Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-30 · Administracinė byla Nr. eI-1405-320/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-30
Bylos Nr.
eI-1405-320/2015
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00285-2015-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Varžinskienė
Pareiškėjas
N. B.
Atsakovas
Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Advokatai
Sonata Kajotaitė
Kategorijos
  • 1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-1405-320/2015Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00285-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 1.1.2.; 1.16.4.;3.21. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 30 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Irena Varžinskienė,sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Sonatai Kajotaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. B. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo, kuriuo skirta tarnybinė nuobauda, pakeitimo, darbo užmokesčio skirtumo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas N. B. skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašė: 1) sušvelninti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Utenos apskrities VPK) viršininko V. V. 2015-06-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui N. B.“ (toliau – ir Įsakymas) pareiškėjui paskirtą tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas; 2) grąžinti pareiškėją į Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko (toliau – Utenos apskrities VPK Anykščių r. PK VPS KPP viršininkas) pareigas; 3) priteisti iš atsakovo Utenos apskrities VPK darbo užmokesčio skirtumą nuo pareiškėjo perkėlimo į viena pakopa žemesnes pareigas dienos.

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad Utenos apskrities VPK vidaus tyrimų grupėje buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Utenos apskrities VPK Anykščių r. PK VPS KPP viršininko N. B. veiksmų, kurie susiję su darbo drausme. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad N. B. 2015-05-28 apie 9.50 val., tarnybos metu, Anykščių rajone, Kurklių sen., Džiugų kaime esančioje šaudykloje buvo neblaivus – alkoholio matavimo prietaisu „Drager Alcotester 7510“ 9.58 val. jam buvo nustatytas 0,13 promilių neblaivumas, o 10.12 val. nustatytas 0,10 promilių neblaivumas. Tarnybinis patikrinimas buvo baigtas 2015-06-18 tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko N. B. veiksmų, kurie susiję su darbo drausme“ (toliau – ir Išvada). 2015-06-29 Utenos apskrities VPK viršininkas V. V. priėmė Įsakymą, kuriuo, atsižvelgdamas į Išvadą, paskyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas. Pareiškėjas mano, jog už jo padarytą tarnybinį nusižengimą skirta per griežta tarnybinė nuobauda. Neabejoja, jog šiuo konkrečiu atveju tarnybinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus švelnesnę tarnybinę nuobaudą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nuo pat pradžių neneigė savo kaltės, neginčijo alkotesterio duomenų ir, bendradarbiaudamas su patikrinimą atliekančiais pareigūnais, siekė atskleisti tyrimui reikšmingas aplinkybes, kas pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 26¹ straipsnio 1 dalies 2 punktą, laikytina pareigūno tarnybinę atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tyrimo metu nebuvo nustatyta tarnybinę atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, atsakovas, paskirdamas jam tarnybinę nuobaudą, neįvertino aplinkybės, kad alkoholį pareiškėjas vartojo ne tarnybos metu, bet iš vakaro. Nei patikrinimo dieną, nei daugiau kaip 14 valandų iki patikrinimo jokio alkoholio ar psichiką veikiančių medžiagų nevartojo, tačiau patikrinimo rytą nepusryčiavo, išvykdamas į darbą gėrė tik sulčių. Mano, jog rūkymas ir jau minėtos aplinkybės turėjo įtakos alkotesterio duomenims. Taip pat akcentavo, jog patikrinimo dieną bendravo su daugeliu kolegų ir vadovų tiek bendrose patalpose, tiek transporto priemonėse. Bendravę asmenys jokių požymių, galinčių leisti įtarti, jog pareiškėjas gali būti neblaivus, nepastebėjo ir neišreiškė, be to, Anykščių rajono policijos komisariate nėra jokių galimybių nei priemonių prieš pradedant darbą, pareigūnui pasitikrinti galimą alkoholio koncentraciją iškvėptame ore, todėl pareiškėjas negalėjo įtarti, kad jo iškvėptame ore alkoholio koncentracija galėtų viršyti 0,00 promilių. Atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, taip pat neatsižvelgė ir į tai, kad dėl padaryto pažeidimo jokių rimtesnių neigiamų pasekmių neatsirado: policijos veiklai bei sistemai neigiamų padarinių nekilo, dėl šio įvykio visuomenėje neigiamo atgarsio policijos atžvilgiu nebuvo, neatsirado ir didelės žalos valstybės tarnybos prestižui. Tą dieną pareiškėjas nebuvo aktyvioje tarnyboje, bet dalyvavo šaudymo pratybose lauko šaudykloje, buvo neuniformuotas, su pašaliniais asmenimis nebendravo, nebuvo suplanuotas ir vykdomas interesantų priėmimas, nebuvo numatytas administracinių bylų nagrinėjimas, nebuvo priiminėjami jokie procesiniai veiksmai, todėl tiesioginių funkcijų, kaip kelių policijos poskyrio viršininkas, nevykdė. Skiriant tarnybinę nuobaudą, visiškai neįvertinta tiesioginio vadovo teikta charakteristika dėl jo asmenybės, kurioje jis apibūdinamas kaip itin gerai vertinamas ir dirbantis pareigūnas, turintis visišką tiesioginio vadovo pasitikėjimą, puikiai organizuojantis skyriaus darbą, dalyvaujantis šviečiamojo pobūdžio programose ir pan. Dėl šių priežasčių mano, jog skirta tarnybinė nuobauda yra nepagrįstai griežta, neprotinga, neteisinga, neproporcinga ir privalo būti sušvelninta. Savo poziciją grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika analogiško pobūdžio bylose – 2013-12-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1449/2014, 2014-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013).

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė papildomai paaiškino, kad pareiškėjui darbo laikas prasideda 8 val. ir baigiasi 17 val. Pareiškėjui 2015-05-28 buvo darbo diena, nuo 10 val. iki 12 val. vyko suplanuotos šaudymo pratybos, kuriose dalyvavo apie 19 žmonių. Vienas iš pareigūnų, atsakingų už šaudymo pratybų organizavimą, buvo ir pareiškėjas. Pratybų metu pareiškėjas turėjo tarnybinį ginklą. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas dėl padaryto tarnybinio nusižengimo išgyvena, gailisi.

Atsakovo Utenos apskrities VPK atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovas pateikė prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo reikalavimais nesutinka ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad priimant sprendimą, buvo atsižvelgta į Išvadoje išdėstytus faktus – buvo įrodyta pareiškėjo kaltė, priežastinis ryšys, atsižvelgta į sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, t. y. buvo įvertinta, kad pareiškėjas (pareigūnas) tarnybos metu buvo neblaivus, tuo padarė tarnybinį nusižengimą, dėl ko kilo pasekmės – neigiamas poveikis bendram įstaigos darbui, neigiamas pavyzdys kolektyvui ir jam pavaldiems pareigūnams. Akcentavo, jog pareigūnas buvo pasirengęs mokyti kitus pareigūnus šaudykloje (vyko šaudymo pratybos), turėjo tarnybinį ginklą, tuo sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pažymėjo, jog pareiškėjas yra ilgametis pareigūnas, išmanantis teisės aktus, todėl žinojo ir privalėjo žinoti, kad pagal vidaus tvarkos taisykles bei teisės aktus, kitą rytą 8 val., po alkoholio vartojimo išvakarėse, jam reikės būti darbe. Tiek alkoholio vartojimas, tiek suvartotas alkoholio kiekis pasižymi valiniais asmens poelgiais, taip pat ir intelektualiu atsakomybės suvokimu už kilsiančias pasekmes, jei darbe bus nustatytas neblaivumas. Kad alkoholio, kuris vartotas išvakarėse, kiekis akivaizdžiai per didelis, rodo nustatytas 0,13 promilės neblaivumas praėjus beveik dviem valandoms nuo darbo pradžios. Rėmėsi teismų praktika, kurioje ne kartą konstatuota, kad buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas, ypač statutinėje valstybės tarnyboje, kurios pareigūnams tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu, keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai (LVAT 2009-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009), kad darbuotojų neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu, nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo masto, neblaivumo ar apsvaigimo mastas neturi reikšmės nusižengimo, kaip šiurkštaus, kvalifikavimui (LAT Senato 2004-06-18 nutarimas Nr. 45). Taip pat nurodė, jog skiriant tarnybinę nuobaudą, buvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 29 straipsnio 5 dalies, Statuto26 straipsnio 3dalies 4 punkto, Utenos apskrities VPK viršininko 2008-10-28 įsakymu Nr. 89-V-56 patvirtintų Utenos apskrities VPK vidaus tvarkos taisyklių (2012-08-21 įsakymo Nr. 89-V-432 redakcija) 18 punkto, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-05-17 įsakymo Nr. 5-V-437 „Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ 1.2 punkto nuostatų visumą. Skiriant nuobaudą išlieka vadovo diskrecijos teisė, todėl Utenos apskrities VPK viršininkas geranoriškai atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę, jo ištarnautus metus, gerą charakteristiką ir skyrė ne tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos dėl neblaivumo, bet nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas. Pažymėjo, jog su skundžiamu Įsakymu pareiškėjas buvo pasirašytinai supažindintas 2015-07-02, tačiau skundą surašė 2015-08-03, kuris elektroninių ryšių priemonėmis teisme gautas 2015-08-04, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punktu, prašė skundą atmesti, pareiškėjui praleidus skundo padavimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Tarnybinis ginčas byloje kilęs dėl Utenos apskrities VPK viršininko 2015-06-29 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarui N. B.“, kurio 1-uoju punktu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas. Įsakymą atsakovas priėmė vadovaudamasis Statuto 26 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir atsižvelgdamas į Utenos apskrities VPK vidaus tyrimų grupės 2015-06-18 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko N. B. veiksmų, kurie susiję su darbo drausme“. Išvadoje buvo konstatuota, kad N. B., Utenos apskrities VPK Anykščių r. PK VPS KPP viršininkas, netiesiogine tyčia pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso (toliau – ir Kodeksas) 3, 4.6 ir 4.24 punktuose atitinkamai įtvirtintą pavyzdingumo principą bei elgesio tarnybos metu reikalavimus, Utenos apskrities VPK viršininko 2008-10-28 įsakymu Nr. 89-V-56 patvirtintų Utenos apskrities VPK vidaus tvarkos taisyklių (2012-08-21 įsakymo Nr. 89-V-432 redakcija) 18 punktą, taip pat Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 ir 8 punktus, 15 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktus. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neginčija paties tarnybinio nusižengimo fakto, tačiau mano, jog skirta tarnybinė nuobauda yra nepagrįstai griežta, neprotinga, neteisinga ir neproporcinga, tarnybinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus švelnesnę tarnybinę nuobaudą.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, vidaus reikalų sistemos pareigūnas, kurio statusą bei atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (2014-10-07 įstatymo Nr. XII-1191 redakcija) bei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (2015-03-26 įstatymo Nr. XII-1589 redakcija). Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojai traukiami tarnybinėn atsakomybėn (VTĮ 28 straipsnis). Tarnybinės atsakomybės taikymo pagrindai išsamiai reglamentuojami VTĮ 27-34¹ straipsniuose, kurių atitinkamos nuostatos pagal šio įstatymo 4 straipsnį taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams. Be to, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų tarnybinės atsakomybės klausimus reglamentuoja Statuto V skyriaus nuostatos, kurio 26 straipsnis nustato tarnybinių nuobaudų skyrimą. Nuobaudų už tarnybinius nusižengimus skyrimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintose Tarnybinių nuobaudų valstybės tarnautojams skyrimo taisyklėse (2012-10-24 nutarimo Nr. 1300 redakcija), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003-08-27 įsakymu Nr. IV-308 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos apraše (toliau – ir Tvarkos aprašas) (2013-08-23 įsakymo Nr. 1V-720 redakcija).

Tarnybinės atsakomybės inter alia tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Statuto 25 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 1 dalis, Tvarkos aprašo 3 punktas). Tarnybinis nusižengimas – tai šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Statuto 2 straipsnio 6 dalis).Principines nuostatas, kuriomis vadovaujamasi skiriant tarnybines nuobaudas, nustato VTĮ 29 straipsnio 2 dalies, Statuto 26 straipsnio 1 dalies ir Tvarkos aprašo 5 punkto nuostatos. Statuto 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Iš esmės analogiškos taisyklės įtvirtintos ir VTĮ 29 straipsnio 2 dalyje, Tvarkos aprašo 5.2 papunktyje. Pagal Tvarkos aprašo 3 punktą, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai: neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tik esant šių elementų visumai, galima konstatuoti, kad yra tarnybinis nusižengimas, sukeliantis tarnybinę atsakomybę. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statuto, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (2012-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012; 2013-03-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-577/2013; 2015-07-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1670-662/2015).Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą, tarnybinės nuobaudos privalo atitikti bendriesiems tarnybinių nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams (2009-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009, 2007-03-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A11- 319/2007, 2012-07-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).Tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą (2009-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009).Teismas švelnina paskirtą tarnybinę nuobaudą, jei paskirtoji nuobauda pareiškėjui yra aiškiai per griežta bei bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę nuobaudą (2013-04-11nutartis administracinėje byloje Nr. A438-649/2013).

Tarnybinio patikrinimo medžiagoje surinktais duomenimis nustatyta, kad 2015-05-28, apie 9 val. ryto, Utenos apskrities VPK buvo gauta informacija (užregistruota Nr. 89-AP-1109) apie tai, kad Utenos apskrities VPK Anykščių r. PK VPS KPP viršininkas N. B. darbe galimai yra neblaivus. Pagal Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato viršininko 2015-01-21 patvirtintą 2015 metų pareigūnų šaudymo pratybų, fizinio ir kovinio pasirengimo pratybų lankomumo tvarkaraštį Nr. 89-IL-874 tą dieną 10 val. – 12 val. buvo suplanuotos pareigūnų šaudymo pratybos lauko šaudykloje, esančioje Anykščių r. sav., Kurklių sen., Džiugų k., o pareiškėjas buvo vienas iš asmenų, atsakingų už šių pratybų organizavimą. Utenos apskrities VPK viršininko V. V. pavedimu, siekiant nustatyti galimą tarnybinį nusižengimą, Utenos apskrities VPK Imuniteto poskyrio ir vidaus tyrimų grupės pareigūnai nuvyko į šaudyklą. Utenos apskrities VPK viršininko V. V. pavedimą vykdę pareigūnai tarnybiniuose paaiškinimuose nurodė, kad bendraujant su N. B., buvo juntamas alkoholio kvapas, jo akys buvo paraudusios, todėl pareigūnui jam pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Patikrinimo alkoholio matuokliu Nr. 7510 „Drager Alcotest“, turinčiu galiojantį patikros sertifikatą, metu (9.58 val.) pareiškėjui nustatytas 0,13 promilės apsvaigimas nuo alkoholio. Po 15 min. (10.12 val.) pakartotinai patikrinus blaivumą, pareiškėjui buvo nustatytas 0,10 promilės neblaivumas. Nustačius pareiškėjo neblaivumo faktą, buvo surašytas Nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų aktas Nr. 89-PR2-7377 ir pareiškėjas buvo nušalintas nuo darbo likusiam darbo dienos laikui. Pareiškėjas nei tarnybinio nusižengimo tyrimo, nei skundo teisminio nagrinėjimo metu neginčijo tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių, įskaitant tas, kurios patvirtina 2015-05-28 tarnybos užduotį, tarnybos laiką ir vietą, neblaivumo faktą, todėl šios aplinkybės pripažintinos nustatytomis (ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis). Pareiškėjas nesutikimą dėl jam skirtos tarnybinės nuobaudos argumentuoja tuo, kad atsakovas, pasirinkdamas šią nuobaudos rūšį, neatsižvelgė į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, pareiškėjo kaltės laipsnį, kilusius padarinius, neįvertino ir pareiškėjo ankstesnės tarnybos bei asmeninių savybių.

Pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodytų argumentų reikšmės nagrinėjamai bylai, teismas, visų pirma, pažymi, jog buvimas tarnybos metu neblaiviam pagal VTĮ 29 straipsnio 6 dalies 7 punktą priskiriamas prie šiurkščių tarnybinių nusižengimų, jei valstybės tarnautojo elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos autoritetą. Statuto 26 straipsnio 3 dalis (1-5 punktai) nustato baigtinį sąrašą atvejų, kuriuos nustačius pareigūnams gali būti skiriama griežčiausia šio Statuto 26 straipsnio 1 dalyje numatyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, tarp jų – už buvimą darbo metu apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų (Statuto 26 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Šios tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra savarankiškas atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas, numatytas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punkte. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011-05-17 įsakymu Nr. 5-V-437„Dėl tarnybinių nusižengimų ir teisės pažeidimų prevencijos“ teritorinės policijos įstaigos vadovai įpareigoti darbuotojo neblaivumą ar apsvaigimą tarnybos metu vertinti kaip šiurkštų tarnybos drausmės pažeidimą, už kurį Statuto ir VTĮ numatyta galimybė skirti griežčiausią nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam yra šiurkštus tarnybinis nusižengimas, ypač statutinėje valstybės tarnyboje, kurios pareigūnams tiek tarnyboje, tiek ne tarnybos metu keliami aukštesni elgesio ir atsakomybės standartai (2009-12-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1366/2009).

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nebuvo skirta pati griežčiausia Statuto 26 straipsnio 1 dalyje numatyta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos. Įvertinus Išvadoje nurodytus motyvus, dėl kurių buvo siūlyta pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą - perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas, darytina išvada, kad buvo atsižvelgta į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą Statuto 26¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte, į tai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo metu sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, bei į pateiktą pareiškėją iš esmės tik teigiamai charakterizuojančią informaciją. Todėl teismas vertina kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, jog atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą, neatsižvelgė ir nevertino jo ankstesnės tarnybos bei jo asmeninių savybių. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, teigiamai tarnybinį nusižengimą padariusį pareigūną charakterizuojantys duomenys, teikti tarnybinio nusižengimo tyrimo metu, nėra vienintelis ir savaime pakankamas veiksnys, sprendžiant dėl skiriamos tarnybinės nuobaudos rūšies (žr. pvz., 2013-03-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-438/2013).

Pareiškėjo argumentai, kad jo neblaivumas buvo nustatytas, kai, pasak pareiškėjo, jis nebuvo aktyvioje tarnyboje, tik dalyvavo šaudymo pratybose lauko šaudykloje, buvo neuniformuotas, su pašaliniais asmenimis nebendravo, tiesioginių funkcijų, kaip Kelių policijos poskyrio viršininkas, nevykdė (nebuvo suplanuotas ir vykdomas interesantų priėmimas, nebuvo numatytas administracinių bylų nagrinėjimas, nebuvo priiminėjami jokie procesiniai veiksmai), nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra reikšmingi. Reikšminga yra ta aplinkybė, kad pareiškėjas buvo apsvaigęs nuo alkoholio darbo metu.

Nagrinėjamu atveju, atlikus tarnybinį patikrinimą, konstatuota, jog pareiškėjas, darbo metu vykdydamas tarnybines funkcijas, buvo neblaivus. Šie pareiškėjo veiksmai įvertinti kaip tyčinis, šiurkštus tarnybinis nusižengimas, nes pareigūnas suvokė, jog veikia neteisėtai, padarinių nesiekė, tačiau sąmoningai leido neigiamiems padariniams kilti. Pasisakydamas dėl kaltės laipsnio teisinio vertinimo nagrinėjamo ginčo kontekste, teismas pažymi, jog pareiškėjo atėjimas į tarnybą apsvaigusiam nuo alkoholio, atsižvelgiant į paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašytas aplinkybes (pareiškėjas turėjo vesti pareigūnų šaudymo pratybas, buvo ginkluotas tarnybiniu ginklu) savaime patvirtina šio nusižengimo nesuderinamumą su tarnybinių funkcijų atlikimu ir apibūdina tokį pareiškėjo elgesį kaip itin neatsakingą ir neleistiną. Pareiškėjo argumentas, kad, atėjęs į tarnybą jis (po jo nurodyto daugiau nei 14 valandų iki patikrinimo alkoholio nevartojimo) nejautė apsvaigimo nuo alkoholio ir neturėjo jokių įtarimų, kad jo iškvėptame ore alkoholio koncentracija gali viršyti 0,00 promilių, negali būti laikomas reikšmingu bylai, nes tai yra subjektyvus ir tikrovės neatitinkantis būklės suvokimas. Antra vertus, faktas, kad jo girtumas nebuvo praėjęs jam atėjus į tarnybą, patvirtina, kad, vartodamas atitinkamą (pavojingai didelį) alkoholio kiekį prieš tarnybą, jis elgėsi neatsakingai ir aplaidžiai.

Pareiškėjas savo reikalavimus, be kita ko, grindžia argumentuodamas, jog atsakovas neatsižvelgė ir į tai, kad dėl padaryto pažeidimo policijos veiklai bei sistemai jokių rimtesnių neigiamų pasekmių nekilo, pasak pareiškėjo, kadangi dėl šio įvykio visuomenėje neigiamo atgarsio policijos atžvilgiu nebuvo, neatsirado ir didelės žalos valstybės tarnybos prestižui. Išvadoje konstatuota, kad dėl pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo buvo sukeltas neigiamas poveikis bendram įstaigos darbui, atsirado žala valstybės tarnybos prestižui bei geram vadovo vardui, o pareigūną nušalinus nuo darbo, iškilo būtinumas skubiai priimti sprendimus dėl darbų perdavimo kitiems tarnautojams.

Pareigūno veiksmais sukeltų pasekmių atsiradimas yra vertinamojo pobūdžio aplinkybė ir ji sietina su visuomenėje galiojančiomis įprastinėmis moralės nuostatomis ir teisėtais lūkesčiais, visuomenės turimais pareigūnų atžvilgiu. Šios pasekmės gali būti nustatytos atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir pan., bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl atitinkamos institucijos pareigūnų elgesio.

Nagrinėjamo administracinio ginčo kontekste akcentuotina, jog vidaus tarnyba grindžiama Statuto 3 straipsnyje įtvirtintais pagrindiniais principais. Iš statuto 3 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto vidaus tarnybos ypatumų kompensavimo principo turinio matyti, kad vienas iš vidaus tarnybos ypatumų yra pareigūnų sugriežtinta atsakomybė. Asmeniui, stojančiam į vidaus tarnybą, be kita ko, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, taip pat akcentuojamas tinkamumas einamoms pareigoms pagal asmenines ir moralines savybes (Statuto 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalis). Statuto 12 straipsnis nustato, kad asmuo prisiekia Lietuvos valstybei iš karto po to, kai supažindinamas su įsakymu dėl jo priėmimo į vidaus tarnybą. Kiekvienas pareigūnas asmeniškai prisiekia ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstitucijos ir kitų įstatymų, sąžiningai atlikti jam patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, pagal kurį, statutinio pareigūno duota priesaika nelaikoma formaliu aktu. Ja pabrėžiama, jog statutinės tarnybos pareigūnams tarnyboje keliami padidinti reikalavimai, nustatomi nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-77/2011, 2013-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1986/2013).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004-07-16 įsakymu Nr. V-347 patvirtinto Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.1.-4.29. punktuose įtvirtinti reikalavimai, kuriais policijos pareigūnas tarnybinėje veikloje turi vadovautis: iš jų 4.6. punktu – saugoti profesinę garbę, savo gerą vardą ir elgtis taip, kad savo veiksmais ar elgesiu nežemintų policijos pareigūno vardo; 4.24. punktu –nepiktnaudžiauti psichiką veikiančiomis medžiagomis. Šio kodekso 12.10. punktas reikalauja vadovaujantiems policijos pareigūnams visada prisiminti, kad savo elgesiu ir darbu rodo pavyzdį pavaldiems pareigūnams. Teismo vertinimu, nurodytas teisinis reguliavimas lemia, kad pareiškėjui, kaip policijos įstaigos struktūrinio padalinio vadovui, taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam pareigūnui. Iš šių kodekso nuostatų bei Utenos apskrities VPK Anykščių r. PK VPS KPP viršininko pareigybės aprašymo spręstina, jog valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas, turi būtų ne tik susipažinęs su policijos veiklą, viešąjį administravimą ir valstybės tarnybą reglamentuojančiais teisės aktais, privalo juos vykdyti ir jų laikytis, taip pat, turi turėti susiformavusius dorovinius orientyrus ir dorovinę atsakomybę, pagrįstus policijos tarnyboje taikomais pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, sąžiningumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo profesinės etikos principais.

Todėl išvardytų teisės aktų reikalavimų kontekste bei vertinant visuomenės požiūriu, pareiškėjo, kuris yra vidaus reikalų sistemos atstovas (nagrinėjamu atveju policijos įstaigos struktūrinio padalinio vadovas), buvimas tarnybos metu neblaiviam, negali būti vertinamas kaip nepriekaištingas elgesys, rodantis tinkamą pavyzdį pavaldiniams. Pareiškėjas tokiais savo veiksmais taip pat sumenkino Kelių policijos poskyrio viršininko pareigybės ir Utenos apskrities VPK, kaip policijos įstaigos, autoritetą. Be to, tuo metu, kai buvo nustatytas pareiškėjo neblaivumas, pareiškėjas turėjo vesti pareigūnų šaudymo pratybas, buvo ginkluotas tarnybiniu ginklu. Šios aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas pagrįstai buvo vertintas kaip šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas, kadangi savo veiksmais pareiškėjas sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų pareigūnų saugumui. Tokie pareiškėjo (pareigūno) veiksmai akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais dėl atitinkamos institucijos pareigūnų elgesio. Pažymėtina, jog aptariamam (neigiamam) visuomenės požiūriui konstatuoti nėra būtina jį sieti su pareigūno kaltų veiksmų paviešinimu spaudoje, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu vertintini kaip nepagrįsti. Su policijos pareigūnais valstybė ir visuomenė sieja interesą, kad policija jos kompetencijai priskirtas funkcijas atliks patikimai ir profesionaliai, kad šios tarnybos pareigūnai savo nepriekaištingu elgesiu deramai atstovaus ne tik tarnybai, kurioje dirba, bet ir valstybei. Teismas konstatuoja, jog tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu galima daryti išvadą, jog nustatyta pareigūno kalta veika sukeltos pasekmės yra akivaizdžiai menkinančios tarnybos sistemos autoritetą ir griaunančios pasitikėjimą ja. Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-13 nutarime, valstybės tarnyba yra valstybės tarnautojų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso garantavimu, o Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta tokia valstybės tarnybos samprata, kuri yra neatskiriamai susijusi su valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtimi užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, jog valstybės tarnautojų padaryti tarnybiniai nusižengimai daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui (žr. pvz., 2012-07-23nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2748/2012).Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr. pvz., 2012-12-17 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012; 2013-06-21 sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).

Atsižvelgiant į išdėstytą informaciją, darytina išvada, kad Utenos apskrities VPK viršininkas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą spręsti, jog tarnybinės nuobaudos tikslai pareiškėjo atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas. Patikrinęs tarnybinio patikrinimo medžiagą, teismas nenustatė jokių duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda yra neadekvati arba neproporcinga padarytam nusižengimui. Teismo vertinimu, parenkant tarnybinės nuobaudos rūšį pareiškėjui, buvo laikomasi bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų, teisingumo ir protingumo kriterijų, o paskirta tarnybinė nuobauda –perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį (padarytas šiurkštus tarnybos drausmės pažeidimas), nusižengusiojo pareigūno asmenybę ir ankstesnę pareigūno tarnybą (vidaus tarnybos stažą, paskatinimus) ir jo kaltės formą (veiksmai pasireiškė tyčia), tarnybinio nusižengimo padarymo bei kitas tarnybinę atsakomybę įtakojančias aplinkybes. Dėl šios priežasties pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą sušvelninti Utenos apskrities VPK viršininko V. V. 2015-06-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirtą tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į viena pakopa žemesnes pareigas, nėra. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo sušvelninti paskirtą tarnybinę nuobaudą, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinių skundo reikalavimų, kuriais pareiškėjas prašė grąžinti jį į Utenos apskrities VPK Anykščių policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko pareigas ir priteisti iš atsakovo Utenos apskrities VPK darbo užmokesčio skirtumą nuo jo perkėlimo į viena pakopa žemesnes pareigas dienos.

Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 ir 6 dalies nuostatas, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti jo prašymo ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Atsakovas atsiliepimuose išreiškė abejonę dėl to, ar pareiškėjo skundas buvo paduotas teismui, laikantis ABTĮ nustatytų terminų.ABTĮ33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas su skundžiamu Įsakymu buvo pasirašytinai supažindintas 2015-07-02, todėl vadovaujantis procesinių terminų skaičiavimo taisyklėmis, įtvirtintomis ABTĮ 66 straipsnio 3 dalyje, skundo padavimo terminas baigiasi 2015-08-02 (sekmadienį). ABTĮ 66 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog tais atvejais kai paskutinė termino diena yra ne darbo diena, termino pabaigos diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kadangi pareiškėjas skundą pateikė 2015-08-03 16.50 val. per Liteko viešųjų elektroninių paslaugų EPP sistemą, konstatuotina, jog skundas paduotas nepažeidžiant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo N. B. skundą atsakovui Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo, kuriuo skirta tarnybinė nuobauda, pakeitimo, darbo užmokesčio skirtumo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Varžinskienė