Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja L. R., sekretoriaujant L. A., dalyvaujant prokurorei G. K., kaltinamojo gynėjui - advokatui L. P., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. K., jos atstovei - advokatei V. L., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. K., a.k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 9 klasių išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, nedarbo draudimo išmokos negauna, nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. K. 2011 m. kovo 18 d. apie 24 val. Vėžionių k., Jiezno sen., Prienų r., vairuodamas T. B. priklausantį automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo saugumo taisyklių 133 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkdamas važiavimo greitį atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, t.y. nesilaikydamas visų nurodytų būtinų atsargumo priemonių, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to išvažiavo į žvyruotą kelkraštį, kuriame jo vairuojamą automobilį sumėtė ir dėl to jis nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta I. K. sveikata.

Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vairavo blaivus, teisės vairuoti transporto priemones neturi. Buvo pradėjęs laikyti vairavimo mokyklinius egzaminus. Praeitais metais, pavasarį, tamsiu paros metu, tikslios datos neprisimena, jis buvo atvykęs pas dieduką į Geležūnų k., pas kurį gyvena jo pusbrolis. Jis paėmė iš savo pusbrolio T. B. jam priklausantį automobilį VW GOLF, rudos spalvos, valstybinių numerių neprisimena. Parodė, kad vakarą merginos telefonu jo prašė pavežti. Jo vairuojamu automobiliu važiavo I. K., E. Č. ir A. S.. Priekyje šalia vairuotojo sėdėjo E. Č., nukentėjusioji sėdėjo gale už vairuotojo sėdynės, o A. S. - gale už keleivio sėdynės. Jis automobilį vairavo apie 80 km/h greičiu, neviršijo leistino greičio, tačiau pagavo kelkraščio žvyro, sumėtė automobilį, jis nuslydo nuo kelio ir apvirto. Daugiau keleivių, apart nukentėjusiosios, įvykio metu nesusižalojo. Mano, kad nukentėjusioji ir jos draugė, su kuria buvo daugiau bendravęs, turėjo žinoti, kad jis neturi teisių, bet vis tik prašė pavežti. I. K. skundėsi sumušimu, sakė, kad skauda petį, akivaizdžių lūžių nesimatė, kraujo nebuvo. Buvo visi išsigandę, tame tarpe ir jis dėl vairavimo be teisių, todėl pagalbos iš karto nekvietė, merginos sakė, kad nereikia. M. J. kitą rytą nuvežė nukentėjusiąją į ligoninę. Nukentėjusiosios atsiprašė, pasiskolinęs pinigų atlygino jai sulygto dydžio turtinę ir neturtinę žalą, nukentėjusioji jam atleido. R. K. pažadėjo padaryti išvadas, gyvenime šis įvykis bus pamoka, daugiau taip niekuomet nesielgs. Dėl savo poelgio gailisi, niekas nepagalvojo, kad šitaip gali atsitikti.

Nukentėjusioji I. K. parodė, kad 2011 m. kovo 18 d. ji atvyko pas savo draugę E. Č., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną ji su savo drauge E. Č. nuvažiavo į Jiezno mst., Prienų r., pasisvečiuoti pas draugę. Kadangi užsisėdėjo, nebuvo kaip parvažiuoti atgal. E. Č. sakė, jog turi pažįstamą, kuris jas parvežtų namo. Jų parvežti atvažiavo R. K., kurį pažinojo, ir A. S.. Žinojo, kad mašina ne kaltinamojo, o kito asmens. Pradžioje ji suabejojo ar R. K. yra pilnametis, anksčiau buvo kalbėję, kad jis neturi teisių. Pamanė, kad per praėjusį laiko tarpą, jis galėjo būti išsilaikęs teisės. R. K. buvo blaivus, važiavo normaliai, vidutiniu greičiu, kol automobilis nepagavo kelkraščio. Tada pajuto, kad automobilis vertėsi. Ji galva rėmėsi į automobilio šoninį stiklą, prarado sąmonę. Skaudėjo ranką, petį, veidą ir galvą. Kadangi savijauta per naktį nepagerėjo, į ligoninę ją J. nuvežė kitą dieną. Iš karto pas medikus nesikreipė, nes asmenys, kartu važiavę, prašė to nedaryti, palaukti galbūt viskas praeis ir bus gerai. Ligoninėje nustatė, kad dvejose vietose lūžęs petys. Ligoninėje išbuvo savaitgalį, o po to išleido namo, pusantro mėnesio buvo gipse. Dėl lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta jos sveikata. Atvykęs į ligoninę R. K. prašė dovanoti. Paaiškino, kad su draudimu aiškinosi močiutė, sakė, kad duomenys perduoti į Vilnių. Sutinka su abiejų surašyto susitarimo, kuris pateiktas teismui, sąlygomis. Neturi pretenzijų kaltinamajam. Nukentėjusiosios atstovė V. L. nurodė, kad I. K. reikalavimą dėl civilinio ieškinio sumažino, kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, ką patvirtina pateiktas rašytinis susitaR.. Kitoje dalyje atstovaujamoji civilinio ieškinio atsisako. Prašo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Remiantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) 291 straipsnių nuostatomis, išklausius kaltinamąjį ir nukentėjusiąją, teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyR..

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, nukentėjusiosios parodymų, R. K. kaltę patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys, gauti Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka, kurie laikytini įrodymais:

L. T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. kovo mėn., tiksliai kurią dieną pasakyti negali, nes neprisimena, jo pusbrolis R. K. paprašė paskolinti automobilį VW GOLF, vals.t Nr. (duomenys neskelbtini) Jis sutiko paskolinti automobilį. Apie tai, kad R. K. neturi teisės vairuoti, jis nežinojo. J. R. K. pasakė, kad eismo įvykio metu sugadino jam priklausantį automobilį, tačiau jam padarytą žalą jis atlygino, todėl jis jokių pretenzijų kaltinamajam neturi (t.1, b.l.36).

Liudytojas A. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2011 m. kovo mėn., tiksliai kurią dieną pasakyti negali, nes neprisimena, vakare, apie 23 val., jis susitiko R. K. prie dienos centro, esančio Birštono sav., Geležiūnų k. Jiems abiems bendraujant pastarasis gavo į savo mobilaus ryšio telefoną žinutę. E. Č. prašė ją ir jos draugę parvežti iš Jiezno. Jiems kartu nuvykus jų paimti, E. Č. atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės, o jis kartu su I. - ant galinės keleivio sėdynės. Automobilį vairavo R. K.. Pirmiausia nuvyko į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), o iš jos išvažiavę pasuko į kairę ir važiavo link Alytaus keliu Antakalnis-Jieznas-Alytus-Merkinė. Jiems nuvažiavus nuo degalinės apie 4-5 km., R. K. kažkam rašė žinutę. Tuo metu sumėtė jų automobilį, dėl to automobilis išvažiavo į kelkraštį. R. K. automobilio nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio. Kiek prisimena, kad važiuojant nuo kelio automobilis virto vieną kartą. Kai sustojo automobilis jie visi išlipo iš automobilio. I. pasakė, kad jai skauda kairę ranką. Tada E. Č. pasiūlė eiti pas jos seserį A., gyvenančią netoliese ir E., I. ir R. nuėjo link A., o jis išėjo namo. Jis buvo šoke ir išsigandęs, todėl su jais niekur nėjo. Policijos ir greitosios iškviesti jis negalėjo, kadangi su savimi neturėjo telefono, taip pat I. sakė, kad jai nieko baisaus nėra, tik skauda ranką. Jis eismo įvykio metu nesusižalojo (t.1, b.l.38-39).

Liudytoja E. Č., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2011 m. kovo 18 d., po pietų, tiksliai kuriuo metu pasakyti negali, nes neprisimena ji su savo drauge I. K., kuri buvo atvažiavusi į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į Jiezno mst., Prienų r., pas jos pažįstamas drauges. Pas drauges pabuvo iki kokios 24 val. Kadangi jau buvo vėlu ir neturėjo su kuo grįžti namo, ji parašė žinutę telefonu savo pažįstamam R. K., kad jis parvežtų jas namo. R. K. sutiko jas parvežti į namus ir atvažiavo automobiliu VW L. K. su R. atvažiavo ir dar vienas vaikinas - A. S.. Kai atvažiavo R. su A., tai jos iškarto atsisėdo į automobilį ir važiavo namo. Ji atsisėdo ant priekinės automobilio keleivio sėdynės, o ant galinės automobilio sėdynės sėdėjo jos draugė I. ir A. Automobilį vairavo R. K.. N. R. K. sklindančio alkoholio kvapo nejautė. Ji buvo užsisegusi saugos diržą. Išvažiavę iš Jiezno miestelio jie važiavo link Vėžionių kaimo. Kokiu tiksliai greičiu vairavo automobilį R. K. nežino, nes nežiūrėjo į prietaisų skydelį. Važiuojant keliu, kažkuriuo tai momentu, R. K. vairuojamą automobilį sumėtė ir jis pradėjo stabdyti ir tuomet automobilis išvažiavo į kelkraštį ir jį dar labiau pradėjo mėtyti. R. K. automobilio nesuvaldė ir automobilis nuvažiavo nuo kelio į dešinėje kelio pusėje buvusį griovį. Kiek prisimena, automobilis galimai virto vieną kartą. Kai sustojo automobilis griovyje, iš automobilio jie visi išlipo. Ji eismo įvykio metu nesusižalojo, I. sakė, kad jai skauda kairę ranką. Išlipus jiems iš automobilio A. išėjo namo, o ji, R. ir I. nuėjo pas jos seserį A. J., kuri gyvena netoli tos vietos kur įvyko eismo įvykis. Policijos nekvietė dėl to, kad visi labai išsigando. Atėjus pas J., ji su I. liko miegoti, o R. K., jas palydėję, išėjo namo. J. apie tai, kad įvyko eismo įvykis pasakė tik ryte, kadangi buvo išsigandusios. R. I. pradėjo labai skaudėti ranką ir tuomet jos sesers vyras nuvežė ją į Prienų ligoninę. Prienų ligoninėje joms gydytoja pasakė, kad I.i lūžęs kairės rankos kaulas ir ją nuvežė į Kauno raudonąjį kryžių, kad ranką sugipsuotų. N. A., nei R. eismo įvykio metu nesusižalojo, tik Rimui buvo ant veido keli įbrėžimai (t.1., b.l.40-41).

Liudytoja A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011 m. kovo 18 d., naktį, tiksliai kada pasakyti negali, nes neprisimena, į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo jos sesuo E. Č. su drauge I., kurios pasakė, kad nori pas ją permiegoti, kadangi susivėlino iš draugių ir neturi kuo grįžti. Apie tai, kad įvyko eismo įvykis, kurio metu susižalojo I., jai tik ryte pasakė jos sesuo. Iš vakaro jai jos nieko nesakė. I. rytą pradėjo verkti, kad jai skauda kairę ranką. Tuomet jai sesuo E. Č. pasakė, kad jos važiavo su draugais Rimu ir Aurimu automobiliu VW GOLF ir kad R. K., vairuodamas automobilį, jo nesuvaldė ir nuvažiavo nuo kelio į griovį. Tuomet jos vyras Ingą nuvežė į Prienų ligoninės priėmimo skyrių. Ji taip pat važiavo kartu į ligoninę. Važiuodami iš savo namų į Prienus, pamatė netoli jų namų ant kelio stovintį apgadintą automobilį VW L. K. jis čia atsirado ji nieko pasakyti negali, nes nežino ir nematė. Tik jai jos sesuo E. Č. pasakė, kad tai tas pats automobilis, su kuriuo jos važiavo, ir, kuris nuvažiavo nuo kelio. Ligoninėje gydytojai pasakė, kad I.i lūžusi ranka. T. P. ligoninėje I.i rankos nesugipsavo, o nusiuntė į Kauno raudonojo kryžiaus ligoninę, kurioje I.i sugipsavo ranką. Eismo įvykio metu jos sesuo E. Č. nesusižalojo. Kaip įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota I. ji nematė ir nieko apie jį pasakyti negali (t.1, b.l.42-43).

L. M. J., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2011 m. kovo 19 d. rytą jis atsikėlęs pamatė, kad jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), yra jo žmonos sesuo E. Č. su drauge I.. E. Č. pasakė, kad naktį netoli jų namų įvyko eismo įvykis, kurio metu jos draugė I. susižalojo ranką. Tada jis kartu su savo žmona, E. Č. ir I. K. važiavo į Prienų ligoninę, kad apžiūrėtų Ingos ranką. Išvažiavus iš namų pamatė ant kelio stovintį apgadintą automobilį VW L. T. E. Č. pasakė, kad tai tas pats automobilis, kuriuo jos važiavo. Kaip šis automobilis atsirado šioje vietoje pasakyti negali, nes nieko negirdėjo ir nematė. A. I. į Prienų ligoninę, medikai konstatavo kairės rankos lūžimą ir davė siuntimą į Kauno raudonojo kryžiaus ligoninę. Apie eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota I. daugiau pasakyti nieko negali, nes nieko nežino (t.1, b.l.119-120).

2011-04-11 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra Prienų r., Jiezno sen., Vėžionių k., kelio plotis yra 6 m., kelkraščių plotis yra po 1,5 m. (t.1, b.l. 6-7).

Daiktų priemonės apžiūros protokole užfiksuota, kad automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra rudos spalvos. Automobilio apgadinta visa priekinė dalis, išdaužti šoniniai dešinės pusės abiejų durelių stiklai, išdaužtas kairės pusės galinių durelių stiklas, priekinis stiklas. Išdaužtas galinis dešinės pusės žibintas, sulenktas stogas, nulūžus dešinės pusės priekinių durelių rankena. Sulenktas galinis dešinys sparnas, bagažinės dangtis. Po apžiūros pagal pakvitavimą 2011-05-31 automobilis VW GOLF grąžintas savininkui (t.1, b.l.10-19).

2011-05-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 319/10(06) konstatuota, kad I. K. padarytas kairio žastikaulio kaklelio lūžimas. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdamas (t.1, b.l.34-35).

Iš civilinio atsakovo AAS „Gjensidige baltic“ pateikto paaiškinimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-199-805/2011 matyti, kad draudimo bendrovė yra išmokėjusi Valstybinei ligonių kasai 954,80 Lt draudimo išmoką už I. K. gydymo išlaidas. R. K. parašė įsipareigojimą grąžinti nurodytą sumą mokant dalimis per penkis mėnesius, savo įsipareigojimą vykdo pagal grafiką. Pagal pateiktus dokumentus draudikas šiuo metu nukentėjusiam asmeniui galėtų išmokėti 74,40 Lt turtinės ir 1040 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t.1, b.l.111-123).

Visi aukščiau aptarti bylos faktiniai duomenys gauti teisėtais būdais, įstatymo nustatyta tvarka, todėl teismas laiko juos įrodymais, kurie visumoje patvirtina, kad kaltinamasis R. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., nes jis vairavo kelių transporto priemonę ir dėl neatsargumo pažeidė kelių eismo taisykles (133 p.), dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta I. K. sveikata. Kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tarp kaltinamojo veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad kaltinamojo padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, pateikė teismui susitaikymo protokolą, prašo baudžiamąją bylą nutraukti (t.1, b.l.169).

Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atskambės, jeigu yra visos šios sąlygos: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

K. R. K. praeityje neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatro - narkologo įskaitoje neįrašytas, jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų kategorijos (BK 16 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas laiko tai, kad jis kaltę pripažįsta, dėl to pergyvena ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. K. yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimos nesukūręs, registruojasi darbo biržoje, duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo būtų vėl nusikaltęs, byloje nėra. Pažadėjo padaryti išvadas. Kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiąja, jos atsiprašė, tarpusavio susitarimu 1040 Lt neturtinę ir 74,40 Lt turtinę žalą nukentėjusiajai atlygino, pasiskolinęs piniginių lėšų, pervedė į teismo depozitinę sąskaitą 114,40 Lt sumą (t.1, b.l.170-171), jis Valstybinės ligonių kasos turėtas išlaidas už I. K. gydymą moka geruoju pagal atskirą susitarimą, sutinka atlyginti nukentėjusiajai jos turėtas atstovavimo išlaidas 900 Lt sumoje, dėl ko teismui yra pagrindo manyti, kad jis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad kaltinamajam atleidžia, pretenzijų neturi, prašo baudžiamąją bylą nutraukti. Civilinio ieškinio atsisako. Esant tokių aplinkybių visumai, teismas mano, kad kaltinamasis R. K. gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 38 str., (duomenys neskelbtini) str. 5 d.).

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės (atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės) paskirtį. Vadinasi, svarstant uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą reikia atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmI.s aplinkybes. Teismų praktikoje priimta, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemI.i pažeidinėja kelių eismo taisykles. Vertinant ar yra pagrindas atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę, reikia vertinti ar jos paskyR. reikalI.s siekiant pasiekti bausmės (atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės) tikslus - asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ir kitus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. Taigi, turi būti atsižvelgta ne tik į kaltininko sukeltas pasekmes, bet ir į kitas paminėtas aplinkybes. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. K. vairuotojo pažymėjimo neturi. Įvertinus tai, kad kaltinamasis bylos duomenimis administracine tvarka nei už šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius pavojų kitų asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui, nei už jokios kitos rūšies pažeidimus praeityje baustas nebuvo, nėra įrašytas į psichiatro bei narkologo įskaitą, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, žalą atlygino, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo susitarė geruoju, ieškosi darbo, kad visiškai atlyginti nukentėjusiajai sutartas išlaidas, pretenzijų nukentėjusioji jam neturi, šį nusikaltimą padarė blaivus, pažeidimo pobūdis taip pat rodo, kad tai buvo atsitiktinis, nepiktybinis pažeidimas, todėl, esant tokių aplinkybių visumai, teismas mano, kad pagrindo skirti prokurorės siūlomą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, nėra. Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, kad pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai bus įgyvendinti R. K. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę - nemokamus darbus (BK 70 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 5 d., 297 str., 302-307 str.,

nusprendžia:

R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja I. K. ir baudžiamąją bylą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 4 d. pagrindu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 70 straipsnio 1 dalimi, R. K. paskirti 40 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kkitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ar organizacijose, įpareigojat juos atlikti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Patvirtinti susitarimą tarp R. K. ir I. K., kuriuo R. K. I. K. atlygino 74,40 Lt turtinės ir 1040 Lt neturtinės žalos ir įsipareigoja I. K. atlyginti 900 Lt turėtų atstovavimo byloje išlaidų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Pavesti 1114,40 Lt žalos atlyginimo, 2012-02-21 mokėjimo nurodymu R. K. sumokėto į Prienų rajono apylinkės teismo sąskaitą, išmokėti I. K. nuosprendžiui įsiteisėjus.

R. K. išaiškinti, teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 38 str. 3 dalyje, t.y., kad:

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti atsakomybės klausimą;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 str. 4 d.).

Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.