- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-24
- Bylos Nr.
- 2S-940-755/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04376-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- AB SEB banko
- Ieškovas
- J. B.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-940-755/2015
Rasa Urbanavičiūtė Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04376-2015-8 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 24 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo AB SEB banko atstovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8905-894/2015 pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl vienašalio kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties nuostatų pakeitimo, trečiasis asmuo antstolė R. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2015-03-06 Kauno apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti vienašališkai atsakovo atliktą tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos kredito sutarties Nr. 1850818010745-14 nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti bei įpareigoti atsakovą vykdyti kredito sutartį, panaikinti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos kredito sutarties Nr. 1850818010745-14 bendrosios dalies 5.2 punktą, reglamentuojantį sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningą bei neteisėtą; pakeisti tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos kredito sutarties Nr. 1850818010745-14 bendrosios dalies 4.5, 4.6 punktus bei sumažinti 0,1 proc. dydžio delspinigius iki 0,02 procentų dydžio.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartimi ieškovės J. B. ieškinys paliktas nenagrinėtu.
Teismas nustatęs, jog ieškovė Civilinio proceso nustatyta tvarka būdama informuota apie teismo posėdžio laiką ir į teismo posėdį neatvyko, iš jos negauta prašymų dėl posėdžio atidėjimo ar kitokios bylos eigos, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas neprašė priimti sprendimo už akių, vadovaudamasis CPK 296 str. 1 d. 5 p., ieškinį paliko nenagrinėtu. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė neskundė teismo 2015-03-17 nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones, o 2015-04-07 ieškovė J. B. buvo pateikusi prašymą dėl ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-8905-894/2015 atsiėmimo, kurio teismas netenkino tuo pagrindu, kad nebuvo pateiktas atsakovo sutikimas dėl ieškinio atsiėmimo. Teismas, nustatęs, kad ieškovė tapatų ieškinį yra pateikusi Jonavos rajono apylinkės teismui, taip pat yra padavusi atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1015-598/2015, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, padarė išvadą, kad ieškovė savo teisių gynimui yra pasirinkusi Jonavos rajono apylinkės teismą, kurio teritorijoje yra faktinė jos gyvenamoji vieta. Sprendė, kad aplinkybė, jog procesas civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-17-3-00719-2015-8), kurioje nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra užbaigtas, sudaro papildomą pagrindą palikti ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-8905-894/2015 nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 4 p.) .
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas AB SEB bankas skundžia Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį ir prašo perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nurodo, kad CPK nustatytų sąlygų, leidžiančių priimti sprendimą už akių nebuvo, nes atsakovas pateikė teismui paaiškinimus ir įrodymus. CPK 285 str. 2 d. sprendimo priėmimo už akių galimybę sieja tik su vienos šalies pateiktais įrodymais. Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovė savo teisų gynimui yra pasirinkusi Jonavos rajono apylinkės teismą, nes Jonavos rajono apylinkės teismui ieškinį ji pateikė 2015-03-27, o Kauno apylinkės teismui ieškovė ieškinį pateikė 2015-03-06. Pažymi, kad tik po to, kai 2015-03-17 Kauno apylinkės teismas nutartimi netaikė ieškovės prašytų laikinųjų apsaugos priemonių, ji kreipėsi su tapataus turinio ieškiniu į Jonavos rajono apylinkės teismą ir tik 2015-04-07 pateikė prašymą atsiimti ieškinį iš Kauno apylinkės teismo. Iš ieškovės veiksmų matyti, kad ji savo teisų gynimui pasirinko Kauno apylinkės teismą. Jonavos rajono apylinkės teismas tapatų ieškinį tarp tų pačių šalių paliko nenagrinėtą. Nurodo, kad netinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir ieškovės elgesį, nebuvo pagrindo skundžiama nutartimi palikti ieškinį nenagrinėtu.
Be to, atsakovas nurodo, kad teismas pažeidė ir CPK 2 str. nuostatas, numatančias kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių. Nebuvo atsižvelgta į koncentracijos ir ekonomiškumo principus.Bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2015-07-14, po dviejų parengiamųjų posėdžių (2015-05-28 ir 2015-07-01), teismui išėjus sprendimo priimti, 2015-07-24 buvo priimta ginčo nutartis, kuria teismas, neatsižvelgdamas į proceso stadiją ir atliktus procesinius veiksmus, paliko ieškinį nenagrinėtą. Pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir atsakovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, tokioje stadijoje ieškinio palikimas nenagrinėtu neatitinka pagrindinių proceso tikslų - greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.). Esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (LAT 2012-07-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).
Atsiliepimas į atsakovo atskirąjį skundą nepaduotas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
CPK 13 str. numato, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis.Šiame straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką. Taigi, darytina išvada, kad tik ieškovas turi teisę inicijuoti teisminį procesą, yra laisvas spręsti dėl teisminės gynybos būtinumo, pasirinkti, ar naudotis, ar nesinaudoti civilinio proceso įstatyme numatytomis teisėmis, gali laisvai apsispręsti dėl procesinio pasyvumo pasekmių prisiėmimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė, būdama tinkamai informuota apie teismo posėdį, į jį neatvyko, iš jos negauta jokių prašymų dėl posėdžio atidėjimo ar kitokios bylos eigos, o 2015-04-07 ieškovė J. B. buvo pateikusi prašymą dėl ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-8905-894/2015 atsiėmimo, kurio teismas nepatenkino tuo pagrindu, kad nebuvo pateiktas atsakovo sutikimas dėl ieškinio atsiėmimo. Šiame prašyme ieškovė nurodė, kad jai žinomos visos CPK numatytos ieškinio atsiėmimo pasekmės (b.l. 93). Bylos duomenimis iškovė neskundė teismo 2015-03-17 nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, nurodytos aplinkybės, leido teismui pagrįstai spręsti, jog ieškovė nebepageidauja civilinio proceso pagal jos pareikštą ieškinį, suvokia, jog neatvykus į teismo posėdį ieškinys, nesant prašymo priimti sprendimą už akių, gali būti paliktas nenagrinėtu,tad nebesiekia jos teisių gynimo civilinėje byloje Nr. 2-8905-894/2015. Esant susiklosčiusiai situacijai, nepaisant to, kad byla buvo išnagrinėta ir bylos nagrinėjimas iš esmės buvo baigtas (t.2, b.l. 3-4), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti apie tolesnį civilinio proceso pirmosios instancijos teisme užbaigimo privalomumą, nors atsakovas to pageidauja.
CPK 258 str. 1 d. numato, kad sprendimų priėmimo kambaryje teismas gali nutarti, kada bus priimtas ir paskelbtas sprendimas ar nutartis, atnaujinti bylos nagrinėjimą, nutraukti bylą ar ieškinį palikti nenagrinėtą. Todėl, šiuo atveju, teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius egzistuojant sąlygas ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtu, teismas turėjo teisę priimti tokį sprendimą ir vėlesnėje proceso stadijoje. Priešingos išvados daryti neduoda ir atskiruoju skundu atsakovo nurodoma kasacinio teismo praktika, išdėstyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-03 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012. Kasacinis teismas šioje byloje sprendimą - bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, priėmė įvertinęs kitokias faktines aplinkybes, nei nustatytos nagrinėjamu atveju, o būtent tai, kad proceso tęstinumu buvo suinteresuotas ne atsakovas, o ieškovas, kuris, nustatyta, procesinėmis teisėmis viso proceso metu naudojosi sąžiningai. Nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimo siekiant atsakovui, o ieškovei to nepageidaujant, teismas neturi pagrindo remtis nurodyta kasacinio teismo nutartimi ir pripažinti, kad buvo pažeistas CPK 2 str. įtvirtintas tikslas – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių.
Civilinio proceso kodekso 296 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių šio kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Byloje susiklosčiusi situacija patvirtina, kad egzistavo visos aplinkybės CPK 296 str. 1 d. 5 p. numatytiems teisiniams padariniams taikyti – ieškovės ieškinį palikti nenagrinėtą. Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai į teismo posėdį neatvyksta ieškovas, kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, teismas atsakovo prašymu ir šio Kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Kai atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas palieka ieškinį nenagrinėtą. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsiliepimu į ieškinį aiškiai nurodė, kad sprendimo už akių priėmimas negalimas (t.1, b.l. 115). Prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo nebuvo pareikštas ir teismo posėdyje. Taigi, pats atsakovas pasirinkdamas tokį procesinį elgesį, turėjo suprasti, kad ieškinys byloje galimai bus paliktas nenagrinėtu, todėl teismas pagrįstai sprendė dėl proceso užbaigimo CPK 296 str. 1 d. 5 p. pagrindu.
Apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, esant pagrįstai nustatytam ieškovės pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindui (CPK 296 str. 1 d. 5 p.), dėl atsakovo atskirojo skundo argumentų, susijusių su jo nesutikimu dėl teismo išvados, jog ieškovė savo teisų gynimui yra pasirinkusi Jonavos rajono apylinkės teismą, nepasisako ir jų nevertina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.