Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Kaupelė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Žanetos Žalėnaitės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (ir toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, paskiriant galutinę 32 MGL (1 600 Eur) dydžio baudą;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2025 m. kovo 15 d., apie 21.20 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su V. M. metu, susikibo, susigrūmė ir vieną kartą kumščiu tyčia sudavė pastarajam į galvos sritį, tokiu būdu nukentėjusiajam V. M. padarydamas poodines kraujosruvas krūtinės ląstoje, dešinėje rankoje, odos nubrozdinimą dešiniame žaste, muštinę žaizdą galvoje, tai yra sužalojimus kvalifikuojamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

D. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju D. K. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta. Sudavė vieną kartą, nes pamatė sumuštą savo geriausią draugą. 2025 m. kovo 15 d., jis kartu su savo vaikystės draugu - V. L. ir M. R. atvažiavo pas jo seserį, automobiliu VW „Golf“, kuris priklauso V.. V. tiesiog norėjo nuvažiuoti, pasikalbėti, nes sesers vyras V. sakė, kad jį kviečia pasikalbėti dėl jų šeimos santykių. Jis kažkada anksčiau su V. buvo atvykęs pas jo seserį, žino, kad jos vardas L., o jos vyro vardas V.. Atvažiavus, V. pasistatė automobilį šalia namo ir nuėjo vienas pasišnekėti su V.. Ir tuo metu pastebėjo, kad šalia V. ir V. atsirado dar vienas vyras, jam nepažįstamas, kaip vėliau sužinojo - V. kaimynas. Jam sėdint automobilyje, pastebėjo, kad V. su tais 2 vyrais įėjo į šalia esantį garažą. Kelių minučių bėgyje jis išgirdo šaukiantį V. „padėkite“ ir jį krentantį ant žemės, ar tai buvo išstumtas, ar nuo smūgio. Jis išsigandęs bėgo link V.. Pribėgdamas, pamatė sumuštą V., kuris tuo metu gulėjo ant žemės, todėl būdamas šoke, impulsyviai, kad V. nebūtų mušamas, vieną kartą kumščiu sudavė V. M. į veidą. Jis nenukrito. Žino, kad įsiuto. Berods turėjo rankoje suktuką, su kuriuo automatiškai jam užsimojo ir sudavė per ausį. Užkabino, jie susikibo, jis jam dar suplėšė striukę. Kažkaip pavyko V. atsistoti ir jie tiesiog pasišalino link automobilio ir išvažiavo. M. į jokį konfliktą nelindo. Tie vyrai dar berods pradėjo mėtytis ir dar matė pas M. rankoje pistoletą šaudyti vinims arba tikrą pistoletą. Todėl jo veiksme jokios tyčios nebuvo, tiesiog tuo metu priėmė tokį sprendimą, nes draugas buvo pavojuje. <...>.

Papildomos apklausos metu D. K. parodė, kad savo kaltę pripažįsta dėl vieno smūgio asmeniui, nes sudavė vieną kartą kai pamatė sumuštą savo geriausią draugą. Priėmė tokį sprendimą, nes draugas buvo pavojuje. Supranta, kad galėjo nesuduoti vyrui, bet toks buvo jo sprendimas. Sutiko ir neprieštarauja, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriant jam įpareigojimą ar draudimą, kuriuos jis pasižada vykdyti ir laikytis.

Be D. K. prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis:

V. M. protokole-pareiškime nuodyta, kad 2025 m. kovo 15 d., apie 21.20 val., namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), jam nepažįstamas asmuo vieną kartą nenustatyta ranka sudavė į galvos sritį ir pasišalino iš įvykio vietos. Dėl minėto smūgio, jis pajuto fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. M. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo 15 d., kartu su kaimynu V. M. buvo namo kieme, anksčiau minėtu adresu, jame statė vaikų namelio rėmus. Apie 21.00 val. į namo kiemą atvažiavo pilkos spalvos „Golf“ automobilis, iš jo išlipo jam iš matymo matytas asmuo, kiek žino, kaimynės brolis. Su juo pažįstamas nėra, tiesiog matydavo jį, kaip jis atvykdavo pas kaimynus. Šis atvykęs pasikvietė jo kaimyną pasikalbėti, kokiu reikalu, jis nežino ir šie nuėjo į garažą. Po kurio laiko į garažą nešė įrankius, garaže buvo ir kaimynas su savo žmonos broliu, šie kažko konfliktavo, jis atėjęs paklausė jo, kodėl jis kabinėjasi prie jo kaimyno, kas jam negerai. Šis atsakė jam išeiti ir toliau konfliktavo su kaimynu, konfliktuojant abu išėjo iš garažo, jis liko jame, išgirdęs, kad konfliktas įsiaudrino išbėgo į kiemą ir pamatė, kad kieme stovi dar du, jam nepažįstami asmenys. Vienas iš jų buvo apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, buvo apsirengęs tamsios spalvos striuke su oranžinės spalvos dryžiais. Kitas buvo apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, buvo apsirengęs pilkos spalvos drabužiais, kiek jiems metų negalėjo pasakyti tiksliai, nes buvo tamsu. Būnant kieme pamatė, kad jo kaimyną purškia ašarinėmis dujomis jo žmonos brolis, o tuo metu prie jo (nukentėjusiojo) artėjo jam nepažįstamas asmuo su juodos oranžinės spalvos striuke, priartėjus šis kažkuria ranka smūgiavo jam į galvos sritį, jis po smūgio šiek tiek suklupo ir nuėjo į garažą ieškoti daiktų, su kuriais galėtų apsisaugoti. Užėjęs į garažą jame rado pjūklą, kurį įjungė norėdamas juos išgąsdinti. Po kurio laiko išėjo iš garažo ir pastebėjo, kad visi minėti asmenys sulipo į „VW Golf“ automobilį ir šalinosi iš įvykio vietos. Į kiemą, taip pat atbėgo ir jo (nukentėjusiojo) žmona ir kaimyno žmona, jos pranešė apie įvykusį įvykį bendrajam pagalbos centrui. Į vietą taip pat buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kuri jam suteikė pagalbą, nes po smūgio šiek tiek jam praskėlė galvą, tačiau į gydymo įstaigą nereikėjo važiuoti, žaizda yra negili. Minėti asmens veiksmai sukėlė jam fizinį skausmą <...>.

Papildomai apklaustas V. M. parodė, kad nori papildomai pareikšti, kad asmeniui, kaimyno V. M. svainio draugui, turėjo pretenziją tik dėl vieno smūgio, kai jis jam sudavė į galvą, dėl ko ir parašė pareiškimą. Pas jį galėjo būti ir kiti sužalojimai, nes buvo susikabinę. Jam medikų pagalbos neprireikė, tik, kad buvo nuvykęs pagal policijos jam skirtą užduotį. Pats kalčiausias šiame įvykyje yra kaimyno žmonos brolis, kuris atvyko, kiek suprato, aiškintis su kaimynu V. ir atsivežė draugus. Kaimynas V. su savo giminaičiu aiškinosi, tada jie pradėjo tampytis, o jis tiesiog įsikišo, kaip tik tuo metu ir pasirodė vienas iš giminaičio draugų, kur jam teko su juo susikibti. Jis paėmė įrankį, tiesiog pagąsdinti, nes situacija kaito. Giminaitis su draugu apsisuko ir grįžo prie savo automobilio. Civilinio ieškinio nereikš, pretenzijų neturi ir neturės.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja L. M. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. 2025 m. kovo 14 d. ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Apie 22.00 val., išgirdo vyrų balsus ir šauksmus kieme, tarsi kažkas konfliktuotų. Išėjusi iš savo buto į lauką, pamatė savo brolio V. L., pilkos spalvos VW Golf automobilį. Kieme stovėjo jos vyras V. M., kaimynas V. M. ir kaimynė J. M.. Kieme buvo du brolio V. L. draugai, vieno iš jų vardas yra D.. Jis dėvėjo smėlio spalvos striukę ir džinsus. Taip pat kieme buvo ir kitas jos brolio draugas, kurio vardo nežino, tačiau prisimena, kad dėvėjo juodos spalvos striukę ir juodos spalvos žieminę kepurę. Išėjusi į kiemą, išgirdo keiksmažodžius. Išvydusi savo brolį pasakė jam, kad važiuotų iš kiemo, nes priešingu atveju kvies policiją, tačiau brolis į jos perspėjimus nereagavo ir toliau konfliktavo su jos vyru ir kaimynu. Po kurio laiko, konfliktui įsiaudrinus, pamatė, kad jos brolio draugas D. su ranka, tiksliai kuria ranka nurodyti negali, sugniaužęs kumštį, bandė smūgiuoti jos kaimynui V. M. į veido sritį. Tuo metu jos kaimynas V. M. bandė gintis rankomis nuo D. rankų smūgių. Tada jos brolis V. L. nuėjo iki savo automobilio ir išsitraukęs iš jo ašarines dujas, ir priėjęs prie jos vyro, jį nupurškė ašarinėmis dujomis, ir jį apipurškęs nukreipė dujas ir į kaimyno pusę, tačiau kaimynas spėjo nusisukti ir apsiginti, o jos vyras buvo stipriai nupurkštas dujomis, ant veido matėsi nupurškimo pėdsakai (visas veidas ir plaukai buvo oranžinės spalvos, vyras jautė fizinį skausmą). Po tokių jos brolio veiksmų, jis kartu su savo draugais sėdo į automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. Jiems išvažiavus jos vyras V. M. apie įvykį pranešė policijos pareigūnams, tuo pačiu buvo atvykusi ir greitoji medicinos pagalba. Jos brolio V. L. draugas, kurio vardo nežino, visą laiką stovėjo šalia automobilio ir į konfliktą nesivėlė. Taip pat nori pridėti, kad jos brolis V. L. yra konfliktiškas žmogus, kadangi labai dažnai konfliktuoja ir naudoja psichologinį smurtą prieš jos šeimos narius, todėl su juo nebendrauja jau nuo sausio mėnesio. Žino, kad jos brolis vartoja narkotines medžiagas, yra mačiusi, kad jis galimai yra pavartojęs narkotinių medžiagų, t. y. elgdavosi kaip nesavas, o kai nevartodavo narkotinių medžiagų, būdavo agresyvus. Taip pat nori pridėti, kad jos vyrui jis siųsdavo grasinančio pobūdžio žinutes, ką tiksliai jam rašydavo ji neprisimena, dėl ko tuo metu buvo grasinta jos vyrui nežino. Dėl ko kilo minėtas konfliktas, ji taip pat nežino, jos vyras apie konflikto priežastis jai nieko nepapasakojo. Dėl tokių jos brolio veiksmų kartu su vyru bijo dėl jų ir jų vaiko saugumo. Ankščiau panašių konfliktų nebūdavo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad jis gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. 2025 m. kovo 15 d., apie 21.00 val., kartu su kaimynu V. M. buvo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), ir jame statė vaikų namelio laiptų turėklus. Bestatant į namo kiemą atvažiavo pilkos spalvos „Golf“ automobilis, iš jo išlipo jo žmonos L. M. brolis V. L., kuris atėjęs prie jos norėjo išsiaiškinti kažkokius reikalus būnant kieme, jis jam pasiūlė nueiti į garažą, nes kieme šalta. Kartu su juo nuėję į garažą, šis pradėjo klausti, ką jis tau padarė, ar jis tau skolingas. Bendraujant su žmonos broliu į garažą atėjo kaimynas V. M., kuris paklausė V. L., ko jis kabinėjasi prie jo, ką jis jam padarė. Žmonos brolis pamatęs kaimyną pradėjo rėkti per visą kiemą „ko tu čia nori, nesikišk?“, sakė kaimynui, kad išeitų, tačiau kaimynas jam pasakė „nerėk, sumažink toną“, V. L. konfliktuojant pradėjo išeidinėti iš garažo, išėjus iš jo, būdamas prie jo, galimai bandydamas jį nustumti, kairės rankos delnu sudavė jam į veido sritį, todėl pajautė fizinį skausmą. Po smūgio kaimynas jį paėmė už striukės ir nepilnai pargriovė V. L. ant žemės, kad jį prilaikyti. Po to jis pradėjo eiti link savo automobilio ir pašaukė savo draugus, kurie tuo metu sėdėjo minėtame automobilyje. Iš automobilio išlipo du nepažįstami asmenys, vienas iš jų buvo apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, liekno kūno sudėjimo. Kitas asmuo buvo maždaug apie (duomenys neskelbtini) cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, kaip buvo apsirengęs. Šie išlipo iš automobilio ir artinosi link jų. Jiems einant jis bandė juos nuraminti, sakė, kad tai jų draugas V. L. kelia problemas. Iš namų taip pat išbėgo jo žmona L. M. ir kaimyno žmona J. M., kieme įvyko žodinis konfliktas, jie juos bandė išvaryti iš kiemo. Žodinio konflikto metu žmonos brolis sugrįžo į savo automobilį ir iš jo išsitraukė ašarinių dujų balionėlį, ir sugrįžęs prie jo nukreipė jį į jį ir pripurškė jam dujų į veido sritį. Taip pat kaimynui irgi bandė purkšti, tačiau kaimynas spėjo pasitraukti. Momento, kaip V. L. draugas trenkė kaimynui į veido sritį jis nematė, kadangi kaip sakė pats V. M. jam trenkė tuomet, kai jam pripurškė dujų į veidą ir viskas vyko labai greitai. Asmens, kuris trenkė kaimynui duomenų jis nežino, tačiau kas jis toks galimai galėtų pasakyti žmonos motina M. L.. Po šio įvykio visi asmenys nuėjo į automobilį, įsėdo ir išvažiavo nežinoma kryptimi. Po šio įvykio apie tai iš karto pranešė policijos pareigūnams, buvo atvykusi ir greitoji medicinos pagalba. Konfliktai tarp jo ir žmonos brolio jau vyksta nuo šių metų sausio mėnesio. Jis ir jo (liudytojo) žmona sulaukė grasinančių žinučių, kuriose šis mini, kad atvažiuos ir sumuš jį ir pan. Dėl šių grasinimų 2025 m. kovo 12 d. jis buvo nuvykęs į policijos komisariatą, kuriame parašė pareiškimą <...>.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. M. parodė, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. 2025 m. kovo 15 d. ji buvo savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Maždaug apie 20.00 val., išėjo į savo kiemą, kadangi pamatė kieme stovintį svetimą pilkos spalvos automobilį. Išėjusi į lauką, ji išgirdo, kad jos kaimyno V. M. garaže kažkas garsiai ir piktai kalbasi. Ką tiksliai kalbėjo, ji negirdėjo, kažką kalbėjo apie kaimyno V. M. žmoną L. M.. Po maždaug 5-10 min., iš garažo išbėgo jos kaimyno žmonos L. M. brolis V. L., kuris kartais atvažiuodavo pas savo sesę. Išbėgęs iš garažo V. L. pradėjo kviesti savo draugus, kad prie jo prieitų. Iš automobilio išlipo du jaunuoliai, kurių niekada nėra mačiusi ir nepažįsta. Vienas iš jų buvo aukštas, maždaug (duomenys neskelbtini) cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, kaip buvo apsirengęs ji neprisimena, veido bruožų taip pat neįsidėmėjo. Kitas jaunuolis buvo maždaug (duomenys neskelbtini) cm. ūgio, liekno kūno sudėjimo, kaip buvo apsirengęs, ji taip pat neprisimena, veido bruožų taip pat neįsidėmėjo, tačiau visą laika šis jaunuolis stovėjo nuošalyje ir į konfliktą nesivėlė. Jiems išlipus iš automobilio, jie pradėjo eiti link garažo pusės, kuriame buvo jos vyras V. M. ir kaimynas V. M.. Visiems išėjus iš garažo į lauką, ji iš karto su jais pradėjo eiti link garažo pusės ir atsistojo tarp savo vyro ir vieno iš jaunuolių, norėdama išvengti konflikto. Ji vyrui pradėjo sakyti, kad nekreiptų dėmesio ir prašė jo kartu eiti namo. Minėtas jaunuolis pradėjo agresyviai reikštis, kalbėti „ką tu čia nori?“ Ji jam pasakė, kad važiuokit iš čia, nes kitu atveju kvies policiją. Tuo metu į lauką išėjo jos kaimynė L. M. ir paprašė visų to paties, pasišalinti iš kiemo. Tuo metu be jokios priežasties jos kaimynės brolis V. L. išsitraukė ašarinių dujų balionėlį ir juo nupurškė jos kaimyną V. M.. Jos vyras nuo dujų spėjo pasitraukti, tačiau dėl didelio kiekio dujų ore, šiek tiek jai pateko į akis, todėl ji pajuto fizinį skausmą, akių graužimą ir iš karto nubėgo namo plautis veidą. V. L. papurškęs dujų, iš karto su draugais, iš kiemo su automobiliu pasišalino. Momento, kai vienas iš V. L. draugų su ranka trenkė jos vyrui V. M. ji nematė, apie tai jai papasakojo vyras ir kuomet vėl nusileido į kiemą, pamatė žaizdą jo galvos srityje ir kraują. Po įvykio ji suteikė pagalbą savo vyrui ir kaimynui. Jos iš karto apie įvykį pranešė policijos pareigūnams ir iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Dėl ko kilo minėtas konfliktas ji nežino, tačiau yra girdėjusi, kad V. L. jau kurį laiką konfliktuoja su savo seserimi L. M., ją persekioja ir panašiai.

Ikiteisminio tyrimo apklausta liudytoja M. L. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Gyvena kartu su savo sūnumi V. L. ir vyru J. L.. 2025 m. kovo 15 d., apie 23.00 val., į namus grįžo jos sūnus V. L. su jo draugu D. K., kuris trumpai papasakojo, kad jiems nuvažiavus susitikti su jos dukros L. M. vyru V. M. kilo kažkoks konfliktas su jos dukros vyru V. M. ir jo kaimynu V. M.. D. K. yra maždaug (duomenys neskelbtini) metų, maždaug (duomenys neskelbtini) cm. ūgio, liekno ir sportiško kūno sudėjimo, trumpų tamsių plaukų, kitų jo bruožų neprisimena. Su juo ji nebendrauja, tik kartais, kai užeina pas jos sūnų į namus su juo pasisveikina ir atsisveikina. Pastebėjo V. L. ir jo draugo D. K. suplėšytas striukes, o ant D. K. dešinės arba kairės rankos (tiksliai neprisimena) matėsi gumbas <...>.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. L. parodė, kad gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. 2025 m. kovo 15 d., apie 20.03 val., gavo skambutį iš svainio V. M.. Pokalbio metu jis paprašė jo atvažiuoti, minėdamas, kad reikia išspręsti šeimyninius reikalus. Tuo metu buvo su savo draugu D. K., todėl kartu pasiėmė ir jį, šiaip dėl laiko praleidimo, be jokių blogų ketinimų. Eidami namo, sutiko kitą draugą M. R. ir pasiūlė jam važiuoti kartu. Sėdo į jo automobilį VW Golf ir nuvažiavo adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį pastatė kieme, netoli garažo. Išlipus iš automobilio, jį pasikvietė V. M., kuris buvo kieme ir pasikvietė jį į garažą. Draugai tuo metu liko automobilyje. Įėjus į garažą įtarė, kad V. buvo neblaivus, nes jis mėgsta pavartoti alkoholį, ypač savaitgaliais, nes tai buvo šeštadienio vakaras. Pokalbio metu su V. M., jis jam sakė, kad jie nebendraus. Jis jam sakė, kad „dėl tavęs jie gali ir nebendrauti, bet norėtų, kad sesė atvažiuotų pas mamą“, t. y. lankytų. Į minėtą garažą atėjo V. M., kurį žinojo kaip sesers kaimyną. Taip pat V. M. prisipažino, kad nėra jam skolingas, nėra jam kažką blogo padaręs ir jokių kalbų jis apie jį neskleidžia. Todėl jis ir nustebo, ko V. M. iš jo norėjo. Pasakęs V., „ko tam čia reikia, nes tai mano ir V. reikalai“, jam V. pasakė, kad jis neaiškintų, nes jis yra šeima ir bus pokalbio metu. Vykstant pokalbiui su V. į pokalbį įsikišdavo V., paėmęs plaktuką sakė, kad jį sudaužys šitame garaže. Jis pamatė ir pajautė, kad darosi nesaugu, nes jie abu pradėjo jam grasinti. Jis išsitiesė, nes dalinai buvo atsirėmęs į varstotą ir tuo momentu, V. pastūmė jį atgal į jį pasakydamas, kad jis būtų savo vietoje. Po stūmimo jis bandė pabėgti į kiemą, bet jie jį sučiupo už striukės ir kažkuris iš jų trenkė jam į smilkinio sritį, nes jis buvo rankomis užsidengęs veidą ir pritūpdamas išlindo iš striukės, atsidarė garažo duris, nes buvo uždarytos ir išbėgo į kiemą, suriko „padėkite“ ir pradėjo bėgti link savo automobilio. Iš garažo iškrito be striukės, kuri po to pasirodė buvo suplėšyta. D. K. išlipo iš automobilio ir atbėgo jo (liudytojo) ginti, ir sudavė V. į veidą. Smūgio momento jis nematė, kadangi galimai tuo momentu buvo nusisukęs ir ruošėsi iš automobilio pasiimti ašarines dujas. Apie smūgį V. į veido sritį jam papasakojo pats D. K.. Tuo tarpu V. pasiėmė metalinį strypą ir pradėjo su juo mojuotis. Grįžo atgal ir bandė papurkšti V., bet jis bėgiojo į garažą ir čiupo viską, kas po ranka (metalinis strypas, suktukas, akumuliatorinis vinių pistoletas). Tuo metu V. pasitraukus nuo ašarinių dujų ir nubėgus į garažą, jis (liudytojas) vieną kartą pripurškė ašarinių dujų V. M., kadangi nuo jo norėjo atsitraukt. Į kiemą išėjo jo (liudytojo) sesuo L. M., kuri stovėjo ant laiptų prie namo, nes į kiemą išėjo, kai prasidėjo visas konfliktas ir šaukė „nustokite, baikite“. Pamatę, kad V. puola juos su bet kokiu įrankiu, nes D. K. gavo su suktuku per galvą, jam buvo suplėšyta striukė bei sumušta dešinė ranka, jie atsitraukė, sėdo į automobilį ir visi trise išvažiavo iš kiemo. Taip pat nori paminėti, kad jo (liudytojo) kitas draugas M. R. į konfliktą nesivėlė <...>.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. R. parodė, kad pažįsta V. L. ir D. K.. Teko būti visiems 3 kartu vienu metu. 2025 m. kovo 15 d., link vakaro, būnant kartu, V. pasiūlė nuvažiuoti pas jo seserį, nes jis, kiek suprato, turėjo kažkokių santykių su savo sesers vyru, sakydamas, kad nori pasišnekėti. Buvo toje vietoje pirmą kartą, todėl ir nenorėjo niekur lįsti ar aiškintis. V. L. automobilį pastatė arti kiemo, kažkokio garažo. Jis ir D. liko automobilyje, o V. nuėjo pas giminaičius - į garažą. Kas vyko garaže nematė, tik išgirdo trenksmą, kaip į garažo duris kažkas atsitrenktų iš vidaus. Kur po kiek laiko atsidarė durys ir V. ne savo noru išėjo iš garažo, nes pasirodė, kad lyg tai buvo išstumtas iš garažo. Tuo pačiu iš garažo išėjo, kaip suprato V. sesers vyras, kaip sužinojo vėliau jo vardas V., ir išėjo dar vienas vyras, kaip vėliau jam paaiškino, kad tai V. kaimynas, kurio vardas - V.. Jis su D. išlipo iš automobilio, D. pirmas, kur jis kažkaip prisiartino prie V., dar jo paklausė, kas atsitiko, nes V., kiek žinojo, norėjo tik pakalbėti. V. kažką atsakė, kad jis irgi taip galvojo. Atmosfera buvo šiek tiek įtempta, nes visi pakeltu balsu garsiai reiškė savo mintis. Tas V. buvo labai agresyviai nusiteikęs, kažką šaukė, atsimena, kad paėmė į rankas pagalį, kur tikrai nežinia, ko galima buvo iš jo tikėtis. Kažkokią akimirką D. susikibo su V. ir nebent tuo momentu D. gal ir sudavė V., bet tikrai netyčia, nes kiek žino D., o kaip minėjo pažįsta jį jau nuo vaikystės, jis nėra agresyvus, yra gan ramaus būdo, nes ir sportavo rankinį, buvo pasiekęs gerų rezultatų. Jis tiesiog matydamas situaciją mėgino visus nuraminti, sakė „Baikit, Baikit, važiuojam iš čia. Išsiaiškinsite paskui“. V. buvo pavartojęs alkoholio, kažkokiu momentu, jis buvo į rankas paėmęs net akumuliatorinį įrankį, su kuriuo pradėjo mosuotis, gąsdinti. Jis, V., D. apsisuko ir nubėgo link automobilio, kuris buvo apie 5 metrai nuo įvykio vietos. Kaip minėjo buvo tamsu, V. sesuo žiūrėjo pro langą, įvykyje pasirodė viena moteris, kaip suprato tai galimai V. sutuoktinė, kuri jį palaikė irgi pradėjo sakyti, kad visi baigtų. Jie trise susėdo į V. automobilį ir greitai bandė išvažiuoti, ir tuo momentu dar tas pats V. metė kažkokį daiktą link automobilio. Jie išvažiavo iš to kiemo. Jis įvykio metu nenukentėjo. Pačių smūgių, kad V. kažkam suduotų ar D. suduotų kažkam, jis nematė, tik vienu tarpu pastebėjo, kad V. su D. kažkaip buvo susikibę, kur vėliau tas pats V. nuėjo į garažą, kur vėliau iš jo išėjo nešinas rankoje kažkokį tai įrankį.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas - namo kiemas. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje mato namo dalį, kuri yra aptverta tvora, turi vaizdo stebėjimo kameras. <...> Apžiūros metu daiktų ar objektų reikšmingų tyrimui rasta ir paimta nebuvo, pridėtos fotolentelės.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 941/2025(01) konstatuota, kad 1. V. M. padarytos poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, dešinėje rankoje, odos nubrozdinimas dešiniame žaste, muštinė žaizda galvoje. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, ir galimai, paviršiais, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. kovo 15 d. V. M. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimų jam padarymo metu nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą. 3. V. M. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai 6 trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 4. V. M. nustatyti sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ir galimai, paviršiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo atsirasti ir esant konkrečioms aplinkybėms: suduodant smūgius, griovimo metu, susižalojant, pačiam atliekant, kokius nors veiksmus. 5. V. M. nustatytų sužalojimų lokalizacija ir pobūdis nenurodo, kokioje padėtyje galėjo būti nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu. 6. Neatmetama galimybė, kad V. M. sužalojimai galėjo atsirasti ir suduodant smūgius kumščiais, spardant, suduodant kietu daiktu ar pačiam nukentėjusiajam griūnant ir atsitrenkiant į kažkokius kitus daiktus.

Kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas BPC pateiktas garso įrašas. Eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole.

Minėti duomenys pripažįstami įrodymais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad D. K. nukentėjusiajam V. M. padarė sužalojimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, lokalizacija, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajam gali būti padaryti sužalojimai, ir to norėjo.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kumščiu vieną kartą tyčia sudavė V. M. į galvos sritį, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam V. M. fizinį skausmą ir padarydamas poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, dešinėje rankoje, odos nubrozdinimas dešiniame žaste, muštinę žaizda galvoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, įrodyta, jog D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Taip pat, pateikti duomenys apie nukentėjusiojo informavimą apie proceso užbaigimą baudžiamuoju įsakymu, nukentėjusysis V. M. prieštaravimų neišreiškė, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pretenzijų kaltinamajam neturi.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – D. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Jis savo veiksmai nežymiai sužalojo nukentėjusįjį.

D. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis darbingo amžiaus, iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad kaltinamasis teistas, per vienerių metų laikotarpį D. K. baustas administracine tvarka vieną kartą už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, paskirta bauda nesumokėta. „Sodros“ duomenimis kaltinamasis nedirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. K. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 2 metai laisvės apribojimo, šiuo atveju yra protingas ir proporcingas, todėl jo mažinti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, D. K. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

Be to, teismas sprendžia, kad siekiant efektyviai įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam D. K. netaikytina intensyvi priežiūra, tačiau jis įpareigotinas – per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

D. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 2 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimu – per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. K. paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su įpareigojimu – per 6 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. K. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2. atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3. laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5. kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas rytu.skyrius@probacija.lt);

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.