Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės B. Z. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės B. Z. pareiškimą skolininkei R. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė B. Z. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su pareiškimo, kuriuo prašoma priteisti iš skolininkės R. Z. 10 000 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas bei 109 Eur bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo reikalavimų užtikrinimui kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešame registre dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) perleidimo draudimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

3. Nurodė, kad skolininkė savo prievolės grąžinti skolą nevykdo penktus metus, skolos suma yra reikšminga ir ženkli, todėl yra pagrindas manyti, jog skolininkė ir toliau vengs savo prievolės, galimai slėps ar perleis savo turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

VIII. Atsiliepimo į atskirąjį skundą nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Skolininkė R. Z. apeliacinės instancijos teismui pateikė 2023 m. sausio 3 d. prašymą, 2023 m. sausio 19 d. paaiškinimus dėl kreditorės atskirojo skundo. Pažymėtina, kad skolininkė privalėjo pateikti raštu atsiliepimą į atskirąjį skundą ir jame išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto atskirojo skundo argumentų pagrįstumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 318 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atsiliepimai į atskirąjį skundą gauti praleidus CPK 335 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, grąžinami juos pateikusiems asmenims, išskyrus atvejus, kai šis terminas atnaujinamas (CPK 318 straipsnio 3 dalis, 338 straipsnis). Todėl skolininkės prašymas ir paaiškinimai, kurie yra iš esmės atsiliepimas į atskirąjį skundą, atsisakytini priimti ir grąžinami skolininkei.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Preliminarus ieškinio pagrįstumas ir grėsmė teismo sprendimo įvykdymui yra būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, t. y. neegzistuojant bent vienai iš jų negalimas šių priemonių taikymas. Pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla ieškinį pareiškiančiam asmeniui, o teismui – kiekvienu konkrečiu atveju tinkamai atlikti minėtų sąlygų teisinį įvertinimą.

13. Atskirajame skunde kreditorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kreditorė neįrodė esant grėsmei teismo sprendimo įvykdymui.

14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu yra siekiama, jog galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir (ar) nepasidarytų nebeįmanomas, todėl šio instituto taikymo kontekste yra reikšmingi tik tokie galimai nesąžiningi atsakovo veiksmai, kuriais siekiama išvengti išieškojimo pagal būsimą toje byloje priimtą teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-675-943/2020; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-884-567/2022). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019; 2019 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019; 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-995-370/2019; 2019 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-215-236/2019). Tai yra laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą.

15. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o deklaratyvūs teiginiai dėl teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės nesudaro teisinio pagrindo varžyti kito asmens teises (CPK 178 straipsnis).

16. Nagrinėjamu atveju kaip pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreditorė iš esmės nurodė tik aplinkybes dėl skolininkės vengimo vykdyti savo įsipareigojimus pagal ginčo sutartį. Tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, jog skolininkė ateityje gali vengti sprendimo vykdymo, kas vertintina, kaip neįrodyta aplinkybė dėl skolininkės galimo nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste. Kreditorė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą prielaidą, kad skolininkė ketina sumažinti savo turto vertę, jį perleisti tretiesiems asmenims ar paslėpti, siekia išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo (CPK 178 straipsnis).

17. Taip pat kreditorės nurodomi argumentai, kad skolininkė šiuo metu neturi vertingo turto, iš kurio galima būtų vykdyti išieškojimą, nesudaro pagrindo teigti, jog ji ateityje gali vengti sprendimo vykdymo. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-90-464/2019; 2019 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-92-196/2019; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-24-464/2019).

18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kreditorė neįrodė vienos iš būtinųjų sąlygų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės sprendimo įvykdymui, todėl tokiu atveju tenkinti kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu nėra teisinio pagrindo (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

19. Apibendrinant nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, kurio keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl kreditorės atskirasis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.