Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B., E. B. (įstatyminė atstovė A. B.) atsakovams (duomenys neskelbtini) progimnazijai, J. Č. (įstatyminiai atstovai A. P., M. B.), A. P., M. B. su trečiuoju asmeniu ADB „Gjensidige“, išvadą teikiančia institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai kreipėsi į teismą ieškiniu (DOK-2864), kuriuo prašė:

1.) Priteisti nepilnamečiam nukentėjusiam E. B., gim. (duomenys neskelbtini), 1000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo nepilnamečio J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), o jam neturint turto ar pajamų, kurių pakaktų žalai atlyginti, iš jo įstatyminės atstovės motinos A. P. bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1000,00 Eur iš atsakovės (duomenys neskelbtini) progimnazijos bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nustatant disponavimo teisę gautomis lėšomis E. B. motinai A. B. uzufrukto teise.

2.) Priteisti ieškovei A. B. 167,82 Eur turtinei žalai atlyginti iš atsakovo J. Č., o jam neturint turto ar pajamų, kurių pakaktų žalai atlyginti, iš jo įstatyminės atstovės motinos A. P. bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 167,82 Eur iš atsakovės (duomenys neskelbtini) progimnazijos bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

3.) Priteisti ieškovei A. B. iš atsakovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo procese ieškovams ir atsakovei (duomenys neskelbtini) progimnazijai dėl ginčo sudarius taikos sutartį, kurią teismas patvirtino ir dalyje dėl reikalavimų atsakovei (duomenys neskelbtini) progimnazijai civilinę bylą nutraukė, ieškovai patikslino ieškinį (DOK 9190) ir juo prašo:

1.) Priteisti nepilnamečiam nukentėjusiajam E. B., gim. (duomenys neskelbtini), 1000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), o jam neturint turto ar pajamų, kurių pakaktų žalai atlyginti, solidariai iš jo įstatyminių atstovų motinos A. P. ir tėvo M. B. bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nustatant disponavimo teisę priteistomis lėšomis A. B. uzufrukto teise.

2.) Priteisti ieškovei A. B. 342,06 Eur turtinei žalai iš atsakovo J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), o jam neturint turto ar pajamų, kurių pakaktų žalai atlyginti, iš jo įstatyminių atstovų motinos A. P. ir tėvo M. B. bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

3.) Priteisti ieškovei A. B. iš atsakovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas advokatės teisinei pagalbai apmokėti.

Ieškovė A. B., kuri tuo pačiu procese yra nepilnamečio ieškovo E. B. įstatyminė atstovė, paaiškino, kad jos sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, įvykio metu jis buvo (duomenys neskelbtini) klasės moksleivis. Įvykis mokykloje įvyko 2023-03-08, kur apie 12.45 valandą antrojo aukšto koridoriuje, tarp biologijos ir chemijos kabinetų, jos sūnus pamatė, kad prie klasės draugo M. Š. kabinėjasi aštuntokas. Tas aštuntokas sėdinčiam ant grindų M. vis lipo ant jo kojų. Norėdamas užstoti M., E. užmynė tam aštuntokui, kaip vėliau paaiškėjo J. Č., ant kojos pėdos, taip siekdamas kad pastarasis pasitrauktų nuo M.. Dar vienas E. klasiokas O. tuo metu pasakė aštuntokui, kad E. yra stipresnis ir gali jį „atjungti“. Tuomet J. Č. paklausė E., ar šis tikrai už jį stipresnis, ar jį gali atjungti ir tuo pat metu ėmė vyniotis ant plaštakos medžiaginį raištį. E. nieko neatsakius, aštuntokas smogė šiam smūgį į burną, nuo ko E. pargriuvo, o po to dar smūgiavo E. rankomis ir spyrė kojomis į įvairias kūno vietas. Nuo smūgių jos sūnui pasislinko dantys, liečiant tapo skausmingi. Dėl burnos sužalojimo ji su sūnumi tuojau pat po įvykio nuvyko į Alytaus ligoninės priėmimo skyrių, kur gavo tam tikras konsultacijas, po konsultacijų kreipėsi į odontologijos kliniką Albadenta. Ten buvo padaryta rentgeno nuotrauka ir įtartas danties 21 ir 11 dantų ūžis arba skilimas. Dantys buvo įtvirtinti vieliniu įtvaru 4 savaitėms, dėl ko sūnus negalėjo valgyti, maitinosi tik specialiai paruoštu maistu. Medikai nurodė, kad dantys turės būti stebimi kas 3-6 mėnesius, 1 metus arba 3 metus, nes gali žūti danties nervas, atsirasti cistinis darinys ar kaulo pakitimai. 2023-04-13 ji su sūnumi vėl lankėsi Albadentos klinikoje, kur nustatytos galimos 11 ir 21 dantų komplikacijos ir numatytas gydymas 21 dienai, greičiausiai bus reikalingas endodontinis gydymas – kanalo valymas, kanalo plombavimas, nuolatinės plombos uždėjimas, nes dantis jau turi prailgintą reakciją į šaltį. Tikėtina, kad gali reikti endodonto gydymo ir 11 dančiui, todėl dantis turi būti sekamas, darant rentgeno nuotrauką ir šalčio testą. Medikai paaiškino, kad traumos komplikacijos gali pasireikšti ir po kelių metų. Blogiausia galima prognozė – kaulo rezorbacija, ko pasekoje gali tekti šalinti dantį, o vietoje jo implantuoti kitą. Ji paaiškino, kad už paslaugas Albadentos klinikai sumokėjo 168,00 Eur. 2023-03-13 dėl sūnaus sužalojimo masto nustatymo kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialistą L. U., kuris pateikė išvadą, jog E. B. padaryta poodinės kraujosruvos dešino smilkinio srityje, dešiniame skruoste ir viršutinės lūpos vidurinėje dalyje, muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio 21-11 dantų sumušimas. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl sūnaus sumušimo Alytaus apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau 2023-03-19 priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes įvykio kaltininkas dar nebuvo sulaukęs 16 metų amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė. J. Č. veiksmai, jei jis būtų sulaukęs amžiaus, nuo kurio atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, būtų vertinami kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 str. 3 d. J. Č. savo neteisėtais veiksmais jai ir jos sūnui padarė turtinę ir neturtinę žalą. Iš viso turtinė žala, susijusi su gydymu, kelionės į policiją, ligoninę, odontologijos kliniką, pas teismo med. ekspertą, jos kelionės į gimnaziją išlaidomis, sudaro 335,63 Eur. Sūnus dėl patirto fizinio skausmo, dėl pažeminimo kitų mokinių akivaizdoje jautė dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, vėliau baimę grįžti į mokyklą, nerimą dėl galimai pasikartosiančių J. Č. išpuolių. Sumažėjo sūnaus bendravimo galimybės, jis jaudinasi dėl priekinių dantų būklės, kadangi po tokios traumos juos gali tekti pašalinti ir implantuoti, tačiau tam reikia sulaukti tam tikro amžiaus. Dėl priekinių dantų trumų sutriko normali mityba, vaikas negali atsikąsti maisto, normaliai kramtyti, tinkamai dantis išsivalyti. Dantų gydymas nebaigtas. Atsižvelgiant į aplinkybių ir įstatyme nustatytų kriterijų visumą, sužalojimo pasekmes, E. B. padaryta 2 000 Eur neturtinė žala, kurios dalį atlygino mokymo įstaiga, likusią dalį 1000,00 Eur prašo priteisti solidariai iš kaltininko tėvų.

Atsakovas M. B., kuris kartu yra atsakovo J. Č. įstatyminis atstovas, pateikė atsiliepią į ieškinį, kuriuo nurodė su ieškiniu nesutinkantis. Teismo posėdyje paaiškino, kad sūnaus J. Č. neaugino, ryšių su juo nepalaiko, sūnaus nepažįsta. Vaiką augina ir auklėja jo motina, todėl tik ji yra atsakinga už sūnaus padarytus neteisėtus veiksmus kito vaiko atžvilgiu. Jis pats niekur nedirba, gyvena iš socialinių pašalpų, augina tris vaikus, todėl atlyginti žalos net ir norėdamas neturėtų galimybės. Pažymi, kad J. Č. motina atsakovė A. P. niekuomet nesudarė sąlygų matytis su vaiku ir visada siekė atriboti vaiką nuo jo. Ji buvo pareiškusi, jog „neieškok vaiko, nelįsk į mano ir vaiko gyvenimą ir pamiršk“. Išlaikymą vaikui kol dirbo, jis mokėjo sūnui, tačiau kitaip prie jo auklėjimo ir ugdymo prisidėti negalėjo dėl A. P. priešiškumo jo atžvilgiu. Po 2023-03-08 incidento (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, kuomet J. Č. sužalojo nepilnametį E. B., jis susisiekė su sūnumi ir pasidomėjo apie įvykusį ginčą mokykloje, klausė kas nutiko, tačiau sūnus tik nurodė: „sumokėk pinigus ir gali būt laisvas“. Toks nepilnamečio elgesys jį šokiravo ir kartu nustebino, kad sūnui suformuotas požiūris, jog tėvas reikalingas tik atlyginti padarytą žalą. Apie susitikimą ir pokalbį dėl iškilusios problemos J. Č. diskutuoti nenorėjo. Su sutuoktine jis augina tris vaikus: dukrą M. M., gim. (duomenys neskelbtini), dukrą V. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnų E. B., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikai yra mažamečiai. Šeima gyvena socialiniame būste. Šeimos pajamos, kurias sudaro tik socialinė pašalpa, mažos.

Trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ atsiliepimo į ieškinį neteikė, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas šią konstitucinę nuostatą Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybė yra konstituciškai įpareigota teisinėmis, materialinėmis, organizacinėmis priemonėmis užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo neteisėto kėsinimosi ir ribojimo, nustatyti pakankamas žmogaus teisių ir laisvių apsaugos ir gynimo priemones (Konstitucinio Teismo 2000-06-30 ir 2004-12-29 nutarimai), o būtinumas atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997-01-20, 2000-12-13, 2006 -08-19 nutarimai).

Byloje nustatyta ir dėl to ginčo tarp šalių nekyla, kad 2023-03-08 apie 12.45 valandą (duomenys neskelbtini) progimnazijos antrojo aukšto koridoriuje pertraukos metu, (duomenys neskelbtini) klasės moksleivis J. Č. (įvykio metu (duomenys neskelbtini) amžiaus) tyčia sužalojo (duomenys neskelbtini) klasės moksleivį E. B. (įvykio metu (duomenys neskelbtini) amžiaus), sukeldamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas padarytas tokiomis aplinkybėmis: E. B. pamatė, kaip prie jo klasės draugo M. Š. kabinėjasi aštuntokas, kaip vėliau sužinojo J. Č., kuris vis mynė M. ant kojų pėdų. Norėdamas užstoti M., E. B. taip pat užmynė J. Č. ant kojos, taip siekdamas, kad pastarasis atstotų nuo jo klasės draugo. Kitas nepilnametis O. tuo metu pasakė J. Č., kad E. už jį yra stipresnis ir gali jį „atjungti“. Tuomet J. Č. kreipėsi į E. B., ar jis jį „atjungs“ ir ėmė vyniotis ant rankos medžiaginį raištį, kitaip vadinamą bokso raiščiu. E. B. į klausimą nieko neatsakius, J. Č. smogė E. smūgį į veidą, nuo ko E. B. parkrito ant grindų Tada J. Č. ėmė jį smūgiuoti rankomis ir spardyti kojomis, tame tarpe į galvą. Dėl šių smūgių E. B. buvo praskelta lūpa, atsirado poodinės kraujosruvos veide, skilo viršutinio žandikaulio 11 ir 21 dantys, dantys tapo paslankūs, liečiant skausmingi, iškilo pavojus šalinti danties nervą, danties kanalą plombuoti. Gydymas šiuo metu nėra baigtas. Po įvykio į mokyklą buvo iškviesta E. B. motina A. B., kuri pasirūpino vaiko medicininiu gydymu. Ieškovai dėl įvykio patyrė turtinės ir neturtinės žalos.

Dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo Alytaus apskrities VPK buvo surinkta pirminė tyrimo medžiaga, tačiau nustačius, kad J. Č. įvykio metu neturėjo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, ikiteisminio tyrimo įstaiga 2023-03-19 priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (Alytaus apskrities VPK tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-14090-23 47-53 lapai).

Vaiką po įvykio apžiūrėjo VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės gydantis gydytojas J. G., kuris nustatė, kad E. B. patyrė sumušimą, objektyviai diagnozuota viršutinės lūpos vidinės pusės žaizda, kuri buvo susiūta, rekomenduota dėl danties lūžimo kreiptis į stomatologą (Alytaus apskrities VPK tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-14090-23 28 lapas). Odontologijos klinika E. B. nustatė 21 ir 11 dantų traumas, nurodė, kad dantys kliba, yra paslankūs, skausmingi liečiant. Atlikus rentgeno tyrimą konstatuota, kad galimai yra patirtas šaknies lūžis, dantys sukabinti ir turi būti stebimi kas 3-6 mėnesius vienerių – trejų metų laikotarpiu, nes gali žūti danties nervas, atsirasti cista, darytis kaulo pakitimai, atsiradę dėl traumos (Alytaus apskrities VPK tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-14090-23 39-40 lapai).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos specialistas L. U. davė specialisto išvadą apie tai, kad E. B. nustatyti sužalojimai konstatuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (Alytaus apskrities VPK tyrimo medžiagos Nr. M-1-01-14090-23 33 lapas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais. Toks asmuo turi dalinį veiksnumą ir už padarytą žalą atsako pats (CK 2.8 straipsnis). Tačiau tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tokios pat teisinės pasekmės atsiranda, jeigu tokio amžiaus nepilnametis žalos padarymo metu buvo mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos prižiūrimas (CK 6.276 straipsnio 2 dalis). Nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus tėvų (rūpintojų), mokymo ar kitos institucijos, kurios prižiūrimas nepilnametis padarė žalos, pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2009).

Civilinei atsakomybei tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo forma taikyti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalos faktą (turtinės, neturtinės žalos), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nenustačius bent vienos iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė asmeniui negali būti taikoma. Pareiga įrodyti pirmąsias tris civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), žalą, priežastinį ryšį – tenka ieškovams, reikalaujantiems žalos atlyginimo. Ketvirtoji sąlyga – kaltė – preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovai, siekdami išvengti civilinės atsakomybės, turi paneigti šią prezumpciją, t. y. pateikti įrodymus, paneigiančius jų kaltės buvimą.

Atsakovas J. Č., kuriam žalos padarymo metu buvo penkiolika metų, yra savarankiškas civilinės atsakomybės subjektas, kadangi turi dalinį civilinį veiksnumą, už padarytą žalą atsakingas pats (CK 2.5, 2.8 straipsniai). Tuo atveju, jeigu vykdymo metu paaiškėtų, kad jis neturi turto žalai atlyginti, kiltų jo įstatyminių atstovų – tėvų subsidiari atsakomybė, jei būtų nustatyta nurodytų asmenų kaltė dėl to, kad nepilnametis jų sūnus padarė žalos.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad J. Č. veikė tiesiogine tyčia, t. y. darydamas veiksmus, asmuo suvokė pavojingą veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti, jis suvokė pavojingų veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai ir tų padarinių norėjo. Nors byloje pateikti tam tikri J. Č. elgesio sutrikimą įrodantys medicininiai dokumentai, tačiau duomenų, kad jis būtų pripažintas neveiksniu, kas pagal CK 6.278 straipsnio nuostatas eliminuotų jo atsakomybę, byloje nėra.

Pastebėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjęs E. B. elgėsi kažkaip neleistinai, kad neleistinai provokavo kaltininką, nors atsakovė A. P. teigia priešingai, taip pat nenustatyta, kad E. B. veiksmai kažkaip kitaip būtų lėmę žalos atsiradimą ar turėję įtakos jos dydžiui. Vaiko elgesys šiuo atveju buvo visiškai priimtinas, jis ketino apginti klasės draugą ir elgesio modeliu pasirinko tokį variantą, kuris jam atrodė priimtinas. Todėl konstatuojama, kad CK 6.253 straipsnio 1 dalies bei 6.282 straipsnio 1 dalies normose numatytų pagrindų atleisti įvykio kaltininką J. Č. ar jo įstatyminius atstovus nuo atsakomybės ar šiais pagrindais atmesti ieškovų reikalavimą atlyginti žalą nėra.

Vertinant J. Č. neigiamų veiksmų pasekmes svarbus momentas yra tai, kad neigiamas poveikis buvo padarytas itin saugomai vertybei – nepilnamečio vaiko fizinei sveikatai. Šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su tuo, kad nepilnametis E. B. patyrė kaltų J. Č. veiksmų pasekmes – praradimus, susijusius su sveikatos sutrikdymu, fiziniu skausmu, dvasiniu sukrėtimu, emociniu sukrėtimu, baime ir pažeminimu, sumažėjusiomis bendravimo galimybėmis, nerimą dėl sužalotų dantų būklės ateityje, taip pat nerimą dėl galimai pasikartosiančių kaltininko išpuolių ateityje.

Civiliniame procese ieškovai prašė priteisti žalos atlyginimą iš A. V. progimnazijos, kurios pastate įvyko deliktas, o taip pat iš kaltojo asmens ar jo įstatyminių atstovų. Prašydami priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš A. V. progimnazijos, nurodė, kad mokykla turi prisiimti atsakomybę už J. Č. elgesį, nes negebėjo užkirsti kelio šiam įvykiui. Šiuo atveju ieškovai ir atsakovė A. V. progimnazija atsakomybės dėl nepilnamečio padarytos žalos klausimą išsprendė taikiai, į bylą pateikė taikos sutartį, kurią įvertinęs teismas ją patvirtino 2023-11-17 nutartimi šioje civilinėje byloje ir civilinę bylą dalyje dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) progimnazijos atsakomybės nutraukė. Šalys pasiekė susitarimą, jog mokymo įstaiga atlygins ieškovei A. B. 342,00 Eur turtinės žalos ir 400,00 Eur E. B. neturtinės žalos.

Atsakovai A. P. ir M. B. yra nepilnamečio J. Č. atstovai pagal įstatymą. Byloje nėra duomenų, kad jiems būtų apribota tėvų valdžia sūnaus atžvilgiu arba vaikui paskirtas globėjas, kas leistų atsakovams pasinaudoti CK 6.277 straipsnio nuostata dėl jų atsakomybės ribojimo. CK 6.246 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinės atsakomybės dėl nepilnamečio nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų padarytos žalos atveju veikos neteisėtumas pasireiškia už nepilnametį atsakingo asmens netinkamu priežiūros ar auklėjimo pareigos vykdymu, kai nepilnametis atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip neteisėti. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, tėvų atsakomybės pagrindas yra kalta jų pačių veika (veikimas ar neveikimas), pasireiškianti neveikimu ar netinkamu, nepakankamu veikimu, t. y. netinkama ir (ar) nepakankama vaiko priežiūra, neatsakingas požiūris į jo auklėjimą, tėvų valdžios nepanaudojimas ar neefektyvus jos panaudojimas, sudaręs sąlygas neteisėtam, žalą sukėlusiam vaiko elgesiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-60-943/2022, 25 punktas).

Paprastai jau pats nepilnamečio padarytos žalos faktas suponuoja prielaidą, kad tėvai kalti dėl padaryto teisės pažeidimo, nes jų kaltė suprantama kaip netinkama nepilnamečio priežiūra arba pareigos auklėti nepilnametį nevykdymas. Ši įstatyme įtvirtinta prezumpcija lemia ir įrodinėjimo naštos paskirstymo ypatumus, todėl tai, kad nėra jų kaltės, privalo įrodyti atsakovai.

Šioje byloje nekyla ginčo, kad J. Č., smūgiuodamas rankomis ir kojomis, tyčia sužalojo E. B., taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir kitas skaudžias pasekmes, dėl ko jam buvo padaryta moralinė žala. Žalą padariusio nepilnamečio vaiko motina ginasi nuo civilinės atsakomybės tuo argumentu, kad jos sūnus įvykio metu buvo mokymo įstaigoje, paauglys turi autizmo sutrikimą, jis mokosi mokykloje pagal specialią programą, mokykla apie vaiko sutrikimą buvo informuota dar sudarant sutartį dėl vaiko priėmimo į mokymo įstaigą mokytis, todėl tik mokymo įstaiga turi prisiimti kaltę dėl atsitukusio įvykio. Ji asmeniškai dėjo ir deda visas įmanomas pastangas, kad sūnus gyventų pilnavertį gyvenimą, perka jam psichologo konsultacijas, vežioja po gydymo įstaigas, atliko visus jos galimybes atitinkančius veiksmus dėl sūnaus socializavimo. Ji negalėjo sūnaus įvykio metu prižiūrėti, nes nepilnametis įvykio metu buvo mokymo įstaigoje, todėl nurodo, kad visa materialinė atsakomybė šiuo atveju už jos sūnaus kaltus veiksmus tenka mokyklai. Teismas šiuos atsakovės argumentus pripažįsta ne visiškai pagrįstais. Atsakovės siekis paneigti savo kaltę teigiant, kad įvykio metu vaikas buvo mokymo įstaigoje patvirtina formalų ir siaurą požiūrį į atsakomybės sąlygas. Aplinkybė, kad įvykio metu nepilnamečio motinos nebuvo šalia ir ji negalėjo sukontroliuoti sūnaus veiksmų, savaime nepašalina nepilnamečio motinos, kaip įstatyminės jo atstovės, materialinės atsakomybės. Kaip nustatyta byloje, o tai apklausos metu patvirtino pati atsakovė A. P., jos sūnaus elgesyje agresyvumo požymiai pasireiškė dar anksčiau ir ne kartą, dėl sūnaus netinkamo elgesio ji buvo kviečiama į mokyklą pokalbiams, nes sūnus anot jos „įžeidinėjo, kalbėjo, pastūmė“. Teismo vertinimu nors motina šiuo atveju nepažeidė priežiūros ir auklėjimo prievolės, tačiau būdama pats artimiausias kaltininkui asmuo, neatliko pareigos įdiegti vaikui supratimą, kad elgtis agresyviai yra neleistina, nedora ir neteisėta, be to, įvertinusi sūnaus specifiškumą dėl jo turimo autizmo sutrikimo, motina galėjo numatyti ir suprasti, tačiau nenumatė, kad sūnaus agresyvus elgesys gali sukelti žalos aplinkiniams, kaip nutiko šiuo atveju, ir tuo pasireiškia atsakovės A. P. kaltė. Kita vertus, nors atsiliepimu į ieškinį atsakovė gynėsi nuo atsakomybės, tačiau teismo posėdžio metu sutiko atlyginti turtinę žalą. Taigi, pačios atsakovės A. P. pozicija jos civilinės atsakomybės atžvilgiu nėra nuosekli, ji nepaneigė savo kaltės dėl nepilnamečio sūnaus padarytos žalos.

Atsakovas M. B. Alytaus rajono apylinkės teismo 2008-04-03 sprendimu pripažintas J. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu. Atsakovas M. B. ginasi nuo ieškinio tuo argumentu, kad jis niekada vaiko neaugino, neprižiūrėjo, neauklėjo, nes tai daryti jam draudė vaiko motina A. P., kuri slėpė nuo jo visą informaciją apie vaiką. Jis nurodė, kad vaiko net nepažįsta. Teisinis tėvų valdžios turinys atskleistas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje. Jis numato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismo vertinimu atsakovo M. B. išdėstyti argumentai nepašalina jo civilinės atsakomybės dėl jo sūnaus padarytų kaltų veiksmų, nes deliktinės atsakomybės prievolė už nepilnamečio padarytą žalą atsirado pažeidus auklėjimo ir priežiūros pareigą, tėvui ne tik nedalyvaujant vaiko auklėjime, bet visiškai nusišalinus nuo bet kokio dalyvavimo nepilnamečio gyvenime. Tėvas nurodė savo vaiko net nepažįstantis, nors pastebėtina, kad abu jie gyvena viename mieste. Tėvas turėjo žinoti ir suprasti, kad vaiko auklėjimo naštos visiškas perkėlimas tik motinai jo, kaip vaiko tėvo, jokiu būdu neatleidžia nuo pareigos jį auklėti pačiam ir atsakyti už vaiko padarytus nusikalstamus veiksmus, o esant kliūčių vaiko auklėjime dėl vaiko motinos daromų trukdžių, jei tokių buvo, jis privalėjo dėti visas pastangas šias kliūtis įstatymo keliu pašalinti. Taigi, atsakovas niekuo nepaneigė savo kaltės dėl nepilnamečio sūnaus padarytos žalos. Priešingai, jo visiškas neveikimas nepanaudojant tėvo valdžios būtent ir lemia jo kaltę ir civilinę atsakomybę kaip kaltės išdavą.

Vertinant situacijos, kurioje buvo padaryta žala, pavojingumą be kita ko atsižvelgtina, dėl kokių priežasčių tas pavojingumas kilo. Šiuo atveju labai svarbu tai, kad įvykio kaltininkui nustatytas autizmas. Pagal byloje surinktą medžiagą nepilnamečio nuolatine priežiūra, auklėjimu, ugdymu intensyviai užsiima tik jo motina, su kuria nepilnametis gyvena. Tuo tarpu tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo bet kokių tėvo pareigų, vaikui išlaikymo neteikia, nors išlaikymas yra priteistas, jis vaiko net nepažįsta, jo gyvenimu absoliučiai nesidomi. Teismo vertinimu už nepilnametį atsakingų asmenų netinkamos priežiūros priežastinis ryšys su padaryta žala nustatytas. Tačiau esant tokiai išskirtinei faktinei situacijai, kai nustatytos aplinkybės dėl labai skirtingo tėvų dalyvavimo vaiko auklėjime ir socializavime, sudaro pagrindą taikyti CK 1.5 straipsnio nuostatas, įtvirtinančias teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus ir tėvų atsakomybę nustatyti ne solidarią, kaip prašoma ieškinyje ir kaip numato įstatymas, bet individualią, nes tik tokiu būdu bus pasiekti proporcingumo ir teisėtų lūkesčių bei visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principai. Visiškai akivaizdu, kad tėvas, kuris jokiu, net mažiausiu veiksmu neprisidėjo prie sūnaus gyvenimo, yra labiau atsakingas už motiną, kuri viena be vaiko tėvo pagalbos augino vaiką ir dėjo visas pastangas jį socializuoti ir kurios kaltė pasireiškė tik tuo, kad ji nenumatė būsimo žalingo įvykio bei jo pasekmių. Pastebėtina, kad vaiko motina be autizmo sutrikimą turinčio sūnaus augina dar ir kitų nepilnamečių vaikų ir yra atsakinga dar ir už jų elgesį, kas jos padėtį lyginant su vaiko tėvo padėtimi daro žymiai sunkesnę.

Taigi, šiuo atveju nustatytos visos keturios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), žalos faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, atsakovų kaltė, kas sudaro sąlygas ieškinį tenkinti.

Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais, individualiai įvertinus visus kriterijus bei pažeistos vertybės svarbą. Tačiau visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi jos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo vertinimu, nustatant teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą, nėra pagrindo nukrypti nuo ieškiniu prašomo neturtinės žalos dydžio. Visiškai akivaizdu, kad E. B. patyrė skriaudą ir prašomas atlyginti moralinės žalos dydis 1000,00 Eur, įvertinus tai, kad galutiniai sukeltos žalos padariniai dar nėra žinomi, nes vaiko gydymas nėra baigtas, gali tik minimaliai ją atlyginti. Šiuo atveju nevertinama, kokiomis sąlygomis dėl taikaus ginčo sprendimo susitarė ieškovai su mokymo įstaiga, nes jų susitarimo motyvai ir argumentai šiuo atveju sprendžiant ginčą tarp ieškovų ir atsakovo su jo tėvais reikšmės neturi. Paskirstant prievolę atsakovams, įvertinus aukščiau paminėtus argumentus dėl atlyginimo dydžio nustatytina, kad motina turi atlyginti 1/3 dalį moralinės žalos, tėvas – 2/3 dalis moralinės žalos.

Dėl turtinės žalos ieškinyje ieškovai nurodė, jog A. B. iš viso patyrė 335,65 Eur turtinės žalos, ji susijusi su gydymu, keliones į policiją, ligoninę, odontologijos kliniką, pas teismo med. ekspertą, keliones į gimnaziją. Ieškovės patirtos išlaidos pilnai įrodytos pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais - sąskaitomis ir kvitais, automobilio registravimo duomenimis, tačiau kaip matyti iš 2023-11-17 nutarties, priimtos šioje byloje, turtinę žalą taikos sutarties sąlygomis įsipareigojo atlyginti kitas atsakovas – A. V. progimnazija, be to ieškovė gavo 160,00 Eur draudimo išmoką iš trečiojo asmens ADB „Gjensidige“, todėl ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovų A. P. ir M. B. atžvilgiu atmestinas kaip nepagrįstas, nes visą turtinės žalos atlyginimą ar teisę į atlyginimą ieškovai jau yra gavę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Byloje ieškinio reikalavimai patenkinti 75 procentais (reikalavimai pareikšti 1342,00 Eur sumai, patenkintas reikalavimas bendrai 1000,00 Eur sumai).

Už patenkintus ieškinio reikalavimus mokėtinas 23,00 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovai buvo atleisti. Esant išdėstytoms aplinkybėms, iš atsakovės A. P. pagal patenkintų reikalavimų dalį (1/3 dalis) priteistinas 8,00 Eur į valstybės biudžetą žyminis mokestis, atsakovui M. B. buvo suteikta nemokama antrinė valstybės teikiama teisinė pagalba, iš jo žyminis mokestis nepriteisiamas. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (pašto išlaidos) iš viso sudaro 44,05 Eur ir vertinant, kad A. P. tenkanti dalis sudarytų mažiau nei 8,00 Eur, sutinkamai su LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ yra nepriteistina.

Ieškovė pateikė duomenis apie advokatės teisinei pagalbai apmokėti patirtas išlaidas. Ji nurodė, kad 2023 09 15 ji teikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo 780,00 Eur sumai iš atsakovų (duomenys neskelbtini) progimnazijos ir A. P. sekančiai: 400,00 Eur už konsultaciją ir ieškinio parengimą pagal 2023 04 17 pinigų priėmimo kvitą Nr. 1126670; 80,00 Eur už patikslinto ieškinio parengimą pagal 2023 07 28 pavedimą; 300,00 Eur už susipažinimą su atsakovų atsiliepimais, jų įvertinimą, pasirengimą bylai ir atstovavimą teisme pagal 2023 09 15 pinigų priėmimo kvitą Nr. 1126681. 2023 11 14 ieškovė su atsakove (duomenys neskelbtini) progimnazija sudarė taikos sutartį, pagal kurią atsakovė ieškovei sumokėjo ½ dalį jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 390,00 Eur sumoje. Taigi, liko neatlyginta 390,00 Eur suma. Be to, ieškovė advokatei 2024 02 27 pavedimu papildomai sumokėjo 150,00 Eur už pasiruošimą bylai ir atstovavimą 2024 02 29 teismo posėdyje. Atsižvelgdama į tai, ji prašo iš atsakovų priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas advokatės L. G. teisinei pagalbai atlyginti iš viso 540,00 Eur sumoje.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas 75 procentais, proporcingai pagal ieškinio patenkintas dalis iš atsakovės A. P. priteistinas 135,00 Eur, iš atsakovo M. B. 270,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

Atsakovui J. Č. ir atsakovui M. B. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažymose nurodytos sumos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo J. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai priteisti 333,33 Eur iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 666,66 Eur iš M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) o taip pat 5 procentus nuo priteistų sumų metinių palūkanų nuo kreipimosi į teismą dienos - 2023-04-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. J. Č. sukakus pilnametystės, jo prievolė atlyginti žalą tampa asmeninė, jo tėvų A. P. ir M. B. prievolė atlyginti žalą pasibaigia.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 135,00 Eur, iš atsakovo M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 270,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei A. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,00 Eur žyminio mokesčio (lėšos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660).

Sprendimui įsiteisėjus grąžinti Alytaus apskrities VPK ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. M-1-01-14090-23.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.