Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Ukmergė) prokurorui Dainiui Dambrauskui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka mišriuoju būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), staklių operatoriumi, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2023 m. vasario 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais;

3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, paskiriant subendrintą 2 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba būti užregistruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant išvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmę vykdančios institucijos žinios, vartoti psichiką veikiančią medžiagas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. Ž., 2025 m. kovo 22 d. apie 0.30 val., būdamas namuose (duomenys neskelbtini), konflikto su broliu G. Ž. metu, tyčia jį pastūmė, dėl ko G. Ž. kambaryje griuvo ir veidu trenkėsi į lovos kraštą. Tokiais veiksmais T. Ž. savo šeimos nariui - broliui G. Ž. padarė muštines žaizdas apatinės lūpos gleivinės ir smakro srityse, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis dėl pareikšto kaltinimo (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) prisipažino visiškai, gailėjosi. Parodė, kad gyvena nuosavame name (duomenys neskelbtini), kuris priklauso tėvui P. Ž. su tėvu, broliais G. Ž. ir G. Ž.. 2025 m. kovo 21 d. apie 21.00 val. brolis G. Ž. grįžo namo išgėręs alkoholio. Apie porą valandų triukšmavo kieme, vėliau grįžo į namus, virtuvėje vartojo alkoholį, triukšmavo, trukdė namiškiams miegoti. Norėdamas brolį apraminti, vidurnaktį apie 0.30 val. virtuvėje pastvėrė jį už krūtinės ir pastūmė link jo kambario, kad eitų miegoti. Kai brolį pastūmė, jis užkliuvo ir griūdamas trenkėsi smakru į lovos kampą. Jis nuėjo miegoti, o brolis išėjo į lauką ir iškvietė policijos pareigūnus, tuomet ir pamatė sužeidimus – smakrą, lūpą. Tyčia brolio sužaloti nenorėjo, nesitikėjo, kad jis griūdamas taip susižalos, dėl savo veiksmų gailisi, tokį poelgį vertina blogai.

Motyvuojamoji dalis

5. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 141 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys broliai. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (fizinio skausmo sukėlimas ir nežymus sveikatos sutrikdymas) padarymą šeimos nariui – broliui G. Ž.. Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

7. Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, sprendžia, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalį sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų aspektų, susijusių su skirtina bausme

9. Prokuroras baigiamųjų kalbų metu viena iš sunkinančių aplinkybių prašė pripažinti tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. BK 27 straipsnis nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes, kas vienareikšmiškai parodo jo didesnį pavojingumą visuomenei dėl jo polinkio nusikalsti ir nenoro gyventi visuomenei priimtino gyvenimo būdo. Kaltinamasis T. Ž. teistas taip pat už smurtinių nusikaltimų padarymą, šią nusikalstamą veiką padarė turėdamas nepanaikintą ir neišnykusį teistumą. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, tai, kad kaltinamasis teistas tris kartus už analogiškas veikas, kas rodo jo polinkį nusikalsti, tokių aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog yra pagrindas T. Ž. pripažinti recidyvistu, o tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį bei skirdamas bausmę kaltinamajam T. Ž. atsižvelgia į tai, kad (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai): padarytas nesunkus tyčinis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis); į tai, kad kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas pripažintas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), anksčiau teistas tris kartus, tame tarpe už analogiškų smurtinio pobūdžio veikų padarymą, trijų metų laikotarpyje vieną kartą baustas administracine tvarka, galiojančių nuobaudų neturi, dirba. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą teistumams neišnykus, šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis pozityvių išvadų iš ankstesnio savo nusikalstamo elgesio nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdo ir nenori to daryti, anksčiau taikytos poveikio priemonės (laisvės apribojimas) tinkamo poveikio nepadarė, nesulaikė kaltinamojo nuo naujos tyčinės nusikalstamos veikos padarymo, todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 3 mėnesius laisvės atėmimo). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 6 (šešių) mėnesių terminuota laisvės atėmimo bausmė.

11. Nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu T. Ž. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2023 m. kovo 29 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė subendrinta - 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Prokuroras prašo šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir subendrinta bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, T. Ž. šiuo nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrinama su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu subendrinta bausme, prieš tai laisvės apribojimo bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant likusią neatliktą bausmės dalį ir T. Ž. skirti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

12. BK 75 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, T. Ž. nors ir teistas ne pirmą kartą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad kaltinamasis po jam šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo būtų pažeidęs kitas visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ar teisės aktų reikalavimus, dirba, darytina išvada, kad realus kaltinamajam paskirtos visos laisvės atėmimo bausmės ar jos dalies vykdymas neatitiktų nei paties kaltinamojo, nei visuomenės, nei valstybės interesų, nes iš esmės įgyvendintų tik vieną iš bausmės tikslų – nubaudimą, kai ne mažiau svarbūs yra asmenų, pripažintų kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo, socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Šiuo atveju teismo aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslų galima pasiekti ir neizoliavus T. Ž. nuo visuomenės, jos vykdymą kaltinamajam atidedant. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, T. Ž. paskirtos subendrintos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dviejų) metų terminui, įpareigojant T. Ž. tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją įvykdant per 8 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6 punktai, 8 dalis). Skirti baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 10 mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas).

13. Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2025 m. kovo 22 d. 0.48 val. iki 2025 m. kovo 22 d. 16.03 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme išbuvo 1 (vieną) parą. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (analogiška nuostata pakartota ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje). Laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Dėl civilinio ieškinio (ne)pagrįstumo

14. Biudžetinė įstaiga (toliau – BĮ) Vilniaus teritorinė ligonių kasa, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi pakeista į jos teisių perėmėją – Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 2021 m. gegužės 23 d. pareiškė civilinį ieškinį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žalos atlyginimo, kuriame prašė iš kalto asmens priteisti 65,24 Eur žalą Privalomojo socialinio draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo gydymo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Civilinė ieškovė ieškinį grindė tuo, kad G. Ž. dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšų, suteiktų gydymo paslaugų kaina - 65,24 Eur, todėl kaltinamasis privalo atlyginti padarytą žalą. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkinamas, kadangi pagal įstatymą dėl nusikaltimo padarymo pripažinti kaltais asmenys privalo atlyginti padarytą žalą, susijusią su nekentėjusiojo asmens gydymu (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 ir 115 straipsniai, CK 6.263, 6.283 straipsniai).

Dėl kaltinamajam paskirtų kardomųjų priemonių likimo (galiojimo)

15. Nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2025 m. kovo 22 d. nutarimu kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę nebeliko faktinio poreikio taikyti šios kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti T. Ž. 6 (šešių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 4 d. baudžiamuoju įsakymu subendrinta bausme, prieš tai laisvės apribojimo bausmę keičiant į laisvės atėmimo bausmę pagal BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bausmes iš dalies sudedant, t. y. pridedant likusią neatliktos bausmės dalį ir T. Ž. skirti galutinę subendrintą 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, 75 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, subendrintos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei sudalyvauti elgesio pataisos programoje, ją įvykdant per 8 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, į paskirtą bausmės laiką įskaityti T. Ž. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. kovo 22 d. 0.48 val. iki 2025 m. kovo 22 d. 16.03 val. 1 (vieną) parą, vieną laikino sulaikymo dieną, prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti T. Ž. recidyvistu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 3 dalimi, 71 straipsniu paskirti T. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę bei asmens kodą.

Tenkinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo ir priteisti iš T. Ž. 65,24 Eur (šešiasdešimt penkis eurus 24 ct) žalos ir 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo, už nukentėjusiojo G. Ž. gydymą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai (žala turi būti apmokėta į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 191351679, mokėjimo paskirtyje nurodyti – „žala PSDF už G. Ž. gydymą“).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato 2025 m. kovo 22 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt dienų) nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.