Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-08-22 · Administracinė byla Nr. AS-146-647-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-22
Bylos Nr.
AS-146-647-13
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00685-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas
V. Ž.
Atsakovas
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS146-647/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00685-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. rugpjūčio 22 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. skundą atsakovui Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl rašto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1?7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Akreditavimo tarnyba, atsakovas) 2013 m. vasario 19 d. raštą Nr. D2-2964-(1.20.) T3-189/2012;

2) panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. birželio 23 d. raštą Nr. 4R-1028/D-260 (NK-112);

3) panaikinti Inspekcijos 2011 m. liepos 27 d. kontrolės ataskaitą Nr. 1A-146 (NK-112) (toliau – ir Kontrolės ataskaita);

4) panaikinti Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2012 m. spalio 15 d. įsakymą Nr. T1-1251;

5) nutraukti pareiškėjo kankinimus ir apsaugoti nuo jų ateityje;

6) įpareigoti Akreditavimo tarnybą nedelsiant skirti sveikatos būklės ekspertizę Švedijoje ir apmokėti gydymą;

7) apginti visuomeninį interesą ir nustačius nusikalstamų veiksmų ar neveikimo požymių informuoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 8 d. nutartimi (b. l. 20?22) priėmė pareiškėjo skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Akreditavimo tarnybos 2013 m. vasario 19 d. raštą Nr. D2-2964-(1.20.) T3-189/2012, likusį skundą atsisakyta priimti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2013 m. gegužės 8 d. nutartimi (b. l. 121?125) panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kai kuriuos skundo reikalavimus (nutraukti kankinimus ir apsaugoti nuo jų ateityje; panaikinti Inspekcijos Kontrolės ataskaitą ir įpareigoti atsakovą skirti sveikatos būklės ekspertizę Švedijoje ir apmokėti ten gydymą) ir šios pareiškėjo skundo dalies priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas dėl šių pareiškėjo skundo reikalavimų turėjo pagrindą taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) įtvirtintą skundo trūkumų šalinimo institutą, t.y. pasiūlyti pareiškėjui patikslinti reikalavimą dėl kankinimų. Nustačiusi, kad pareiškėjo skundžiamas aktas (Inspekcijos 2011 m. liepos 27 d. kontrolės ataskaita Nr. 1A-146 (NK-112)) nebuvo pateiktas į bylą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė šio reikalavimo priėmimo klausimą nesusipažinęs su šio dokumento turiniu.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartį, 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi (b. l. 127?128) nustatė pareiškėjui terminą iki 2013 m. gegužės 31 d. pašalinti skundo trūkumus, t. y. patikslinti skundo reikalavimą dėl kankinimų nutraukimo ir apsaugojimo nuo jų ateityje, nurodant konkrečius skundžiamus veiksmus bei už jų atlikimą atsakingą subjektą; pateikti skundžiamą Inspekcijos 2011 m. liepos 27 d. kontrolės ataskaitą Nr. 1A-146 (NK-112).

Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas 2013 m. gegužės 27 d.Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė tą patį atsakovą (Akreditavimo tarnybą) ir pateikė paaiškinimas, kad jam kankinimus sukėlė daugelio medikų (pavardės nurodytos) veiksmai nuo 1996 metų (nediagnozavimas ligų ir jų sukėlėjų, neskyrimas reikiamo gydymo, įteisinimas žinomai neteisingos diagnozės ir kt.) daugelyje medicinos įstaigų (nurodė viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) ligoninę Antakalnio klinikos, Respublikinė plaučių ligų ir tuberkuliozės ligoninę, VšĮ Antakalnio polikliniką, VšĮ Greitosios pagalbos ligoninę, VšĮ M. Marcinkevičiaus ligoninę, VšĮ VUL Santariškių klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas, Charek Campus Virchow klinikum Berlyno universiteto medicinos centrą, Inspekciją, Akreditavimo tarnybą). Pareiškėjas jokio konkretaus reikalavimo nesuformulavo, pažymėdamas, kad kiekvieno jo nurodyto subjekto atsakomybę turėtų nustatyti teismas. Pareiškėjas taip pat pateikė Inspekcijos 2011 m. liepos 27 d. kontrolės ataskaitą Nr. 1A-146 (NK-112).

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. nutartimi (b. l. 148?150) atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimus, kuriais pareiškėjas prašė panaikinti Inspekcijos 2011 m. liepos 27 d. kontrolės ataskaitą Nr. 1A-146 (NK-112), nutraukti pareiškėjo kankinimus ir apsaugoti nuo jų ateityje, įpareigoti Akreditavimo tarnybą nedelsiant skirti sveikatos būklės ekspertizę Švedijoje ir apmokėti gydymą.

Susipažinęs su pareiškėjo pateikta Inspekcijos 2011 m. liepos 27 d. kontrolės ataskaita Nr. 1A-146 (NK-112), pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (administracinės bylos Nr.AS556-59/2010, Nr.A2-1217/2007, Nr.A7-1140/2003), kurioje konstatuota, kad Inspekcijos veiklos tikslas yra sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo priežiūra, analizė bei priemonių ir būdų priežiūrai gerinti nustatymas teikiant dėl to pasiūlymus sprendimus priimantiems subjektams. Kadangi tikslai įgyvendinami atliekant veiksmus pagal teisės aktuose institucijai nustatytus įgalinimus, Inspekcijos nuostatuose numatyta funkcija nagrinėti pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus turi būti suprantama kaip vienas iš būdų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo kontrolei bei priemonių priežiūrai gerinti nustatymui, tačiau ne konkretaus asmens pažeistos teisės gynybai. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaita tiesiogiai nesukuria teisių pacientams, teikiantiems skundus dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo. Pagal pobūdį šis dokumentas galėtų būti vienas iš įrodymų, kuriuo, esant pagrindui manyti, jog dėl netinkamų paslaugų suteikimo atsirado neigiamų pasekmių ir yra teisinis pagrindas reikšti atitinkamus turtinius ar neturtinius reikalavimus administracine ar teismine tvarka, pagrindžiamos reikšmingos aplinkybės. Todėl bylos pagal pacientų skundus dėl Inspekcijos atliktų patikrinimų rezultatų ir įpareigojimo atlikti papildomą tyrimą nenagrinėtinos administraciniuose teismuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-829/2011). Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė priimti skundo reikalavimus panaikinti Inspekcijos Kontrolės ataskaitą bei įpareigoti Akreditavimo tarnybą nedelsiant skirti sveikatos būklės ekspertizę Švedijoje ir apmokėti gydymą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas, konkretindamas skundo reikalavimus nutraukti kankinimus ir apsaugoti nuo jų ateityje, nurodė, kad kankinimai ? tai sąmoningi ir tyčiniai medikų veiksmai ir neveikimas, sukėlęs jam nežmoniškus skausmus, taip pat išvardijo, kurių medicinos įstaigų medikai yra atsakingi už tuos kankinimus. Teismas pažymėjo, kad administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (ABTĮ 5 str. 1 d., 22 str. 1 d.). Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme dalykas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra ne kartą pažymėta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtas nagrinėjimas skundų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. Reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A469-261/2007, Nr. AS146-669/2009, kt.). Iš pareiškėjo skundų matyti, kad šis reikalavimas taip pat negali būti ginčo administraciniame teisme dalykas, todėl jį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Remdamasis šiais argumentais, teismas konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimas nutraukti kankinimus ir apsaugoti nuo jų ateityje negali būti ginčo administraciniame teisme dalykas, todėl atsisakė priimti šį reikalavimą vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Teismas nutartyje pažymėjo, kad atsisakius priimti pirmiau aptartus pareiškėjo reikalavimus, administracinėje byloje bus nagrinėjama tik pareiškėjo skundo dalis, kuria prašoma panaikinti Akreditavimo tarnybos 2013 m. vasario 19 d. raštą Nr. D2-2964-(1.20.)T3-189/2012.

III.

Pareiškėjas V. Ž. pateikė atskirąjį skundą (b. l. 154?156), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad teismo atsisakymas priimti skundą dėl kankinimų nutraukimo ir apsaugoti nuo jų ateityje prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijai. Teismas nenurodė priežasčių, dėl kurių atsisakė priimti paaiškinimus dėl pareiškėją kankinančių subjektų. Atsisakydamas priimti skundą dėl Inspekcijos Ataskaitos panaikinimo ir sveikatos būklės ekspertizės skyrimo bei apmokėjimo, teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS502-408/2013 pateiktais išaiškinimais, neatsižvelgė į tai, kad galimai neteisėtuose veiksmuose dalyvauja ir viešojo administravimo subjektai, vykdantys viešąjį administravimą sveikatos priežiūros paslaugų srityje – Inspekcija ir Akreditavimo tarnyba. Teigia, tad neatlikus visapusiškos ir objektyvios sveikatos būklės ekspertizės, jam ir toliau bus netinkamai diagnozuojamos ligos, skiriamas netinkamas gydymas. Taip pat neaiški teismo pozicija dėl prašymo išreikalauti iš gydymo įstaigos medicininių tyrimų duomenis, nurodytus skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui ir prašyme Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pakartotinai atsisakė priimti šiuos pareiškėjo 2013 m. kovo 1 d. skundo reikalavimus: panaikinti Inspekcijos 2011 m. liepos 27 d. kontrolės ataskaitą Nr. 1A-146 (NK-112); nutraukti pareiškėjo kankinimus ir apsaugoti nuo jų ateityje; įpareigoti Akreditavimo tarnybą nedelsiant skirti sveikatos būklės ekspertizę Švedijoje ir apmokėti gydymą.

Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (2012 m. lapkričio 22 d. redakcija) 52 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai yra pavesta atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę. Anksčiau šią funkciją atlikusi Valstybinė medicininio audito inspekcija Sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 buvo reorganizuota jungimo būdu, prijungiant ją prie Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnis numato sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų teises: 1) įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus; 2) įstatymų nustatyta tvarka skirti įstaigos vadovams ir darbuotojams administracines nuobaudas; 3) reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija; 4) sustabdyti visų ar dalies paslaugų teikimą; 5) turėti kitas šiame ir kituose įstatymuose nustatytas teises. To paties straipsnio 2 dalis numato, jog įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos taiko įstaigoms kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgdamos į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma kontrolės priemonė, turinį. Pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 3 dalį įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų sprendimai dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo gali būti per trisdešimt dienų skundžiami įstatymo nustatyta tvarka. Apskundimas nesustabdo įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų, nurodytų šiame įstatyme, nutarimų vykdymo. Minėtas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad administracinės bylos nagrinėjimo dalykas gali būti tik asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimas, kuris priimtas remiantis atitinkama asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ataskaita, ir tik ta apimtimi, kuria išreikšti viešojo administravimo institucijos valdingi patvarkymai (kontrolės priemonės ar sankcijos) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-1195/2012, Nr. A502-2968/2011, Nr. A756-2036/2008).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, atsižvelgiant į įstatymu nustatytą teisinį reguliavimą, dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) valstybinės kontrolės dokumentų nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita yra kontrolės procedūros dokumentas, kuris nesukuria teisinių pasekmių nei asmens sveikatos priežiūros įstaigai, nei asmeniui (pacientui). Teisines pasekmes sukeliančiais administraciniais aktais gali būti laikomi asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitų pagrindu priimti sprendimai. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita atitinkamais atvejais gali būti pagrindas sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijai priimti sprendimą dėl kontrolės priemonių ar sankcijų taikymo asmens sveikatos priežiūros įstaigai, t.y. gali būti pagrindas priimti administracinį aktą, kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga gali apskųsti administraciniam teismui (ABTĮ 15 str.) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-1195/2012, Nr.A143-746/2011). Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitos teisinių pasekmių asmeniui (pacientui) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaita nesukuria teisių pacientams, teikiantiems skundus dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo. Šis dokumentas savaime teisių ar pareigų asmenims nesukelia, tik parodo asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijos poziciją dėl tikrinto asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir gali būti vienu iš įrodymų, kuriuo, esant pagrindui manyti, jog dėl paslaugų netinkamo suteikimo asmeniui atsirado neigiamos pasekmės ir yra teisinis pagrindas reikšti atitinkamus turtinius ar neturtinius reikalavimus administracine ar teismine tvarka, pagrindžiamos reikšmingos aplinkybės. Todėl bylos pagal pacientų skundus dėl Inspekcijos atliktų patikrinimų rezultatų ir įpareigojimo atlikti papildomą tyrimą nenagrinėtinos administraciniuose teismuose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr.AS858-244/2013, Nr.AS492-26/2013, Nr.A552-2713/2012, Nr.AS442-461/2010, Nr.A2-1217/2007 ir kt.).

Pažymėtina, kad asmuo gali apskųsti administraciniam teismui sprendimą, priimtą išnagrinėjus asmens skundą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo. Viena iš Akreditavimo tarnybos funkcijų – nagrinėti pacientų skundus. Skundų nagrinėjimo Akreditavimo tarnyboje tvarką reglamentuoja Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas (galioja 2013 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. T1-137 redakcija). Pagal Aprašo nuostatas, kontrolės ataskaita dėl atitinkamų įstaigos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimo ir pacientų teisių pažeidimo ar nepažeidimo yra vienas iš asmens skundo nagrinėjimo procedūros dokumentų (Aprašo 26.2 p.). Aprašo 29 punkte nurodyta, kad skundo nagrinėjimas Tarnyboje baigiamas įforminant direktoriaus įsakymu. Šiame įsakyme gali būti pateikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės gerinimo. Aprašo 32 punkte įtvirtinta, kad asmuo pateikęs skundą ir asmens sveikatos priežiūros įstaiga, nesutinkantys su šio Aprašo 29 punkte nurodytu Tarnybos sprendimu, turi teisę per vieną mėnesį nuo sprendimo įteikimo dienos paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Minėtas teisinis reguliavimas aiškiai atriboja, kad ginčo administraciniame teisme nagrinėjimo dalykas yra Akreditavimo tarnybos sprendimas, priimtas išnagrinėjus asmens skundą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo, o asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės ataskaita yra tik skundo nagrinėjimo procedūros dokumentas, į kurį atsižvelgiama priimant sprendimą dėl asmens (paciento) skundo. Analogiškos iš esmės procedūros buvo ir iki Valstybinės medicininio audito inspekcijos reorganizavimo į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą. Tikrinamoje byloje nustatyta, kad Inspekcijos 2011 m. liepos 27 d. kontrolės ataskaita Nr. 1A-146 (NK-112) yra procedūrinis dokumentas, kuris buvo parengtas nagrinėjant pareiškėjo skundą. Atsižvelgdama į šią Kontrolės ataskaitą, Inspekcija priėmė asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės 2011 m. liepos 27 d. sprendimą Nr.4A-146(NK-112), kurį pareiškėjas skundė teismui kitoje byloje. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundą dėl Inspekcijos 2011 m. liepos 27 d. kontrolės ataskaitos Nr. 1A-146 (NK-112) panaikinimo ir įpareigojimo skirti sveikatos būklės ekspertizę Švedijoje ir apmokėti gydymą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas skundo trūkumų šalinimo institutą, 2013 m. gegužės 17 d. nutartimi pasiūlė pareiškėjui sukonkretinti reikalavimą nutraukti kankinimus ir apsaugoti nuo jų ateityje. Pareiškėjas į šį teismo pasiūlymą raštu išdėstė savo poziciją, kad kankinimai – tai sąmoningi ir tyčiniai medikų veiksmai ir veikimas (nediagnozavimas ligų ir jų sukėlėjų, neskyrimas reikiamo gydymo, įteisinimas žinomai neteisingos diagnozės, bandymai klastoti tyrimų duomenis ir kt.), sukėlę jam nežmoniškus skausmus ir kančias, negrįžtamai sužaloję organizmą, lėmę negalią. Pareiškėjas išvardijo asmens sveikatos priežiūros įstaigas, gydytojų pavardes, į šį sąrašą įtraukė Inspekciją ir Akreditavimo tarnybą. Iš pareiškėjo pateikto skundo trūkumų šalinimo dokumento darytina išvada, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumo, nesuformulavo konkretaus reikalavimo, kuris galėtų būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Todėl pirmosios instancijos teismas šį reikalavimą atsisakė priimti pagrįstai ir teisėtai.

Pažymėtina, kad padarius žalą gydytojui taikoma atsakomybė ir žala, padaryta pacientams gydytojo ar slaugos darbuotojo kaltais veiksmais, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 3 d.). Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų neteisėtais veiksmais, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientams padarytą žalą yra deliktinė civilinė atsakomybė, įtvirtinta CK 6.283, 6.284 straipsniuose. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos šios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Bylas dėl žalos, kylančios iš asmens sveikatos priežiūros santykių, atlyginimo, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-244/2013).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas teismui pateikė prašymą prie bylos prijungti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį kvitą, iš kurio matyti, kad pareiškėjas už šį atskirąjį skundą yra sumokėjęs 50 litų žyminį mokestį. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, proceso šalių atskirieji skundai žyminiu mokesčiu neapmokestinami. ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, nei yra nustatyta, pareiškėjui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu ir 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo V. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti pareiškėjui V. Ž. 50 Lt permokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėVeslava RuskanVaida Urmonaitė-Maculevičienė