- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-21
- Bylos Nr.
- 1-236-795/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00248-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kristina Baškienė
- Nukentėjusysis
- L. A., A. A., Nukentėjusiųjų
- Kaltinamasis
- V. J.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei ir Rasai Legenzovaitei, dalyvaujant:
teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vieta- Klaipėdos m. savivaldybėje, nedirbantis, turintis 40 proc. darbingumą, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:
2013 m. rugpjūčio mėn. 24 d., apie 11 val., Klaipėdoje, Šilutės plente ties namu Nr. 19c, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, vairuodamas automobilį Nissan Primera, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus eismo taisyklių, nesustojo ir nepraleido per pėsčiųjų perėją ėjusios pėsčiosios L. A. ir ją partrenkė. Eismo įvykio metu L. A. padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos abiejuose kojose, odos nubrozdinimai juosmens srityje, X šonkaulio lūžis dešinėje, kryžkaulio masės lūžimas, stuburo juosmeninio L5 slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžimas, sukėlę nesunkų jos sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu V. J. pažeidė kelių eismo taisyklių 38 p. (Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.)
Kaltinamasis V. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 24 d., apie 11 val., važiavo Šilutės plentu, nuo Baltijos prospekto link Kauno gatvės. Važiavo trečiąja eismo juosta. Vairavo pusseserei I. M. priklausantį automobilį Nissan Primera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Važiuojant netoli prakybos centro „Lytagra“ priešais jį važiuojantis automobilis VW staigiai stabdė. V. J., norėdamas išvengti susidūrimo, staigiai pasuko vairą ir įvažiavo į antrąją eismo juostą. Įvažiavęs į antrą juostą pamatė per perėją einančius du pėsčiuosius. Juos pamatęs staigiai stabdė ir suko vairą į kairę, norėdamas išvengti pėsčiųjų partrenkimo. V. J. vairuojamas automobilis atsitrenkė į trečiąja eismo juosta važiuojantį automobilį VW, ir partrenkė per pėsčiųjų perėją ėjusią nukentėjusiąją. Moteris smūgio buvo nublokšta į pirmąją eismo juostą. V. J. sustabdė automobilį ir priėjo prie nukentėjusiosios, norėdamas jai padėti. Nukentėjusioji buvo be sąmonės. Automobilio VW vairuotojas iškvietė policijos pareigūnus ir medicininę pagalbą. Vėliau V. J. važiavo į ligoninę, vežė nukentėjusiajai L. A. vaisių ir kitų lauktuvių, davė 300 Lt vaistams, domėjosi jos sveikata. Dėl padarytos veikos gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė.
Nukentėjusioji L. A. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d., kavinėje šventė savo gimtadienį, išgėrė alkoholinių gėrimų. 2013 m. rugpjūčio 24 d., apie 11 val., kartu su vyru A. A. pėsčiomis ėjo į sodą. Einant Šilutės plentu, nereguliuojama pėsčiųjų perėja, vyras ėjo priekyje, o ji jam iš paskos. Perėję vienos krypties eismo važiuojamąją kelio dalį, sustojo žalioje pėsčiųjų salelėje, apsižvalgė, ir pradėjo eiti per kitos krypties važiuojamąją kelio dalį. Ėjo pėsčiųjų perėja. Vienas automobilis VW Golf sustojo jų praleisti. Po to L. A. nieko neatsimena. Sąmonę atgavo ligoninėje. Sužinojo, kad buvo partrenkta kaltinamojo V. J. vairuojamo automobilio. Eismo įvykio metu jai buvo sužalota galva, lūžo dubens kaulai ir stuburo slankstelio skersinė atauga, šonkaulis. L. A. 5 dienas buvo gydoma ligoninėje, vėliau gydymas buvo tęsiamas namuose. Du mėnesius ji privalėjo gulėti, po to du mėnesius vaikščiojo pasiremdama ramentais. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nedarbinga 4 mėnesius. Sveikatos draudimo išmokų negavo, nes sužalojimo metu buvo neblaivi. Kaltinamasis V. J. buvo atvažiavęs į ligoninę ir į namus, daug kartų jos atsiprašė, tačiau L. A. mano, kad jo atsiprašymas nebuvo nuoširdus. Jis daugiau kalbėjo apie savo sveikatą, nei domėjosi L. A. sveikata, pamelavo jai, kad serga onkologine liga. Sutinka su kaltinamuoju susitaikyti tik tuo atveju, jeigu jis atlygins visą L. A. pareikštą civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis A. A. parodė, kad 2013 m. rugpjūčio 24 d., apie 11 val. jis su žmona L. A. ėjo į sodą, Šilutės plentu, pėsčiųjų perėja, esančia ties įmone „Klaipėdos energija”. Prieš įžengdamas į pėsčiųjų perėją, A. A. pažiūrėjo, ar nėra atvažiuojančių automobilių. Trečioje eismo juostoje mašinų nebuvo, o antroje eismo juostoje automobilio vairuotojas sustojo praleisti pėsčiųjų. A. A. priekyje, o žmona truputį nuo jo atsilikusi. Įžengęs į pirmą eismo juostą, išgirdo už nugaros duslų garsą ir atsisuko pažiūrėti. Pamatė, kad jo žmona guli ant važiuojamosios kelio dalies be sąmonės. Jos galva buvo kruvina. Žmoną partrenkęs automobilis sustojo autobusų stotelėje. Kažkas iškvietė policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Eismo įvykio metu A. A. sužalotas nebuvo. Eismo įvykio jis nematė, todėl negali paaiškinti, kokiomis aplinkybėmis L. A. buvo sužalota.
Liudytoja I. M. parodė, kad jai priklauso automobilis Nissan Primera, pilkos spalvos, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis yra tvarkingas, apdraustas. Automobilį ji perdavė naudotis savo pusbroliui V. J.. Apie jo sukeltą eismo įvykį žino tik tiek, kiek jis pats pasakojo. V. J. sakė, kad partrenkė pėsčiąją. Dėl automobilio apgadinimo kaltinamajam V. J. pretenzijų ji neturi.
Eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir schemoje užfiksuota, kad automobilis Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi Šilutės pl., ties namu Nr. 19c, autobusų sustojimo aikštelėje. Automobilis VW Venta, valstybinis registravimo nr. (duomenys neskelbtini) stovi trečioje eismo juostoje, prie šaligatvio bortelio, už pėsčiųjų perėjos. Už pėsčiųjų perėjos, pirmoje eismo juostoje, važiuojamojoje kelio dalyje, yra kraujo dėmė (b.l. 5-13).
Automobilio VW Venta, valstybinis registravimo nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad nulaužtas automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodis, apgadintas dešinės pusės sparnas ir durelės (b.l. 15-16).
Automobilio Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad sulaužytas priekinis automobilio bamperis, sulankstytas priekinis dešinės pusės sparnas, išdaužtas priekinis dešinės pusės žibintas, nulaužtas dešinės pusės veidrodėlis ir kairės pusės veidrodėlis (b.l. 17-18).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje 2013-10-03 Nr. G2180/13(03) konstatuota, kad eismo įvykio metu 2013 m. rugpjūčio 24 d. L. A. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos abiejuose kojose, odos nubrozdinimai juosmens srityje, X šonkaulio lūžis dešinėje, kryžkaulio masės lūžimas, stuburo juosmeninio L5 slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžimas, įtartas dešinės gaktikaulio šakos lūžimas ir plaučių sumušimas. Sužalojimai padaryti pravažiuojančiu automobiliu, galimai dešine jo puse, kliudžius L. A.. Padaryti sužalojimai – daugybiniai kaulų lūžimai- kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Konstatuotas galvos smegenų sukrėtimas nepagrįstas objektyviais duomenimis, todėl į šį sužalojimą nustatant sužalojimo mastą neatsižvelgiama (b.l. 37-38).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos toksikologijos skyriaus 2012-09-26 specialisto išvadoje Nr. T-A 8343/13(01) konstatuota, kad L. A. kraujyje rasta 2,59 promilės etilo alkoholio. Kraujo ėminys paimtas 2013 m. rugpjūčio 24 d., 11.20 val. (b.l. 30).
Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Toksikologijos skyriaus specialisto išvada Nr. T-A-8333/13(01) patvirtina, 2013 m. rugpjūčio 24 d., 12.36 val., kaltinamasis V. J. buvo blaivus. Jo kraujyje, paimtame 2013 m. rugpjūčio 24 d., 12.35 val., etilo alkoholio nerasta (b.l. 53,54).
Liudytojas I. P. raštu informavo teismą, kad kaltinamajam V. J. dėl automobilio VW Vento apgadinimo 2013 m. rugpjūčio 24 d. eismo įvykio metu, pretenzijų neturi.
Išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis V. J., vairuodamas automobilį Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 38 punktą, prieš pėsčiųjų perėją sustojus automobiliui VW Vento, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas ta pačia kryptimi, V. J. nesustojo įsitikinti, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Dėl šio KET pažeidimo, V. J. vairuojamas automobilis kliudė nereguliuojama pėsčiųjų perėja einančią nukentėjusiąją L. A. ir ją nesunkiai sužalojo.
V. J. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tik už blaivaus vairuotojo nusikalstama veika sukeltas pasekmes, todėl kaltinamajame akte nurodyta aplinkybė, kad V. J. nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, yra perteklinė ir iš kaltinimo pašalinama.
Kaltinamasis V. J. padarė neatsargų nusikaltimą nusikalstamo pasitikėjimo forma. Jis sąmoningai pasirinkdamas rizikingą elgesio variantą: nesustojęs prieš pėsčiųjų perėja, kai kita tos pačios krypties eismo juosta važiuojantis automobilis sustojo, suvokė, kad pažeidžia kelių eismo taisykles, numatė pavojingų pasekmių kilimo galimybę, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi, kad tokios pasekmės neatsiras.
V. J. anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nusikaltimo padarymo metu neturėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Nuo nusikaltimo praėjo pusė metų ir per šį laikotarpį naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų nepadarė. Po nusikalstamos veikos jis domėjosi nuketėjusiosios sveikata, jos atsiprašė, atlygino jai padarytos turtinės žalos dalį, sumokėdamas 300 Lt. V. J. nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, tačiau jis yra tik iš dalies darbingas, nustatytas 60 proc. netekto darbingumo lygis. V. J. pateikė išrašus iš medicininių dokumentų, patvirtinančius, kad jis serga lėtine radikulopatija, jam diagnozuoti liekamieji reiškiniai po galvos smegenų traumos, išsivysčiusi smegenų trauminė liga, prostatos hiperplazija, kairio inksto cista ir inksto akmenligė.
Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamojo V. J. gyvenimo būdas, dorovinės nuostatos ir vertybės, socialiniai įgūdžiai yra integruoti į visuomenės gyvenimą ir visuotinai priimtinų elgesio normų laikymąsi, o nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, ir, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, kritiškai vertina savo elgesį ir išgyvena dėl jo pasekmių, nuoširdžiai gailisi. Jis savo iniciatyva atlygino dalį nukentėjusiosios patirtos turtinės žalos, taip siekdamas sušvelninti savo nusikalstamos veikos padarinius. Šios aplinkybės lengvina V. J. atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 3 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus visas šias aplinkybes, V. J. skiriama BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė –bauda, artima to paties kodekso 47 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytam šios bausmės minimumui.
Baudos dydis skaičiuojamas pagal nusikaltimo padarymo metu galiojusį 2006-12-07 LR įstatymu Nr. X-963 nustatytą minimalų gyvenimo lygį 130 Lt per mėnesį vienam Lietuvos Respublikos gyventojui.
Nustatomas keturių mėnesių baudos sumokėjimo terminas (BVK 22 straipsnio 2 dalis).
Nukentėjusioji L. A. kaltinamajam V. J. ir materialiai atsakingam asmeniui Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialui pareiškė 25 000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. (b.l. 113-114).
Nukentėjusiosios civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti tenkinamas iš dalies.
Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių, kaip sveikata, yra ypač dideli. Neturtinės žalos įvertinti pinigais neįmanoma, todėl teismas siekia kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamojo V. J. nusikalstamos veikos nukentėjusiajai L. A. buvo padaryti daugybiniai kaulų lūžimai: X šonkaulio lūžis dešinėje, kryžkaulio masės lūžimas, stuburo juosmeninio L5 slankstelio dešinės skersinės ataugos lūžimas, įtartas dešinės gaktikaulio šakos lūžimas ir plaučių sumušimas. Patirti sužalojimai nesunkiai sutrikdė L. A. sveikatą (b.l. 28-29). Nukentėjusioji nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų ji negalėjo vaikščioti, buvo priversta gulėti lovoje, todėl negalėjo pats apsitarnauti, dar du mėnesius tęsėsi reabilitacinis gydymas, kurio metu L. A. galėjo vaikščioti tik su ramentais. Be patirto fizinio skausmo, L. A. patyrė dvasinį sukrėtimą ir išgyvenimą dėl savo gyvybės ir sveikatos, laikinai sumažėjo jo bendravimo galimybės, trauma atsiliepė darbui (keturis mėnesius nukentėjusioji negalėjo dirbti). Po įvykio ji nebegali sunkiai kelti, lenktis. Nukentėjusioji nurodo, kad patirtos traumos liekamuosius reiškinius – padidintą jautrumą baimę dėl savo sveikatos, jaučia iki šiol. Tačiau kaltinamasis V. J. nusikaltimą padarė neatsargia kaltės forma, sąmoningai nesiekdamas sukelti nukentėjusiajai fizinius sužalojimus ir dvasinius išgyvenimus. Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, transporto priemonę vairavo, neįsitikinęs, kad yra saugu. Šiais savo neteisėtais veiksmais sukėlė žalingas pasekmes – buvo sutrikdyta kito asmens sveikata. Byloje nenustatyta, kad nukentėjusiosios neigiamų išgyvenimų pasekmės yra kaip nors susijusios su L. A. ateities investicijomis, arba nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, pablogėjusiais darbo santykiais, ar gerove. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad po traumos nesumažėjo jos darbingumas, nesumažėjo atlyginimas, nepasikeitė darbo funkcijos. Nukentėjusioji nurodo, kad ji dėl sužalojimų jaučia stresą ir baimę, tačiau teismui nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių kad L. A. dėl 2013 m. rugpjūčio 24 d. patirtų sužalojimų iki šiol lankosi pas daktarus, lankėsi pas psichologus, jai diagnozuotas psichinės sveikatos sutrikimas, ar paskirti raminamieji vaistai.
Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, nustatomas nukentėjusiajai L. A. atlygintinos neturtinės žalos dydis 10 000 Lt. Tokio dydžio žalos nustatymą sąlygoja ir šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, būtinybė atsižvelgti į visuomenės interesą, išlaikyti tam tikrą nukentėjusio asmens ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyrą. Kaltinamasis V. J. serga sunkiomis ligomis, nedirba, nes yra tik iš dalies darbingas (nustatytas vos 40 proc. darbingumas). Jis neturi turto, neturi nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios vietos.
Kaltinamasis V. J. sukėlė eismo įvykį vairuodamas I. M. priklausantį automobilį Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filiale transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, nukentėjusieji įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui (CK 6.254, 6.987 str.). Civilinio atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialui pareigos atlyginti nukentėjusiajai L. A. padarytą žalą pagrindas yra 2011 m. gruodžio 7 d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, taip pat 2007 m. gegužės 17 d. Nr. X-113 Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas. Šio įstatymo 11 straipsnyje numatyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, – 5000 eurų dėl neturtinės žalos. Taigi Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialas, 2012 m. rugsėjo 3 d. sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį dėl transporto priemonės Nissan Primera, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įsipareigojo eismo įvykio metu atlyginti nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims žalą, neviršijančią minėtos sumos. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas atlygino dalį – 7000 Lt nukentėjusiajai L. A. padarytos žalos, jai iš civilinio atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo priteisiama likusi neatlyginta dalis neturtinės žalos – 3000 Lt, neviršijanti TPVCAPD 11 straipsnyje numatytos sumos.
Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.
Nukentėjusiosios L. A. patirtos išlaidos – 1500 Lt advokato teisinėms paslaugoms apmokėti priteisiamos iš kaltinamojo V. J..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendė:
V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti baudą 15 MGL (1950 Lt).
Nustatyti keturių mėnesių baudos sumokėjimo terminą.
Nukentėjusiosios L. A. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Kitoje dalyje jos civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo V. J. nukentėjusiajai L. A. jos atstovavimo baudžiamajame procese išlaidas -1500 Lt.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.