- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-15
- Bylos Nr.
- I-69-279/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00489-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Čekanauskienė, Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti neišmokėtą motinystės (tėvystės) pašalpos dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
šalys į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, šalys pateikė prašymus nagrinėti bylą joms nedalyvaujant (b. l. 74-75).
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu (b. l. 35-42) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – VSDFV Panevėžio skyrius) 2010-07-27 perskaičiavimo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl V. P. motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo“ (toliau – ir perskaičiavimo sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba) 2010-11-15 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 3) įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių vykdyti 2010-04-14 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) jame nustatytomis sąlygomis nuo skundžiamo VSDFV Panevėžio skyriaus 2010-07-27 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) priėmimo iki motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo pabaigos, t. y. 2012-02-13; 4) priteisti iš atsakovų pareiškėjos naudai išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (žyminį mokestį). Pareiškėja nurodė, kad nuo 2010-04-12 jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos. VSDFV Panevėžio skyrius 2010-04-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui nuo 2010-04-12 iki 2012-02-13 apskaičiavo ir paskyrė motinystės (tėvystės) pašalpą (toliau – Pašalpa): pirmaisiais vaiko priežiūros atostogų metais (iki vaikui sukaks 1 metai) – 4644 Lt (atskaičius mokesčius); antraisiais vaiko priežiūros atostogų metais (iki vaikui sukaks 2 metai) – 3950,77 Lt (atskaičius mokesčius). Šis VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimas buvo pradėtas vykdyti, todėl ji pagrįstai tikėjosi, jog paskirta Pašalpa bus mokama visą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį. Tačiau 2010 metų rugpjūčio mėn. pareiškėjai buvo išmokėta mažesnė, t. y. 3719,70 Lt (atskaičius mokesčius) dydžio Pašalpa. Kadangi pareiškėja nebuvo informuota apie mažesnio dydžio Pašalpos išmokėjimo priežastis bei nebuvo supažindinta su jokiais sprendimais dėl Pašalpos perskaičiavimo, ji kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių, kuris pateikė pareiškėjai VSDFV Panevėžio skyriaus 2010-04-14 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2010-07-27 perskaičiavimo sprendimo nuorašus. Perskaičiavimo sprendime nurodyta, kad Pašalpa buvo perskaičiuota (sumažinta) remiantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 9 ir 10 straipsniais, Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 58,74 punktais bei taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą nuo 2010m. sausio 1 d. galiojantį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį. Nesutikdama su tokiu VSDFV Panevėžio skyriaus atliktu Pašalpos perskaičiavimu, pareiškėja 2010-10-25 kreipėsi į Valdybą, kuri 2010-11-15 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama, jog Pašalpa VSDFV Panevėžio skyriaus 2010-07-27 perskaičiavimo sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perskaičiuota pagrįstai, atsižvelgiant į Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d. bei Laikinojo įstatymo 10 str. įtvirtintas nuostatas. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniais, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuota praktika, teigė, kad Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis, buvo sumažinta paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa, prieštarauja konstituciniams teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, įstatymo negaliojimo atgal, proporcingumo ir kitiems principams, suformuotai Konstitucinio Teismo praktikai, pažeidžia jos, kaip Pašalpos gavėjos, nuosavybės teisę į paskirtą pašalpą.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius atsiliepimu (b. l. 53-55) prašė V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėjai VSDFV Panevėžio skyriaus 2010-04-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta maksimali 5850 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa per mėnesį iki vaikui sukaks 1 metai. VSDFV Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 10 str. nuostatomis, 2010-07-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2010-07-01 perskaičiavo pareiškėjos Pašalpą iki vaikui sukaks 1 metai taikant 90 proc. kompensuojamojo uždarbio ir nuo vaiko 1 metų iki 2 metų taikant 75 proc. kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydį. Kadangi Pašalpa iki vaikui sueis 1 metai viršijo einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, o Pašalpa iki vaikui sueis 2 metai viršijo 75 proc. einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, todėl pareiškėjai nuo 2010-07-01 iki vaikui sueis 1 metai paskirta 4680 Lt dydžio Pašalpa per mėnesį, o iki vaikui sukaks 2 metai paskirta 3510 Lt dydžio Pašalpa per mėnesį. Atsakovo manymu, skundžiami VSDFV Panevėžio skyriaus ir Valdybos sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, atitinkantys teisės aktų nuostatoms, todėl jų naikinti nėra pagrindo.
Atsakovė Valdyba atsiliepimu (b. l. 46-48) prašė V. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą. VSDF valdyba nurodė, jog atsižvelgęs į Laikinojo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, VSDFV Panevėžio skyrius 2010-07-27 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagrįstai nuo 2010-07-01 perskaičiavo pareiškėjos Pašalpą iki vaikui sukaks 1 metai taikant 90 proc., o nuo vaiko 1 iki 2 metų taikant 75 proc. kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydį. Kadangi Pašalpa iki vaikui sukaks 1 metai (6160,17 Lt) viršijo Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, o laikotarpiu iki vaikui sukaks 2 metai Pašalpa (5133,47 Lt) viršijo 75 proc. einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, pareiškėjai nuo 2010-07-01 iki vaikui sukaks 1 metai paskirta 4680 Lt Pašalpa, o iki vaikui sukaks 2 metai paskirta 3510 Lt Pašalpa. Taigi Pašalpa pareiškėjai perskaičiuota pagrįstai, vykdant Laikinojo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamų sprendimų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad VSDFV Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 19, 20, 21 straipsniais, Nuostatų 43, 48 ir 58 punktais, 2010-04-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. skyrė Pašalpą vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks 2 metai, laikotarpiu nuo 2010-04-12 iki 2012-02-13, taikant minimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį (2010 m. balandžio mėn.) 18,40 Lt, maksimalų (2010 m. balandžio mėn.) – 275,94 Lt ir mokant iki vaikui sukaks 1 metai 5850,00 Lt Pašalpą (322,86 x 100 proc. x 21,20 = 6844,63), iki vaikui sukaks 2 metai 4972,50 Lt Pašalpą (322,86 x 85 proc. x 21,20 = 5817,94) (b. l. 15-16, 60-61). VSDFV Panevėžio skyrius, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsniais, Nuostatų 58, 74 punktais, taikant Vyriausybės patvirtintą nuo 2010-01-01 galiojantį einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, 2010-07-27 priėmė perskaičiavimo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė pareiškėjai nuo 2010-07-01 iki 2012-02-23 mokėti perskaičiuotą Pašalpą, nuo 2010-07-01 taikant minimalųjį dienos kompensuojamąjį uždarbį 18,40 Lt, maksimalų – 275,94 Lt, ir mokant pareiškėjai iki vaikui sukaks 1 metai 4680 Lt Pašalpą (275,94 x 90 proc. x 21,20 = 5264,94), iki vaikui sukaks 2 metai – 3510 Lt Pašalpą (275,94 x 75 proc. x 21,20 = 4387,45) (b. l. 17-18, 62-63). Pareiškėja 2010-10-15 paklausimu kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių, prašydama pateikti jai Pašalpos paskyrimą ir perskaičiavimą pagrindžiančius dokumentus ir (arba) mokėti jai teisėtai paskaičiuotą Pašalpą. VSDFV Panevėžio skyrius 2010-10-20 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 64) atsakydamas į pareiškėjos prašymą, paaiškino, jog Pašalpa pareiškėjai paskirta 2010-04-14 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2010-04-12 iki 2012-02-13. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 10 straipsniu bei Nuostatų 75 punktu, nuo 2010 m. liepos 1 d. pašalpos, paskirtos pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. birželio 30 d., perskaičiuojamos, todėl 2010-07-27 priimtas perskaičiavimo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2012-02-13 skirta perskaičiuota Pašalpa. Nesutikdama su tokiu VSDFV Panevėžio skyriaus perskaičiavimo sprendimu, 2010-10-25 skundu kreipėsi į Valdybą, prašydama panaikinti minėtą sprendimą (b. l. 11-12, 49-50). Valdyba 2010-11-15 priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nurodė, jog VSDFV Panevėžio skyrius pagrįstai, remdamasis Laikinojo įstatymo 10 straipsnio nuostatomis, priėmė perskaičiavimo sprendimą ir moka pareiškėjai 3719,70 Lt dydžio Pašalpą (b. l. 13-14, 51-52).
Byloje nagrinėjamas ginčas, ar VSDFV Panevėžio skyrius, taikydamas Laikinąjį įstatymą, pareiškėjai pagrįstai perskaičiavo ir sumažino Pašalpą.
Šios rūšies teisinius santykius iki 2010-01-01 reglamentavo 2000 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas Nr. IX-110 (toliau –Įstatymas), kuriuo remiantis pareiškėjai buvo paskirta Pašalpa. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje (2008-12-18 įstatymo Nr. XI-71 redakcija) nustatyta, kad teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris: 1) apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1-3 dalis, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse; 2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje numatytą atvejį; 3) per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse. Nuo 2009 m. liepos 1 d. – ne trumpesnį kaip 9 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, nuo 2009 m. spalio 1 d. – ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje (2002-01-15 įstatymo Nr. IX-709, 2007-12-04 įstatymo Nr. X-1338 redakcija) nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sueis dveji metai. Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje (2009-09-22 įstatymo Nr. XI-420 redakcija) nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 90 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai, – 75 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Detaliau ginčo pašalpų skyrimo tvarką reglamentuoja Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai.
Nuo 2010-01-01 įsigaliojo 2009 m. gruodžio 9 d. Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas Nr. XI-537, kurio 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo galiojimo laikotarpiu pašalpos gavėjo kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos socialinio draudimo pašalpoms, o nuo 2010 m. liepos 1 d. – motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos. Ši nuostata netaikoma motinystės socialinio draudimo pašalpoms už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį asmenims, įgijusiems teisę gauti šią pašalpą iki 2010 m. birželio 30 d. Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad patvirtinus naują einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, visos iki tol paskirtos ir mokamos socialinio draudimo pašalpos už laikotarpį nuo draudžiamųjų pajamų naujo dydžio taikymo pradžios perskaičiuojamos taikant šį dydį. Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio nuostatos nuo 2010 m. liepos 1 d. taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytoms išmokoms ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms, paskirtoms pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2010 m. birželio 30 d. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, neviršijančios ribinio motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydžio, mokamos to paties dydžio, kokio ir buvo paskirtos. Paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, viršijančios ribinį motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydį, mokamos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, tačiau išmokama pašalpa negali būti mažesnė negu ribinis motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos dydis. Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims iki vaikui sukaks vieni metai perskaičiuojamos ir mokamos 90 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa. Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, priklausančios pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatas, apdraustiesiems asmenims laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų perskaičiuojamos ir mokamos 75 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, iš kurio ši pašalpa buvo apskaičiuota, dydžio. Tuo atveju, kai apskaičiuota motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpa viršija 75 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumą, apdraustajam asmeniui mokama pastarojo dydžio pašalpa. Vyriausybės 2009-12-23 nutarimu Nr. 1771 nuo 2010-01-01 buvo patvirtintas einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydis – 1170 Lt.
Nagrinėjama administracinė byla Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011-02-08 nutartimi buvo sustabdyta, kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) išnagrinės konstitucinės justicijos bylą dėl Laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsnių bei Nuostatų 73,74,75 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija). Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų, kuriomis reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, taip pat kitų su šiuo teisiniu reguliavimu susijusių teisės aktų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos konstitucijai“. Konstitucinis Teismas 2013 m. kovo 5 d. nutarime, be kitų išvadų, pripažino, kad Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 152-6820) 9 straipsnio 1 dalies nuostata tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; Laikinojo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtos motinystės (tėvystės) išmokos, teisė į kurias įgyta iki šio laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; Nuostatų 73.3 punkto (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) nuostata „asmenims, kurie teisę į <...> motinystės (tėvystės) pašalpas įgijo iki 2010 m. birželio 30 d. ir kuriems šių pašalpų mokėjimas tęsiamas po 2010 m. liepos 1 d., pašalpoms kompensuojamasis uždarbis nuo šios datos perskaičiuojamas pagal Laikinojo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatas“ tiek, kiek apima tokias paskirtas motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas, teisė į kurias įgyta iki Laikinojo įstatymo įsigaliojimo, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; Nuostatų 74 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; Nuostatų 75.1 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo, iki vaikui sukaks vieni metai negali viršyti Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui; Nuostatų 75.2 punktas (2009 m. gruodžio 23 d. redakcija) tiek, kiek jame nustatyta, kad perskaičiuotos paskirtos motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, teisė į kurias įgyta iki Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo įsigaliojimo, laikotarpiu nuo vaiko vienų iki dvejų metų negali viršyti 75 procentų Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų 4 dydžių sumos, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas nurodė, kad Laikinojo įstatymo 9 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas sumažinti, šio įstatymo 10 straipsnis tiek, kiek juo reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, nepaneigė iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies kylančios valstybės pareigos saugoti ir globoti šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę, Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės priedermės globoti šeimas, auginančias ir auklėjančias vaikus namuose, įstatymo nustatyta tvarka teikti joms paramą, nepažeidė Konstitucijos 52 straipsnio, kuriuo laiduojama inter alia socialinė parama įstatymų numatytais atvejais. Teisinio reguliavimo koregavimas leistinu mastu mažinant dalį (ribinius dydžius viršijančias) pagal įstatymą paskirtų ir mokamų socialinių išmokų, teisė į kurias įgyta iki to koregavimo ir kuriomis teikiama finansinė parama vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu, valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai negali būti traktuojamas kaip pažeidžiantis asmens, kuriam tokia parama jau buvo paskirta ir mokama, nuosavybės teisę, jis nepažeidė iš Konstitucijos 23 straipsnio kylančių nuosavybės teisių apsaugos reikalavimų.
Atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei Konstitucinio Teismo 2013-03-05 nutarimu, teismas daro išvadą, kad asmenys, kurie teisę į motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas ar motinystės (tėvystės) išmokas įgijo po 2009 m. gruodžio 31 d. (tokių subjektų ratui priklauso ir pareiškėja), neturi teisėto lūkesčio, kad valstybėje susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai jiems priklausanti įstatymo nustatyto dydžio finansinė parama vaikams auginti ir auklėti namuose skirtų atostogų metu nebus mažinama, todėl šiems gavėjams pagrįstai tenka pareiga ekonomikos, finansų krizės naštą tolygiai ir proporcingai dalytis su visa visuomene, kadangi antikonstituciniu pripažintas tik toks teisinis reguliavimo koregavimas mažinant dalį (ribinius dydžius viršijančias) pagal įstatymą paskirtų ir mokamų socialinių išmokų, teisė į kurias įgyta iki to koregavimo. Atsižvelgiant į tai, dėl Laikinojo įstatymo 9 ir 10 straipsnio teisinio reguliavimo taikymo per laikotarpį nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2012 m. vasario 13 d. pareiškėjos patirtos neigiamos pasekmės, pasireiškusios dalies motinystės (tėvystės) pašalpos praradimu, negali būti pašalintos, nes ginčijama socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinoji tvarka yra su Konstitucija suderinama. Iš to darytina išvada, kad VSDFV Panevėžio skyrius pagrįstai pareiškėjai Pašalpą perskaičiavo pagal Konstitucijai neprieštaraujančius teisės aktus, todėl naikinti VSDFV Panevėžio skyriaus 2010-07-27 perskaičiavimo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra teisinio pagrindo. Pripažinus, kad prašomas panaikinti sprendimas yra teisėtas, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo įpareigoti vykdyti VSDFV Panevėžio skyriaus 2010-04-14 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja taip pat prašo panaikinti Valdybos 2010-11-15 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 ir 22 straipsniuose įtvirtintomis teisės nuostatomis, reglamentuojančiomis asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą ginant pažeistą ar ginčijamą teisę ar įstatymų saugomą interesą, daroma išvada, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis (2007-12-20 Nr. X-1396 redakcija) nustatė, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali priimti vieną iš sprendimų: skundą patenkinti visą ar iš dalies arba skundą atmesti. Taigi, tais atvejais, kai Valdyba, ikiteisminio ginčų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi asmens skundą dėl VSDFV teritorinio skyriaus sprendimo, jo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo į teismą dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes. Administracinėse bylose dėl tokio pobūdžio sprendimų atsakovu laikomas VSDFV teritorinis skyrius, o šios bylos, vadovaujantis ABTĮ 35 straipsniu, nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstytą teismams. Darant tokią išvadą, atsižvelgiama ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką aiškinant asmens teisės kreiptis teisminės gynybos tvarką reglamentuojančias teisės normas. Taigi, nustačius, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, t. y. kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 1 punktu, privalo nutraukti administracinę bylą kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai.
Įvertinus pareiškėjos skunde ir Valdybos atsiliepime pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad Valdyba 2010-11-15 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė kaip išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Atsižvelgęs į tai, kad Valdyba 2010-11-15 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paliko nepakeistą VSDFV Panevėžio skyriaus 2010-07-27 perskaičiavimo sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, jog pareiškėjai teisiškai reikšmingas pasekmes sukėlė būtent VSDFV Panevėžio skyriaus 2010-07-27 perskaičiavimo sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjai buvo perskaičiuota Pašalpa. Remdamasis aukščiau išdėstytais argumentais, teismas sprendžia, kad administracinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti Valdybos 2010-11-15 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo“ nutrauktina, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 101 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja skundu taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Kadangi pareiškėjos skundas dėl teisines pasekmes sukėlusio administracinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmestinas kaip nepagrįstas, V. Petkevičienė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl šis jos prašymas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 101 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu teismas,
nusprendžia:
pareiškėjos V. P. skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2010-07-27 perskaičiavimo sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrių vykdyti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2010-04-14 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti kaip nepagrįstą.
nutraukti administracinės bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010-11-15 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos perskaičiavimo“.
Pareiškėjos V.P. prašymo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.