje vietoje, kad pastarasis trukdė kitų transporto priemonių eismui, t.y. ar pareiškėjos veiksmuose yra ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje reglamentuoto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

Administracinių teisės pažeidimų bylose pareiga įrodinėti tenka institucijai (pareigūnui), tiriančiai ir nagrinėjančiai administracinio teisės pažeidimo bylą. ATPK 259, 259¹, 260, 284, 286 straipsnių nuostatos įstatyme nurodytas institucijas (pareigūnus) įpareigoja visapusiškai, pilnai, objektyviai ištirti visas bylos aplinkybes ir traukiamo atsakomybėn asmens kaltę pagrįsti įrodymais. Administracinė nuobauda gali būti skiriama tik asmens veikoje nustačius ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį (ATPK 9 straipsnis, 250 straipsnis).

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Asmens veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad jo veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo sudėtis – administracinio teisės pažeidimo subjektas, subjektyvioji pusė, objektas bei objektyvioji pusė. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei ir taikyti asmeniui, padariusiam teisės pažeidimą, administracinės atsakomybės poveikio priemones. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo įvertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, galimos versijos, kada įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 straipsnio 6 dalis).

Pažeidimo esmė ir kiti su padarytu administraciniu teisės pažeidimu susiję aspektai fiksuojami administracinio teisės pažeidimo protokole ATPK 260 straipsnyje nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (žr. leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 328-329 p.; leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251-252 p.). Vien tik pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia konstatuoti, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Pastebėtina, kad ir ATPK 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-5830/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-444/06). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog įgaliotas organas (pareigūnas) nagrinėja bylą tik to asmens atžvilgiu ir tik pagal tokį administracinį kaltinimą, pagal kurį jam perduota medžiaga (ATPK 261 straipsnio 1 dalis, 284 straipsnio 1 dalis).

Administracinio teisės pažeidimo subjektas yra asmuo, kurio veikoje (veiksmuose arba neveikime) yra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, t.y. asmuo, atlikęs priešingą teisei kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą turi būti nustatyta, kokie neteisėti veiksmai buvo atlikti, jų priešingumas teisei bei juos atlikęs asmuo. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo sudėtį vertintinas ir subjektyviosios pusės požymis - kaltė. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti arba dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Matyti, kad tiek tyčios, tiek neatsargumo kaltės formos išskiria asmens intelektualinį ir valinį aspektus bei asmens santykį su daroma veika ir jos padariniais.

Iš bylos duomenų matyti, kad D. Š. 2010 m. gruodžio 23 d. pastatė automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie garažo, esančio adresu Vasario 16- osios g. 10. D. Š. neneigia, kad automobiliu užstatė garažą, tačiau nurodė, kad tokius veiksmus atliko gavusi garažo savininko sutikimą. Garažas nuosavybės teise priklauso A. K. (b.l. 36-41). Paaiškinime ir teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. K. patvirtino, kad jis yra užstatyto garažo savininkas ir 2010 m. gruodžio 23 d. jo garažas buvo užstatytas jam leidus, jokių pretenzijų dėl to nekėlė, nes garažu žiemą nesinaudoja (b.l. 8, 42-45). D. Š., žinodama garažo savininką (ir namo pirmininką), į jį kreipėsi dėl garažo užstatymo tam, kad savo veiksmais nesuvaržytų jo subjektinių teisių naudotis savo nuosavybe. Tai reiškia, kad gavusi leidimą, ji objektyviai buvo įsitikusi, kad nepažeidžia niekieno teisių ir teisėtų interesų. Gavusi teisėto garažo savininko sutikimą savo teisę pastatyti automobilį prie A. K. garažo, realizavo ir įgyvendino teisėtai bei nepažeisdama įstatymo normų. Tokiuose pareiškėjos D. Š. veiksmuose nėra jos kaltės, nes gavusi leidimą ji nesuprato ir negalėjo suprasti, kad daro priešingą teisei veiksmą, nenumatė ir negalėjo numatyti jo pasekmių. Be to, liudytojas A. K. posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjęs asmuo T. G. nuomojasi butą, esantį Vasario 16-osios g., tačiau garažo nėra išsinuomojęs.

Teismo posėdžio metu policijos pareigūnas K. B. parodė, jog neprašė T. G., kad pastarasis pateiktų garažo nuosavybės ar teisę naudotis juo patvirtinančius dokumentus, nežinojo ir nesiaiškino, ar būtent T. G. yra užstatyto garažo savininkas. Kaip ir nenurodyta pažeidimo protokole, pareigūnas nepatikslino kokiu būdu pažeidėja užstatė nukentėjusio asmens T. G. galimai naudojamą garažą, nes pareiškėja pripažino, jog buvo užstačiusi jau minėto A. K. garažą (b.l.44).

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas M. R. teismo posėdžio metu taip pat parodė, kad nežino, kas yra garažo savininkas ar kas nuomojasi minėtą garažą (kuris beje neidentifikuotas iš trijų kieme esančių garažų ir pažeidimo protokole), šių aplinkybių nesiaiškino ir pažeidimo padarymo dieną. Be to, pareigūnas, duodamas parodymus, negalėjo konkrečiai paaiškinti protokole užfiksuotų aplinkybių ir faktinės automobilių stovėjimo kieme padėties pažeidimo padarymo dieną, t.y. kaip stovėjo pareiškėjos D. Š. automobilis, kad nekentėjusysis T. G. negalėjo įvažiuoti į jo galimai nuomojamą garažą automobiliu VW TOUAREG, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) (b.l.73).

ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos, numato, jog nutarimas turi būti motyvuotas, t.y. jame turi būti nurodytos nustatytos faktinės bylos aplinkybės, įrodymai, kurių pagrindu vienos aplinkybės laikomos nustatytomis, o kitos atmetamos, argumentuotas teisinis veikos vertinimas (kvalifikavimas), administracinės nuobaudos skyrimo motyvai. Nutarime privaloma nurodyti ne tik aplinkybes, sudarančias pagrindą pripažinti asmenį padarius administracinį teisės pažeidimą, bet ir pagrįsti šių aplinkybių buvimą objektyviais bylos duomenimis.

Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad policijos pareigūnai D. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir nutarimą priėmė neįvertinę situacijos bei neišsiaiškinę faktinių ir esminę reikšmę turinčių aplinkybių visumos, nesurinko visų įrodymų, būtinų kaltinimui formuluoti, t. y. kad D. Š. vairavo automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir užstatė garažą, esantį Marijampolėje, Vasario 16-osios g., prie namo Nr. 10, kuris nuosavybės teise priklauso A. K., ir ar T. G. buvo garažo, esančio Marijampolėje, Vasario 16-osios g., prie namo Nr. 10, savininkas ir naudotojas (T. G. pateikta 2010 m. birželio 10 d. terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis, nes nėra įregistruota įstatymų nustatyta tvarka viešame registre (b.l.61-67)(CK.6.579 str. 4 d.)) ir kokiu būdu D. Š. pastatytas automobilis trukdė kitų transporto priemonių eismui (T. G. automobilio įvažiavimui į garažą).

ATPK 250 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad D. Š. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje sudėties, t. y. nėra pareiškėjos kaltės, priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir kilusių pasekmių. Taigi, administracinėn atsakomybėn D. Š. patraukta nepagrįstai ir neteisėtai, todėl 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. F 285262 naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu nutrauktina nenustačius jos veiksmuose ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, t. y. subjektyviosios ir objektyviosios pusių (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, t.y. 175,74 Lt išlaidų, kurias ji patyrė dėl dalyvavimo bylos nagrinėjime (kelionė Marijampolė-Kaunas-Marijampolė, rinkliava už automobilių stovėjimą Kauno miesto gatvėse ir aikštėse)(b.l.76-78).

Skundų dėl nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjimą reglamentuoja ABTĮ aštuonioliktasis skirsnis. Šio skirsnio 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylos pagal skundus dėl administravimo subjektų (jų pareigūnų) priimtų nutarimų šiose bylose administraciniame teisme nagrinėjami vadovaujantis ATPK normomis, o prireikus ir ABTĮ įstatymu. Išlaidų, turėtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kompensavimas numatytas ATPK 279 straipsnyje. Šis straipsnis nenumato galimybės pareiškėjai priteisti išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, o numato, kad turėtos išlaidos kompensuojamos nukentėjusiesiems, liudytojams, ekspertams ir vertėjams. ATPK normos reglamentuoja, kam, kokia tvarka ir kokios išlaidos atlyginamos administracinių teisės pažeidimų bylose, ir jose nėra numatyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui atlyginamos kelionės ir su ja susijusios išlaidos dėl dalyvavimo bylos nagrinėjime išlaidos, todėl prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Skundą tenkinti.

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniojo specialisto, inspektoriaus R. B. 2010 m. gruodžio 28 d. nutarimą Nr. F 285262, kuriuo D. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal ATPK 124¹ straipsnio 4 dalį buvo paskirta 70 Lt bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliaciniu skundu per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Daina Kukalienė