Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo teikimą pagal pareiškėjo V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Mindaugo Paukštės prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-36152-16 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos audžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą kaltininkui V. P. susitaikius su nukentėjusiaisiais Ž. G. ir D. L..

Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi patvirtintas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė 2016 m. lapkričio 17 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-36152-16 ir V. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių turinčią veiką jam susitaikius su nukentėjusiais asmenimis. Taip at minėta nutartimi, vadovaujantis BK 67 str., 68 str. nuostatomis, V. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė- teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 1 metams.

2017 m birželio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjo V. P. atstovo advokato M.Paukštės prašymas panaikinti V. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Prašyme nurodoma, kad baudžiamojo poveikio priemonių tikslas- padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.) yra įgyvendintas, o skirtos ultima ratio baudžiamojo poveikio priemonės reikalingumas šiuo atveju yra išnykęs, todėl baudžiamojo poveikio priemonė turi būti panaikinta. Prašyme pažymėta, kad ikiteisminis tyrimas V. P. buvo nutrauktas, nes jis prisipažino sukėlęs eismo įvykį, dėl to nuoširdžia gailisi, neteistas, susitaikė su nukentėjusiais ir atlygino jiems turtinę ir neturtinę žalą, jo padaryta veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, todėl šiuo atveju nepagrįstai apribojamos V. P. asmens teisės verslo, darbo ir kasdienio gyvenimo srityse, nes jo darbinė veikla ir ūkininko veikla yra išimtinai susijusi su transporto priemonių vairavimu, kas sukelia V. P. neigiamus padarinius, nors baudžiamojo poveikio priemonės tikslas pasiektas.

Prašyme teigiama, kad šiuo atveju pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės pagal savo esmę ir tikslą yra analogiškos administracinės teisės pažeidimui, kurio pagrindu yra apribojamos specialiosios teisės, todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma analogija pagal ATPK 329 str. Nurodoma, kad per teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį V. P. nepadarė jokio teisės pažeidimo, jau yra praėję daugiau kaip pusė paskirto laiko, žala atlyginta, su nukentėjusiais susitaikė, bei prie savo prašymo prideda UAB „M.“ charakteristiką, ūkininko pažymėjimą, UAB „D.“ prašymą, kurie pagrindžia transporto priemonės teisių būtinumą.

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise V. P. buvo paskirta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Lietuvos Respublikos BK, taip pat Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) nuostatos nenumato galimybės asmeniui, kuriam paskirta minėta baudžiamojo poveikio priemonė teikti prašymą dėl jos taikymo termino sutrumpinimo, tuo pačiu baudžiamojo proceso įstatymas nenumato ir tokio prašymo nagrinėjimo tvarkos. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos BK 74 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose, asmens, kuriam tokios baudžiamojo poveikio priemonės yra paskirtos, prašymu, gali būti pakeistos kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis. Be to, minėtoje normoje, t. y. Lietuvos Respublikos BK 74 straipsnio 1 dalyje, yra nustatyta, kad jeigu asmuo po teismo sprendimo įsiteisėjimo nesutinka atlikti nemokamus darbus, teismas baudžiamąją poveikio priemonę vykdančios institucijos teikimu pakeičia nemokamus darbus kita baudžiamojo poveikio priemone. Taigi baudžiamasis įstatymas apskritai nenumato galimybės asmeniui, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, panaikinti taikomą baudžiamojo poveikio priemonę ar sutrumpinti jos taikymo terminą po to, kai sprendimas, kuriuo buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, įsiteisėja. Baudžiamasis įstatymas numato tik galimybę, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, pakeisti konkrečias (įstatyme nurodytas) baudžiamojo poveikio priemones kitomis. Kaip jau minėta, nei Lietuvos Respublikos BK, nei Lietuvos Respublikos BPK nenumato galimybės sutrumpinti ar apskritai panaikinti asmeniui taikomą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad paties V. P. prašyme nėra nurodyta jokių baudžiamojo įstatymo ar baudžiamojo proceso įstatymo normų, kuriomis jis remdamasis pateikė nagrinėjamą prašymą.

Iš V. P. prašymo turinio galima suprasti, jog jis mano, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikoma analogija, t. y. taikomos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 329 straipsnio, kuriame buvo numatyti specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka, nuostatos. Vis tik teismas konstatuoja, jog šiuo atveju analogijos taikymas nėra galimas, kadangi nėra jokio pagrindo teigti, kad šiuo metu galiojančiame teisiniame reguliavime egzistuoja spraga, kuri galėtų ir turėtų būti šalinama taikant teisės ar įstatymo analogiją. Teisinis reguliavimas yra įstatymo leidėjo prerogatyva, būtent įstatymų leidėjas gali nustatyti, kokius santykius ir kaip reglamentuoti. Akivaizdu, jog įstatymų leidėjas šiuo atveju nusprendė, kad už administracinius pažeidimus, kurie yra mažiau pavojingi nei nusikalstamos veikos, paskirtos nuobaudos – specialios teisės atėmimo taikymo terminas gali būti sutrumpintas, o Lietuvos Respublikos BK tokios galimybės sąmoningai nenumatė (tokią išvadą patvirtina anksčiau aptartas reguliavimas susijęs su konkrečių baudžiamojo poveikio priemonių pakeitimu kitomis baudžiamojo poveikio priemonėmis). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 249 straipsnio 2 dalis leidžia pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos BPK, tačiau Lietuvos Respublikos BK ar Lietuvos Respublikos BPK nėra nuostatos, leidžiančios pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos ATPK nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad ATPK galiojo iki 2017 m. sausio 1 d., o nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojęs administracinių nusižengimų kodeksas net nenumato galimybės sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą, paskirtą už administracinį nusižengimą.

Esant anksčiau aptartų aplinkybių visumai, V. P. prašymas negali būti tenkinamas

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68, 74 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 439, 440 straipsniais, teismas, -

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) atstovo advokato Mindaugo Paukštės prašymo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.