- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-08
- Bylos Nr.
- 1A-680-133-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 20-1-01166-09-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Romualdas Lincevičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- T. D.
- Advokatai
- Edgaras Paulius Staniukaitis
- Kategorijos
Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-680-133/2011
2011 m. lapkričio 8 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Aistei Česaitienei, gynėjui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-07-07 nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str. ir nuteistas šešiems mėnesiams laisvės atėmimo.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 d. d., 5 d. 2 p., šiuo nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 2011-06-03 nuosprendžiu paskirta bei neatlikta 12 metų laisvės atėmimo bausmė subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylika) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Į paskirtosios laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas – nuo 2009-11-25 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti - pakeista į suėmimą iki įsiteisės nuosprendis.
Priteista iš R. B. nukentėjusiajam T. D., a.k. (duomenys neskelbtini) 240 (du šimtai keturiasdešimt) litų turtinei žalai atlyginti.
Daiktiniai įrodymai: striukė ir džinsinės kelnės, grąžintos nukentėjusiajam T. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. lapkričio 25 d. apie 17.10 val., Kauno prekybos pramogų centre „Akropolis“, adresu Kaunas, Karaliaus Mindaugo pr. 49, tarp 2-o ir 3-io aukšto automobilių stovėjimo aikštelių, ant automobilių pakilimo tako, vengdamas sulaikymo, elgdamasis agresyviai, aktyviais veiksmais tyčia pasipriešino jį sulaikinėjantiems savo pareigas vykdantiems Kauno apskrities VPK ONTV 3-io skyriaus policijos pareigūnams, ir sulaikymo metu tyrėjui T. D. suplėšė striukę 150 litų vertės, džinsines kelnes 90 litų vertės bei sužalojo kairę koją, tuo nukentėjusiajam T. D. padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą ir 240 litų turtinę žalą, o tyrėjui T. M. sužalojo dešinę ranką, padarydamas nukentėjusiajam T. M. nežymų sveikatos sutrikdymą; šiais veiksmais R. B. pasipriešino valstybės tarnautojo funkcijas atliekantiems asmenims, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 286 str.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. B. savo apeliaciniu skundu prašė peržiūrėti apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti. Apelianto nuomone Lietuvos Respublikos BPK 301 str. aiškiai nurodyta, kad teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Apylinkės teismo nuomone jo paaiškinimai ir parodymai dėl 2009-11-25 įvykių Kauno prekybos pramogų centro „Akropolis", esančio Karaliaus Mindaugo pr.49, Kaune, 3-čio aukšto automobilių stovėjimo aikštelėje yra visiškai paneigė nukentėjusiųjų T. D., T. M., liudytojų E. Ž., J. V., B. J., D. G. parodymais.
Su tokiais teismo nuosprendžio teiginiais apeliantas nesutinka. Jo nuomone, nukentėjusiųjų parodymai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Byloje yra pateikta jo sveikatos istorija iš Kauno TI, kurioje labai aiškiai nurodyta, jog jam buvo susiūta kirstinė žaizda viršugalvyje Raudonojo kryžiaus ligoninėje (b. l. 87). Be to, yra užfiksuota, kad pristačius jį į Kauno TI, nustatytas viso kūno sumušimas. Talpinant į Kauno AVPK areštinę 2009-11-25 vakare buvo apžiūrėtas gydytojo, kuris apžiūros dokumentuose schematiškai pažymėjo sumušimo vietas, kirstinę žaizdą viršugalvyje, tačiau teismas prašymų dėl šių dokumentų išreikalavimo netenkino, o apsiribojo tik išrašu iš naujai uždarytų asmenų į areštinę apžiūros apskaitos žurnalo apie jo sveikatos būklę, kuriame įrašas padarytas tik sekančią dieną, t.y. 2009-11-26, 8.30 val.
Nors teismas laikė, jog liudytojų E. Ž., J. V., B. J., D. G. parodymai yra nuoseklūs, atitinka nukentėjusiųjų parodymus, tačiau tiek nukentėjusieji T. D., T. M., tiek liudytojai E. Ž., J. V., B. J., D. G. skirtingai aiškino jo nukritimo ir žaizdos viršugalvyje atsiradimo aplinkybes, bei šių liudytojų parodymai akivaizdžiai prieštaravo jų pačių parodymams duotiems ikiteisminio tyrimo metu, todėl negali būti šie parodymai laikomi nuosekliais, patikimais ir teisingais.
Šalies argumentai
Apeliantas mano, kad teismo posėdyje, kuris vyko 2010-12-14, buvo grubiai pažeistos BPK 264 str. ir 279 str. nuostatos, numatančios, jog teismas privalo užtikrinti, kad teismo apklausti liudytojai nesusižinotu su neapklaustais liudytojais. Apeliantas nurodo, kad teismas apklausęs liudytoją J. V., šiam leido pasišalinti iš teismo posėdžių salės į koridorių, kuriame jis bendravo su liudytojais B. J. ir D. G., kol buvo apklausiamas liudytojas E. Ž.. Jo nuomone, ši aplinkybė paaiškėjo apklausiant liudytojais D. G. ir B. J. iš aplinkybių, kai jau jie žinojo užduodamus klausimus ar net nelaukę šių klausimų aiškino, kaip R. B. viršugalvyje atsirado kirstinė žaizda. Todėl, esant tokioms aplinkybėms, liudytojų parodymai nėra ir negali būti laikomi nuosekliais ir patikimais, kuriais galėtų būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Taip pat pirmos instancijos teismas nevertino aplinkybės, jog nukentėjusiuosius ir liudytojus sieja tarnybiniai ryšiai ir šie asmenys, jau po nukentėjusiųjų T. D. ir T. M. apklausų puikiausiai galėjo susižinoti apie įrodymų tyrimo teisme aplinkybes bei duoti paaiškinimus naudingus būtent nukentėjusiesiems.
Be to, teismas visiškai nesiėmė priemonių objektyviai išnagrinėti bylą ir visapusiškai ištirti visas 2009-11-25 įvykių Kauno prekybos pramogų centro „Akropolis", esančio Karaliaus Mindaugo pr.49, Kaune, 3-čio aukšto automobilių stovėjimo aikštelėje aplinkybes. Teismas atmetė visus jo ir gynėjo prašymus iškviesti ir teismo posėdyje apklausti VšĮ KRKKL gydytoją K. S., susiuvusį žaizdą viršugalvyje, medicinos ekspertą D. K. dėl kokių ir kelių mechaninių poveikių (griūnant, suduodant smūgius) pasėkoje padaryti sužalojimai R. B., kurie buvo nustatyti viršugalvyje, nes jo nuomone medicinos ekspertas D. K. savo išvadoje į šiuos klausimus neatsakė (b. l. 99-100).
Teismas, taip pat netenkino daugkartinio prašymo įpareigoti nukentėjusįjį T. D. pateikti apžiūrai suplėšytus savo vyrišką striukę ir vyriškas džinsines kelnes. Aplinkybė, jog nukentėjusysis T. D. nepateikė teismui daiktinių įrodymų, t.y. savo vyriškų kelnių ir striukės, rodo, kad T. D. nenori atskleisti detalių, kurios padėtų nustatyti objektyvią tiesą byloje, ir kurios, manytina, yra nenaudingos tam pačiam nukentėjusiajam bei jo tarnybos draugams. Teismas, net neapžiūrėjęs daiktinių įrodymų, konstatavo, jog nukentėjusiojo T. D. ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.
Be to, apeliantas nurodo, kad Lietuvos policijos bendradarbiavimo su gyventojais, policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas, nustato LR Policijos veiklos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 90-2777). Šio įstatymo 21 str. 3 d. labai aiškiai nustatyta policijos pareigūno pareiga, vykdant tarnybines pareigas, prisistatyti - jei policijos pareigūnas neturi skiriamųjų policijos ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba specialaus tarnybinio ženklo) policijos pareigūnas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą. Tik pareigūnui prisistačius asmuo objektyviai gali suvokti, kad bendrauja su pareigūnais.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Asmuo, kaltinamas pasipriešinęs valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, turi objektyviai suvokti, jog priešinasi asmeniui atliekančiam valstybės tarnautojo ar kito viešojo administravimo funkcijas, t.y. nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tada, kai šie asmenys savo tarnybines pareigas atlieka neperžengdami įstatymo (kompetencijos) ribų t. y. veikia teisėtai. Šioje konkrečioje byloje negalima laikyti, kad pareigūnai veikė teisėtai, nes neįvykdė pareigos prisistatyti ir jis, R. B., nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad jį užpuolę asmenys yra policijos pareigūnai, einantys jiems pavestas tarnybines pareigas, tuo labiau, jog jis jiems nesipriešino. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų T. D. ir T. M. ir liudytojų E. Ž., J. V., B. J., D. G. parodymų, nei vienas iš jį sulaikinėjusių policijos pareigūnų neturėjo skiriamųjų policijos ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba specialaus tarnybinio ženklo), tarnybinių pažymėjimų nepateikė, todėl negalima objektyviai teigti, kad jis suvokė juos esant pareigūnais ir esą priešinosi sulaikymui. Įvertinant tai, jog teismo posėdžio metu nukentėjusieji ir liudytojai vienareikšmiškai patvirtino, jog jie prisistatyti policijos pareigūnais nespėjo, nespėjo ir parodyti savo tarnybinių pažymėjimų, esą grumtynės su R. B. prasidėjo iškarto. Tokie byloje surinkti duomenys negali būti pagrindas pripažinti kaltu asmenį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį.
Apeliantas mano, kad nors visa Kauno prekybos pramogų centro „Akropolis", esančio Karaliaus Mindaugo pr.49, Kaune, automobilių stovėjimo aikštelė yra filmuojama, tačiau būtent 2009-11-25 šios aikštelės 3 -čias aukštas nufilmuotas nebuvo, t.y. filmavimo medžiaga paslaptingai „dingo". Būtent ši medžiaga ir būtų objektyvus įrodymas, kuris patvirtintų jo duotus parodymus ir paaiškinimus bei paneigtų T. D., T. M., E. Ž., J. V., B. J., D. G. parodymus.
Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją, prašiusį apeliacinį skundą patenkinti, prokurorę, prašiusią apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo R. B. nusikalstamą veiką, bei teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų nenustatyta.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. B. ginčija kaltės klausimą, apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti. Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir apeliaciniame skunde ginčijamas aplinkybes, kuriomis remiantis buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 320 str.).
Teismas įrodymus vertina remdamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nurodyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertinami bendrame bylos kontekste. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę.
Apylinkės teismo nuosprendyje konstatuota, kad nukentėjusiųjų T. D. ir T. M., liudytojų E. Ž., J. V., B. J., D. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, todėl teismui nekilo jokių abejonių, jais netikėti. Apeliantas mano, kad liudytojų ir nukentėjusių parodymai nenuoseklūs ir negalima juos laikyti patikimais ir teisingais, nes jie skirtingai nurodo jo sužalojimo aplinkybes ir kirstinės žaizdos atsiradimą viršugalvyje. Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą dėl nukentėjusių ir liudytojų parodymų pagrįstumo bei patikimumo. Sulaikant nuteistąjį, vyko grumtynės, buvo panaudoti koviniai veiksmai, todėl ir negali būti visiškai identiški asmenų dalyvavusių operacijoje parodymai. Iš esmės jie nesiskiria ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Sužalojimai padaryti nuteistajam galėjo gautis grumtynių metu. Tą patvirtina tiek nukentėjusieji, tiek ir liudytojai dalyvavę sulaikant nuteistąjį.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad ligos istorijoje nurodyta, kad jam buvo susiūta kirstinė žaizda viršugalvyje ir ji buvo padaryta suduodant kietu buku daiktu. Asmenys, dalyvavę sulaikant nuteistąjį nurodo, kad sulaikant nuteistąjį vyko aktyvus pasipriešinimas ir grumtynės. Jų nuomone tik tuo metu galėjo būti padaryti sužalojimai nuteistajam. Smurtas nuteistojo atžvilgiu naudotas nebuvo.
Apeliantas nurodo, kad nepagrįstai buvo atmestas jo prašymas apklausti gydytoją K. S., susiuvusį jam žaizdą, bei teismo medicinos ekspertą D. K.. Baudžiamojoje byloje buvo atliktas tyrimas, kurio metu specialistas D. K. atsakė į tyrėjų pateiktus klausimus. Specialistas nustatė, kad R. B. buvo padaryti aštuoni atskiri sužalojimai, tačiau nustatyti kelių smūgių pasėkoje jie galėjo būti padaryti, nėra galimybės. Be to, specialistas nurodė, kad neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytoms aplinkybėms. Užduotyje buvo nurodyta, kad sulaikant R. B., pastarasis aktyviai priešinosi policijos pareigūnams ir buvo sužalotas. Manytina, kad specialisto ir gydytojo apklausa teisme buvo netikslinga, todėl šis prašymas buvo pagrįstai atmestas.
Apeliantas mano, kad apylinkės teisme, posėdyje vykusiame 2010-12-14 buvo grubiai pažeistas BPK 264 ir 279 straipsnių nuostatos. Apklausus liudytoją J. V., teismas šiam leido pasišalinti iš teismo posėdžio salės į koridorių. Lietuvos Respublikos BPK 279 str. 4 d. nurodyta, kad apklaustam liudytojui gali būti leidžiama išeiti iš salės išklausius nagrinėjimo teisme dalyvių nuomonės. Teismo posėdžių protokole (t. 1, b. l. 11) dalyviai nepasisakė apie leidimą išeiti liudytojui iš salės, tačiau nėra pareikšta šiuo klausimu ir teisiamojo ar jo gynėjo nuomonės. Be to, apeliaciniame skunde išreikšta, kad liudytojas J. V. išėjęs į koridorių ir bendravo su liudytojais B. J. ir D. G.. Kad liudytojai bendravo koridoriuje, tai tik apelianto prielaida, kuria jis daro išvesdamas iš liudytojų D. G. ir B. J. duotų parodymų teisme. Objektyvių įrodymų, kad šie liudytojai derino savo parodymus, nėra.
Apeliantas mano, kad teismui turėjo būti pateikti apžiūrai daiktiniai įrodymai. Baudžiamojoje byloje (t. 1, b. l. 21-25) daiktiniai rodymai, nukentėjusiojo striukė ir džinsai apžiūrėti, fotografuoti ir akivaizdžiai matoma jų būklė.
Apeliantas nurodo, kad visa Kauno prekybos pramogų centro „Akropolis", esančio Karaliaus Mindaugo pr.49, Kaune, automobilių stovėjimo aikštelė yra filmuojama, tačiau būtent 2009-11-25 šios aikštelės 3 -čias aukštas nufilmuotas nebuvo, t.y. filmavimo medžiaga paslaptingai „dingo". Negalima sutikti su apelianto teiginiu, nes byloje (t.1, b. l. 8-9) yra užklausimas dėl skubaus vaizdo medžiagos pateikimo ir atsakymas į tai, kad minėtos vietos, kur vyko sulaikymas, nefilmuoja vaizdo kameros įrengtos PPC Akropolyje. Pažyma gauta oficialiai ir jos pagrįstumu kolegija nemato pagrindo netikėti.
Apeliantas nurodo, kad Lietuvos policijos bendradarbiavimo su gyventojais, policijos pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, atsakomybę ir prievartos panaudojimo teisėtumo sąlygas, nustato LR Policijos veiklos įstatymas (Žin., 2000, Nr. 90-2777). Šio įstatymo 21 str. 3 d. labai aiškiai nustatyta policijos pareigūno pareiga, vykdant tarnybines pareigas, prisistatyti - jei policijos pareigūnas neturi skiriamųjų policijos ženklų (specialios aprangos (uniformos) arba specialaus tarnybinio ženklo), policijos pareigūnas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą. Tik pareigūnui prisistačius asmuo objektyviai gali suvokti, kad bendrauja su pareigūnais. Kolegijos nuomone, vykdant sulaikymo operaciją ar kitokius operatyvinius veiksmus neįmanoma pateikti pažymėjimo ar dalyvauti operacijoje vilkint policijos darbuotojo uniformą ar dėvint kitokius skiriamuosius ženklus. Kaip teigia nukentėjusieji ir kiti operacijoje dalyvavę pareigūnai, prieš sulaikant R. B., buvo išsakyti žodžiai „stok policija“, tačiau pastarasis į tai nereagavo, bėgo ir priešinosi.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį atsako tas, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui. Asmuo, kaltinamas pasipriešinęs valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, turi objektyviai suvokti, jog priešinasi asmeniui atliekančiam valstybės tarnautojo ar kito viešojo administravimo funkcijas. Pareigūnų išsakyti žodžiai „stok policija“ ir po ko R. B. bėga ir priešinasi leidžia daryti išvadą, kad jis suprato, kad jis yra sulaikomas, bet tam sulaikymui jis aktyviai priešinosi, todėl darytina išvada, kad visą situaciją jis puikiai suprato ir pasipriešinimo veiksmus atliko tyčia. Pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galimas tik tada, kai šie asmenys savo tarnybines pareigas atlieka neperžengdami įstatymo (kompetencijos) ribų t. y. veikia teisėtai. Kolegija mano, kad šioje konkrečioje situacijoje pareigūnai veikė teisėtai. R. B. nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 286 straipsnį teisingai.
Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.