Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-22 · Administracinė byla Nr. I-7704-790/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-03-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-07-22Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-22
Bylos Nr.
I-7704-790/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05356-2014-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Marius Bajoras, Rūta Miliuvienė, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
K. M.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7704-790/2015Proceso Nr. 3-61-3-05356-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: 6.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjui K. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. M. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-03-16 nutartimi (b. l. 31-32) priėmė nagrinėti pareiškėjo K. M. skundo (b. l. 1-6) dalį dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4, 15 straipsnių pagrindu neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Vidaus reikalų ministerija (toliau – ir VRM) paskyrė jam pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą, kuri buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinto dydžio, taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo išaiškinimais, teigia, kad įstatymu nustačius tam tikrą pensinį aprūpinimą, valstybei kyla pareiga jį garantuoti nurodytiems asmenims tokiais pagrindais bei dydžiais, kurie nustatyti įstatyme, o asmenys, atitinkantys įstatyme nustatytas sąlygas, turi teisę reikalauti, kad valstybė jiems skirtų ir mokėtų šią pensiją. Pareiškėjo nuomone, jam paskirtos pensijos mažinimas prieštaravo Konstitucijai, pensija buvo mažinama dideliu mastu, pažeidžiant konstitucinius principus, todėl privalo būti kompensuota.

Atsiliepimas

Atsakovas VRM, atstovaudamas ir atsakovą Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundą su juo nesutinka (b. l. 43). Nurodo, kad pareiškėjui paskirta pensija buvo perskaičiuota taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį. Šiai normai atitikus Konstituciją, VRM sprendimas perskaičiuoti pareiškėjo pensiją buvo teisėtas, o pareiškėjo skundas nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus, prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą 2012-2013 m. nustatęs teisinis reglamentavimas.

2009-12-09 buvo priimtas Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nustatė, kad paskirtos ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) <...> perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Laikinojo įstatymo 15 straipsnyje buvo numatyta, kad įstatymas, išskyrus 16 straipsnį, įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31. Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad šis įstatymas nustato socialinių išmokų perskaičiavimo tvarką ir taikomas, be kitų, valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą gaunantiems asmenims.

2011-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2012-12-31. 2012-12-20 Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 buvo pakeistas Laikinojo įstatymo 15 straipsnis ir numatyta, kad šis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą, galioja iki 2013-12-31.

Dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą 2012-2013 m. nustačiusio teisinio reglamentavimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mažinimą nustatančių minėtų įstatymų nuostatų konstitucingumo klausimas buvo sprendžiamas Konstituciniame Teisme.

Žemesnės instancijos teismas

Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažinta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas, darydamas šią išvadą, nurodė, kad Laikinasis įstatymas, kaip konstatuota jo preambulėje, buvo priimtas siekiant apriboti ekonomikos krizės nulemtą valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą; jame buvo nustatyta socialinių išmokų perskaičiavimo tvarka, suponuojanti inter alia paskirtų socialinių išmokų laikiną sumažinimą. Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį, kad taikant Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir šio įstatymo 1 priedą gauta išmoka (išmokų suma) pagal nustatytą formulę gali būti mažinama ne daugiau nei 20 procentų. Atsižvelgiant į tai, kad asmeniui paskirta valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį sumažinta ne daugiau nei 20 procentų, nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl šioje dalyje nustatyto teisinio reguliavimo valstybinės pensijos sumažintos dideliu mastu, todėl nėra pagrindo teigti, kad Laikinajame įstatyme nenustačius mechanizmo, pagal kurį būtų kompensuojami praradimai tiems asmenims, kuriems dėl ginčijamoje šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo sumažintos valstybinės pensijos, nukrypta nuo iš Konstitucijos 23, 29, 52 straipsnių, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.

Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu pripažinta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai; pripažinta, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Valstybinių pensijų įstatymą, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2013-12-31, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų mokėjimo terminas, nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (inter alia senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Laikinajame įstatyme numatytas pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimas galiojo iki 2013-12-31.

Dėl skundo reikalavimo priteisti neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį.

Pareiškėjui nuo 1994-07-18 neterminuotai buvo paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija (b. l. 36). Iš trečiojo suinteresuoto asmens 2014-11-24 pažymos Nr. 11DP(P)-5617 (b. l. 41-42) matyti, kad pareiškėjui 2012-2013 m. laikotarpiu paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija dėl valstybėje susidariusios ypatingos situacijos (sunkios ekonominės, finansinės padėties) buvo mažinama remiantis Laikinojo įstatymo 4 straipsnio pagrindu. Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnių pakeitimo įstatymų (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) pagrindais taikytas valstybinių pensijų ribojimas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 ir 2015-05-14 nutarimais nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl pareiškėjui paskirta valstybinė pensija 2012-2013 m. buvo mažinama teisėtai. Iš Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime pateikto aiškinimo seka, kad Laikinajame įstatyme neturėjo būti nustatytas kompensavimo mechanizmas pareigūnų ir karių valstybines pensijas gaunantiems asmenims, kuriems šios pensijos buvo mažinamos Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi nepripažinta, jog pensijos šiuo pagrindu buvo sumažintos dideliu mastu. Vadinasi, pareiškėjo reikalavimas priteisti dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo 15 straipsnių pakeitimo įstatymų (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcijos) taikymo 2012-2013 m. laikotarpiu neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją yra nepagrįstas ir atmestinas. Analogiško teisės aiškinimo laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje teismų praktikoje (2015-06-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-416-520/2015 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo K. M. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Marius BajorasRūta MiliuvienėJolita Rasiukevičienė