- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-22
- Bylos Nr.
- eI2-80-414/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00341-2020-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis (pirm.), Natalja Zelionkienė, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- R. S.
- Atsakovas
- Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas R. S. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 19-IL-64-01186-e „Neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“; 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas ginčijamu 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 19-IL-64-01186-e (toliau – ir Sprendimas) nusprendė neišduoti jam leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendimą atsakovas argumentavo tuo, kad pareiškėjas įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. birželio 12 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR baudžiamojo kodekso (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 246 straipsnio 3 dalyje, t. y. būdamas neblaivus, žinodamas, kad vairuoja techniškai netvarkingą automobilį, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavęs nuo kelio apvirto, įvykio metu buvo sutrikdyta dviejų asmenų sveikata. Už tai pareiškėjui paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams, atėmė teisę eiti tam tikras pareigas arba dirbti tam tikrą darbą bei vairuoti transporto priemones 1 metus 6 mėnesius. Atsakovas sprendė, kad dėl padaryto nusikaltimo pareiškėjas atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, todėl pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą negali įsigyti ir turėti ginklų bei šaudmenų. Pareiškėjas akcentavo, kad jis nusikalstamą veiką padarė prieš 20 metų, teisinis reglamentavimas yra pasikeitęs ir šiuo metu galiojančio Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje numatyta švelnesnė atsakomybė už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kuri neviršija 3 metų laisvės atėmimo bausmės. Pagal galiojančio Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir turi būti taikomas teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas. Šiuo metu pareiškėjo teistumas yra išnykęs, todėl jis negali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl nusikalstamos veikos perkvalifikavimo ir nepriekaištingos reputacijos asmens statuso atkūrimo, tačiau teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu. Visam gyvenimui užkirsta galimybė įgyti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Priimdamas Sprendimą atsakovas neanalizavo aplinkybių, kad jo nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, nėra tyčinė, kad vėliau jis nebuvo teistas, kad leidimas laikyti (nešiotis) ginklus jam reikalingas tik medžioklei, kad jis yra įgijęs medžiotojo bilietą, todėl toks Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Prašė skundą tenkinti.
Atsakovas Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir atsakovas, ir Marijampolės apskrities VPK) su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjo nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Baudžiamojo kodekso 246 straipsnio 3 dalis numatė laisvės atėmimą nuo dviejų iki septynerių metų, o toks žmogus pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir negali įsigyti bei turėti B, C kategorijų ginklų. Policijos įstaiga neturi įgaliojimų spręsti nusikalstamos veikos perkvalifikavimo klausimų. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas asmens nepriekaištingą reputaciją sieja su jo nuteisimo faktu, nesieja su teistumo išnykimu, nesuteikia atsakovui diskrecijos teisės spręsti, kuriuo atveju asmenį laikyti nepriekaištingos reputacijos asmeniu, o kuriuo nelaikyti. Teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas neišnyksta ir visada lieka jo gyvenimo faktu, jo biografijos dalimi, todėl yra teisiškai reikšmingas vertinant nepriekaištingos reputacijos statuso praradimą. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas.
Ginčas byloje kilo dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimo Nr. 19-IL-64-01186-e „Neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovą su prašymu išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjo teigimu dėl tokio leidimo jis kreipėsi pirmą kartą, ginklas reikalingas medžioklei.
Marijampolės apskrities VPK Veiklos skyriaus pareigūnas, atlikęs pareiškėjo patikrinimą, nustatė, jog jam įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. birželio 12 d. nuosprendžiu buvo paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Pareiškėjui bausmė buvo paskirta už Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) (galiojusio iki 2003 m. gegužės 1 d.) 246 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kurią padaręs asmuo gali būti baudžiamas laisvės atėmimu nuo dviejų iki septynerių metų.
Ginčo teisinius santykius reglamentuojančiose Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo normose nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. 2 p.), o nesantis nepriekaištingos reputacijos asmuo negali įsigyti ir turėti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų ir jų šaudmenų (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.).
Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas įvykdė nusikalstamą veiką ir dėl to jis atitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą kriterijų, todėl nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu ir jam leidimas laikyti (nešiotis) ginklus negali būti išduodamas (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjas ginčą kelia dėl to, kad nepriekaištingos reputacijos statusą praradusiu asmeniu jis negali būti laikomas visą gyvenimą, ypač dėl to, kad BK keitėsi ir šiuo metu galiojanti BK redakcija pagal jo padarytą nusikalstamą veiką numato laisvės atėmimą iki 3 metų, o tai leidžia jį laikyti nepriekaištingos reputacijos asmeniu.
Bylos nagrinėjimo metu, t. y. 2020 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarė: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019 m. birželio 28 d., Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas vertino, kad įstatymų leidėjas teisiniu reguliavimu nustatydamas draudimą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, siekė konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau tokį draudimą įtvirtinus neterminuotai nesudaroma galimybė praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo). Visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisoma iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisoma konstitucinio teisinės valstybės principo. Todėl Konstitucinis Teismas pripažino, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai (atitinkamos redakcijos) tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucinis Teismas Nutarime taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol Nutarimas įsigalios, nenustatys kitokio, LR Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.
Konstitucinio Teismo Nutarimas įsigaliojo (buvo oficialiai paskelbtas) 2020 m. gruodžio 31 d., įstatymų leidėjas teisinio reguliavimo, įtvirtinto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose, kuris pripažintas prieštaraujančiu LR Konstitucijai, nėra pakeitęs.
Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos) ir 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų), o Konstitucinis Teismas pripažino, kad teisės normos, kuriomis vadovaujantis atsakovas priėmė Sprendimą, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
LR Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja LR Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalį teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal minėtas teisės aktų nuostatas nagrinėjamo ginčo sprendimui negali būti taikomas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas, o tai lemia išvadą, kad ginčijamas atsakovo Sprendimas turi būti panaikintas.
Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovo Sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, remiantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 91 str. 2 d.), todėl pareiškėjo skundas tenkintinas, Marijampolės apskrities VPK 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimas Nr. 19-IL-64-01186-e ,,Neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ panaikinamas.
Konstitucinis Teismas Nutarime nurodė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, kuriomis turi vadovautis policijos įstaigos priimdamos sprendimus dėl leidimų išdavimo šioje byloje nagrinėjamu atveju, todėl Marijampolės apskrities VPK įpareigotinas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo R. S. 2019 m. gruodžio 12 d. gautą prašymą Nr. 19-G-64-03642-e dėl leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo Nutarime pateiktą išaiškinimą.
Dėl teismo išlaidų.
Pareiškėjas prašo priteisti su bylos nagrinėjimu susijusiais 423,00 Eur išlaidas, kurias sudaro: 23,00 Eur žyminis mokestis ir 400,00 Eur išlaidos, už advokato pagalbą rengiant skundą teismui.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik tokia proceso šalis, kurios naudai priimamas sprendimas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad bylos laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu. Tik tada atsiranda pagrindas reikalauti išlaidų atlyginimo iš kitos, pralaimėjusios bylą, proceso šalies (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-281/2010, 2009 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-438-390/2009).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčyto Sprendimo panaikinimą lėmė ne atsakovo neteisėti veiksmai, nes pagal Sprendimo priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą atsakovas neturėjo pasirinkimo byloje keliamą ginčą spręsti kitaip, o dėl bylos teisminio nagrinėjimo metu priimto Konstitucinio Teismo Nutarimo ir dėl to pasikeitusio teisinės situacijos vertinimo, t. y. išnykus galimybei taikyti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, kurias Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiomis LR Konstitucijai. Konstitucinio Teismo Nutarimas buvo priimtas ir įsiteisėjo jau vykstant administracinės bylos procesui teisme, todėl atsakovas iš esmės neturėjo jokių galimybių daryti įtaką šio administracinio ginčo eigai ar pakoreguoti ginčo santykius taip, kad būtų išvengta administracinės bylos iškėlimo ir pareiškėjo teismo išlaidų atsiradimo. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų atsakovas negali būti laikomas atsakingu už pareiškėjo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atsiradimą ir šios išlaidos iš atsakovo negali būti priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti.
Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gruodžio 30 d. sprendimą Nr. 19-IL-64-01186-e ,,Neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ ir įpareigoti Marijamplės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo R. S. 2019 m. gruodžio 12 d. prašymą Nr. 19-G-64-03642-e dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus.
Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.