Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį ieškovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžina sekmadienį 20 val.

Vaikų vasaros atostogų metu ieškovas kiekvienais metais nuo liepos mėnesio ne mažiau 14 d. nepertraukiamai atostogauja kartu su vaikais. Apie konkretų atostogų laiką ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį. Vaikus ieškovas pasiima iš jų gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse 20 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20 val.

Vaikų pavasario ir rudens atostogas ieškovas praleidžia su vaikais sekančiai: poriniais metais ieškovas pasiima vaikus jų pavasario atostogų metu, neporiniais - rudens. Vaikus ieškovas pasiima iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 10 val. ryte ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20 val.

Kūčių ir Kalėdų šventes, vaikų gimtadienių šventes ieškovas švenčia su vaikais poriniais metais, o Velykų - neporiniais. Vaikus ieškovas pasiima iš jų gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną 10 val. ryte ir grąžina paskutinę švenčių dieną 20 val.

Abi šalys bendru susitarimu, gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaikų norus ir poreikius, savo galimybes. Pasikeitus bet kurios iš šalies gyvenamajai vietai, telefono numeriui ar elektroninio pašto adresui, privaloma nedelsiant informuoti kitą šalį.

Įpareigoti atsakovę pateikti visą turimą informaciją apie vaikus, nedaryti kliūčių ieškovui gauti informaciją apie vaikus iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, Vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaikais.

Įpareigoti atsakovę išvykstant iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 2 dienoms, apie tokį išvykimą prieš 7 dienas pranešti ieškovui, įpareigojant atsakovę vaikų priežiūrą palikti ieškovui.

Įpareigoti atsakovę prieš 7dienas įspėti ieškovą, jei ji išvyksta su vaikais ilgiau daugiau kaip 2 dienoms iš gyvenamosios vietos.

Vaikams J. V., V. V. ir K. V. gali skirti išlaikymą pinigais po 350 Lt kiekvienam iki pilnametystės, viso 1050 Lt per mėnesį. Kita išlaikymo dalis priteistina turtu, priteisiant kiekvienam vaikui lygiomis dalimis, jam tenkančią bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, t.y. J. V., V. V. ir K. V. priteisiant po 1/12 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), po 1/6 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 lauko virtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 svirno, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/6 daržinės, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini) 1/6 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors nuo 2008 metų su atsakove negyvena kartu, tačiau vaikams išlaikymą visa laiką teikė. Per 2011 metus atsakovei vaikų išlaikymui pervedė 16363,50 Lt. Taip pat pirkdavo jiems įvairius rūbus, avalynę ir kitas reikalingas priemones ugdymui bei laisvalaikiui. Nepaisant to, atsakovė nuolat reikalavo papildomų pinigų motyvuodama, kad vaikai neturi ką valgyti ir kuo apsirengti, tuo tarpu pati atostogas leisdavo užsienyje - Prancūzijoje, Norvegijoje. Esant tokiai situacijai tikslinga dalį išlaikymo vaikams skirti turtu. Tiek jis, tiek atsakovė yra darbingi, todėl tarpusavio išlaikymas nepriteistinas.

santuoką, įregistruotą 1995-10-06 Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), tarp ieškovo E. V. ir atsakovės L. V. nutraukti dėl ieškovo E. V. kaltės; vaikų J. V., V. V., K. V. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. V.;vaikų J. V., V. V., K. V. išlaikymui priteisti iš ieškovo E. V. kiekvienam po 1245,00 Lt išmokas kas mėnesį iki vaikai sulauks pilnametystės; priteisti iš E. V. nepilnamečių vaikų J. V., V. V., K. V. - 102644,50 Lt išlaikymo įsiskolinimą;Priteisti iš ieškovo E. V. atsakovės L. V. naudai 10 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą;Atsakovei L. V., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 250/500 dalį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lauko virtuvę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvartą esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); svirną, esnatį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);Priteisti iš atsakovės L. V. ieškovui E. V. 2300,80 Lt dydžio kompensaciją už atsakovei L. V. tenkančią didesnio turto dalį; Transporto priemonę Opel Vectra Caravan, v/n (duomenys neskelbtini), pripažinti L. V. asmenine nuosavybe;Negrąžintą kredito dalį, paimtą pagal 2008-07-15 kreditavimo sutartį Nr. 2407-2008-46596, priteisti ieškovui E. V. ir atsakovei L. V. mokėti lygiomis dalimis iki visiško kredito išmokėjimo;Po santuokos nutraukimo palikti atsakovei L. V. ikisantuokinę pavardę – A.

Valstybės institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl ieškinio (I t., b.l. 60-67). Institucija nurodė, kad ieškovė su nepilnamečiais vaikais gyvena atsakovės tėvui priklausančiame dviejų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Vaikams yra sudarytos sąlygos mokytis ir ilsėtis. Nepilnamečiai vaikai aiškiai ir vienareikšmiškai išsakė norą, kad jų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atsakovė L. V. dirba vyriausiąja specialiste (duomenys neskelbtini), gauna pajamas, leidžiančias užtikrinti būtinus vaikų poreikius. Institucija neturi duomenų, kad L. V. netinkamai vykdytų motinos pareigas. Išvadą teikianti institucija nurodo, kad atsižvelgiant į vaikų norus, jų interesus nėra teisinio pagrindo prieštarauti, kad nepilnamečių vaikų J. V., V. V. ir K. V. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina L. V., o iš skyrium gyvenančio tėvo E. V. būtų priteistas išlaikymas, įvertinus vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė savo išvadą bei papildomai nurodė, kad iš esmės tarp šalių ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo nėra. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai apie vaikų specialiuosius poreikius, būrelius. Vaikai yra labai gabūs ir turi būti ugdomi. Viliaus ir Justino poreikiai jau yra artimi suaugusio žmogaus poreikiams. Vaikai patiria emocinius išgyvenimus, yra pažeidžiama vaikų teisė augti ir gyventi šeimoje. Šiai dienai kiekvienam iš vaikų turi būti nustatomas didesnis nei 425 Lt išlaikymo per mėnesį dydis. Nurodė, kad jie negali prieštarauti ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymui. Šiai dienai vaikai yra labai įskaudinti dėl tėvo nesugebėjimo suprasti, gerbti savo sūnų nuomonės. Nei vienas vaikas nepasakė, kad jis kategoriškai atsisako bendrauti su tėvu ir ateityje nemato tokios galimybės. Yra tikslinga nustatyti vaikų su tėvu bendravimo tvarką, bet vykdymo procesas negalimas taikant prievartą vaikų atžvilgiu.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. Č. paaiškino, kad ieškovas yra jo bendradarbis. Ieškovas nusprendė nutraukti ryšius su atsakove dėl asmeninių priežasčių, o ne dėl kažkokių negražių sumetimų. Kažkur prieš tris metus jis nustojo gyventi su atsakove. Kažkur po poros mėnesių jis susipažino su kita moterimi protų kovose. Su kita moterimi I jis pradėjo artimiau bendrauti kažkur prieš metus. Gali patvirtinti, kad prie jūros Karklėje tarp atsakovo ir Ievos nebuvo artimų ryšių. Jo žiniomis atsakovas negyvena su Ieva.

Liudytojas G. G. paaiškino, kad su atsakovu jis susipažino prieš tris metus protų kovose. Atsakovę šiandien mato pirmą kartą, teko su ja vieną kartą bendrauti telefonu. Nurodė, kad jis nežino, ar atsakovas gyvena su kita moterim, bet žino, kad su ja bendrauja. Kai važiavo prie jūros, visi tada važiavo kaip draugai.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad su ieškovu jie bendradarbiai, atsakovę pažįsta. Nurodė, kad E labai rūpinosi savo vaikais. Ieškovas tapo (duomenys neskelbtini) direktoriumi, bet atsakovė nenorėjo, kad jis juo būtų, tada šeimoje kilo konfliktas. Vykdavo bendradarbių šventės, dažnai dalyvaudavo ir ieškovo žmona, nors kiti nesivesdavo antrų pusių.

Liudytojas M. L. paaiškino, kad su ieškovu jie bendradarbiai, su ieškovu ir jo vaikais žaisdavo futbolą kiekvieną sekmadienį visą vasarą.

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės, atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašo santuoką nutraukti pripažįstant kaltu dėl santuokos iširimo ieškovą.

Pažymėtina, jog kaltė dėl santuokos iširimo yra apibrėžiama, kaip sutuoktinių pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.26-3.30; 3.35-3.36, pažeidimas iš esmės (CK 3.60 str.). Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitų įstatyme numatytų pareigų pažeidimas. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Sutuoktinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtina ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2008).

CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Ieškovas prašo santuoką nutraukti dėl atsakovės kaltės, nurodydamas, kad santuoka iširo dėl atsakovės priekaištų, nenoro jo palaikyti, jos konfliktiško ir sunkiai prognozuojamo charakterio ir nevaldomo elgesio, emocinio nestabilumo. Ieškovas kaltina atsakovę tuo, kad ji keldavo nepagrįstas pavydo scenas, nurodo, kad ieškovas kartais negalėdavo išeiti net laiku į darbą, nes atsakovė neišleisdavo pro duris. Ieškovas nurodo, kad 2004-2008 metų laikotarpiu ieškovas keletą kartų po kelis mėnesius gyvendavo pas savo tėvus, nes negalėjo ištverti pavydo scenų ir pastovios psichologinės įtampos.

Atsakovė prašo santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės, kaltindama atsakovą nepakenčiamu, arogantišku, nesukalbamu elgesiu, asmeninėmis ambicijomis ir nuo 2009 metų atvira ir iki šiol besitęsiančia neištikimybe bei nuo 2011 gruodžio visišku šeimos įsižadėjimu.

Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Šalys pateiktuose procesiniuose dokumentuose bei savo paaiškinimuose kaltina viena kitą dėl santuokos iširimo, tačiau nei viena iš šalių nepateikė neginčijamų įrodymų, patvirtinančių vieno iš sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo. Ištyrus bylos medžiagą, aplinkybių, nurodytų CK 3.60 str. 3 dalyje, kurioje įstatymu yra nurodyta, kokiais atvejais yra preziumuojama sutuoktinio kaltė ir jos atskirai įrodinėti nereikia, nebuvo nustatyta (CPK 178 str.).

Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1d.). Lojalumas šia prasme reiškia, kad sutuoktinis visada šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais. Abipusė sutuoktinių pagarba pasireiškia ne tik ištikimybe vienas kitam, bet ir visų klausimų, iškilusių šeimoje, sprendimą bendru sutarimu, nevartojimą vienas kito atžvilgiu jokio smurto, prievartos, grasinimų, gąsdinimų, įžeidinėjimų ir panašiai. Tuo tarpu vieno iš sutuoktinių žiaurus elgesys su kitu sutuoktiniu, fizinės ar kitokio pobūdžio prievartos pavartojimas jo atžvilgiu ir pan. yra laikytinas tame tarpe esminiu santuokinių pareigų pažeidimu.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu. Viso to nebuvo šioje šeimoje. Šeimoje nebuvo santarvės, dėl ko sutuoktiniai teisme kaltina vienas kitą. Ilgametis abipusis psichologinis diskomfortas privertė sutuoktinius gyventi atskirai. Teismas mano, kad abiem sutuoktiniams gyvenant santuokoje trūko tolerancijos, pakantumo bei pagarbos vienas kitam (CK 3.27 str.), abu nesistengė gera valia išspręsti kilusių tarpusavio nesutarimų, dėl ko tolimesnis bendras gyvenimas tapo neįmanomas.

Ieškovas vaikų išlaikymui prašo priteisti po 350 Lt periodinių išmokų kiekvienam vaikui bei priteisti išlaikymą turtu kiekvienam vaikui po 1/12 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0079-3326, po 1/6 gyvenamojo namo, unikalus Nr. 6292-9002-6015, 1/6 lauko virtuvės, unikalus Nr. 6292-9002-6026, 1/6 tvarto, unikalus Nr. 6292-9002-6037, 1/6 svirno, unikalus Nr. 6292-9002-6048, 1/6 daržinės, unikalus Nr. 6292-9002-6059, 1/6 kiemo statinių, unikalus Nr. 6292-9002-6062.

Atsakovė vaikų išlaikymui prašo priteisti po 800 Lt kasmėnesinių periodinių įmokų kiekvienam vaikui. Atsakovė pateikė vaikų išlaidų paskaičiavimą, pagal kurį vaiko poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga suma per mėnesį būtų 1545 Lt (1 t., b.l. 85-86). Nurodo, kad vaikai aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, stropiai mokosi. Vyriausias sūnus J. (duomenys neskelbtini) lanko dainų ir šokių ansamblį „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l. 194), tą aplinkybę, kad jis ir šiuo metu lanko minėtą šokių būrelį teismo posėdyje patvirtino ir pats J. Minėto būrelio mėnesinis mokestis sudaro apie 80 Lt. J nurodė, kad papildomai norėtų lankyti sporto klubą, tačiau tam šiuo metu trūksta pinigų. Vyriausias sūnus J yra paauglys, aktyviai besiruošiantis abitūros egzaminams, ketinantis studijuoti užsienio universitetuose. V. V. nuo pradinių klasių iki 8 klasės lankė (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos dailės papildomo ugdymo užsiėmimus, aktyviai dalyvavo meniniuose projektuose, konkursuose akcijose, pelnė nemažai padėkų ir diplomų už meninę veiklą, šiuo metu mokosi M. B. gimnazijoje, yra pelnęs daug prizų ir apdovanojimų, aktyviai domisi muzika, sportu (1 t., b. l. 196, 197, 199, 2 t., b.l. 4-19). Teismo posėdyje V nurodė, kad norėtų tobulinti savo muzikinius gebėjimus ir papildomai mokytis groti gitara bei įsigyti reikalingus instrumentus. K. V. mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje. Nuo pat pirmos klasės buvo apdovanotas padėka už gerą mokymąsi. K lanko muzikos mokyklą „(duomenys neskelbtini)“, mokosi sintezatoriaus programos specialybėje (1 t., b.l. 198, 2 t., b.l. 20-22). V. V. turi sveikatos problemų, nes jo prastas regėjimas, turi pastoviai nešioti akinius, J. V. prasidėjo šienligė, todėl ilgą laiką reikia pirkti ir vartoti antialerginius vaistus (1 t., b.l. 97-98, 116-132).

Vertinant tėvų turtinę padėtį, nulemiančią priteistino vaikams išlaikymo dydį, nustatyta, kad abu tėvai yra darbingi. Ieškovas dirba biudžetinėje įstaigoje „(duomenys neskelbtini)“ ir Všį „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l. 19-20). Jo vidutinis darbo užmokestis, kaip nurodė ieškovas, priklausomai nuo darbų apimties per mėnesį vidutiniškai siekia 3000 Lt. Ieškovė šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro 1986 Lt ( 1 t., b.l. 114).

Ieškovo prašymas dalį išlaikymo vaikams priteisti turtu yra atmestinas, kadangi tokia išlaikymo forma iš esmės neatitinka vaikų interesų. Dalies išlaikymo priteisimas turtu negali užtikrinti lėšų reikalingų kasdienių vaikų poreikių tenkinimui bei galėjimui skirti papildomų lėšų reikalingų vaikų specialiems poreikiams tenkinti, todėl toks ieškovo reikalavimas atmestinas.

LR CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

Tarp šalių iškilo ginčas dėl išlaikymo vaikams teikimo iki ieškinio pateikimo dienos. Ieškovas nurodo, kad jis visą laiką teikė išlaikymą, nurodo, kad per 2011 metus vaikų išlaikymui pervedė 16363 Lt. Ieškovas atsiliepime į priešieškinį nurodo, kad jo teikto išlaikymo dydis atitiko vaikų poreikius bei šalių susitarimą. Ieškovas nurodo, kad per visą tą laikotarpį jis prisidėjo prie vaikų išlaikymo pirkdamas jiems aprangą ir avalynę, maistą, tenkindamas kitus materialinius ir dvasinius poreikius. Atsakovė nurodo, kad ieškovas per 2009 metus vaikų išlaikymui skyrė 13527 Lt, 2010 metais - 16415 Lt, 2011 metais – 15248,50, 2012 metais sausio-gegužės mėnesiais skyrė 5300 Lt. Išlaikymo teikimo faktą patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, tai yra ieškovo banko sąskaitų išrašai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys teismo posėdyje patvirtino, kad laikotarpiu, kai ieškovas paliko šeimą, tarp jų egzistavo susitarimas, kad tėvas vaikų išlaikymui skiria pusę savo atlyginimo, vertina, kad ieškovas šio susitarimo laikėsi ir teikė vaikams tinkamą išlaikymą, todėl išlaikymo įsiskolinimas nepriteisiamas.

Ieškovas prašo teismo nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką nurodytą ieškinyje.

Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad ji neprieštarauja, kad tėvas bendrautų su savo nepilnamečiais vaikais, tačiau nurodė, kad vaikai nesutinka bendrauti su tėvu, o ji negali jų priversti to daryti.

Byloje nėra įrodymų apie ieškovo netinkamą gyvenimo būdą, elgesį su vaikais, kuris gali kenkti vaikų interesams. Ieškovas nori ir siekia bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, todėl siekiant išvengti tolesnių teisminių ginčų tarp šalių, ieškovo prašoma nustatyti jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka tenkintina, nes dėl jos prieštaravimų nėra pareiškusi atsakovė, tačiau ieškovui išaiškintina, kad siekiant įgyvendinti bendravimo tvarką ieškovas turi gerbti ir atsižvelgti į vaikų norus, nepažeisti vaikų interesų, siekti atkurti emocinį ryšį su vaikais. Atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus, jų teisę būti auklėjamiems ir prižiūrimiems abiejų iš tėvų atsakovė įpareigotina sudaryti sąlygas bendrauti ieškovui su sūnumis, nedaryti kliūčių gauti informaciją apie vaikus iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaikais, taip pat pateikti visą turimą informaciją apie vaikus.

Tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes auklėti vaiką, tačiau tai nesumažina kito iš tėvų teisės dalyvauti vaikų auklėjime.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neprieštaravo ieškovo siūlomai bendravimo su vaikais tvarkai, nustatytina ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka:

Pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį ieškovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 18 val. ir grąžina sekmadienį 20 val.

Vaikų vasaros atostogų metu ieškovas kiekvienais metais nuo liepos mėnesio ne mažiau 14 d. nepertraukiamai atostogauja kartu su vaikais. Apie konkretų atostogų laiką ieškovas informuoja atsakovę ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį. Vaikus ieškovas pasiima iš jų gyvenamosios vietos atostogų išvakarėse 20 val. ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20 val.

Vaikų pavasario ir rudens atostogas ieškovas praleidžia su vaikais sekančiai: poriniais metais ieškovas pasiima vaikus jų pavasario atostogų metu, neporiniais - rudens. Vaikus ieškovas pasiima iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 10 val. ryte ir grąžina paskutinę atostogų dieną 20 val.

Kūčių ir Kalėdų šventes, vaikų gimtadienių šventes ieškovas švenčia su vaikais poriniais metais, o Velykų- neporiniais. Vaikus ieškovas pasiima iš jų gyvenamosios vietos pirmą švenčių dieną 10 val. ryte ir grąžina paskutinę švenčių dieną 20 val.

Abi šalys bendru susitarimu, gali keisti bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgiant į aplinkybes, vaikų norus ir poreikius, savo galimybes. Pasikeitus bet kurios iš šalies gyvenamajai vietai, telefono numeriui ar elektroninio pašto adresui, privaloma nedelsiant informuoti kitą šalį.

Įpareigoti atsakovę pateikti visą turimą informaciją apie vaikus, nedaryti kliūčių ieškovui gauti informaciją apie vaikus iš visų auklėjimo, mokymo, gydymo, Vaiko teisių apsaugos ir kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su vaikais.

Pažymėtina, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos nustatymo yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Dėl nekilnojamojo turto padalinimo, automobilio pripažinimo asmenine nuosavybe ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.

Ieškovas ieškiniu prašo santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą padalinti lygiomis dalimis. Atsakovė prašo dalijant santuokoje įgytą turtą nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai priteisti 4/5 dalis santuokoje įgyto nekilnojamojo turto, o ieškovui priteisti 1/5 dalį santuokoje įgyto nekilnojamojo turto. Atsakovė prašo priteisti jai didesnę turto dalį, pagrindine aplinkybe nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo laikant tai, kad su ja lieka gyventi trys nepilnamečiai vaikai, bei į savo turtinę padėtį, įtakojamą aplinkybės, kad su ja lieka gyventi trys nepilnamečiai vaikai dėl ko ji negalės didesnio dėmesio skirti savo karjerai ir taip pagerinti savo turtinę padėtį.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys turi bendrą kreditorių AB DNB banką. 2008-07-15 tarp šalių ir kreditoriaus buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 2407-2008-46596, pagal kurią kredito gavėjams kaip solidariems bendraskoliams suteiktas 3475,44 eurų vartojimo kreditas (I t., b.l. 29-37).

Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui priskirti vykdyti atsakovei, ieškovė su šiuo reikalavimu nesutinka ir prašo negrąžintą kredito dalį priskirti abiem sutuoktiniams, nustatant, kad kiekvienas turi grąžinti kreditoriui po 504,60 EUR.