- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-12
- Bylos Nr.
- I-717-406/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02251-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. J. kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–4) ir atsikirtime (b. l. 108) nurodė, kad 2018 m. vasario 28 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 4-oje kamerų tipo patalpoje eidamas susižalojo koją į atskilusios plytelės kampą tualete, t. y. nebuvo užtikrinta jo teisė į tinkamą ir saugią gyvenamąją aplinką. Dėl to patyrė labai stiprius skausmus, savaitę negalėjo dėl kojos skausmų ramiai miegoti, sportuoti, eiti pasivaikščioti, be diskomforto atlikti gamtinių reikalų. Pažymėjo, jog to nebūtų atsitikę, jei pareigūnai būtų tinkamai atlikę savo darbą. Taip pat akcentavo, kad pataisos namuose nuo 2018 m. sausio 13 d. jam ne visada buvo užtikrinta teisė į visavertį, atitinkantį normas dietinį maitinimą, kadangi maistas į kamerą buvo tiekiamas šaltas, o jo, turinčio skrandžio problemų, organizmas tokio maisto netoleravo, todėl dažnai likdavo nevalgęs. Teigė, kad daug kartų dėl to kreipėsi į įstaigos administraciją, tačiau, nors ir buvo nupirktas termosas maistui, situacija nepagerėjo, todėl jam teko labai nervintis, jausti įtampą, kreiptis psichologinės pagalbos. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 43–47, 92) nurodė, jog vadovaujantis pataisos namuose nustatyta tvarka kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien. Techninės apžiūros metu kruopščiai apžiūrimos langų grotos, sienos, grindys, lubos, gultai, stalai, praustuvių tvirtinimo detalės, santechniniai vamzdžiai. Patikrinama, ar nėra žemės, plytų nuolaužų, statybinių šiukšlių ir kitų rengiamo pabėgimo požymių. Apžiūrų metų užfiksuoti pažeidimai šalinami nedelsiant. Teigė, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 28 d. pateikė pataisos namų administracijai skundą, jog eidamas į tualetą užkliuvo už atskilusios plytelės ir susižalojo kojos nagą. 2018 m. kovo 5 d. buvo gauta Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūno pažyma Nr. 61-777, kurioje patvirtinama, kad pareiškėjo nusiskundimai yra teisingi ir kad apie šį kameros pažeidimą yra informuotas Ūkio skyrius. Akcentavo, kad pažeidimas buvo nedelsiant pašalintas, ir tai patvirtina Ūkio skyriaus pažyma Nr. 7-885. Pažymėjo, kad pareiškėjas ne kartą kreipėsi su skundais dėl tiekiamo atšalusio maisto. Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos administracija, siekdama išsiaiškinti esamą situaciją, kreipėsi į VšĮ „Kretingos maistas“, kuri rūpinasi nuteistųjų maitinimu, su prašymu pateikti informaciją dėl pareiškėjo keliamų problemų. VšĮ „Kretingos maistas“ nurodė, kad yra papildomai nupirkta plastikinių termosų, kuriais atnešamas pagamintas maistas į kamerų tipo patalpas, asmeniškai pareiškėjui nupirktas mažas termosas, taip pat kad pagaminti patiekalai iš konvekcinės krosnies į termosus sudedami prieš pat juos išnešant, be to, yra kontroliuojama į kamerų tipo patalpas išnešamo maisto temperatūra, kuri fiksuojama registre, taip pat surengti mokymai maisto dalytojams. Pažymėjo, kad maisto dalijimo metu sistemingai dalyvaujant ir pareiškėjui, kalėjimo budėtojui ir maitinimo organizavimo administratorei fiksuojama atneštų patiekalų temperatūra, ir visais atvejais patiekalų temperatūra atitiko normas. Nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus kreipėsi 10 kartų ir buvo konsultuotas, į gydytoją psichiatrą kreipėsi dėl nemigos, taip pat 2018 m. vasario 28 d. fiksuota dešinės kojos piršto trauma. Pareiškėjas nenurodė, iš ko konkrečiai susideda jo prašoma priteisti žala, nepagrindė savo reikalavimo jokiais objektyviais duomenimis. Reikalaujant neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ir abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiai neteisėtais valstybės institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ir teisėti interesai. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK) pareigūnų veiksmais, neužtikrinant jam saugių sveikatai kalinimo sąlygų, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą būtina nustatyti, ar Pravieniškių PN-AK arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog 2018 m. vasario 28 d. Pravieniškių PN-AK 4-oje kamerų tipo patalpoje susižalojo dešinės kojos pirštą dėl netvarkingų tualeto grindų (atskilusios plytelės) (b. l. 2).
Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktas 2018 m. lapkričio 22 d. medicininis pažymėjimas Nr. 81(3)-585 (b. l. 48).
Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte nurodoma, kad laisvės atėmimo vietos patalpos turi būti techniškai tvarkingos, įrengtos ir prižiūrimos taip, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 12 punktas įpareigoja atsakovą rūpintis patalpų tinkamu įrengimu.
Pravieniškių PN-AK 2018 m. gruodžio 13 d. rašte Nr. S-27589 nurodė, kad Pravieniškių PN-AK kamerų techninė apžiūra atliekama kasdien, techninės apžiūros metu kruopščiai apžiūrimos langų grotos, sienos, grindys, lubos, gultai, stalai, praustuvių tvirtinimo detalės, santechniniai vamzdžiai bei kad apžiūrų metu užfiksuoti pažeidimai nedelsiant šalinami (b. l. 92), taip pat pateikė Kamerų techninės apžiūros žurnalo kopiją, iš kurios matyti, kad 2018 m. vasario 25 d. tikrinimo metu buvo užfiksuota, jog Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 4-os kamerų tipo patalpos tualeto patalpoje plytelės kampas suskaldytas (b. l. 95). Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. 41-17362 nurodyta, jog apie šį trūkumą 2018 m. vasario 26 d. žodžiu buvo informuota Ūkio skyriaus komendantė (b. l. 94).
Iš byloje esančio 2018 m. vasario 28 d. pareiškėjo skundo matyti, kad pareiškėjas 2018 m. vasario 28 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių pranešdamas, kad 4-oje kamerų tipo patalpoje eidamas į tualetą užkliuvo už atskilusios plytelės ir susižalojo kojos pirštą (b. l. 60). Taip pat matyti, kad dėl šio įvykio buvo apklausti liudytojai, nagrinėti pareiškėjo paaiškinimai apie aplinkybes dėl susižalojimo bei priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi nustatyta, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o pareiškėjo trauma priskirta prie buitinio susižalojimo (b. l. 97–100). Iš Pravieniškių PN-AK 2018 m. kovo 22 d. rašto Nr. 7-885 matyti, jog pareiškėjas 2018 m. kovo 8 d. patvirtino, kad grindys yra sutvarkytos, todėl pataisos namai minėtu raštu pateikė pareiškėjui informaciją, kad dėl D. J. 2018 m. vasario 28 d. skundo nagrinėjimo administracinė procedūra nutraukiama ir jo nagrinėjimas laikomas baigtu (b. l. 59).
Taigi, byloje esantys įrodymai nepaneigia pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad 2018 m. vasario 28 d. 4-os kameros tualeto grindys buvo netvarkingos, taip pat nepaneigia atsakovės atstovo nurodytų teiginių, kad apžiūrų metu užfiksuoti pažeidimai nedelsiant šalinami (pažeidimas buvo užfiksuotas 2018 m. vasario 25 d.). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad Pravieniškių PN-AK 4-a kamerų tipo patalpa, kurioje buvo įrengtas tualetas, nebuvo prižiūrima taip, kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, todėl pareiškėjo teiginiai, jog dėl tualete atskilusios plytelės jis susižalojo kojos pirštą, pripažintini pagrįstais ir konstatuotinas Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas. Tokie atsakovės atstovo veiksmai negali būti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 56 str.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Pareiškėjas nurodo, kad dėl neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų ir patirtos traumos patyrė dvasinių ir psichologinių išgyvenimų, galimybių sumažėjimą, fizinius skausmus, negalėjo eiti pasivaikščioti į lauką, savaitę ramiai miegoti, sportuoti, jautė diskomfortą atlikdamas gamtinius reikalus, nes tualetas buvo tik tupimas. Kaip minėta, bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. vasario 28 d. pareiškėjas patyrė dešinės kojos piršto traumą (b. l. 48). Kita vertus, iš Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2018 m. lapkričio 20 d. pažymos Nr. 73(1)-399 matyti, kad pareiškėjas dėl kojos susižalojimo į Psichologinės tarnybos specialistus dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, galimybių sumažėjimo, fizinių ir dvasinių skausmų nesikreipė (b. l. 49). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjo skunde nurodyti negalavimai – išgyvenimai kilo būtent dėl konstatuoto pažeidimo, tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl patirtos dešinės kojos piršto traumos galėjo patirti fizinių nepatogumų ir išgyvenimų, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, jog nuo 2018 m. sausio 13 d. jam yra paskirtas dietinis maitinimas, tačiau ne visada maistą į kamerą jis gaudavo šiltą, o šalto maisto jo organizmas netoleravo (b. l. 2, 108).
Nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimą maistu reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. BVK 173 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Būtinybė užtikrinti tinkamą nuteistųjų ir suimtųjų maitinimą taip pat įtvirtinta tarptautiniuose dokumentuose. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas visavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 p.).
Įstatymuose įtvirtintą kalinamų asmenų teisę į aprūpinimą maistu įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus bei pataisos įstaigų vadovų priimti teisės aktai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, kurios parengtos vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu. Šiose taisyklėse nustatyta, kad maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintus valgiaraščius, kurie sudaromi atskirai kiekvienai maitinimo grupei, užtikrinant maitinimą pagal aukštesnės galios teisės aktais patvirtintas fiziologines mitybos normas. Remiantis Taisyklių 7 punktu (2015 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. V-100 (nuo 2015 m. balandžio 1 d.) redakcija), suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą, – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Nuteistiesiems, kuriems paskirtas dietinis maitinimas, maistas patiekiamas vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais, laikantis šiuose valgiaraščiuose nurodytų patiekalų pavadinimų ir svorio gramais, dienos maisto davinio cheminės sudėties ir energinės vertės.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2018 m. sausio 11 d. paskirtas maitinimas pagal dietinio maitinimo valgiaraštį (b. l. 48). Taip pat nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK nuteistiesiems maistą tiekia VšĮ „Kretingos maistas“ (b. l. 73, 74, 78, 85).
Remiantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimą, – pagal dietinio maitinimo valgiaraščius. Pagal Maitinimo organizavimo taisyklių 12 punktą, šiluma apdorojamo maisto (patiekalo) temperatūra jo viduje turi būti ne žemesnė kaip +75 °C. Maistas turi būti pagamintas likus 20–30 minučių iki išdavimo ar supylimo į šilumą palaikančius įrenginius. Jeigu nuteistieji ir suimtieji maitinami 2 arba 3 pamainomis, pagamintas maistas turi būti laikomas šilumą palaikančiuose įrenginiuose, esant juose ne žemesnei kaip +68 °C temperatūrai, ir suvartotas pagaminimo dieną. Išduoti pagamintą maistą leidžia kalinimo įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas, remdamasis šios įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale. Be Sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų juslinio patikrinimo ir kalinimo įstaigos direktoriaus budinčiojo padėjėjo leidimo išduoti maistą draudžiama (Maitinimo organizavimo taisyklių 20 p.). Maitinimo organizavimo taisyklių 16 punkte nurodyta, jog kalinimo įstaiga bent kartą per pusmetį atlieka maisto laboratorinius tyrimus.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas su 2018 m. vasario 13 d. prašymu reg. Nr. 70(2)-545 (b. l. 76), 2018 m. vasario 20 d. prašymu reg. Nr. 70(2)-581 (b. l. 58), 2018 m. balandžio 4 d. prašymu reg. Nr. 70(2)-778 (b. l. 66) ir 2018 m. balandžio 13 d. prašymu reg. Nr. 70(2)-846 (b. l. 68), taip pat su 2018 m. balandžio 21 d. žodiniu prašymu (b. l. 83) kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl, jo nuomone, tiekiamo į kamerą atšalusio maisto. Pravieniškių PN-AK, atsakydama į pareiškėjo prašymus, nurodė, jog 2018 m. vasario 14 d. raštu Nr. S-3600 (b. l. 75), 2018 m. balandžio 5 d. raštu Nr. S-7345 (b. l. 73), 2018 m. balandžio 19 d. raštu Nr. S-8389 (b. l. 82), 2018 m. balandžio 27 d. raštu Nr. S-9074 (b. l. 84) buvo kreiptasi į VšĮ „Kretingos maistas“ ir prašoma pateikti informaciją dėl pareiškėjo keliamų nusiskundimų. VšĮ „Kretingos maistas“ 2018 m. kovo 6 d. raštu Nr. 14240 pateikė atsakymą nurodydama, kad maistas pristatomas termodėžėse bei termokrepšiuose, į kuriuos pagaminti patiekalai iš konvekcinės krosnies sudedami tik prieš juos išnešant, taip pat pažymėjo, kad išnešamų patiekalų temperatūra kasdien fiksuojama (b. l. 78). 2018 m. balandžio 20 d. raštu Nr. 12598 (b. l. 74) VšĮ „Kretingos maistas“ informavo, jog pareiškėjui buvo nupirkti maži termosai pagamintam maistui nešti, o išnešamo maisto temperatūrą nurodyta atidžiai kontroliuoti. 2018 m. gegužės 3 d. VšĮ „Kretingos maistas“ atsakyme Nr. 12659 nurodoma, kad kreipiamas didelis dėmesys į nuteistiesiems tiekiamo maisto temperatūrą bei kad fiksuojama atneštų patiekalų temperatūra visais atvejais atitiko reikalavimus (b. l. 85).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas taip pat dėl atšalusio maisto kreipėsi ir su 2018 m. vasario 20 d. prašymu Nr. 70(2)-581 (b. l. 58), tačiau jau 2018 m. kovo 15 d. pareiškėjas pateikė prašymą jo skundo nenagrinėti (b. l. 56).
Pareiškėjas prie skundo pridėjo Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos 2018 m. balandžio 13 d. raštą Nr. 2S-1225, kuriuo buvo pateiktas atsakymas į pareiškėjo 2018 m. kovo 20 d. skundą dėl neužtikrinamo šilto maisto tiekimo į baudos izoliatorių. Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos minėtame rašte nurodė, jog nors pagal Gautų patiekalų laiko ir temperatūros registravimo žurnalo įrašus išduodamo maisto temperatūra yra nuo +79 °C iki +90 °C, tačiau, kadangi pareiškėjui patiekiamo maisto kiekis yra labai mažas, todėl galbūt jis atvėsta iki patiekimo maitinti, bei nurodė pareiškėjui išsikviesti vyriausiąjį specialistą, kuris tiesiogiai atsakingas už nuteistųjų maitinimą, jei ir toliau maistas bus pristatomas šaltas (b. l. 18).
Iš byloje esančio Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialisto D. Ž. 2018 m. balandžio 21 d. tarnybinio pranešimo Nr. 41-5090 matyti, kad pareiškėjo ir toliau netenkino tiekiamo maisto temperatūra, todėl jis vakarienės metu pasiskundė pareigūnui, jog maistas yra atšalęs, ir atsisakė valgyti. D. Ž. patvirtino pareiškėjo nusiskundimus nurodydamas, kad patikrinus maistą vizualiai, galima buvo spręsti, jog maistas yra atšalęs, kadangi termosas, į kurį buvo sudėtas pareiškėjui skirtas dietinis maistas, yra per didelis tokiam kiekiui maisto ir prieš dedant maistą galimai tinkamai nepašildytas, todėl tai turėjo įtakos maisto temperatūrai (b. l. 83).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog pareiškėjui nuo 2018 m. sausio 11 d., kada jam buvo paskirtas dietinis maitinimas, ne visada maistas buvo tiekiamas šiltas. Kaip minėta, tai patvirtino ir Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus specialistas D. Ž., todėl atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, nors pareiškėjui sveikatos priežiūros specialistų buvo paskirtas dietinis maitinimas, kuris skiriamas tik esant sveikatos sutrikimams. Akivaizdu, kad šilto maisto tiekimas nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo būtinas, todėl tokio maisto tiekimo neužtikrinimas pareiškėjui sukėlė atitinkamas pasekmes (dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir kt.), ir taip atsakovės atstovas Pravieniškių PN-AK savo veiksmais pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.
Pareiškėjas nurodė, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų atsirado sveikatos sutrikimų, sutriko psichologinė būklė, patyrė emocinių išgyvenimų. Iš byloje pateikto 2018 m. lapkričio 22 d. medicininio pažymėjimo Nr. 81(3)-585 matyti, jog pareiškėjas į gydytoją psichiatrą kreipėsi dėl nemigos (b. l. 48). Pravieniškių PN-AK Psichologinės tarnybos 2018 m. lapkričio 20 d. pažyma Nr. 73(1)-399 patvirtina, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 13 d. iki 2018 m. liepos 28 d. dėl individualių psichologinių konsultacijų kreipėsi 4 kartus bei buvo specialistų konsultuotas. Konsultacijų metu pareiškėjas nurodė, kad jis patiria neigiamų išgyvenimų dėl patiekiamo atšalusio dietinio maisto (b. l. 49).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog atsakovės atstovo elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas ar žeminimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio prasme. Tačiau įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoto pažeidimo trukmę ir mastą, teismas sprendžia, kad pareiškėjas dėl minėtų aplinkybių galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų, papildomą diskomfortą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis (jei jam būtų skirtas tinkamas maitinimas ir saugios kalinimo sąlygos).
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į pažeidimo mastą bei trukmę, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Teismas, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste įvertinęs pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, nenustatęs, kad dėl neužtikrintų tinkamų kalinimo sąlygų būtų kilę ypač neigiamų pasekmių (pavyzdžiui, sveikatos pablogėjimas, kuris turėtų įtakos tolesniam pareiškėjo gyvenimui), sprendžia, jog pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti mažinamas. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 500 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. J. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti D. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.