- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-15
- Bylos Nr.
- 2S-981-640/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02948-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- L. B.
- Atsakovas
- E. I.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovės E. I. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti su nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė pareikštu priešieškiniu prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su motina, priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymą iš tėvo, nustatyti nurodomą bendravimo tvarką. Savo reikalavimų užtikrinimui, atsakovė prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti nepilnamečiui vaikui laikiną išlaikymą, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis po 600 Lt, nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki procesinio sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 30 d. nutartimi (b. l. 21-22) atsakovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 500 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2014-09-26 iki teismo sprendimo priėmimo, vaiko lėšų tvarkytoja paskiriant atsakovę. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal atsakovės paskaičiavimus nepilnamečio vaiko K. I. įprastiniai poreikiai yra 1200 Lt per mėnesį (po 600 Lt iš kiekvieno iš tėvų), atsakovė nenurodė, jog vaikas turi padidintų ar specialiųjų poreikių, o pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytą orientacinį nepilnamečių vaikų išlaikymo kriterijų, kuris siejamas su vieno mėnesio MMA ir pagal CK 6.461 str. 2 d. nuostatą vieno mėnesio išlaikymo vertė neturėtų būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, todėl teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių, būtinus poreikius, šalių turtinę padėtį, mano tikslinga taikyti ieškovui laikinąją apsaugos priemonę ir priteisti iš jo nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą. Kadangi teiktino išlaikymo dydis bus įvertintas išnagrinėjus bylą iš esmės, atsakovės prašymas tenkintinas iš dalies, nepilnamečio vaiko išlaikymui iš ieškovo priteistinas laikinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį nuo pareiškimo gavimo teisme dienos 2014-09-26 iki teismo sprendimo priėmimo byloje
Šalies argumentai
Ieškovas L. B. atskiruoju skundu (b.l. 23-24) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014-10-30 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo, kad byloje yra pateikti įrodymai, kad ieškovas pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui vykdo gera valia, kas mėnesį nepilnamečio vaiko išlaikymui perveda į atsakovės sąskaitą po 450 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu (b.l. 25-27) į pareikštą skundą atsakovė ieškovo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas L. B. sąmoningai pateikia melagingus duomenis, kadangi laikotarpiu nuo 2014-01-27 iki 2014-11-15 jis nepilnametės dukters išlaikymui tėra skyręs 4000,03 Lt, taigi vidutiniškai vienam mėnesiui vaiko išlaikymui tėvas yra skyręs vos 363,63 Lt. Be to, dukters išlaikymui ieškovo mokamos lėšos yra skirtingo dydžio, teikiamos sumos svyruoja nuo 200,00 Lt iki 450,00 Lt. Paminėtina, jog 450,00 Lt ieškovas yra skyręs tik viena kartą 2014-07-27. Nurodo, kad teismo priteista 500,00 Lt dydžio suma, skirta laikinam (iki teismo sprendimo priėmimo) nepilnametės K. I. išlaikymui, yra netgi mažesnė nei vaikui yra reikalinga.
Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius ir Vilniaus rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus galioja taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliantas nurodo, kad jis gera valia teikia 450 Lt išlaikymą nepilnamečio vaiko išlaikymui. CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, į tai, kad vaikams turi būti užtikrintas nuolatinis ir pakankamas išlaikymas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš jų ir laikiną išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Vaikų išlaikymo tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Išlaikymas vaikui yra susijęs su kasdienių vaiko poreikių tenkinimu ir turi būti teikiamas nuolat. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Remdamasis CPK 144 – 148 straipsniais teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neturi teisinio pagrindo išsamiai analizuoti, vertinti byloje šalių pateiktų įrodymų ir nustatyti aplinkybes, kurios yra ieškinio pagrindas, ir kurias įvertinus bus išspręsti ieškinio reikalavimai, t. y. tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismui užtenka įsitikinti, kad asmuo, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus.
Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria iš ieškovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas laikinas išlaikymas, atskirajame skunde tvirtina, jog jis gera valia kas mėnesį vaikui teikia 450 Lt išlaikymą. Apeliacinės instancijos teismas su atsakovo išdėstytais argumentais nesutinka, kadangi jiems prieštarauja byloje esantys įrodymai, t.y. įrodymai apie 2014-01-27 – 2014-11-15 ieškovo pervestas tikslines lėšas atsakovei, iš kurių matyti, jog atsakovas, nors ir periodiškai, tačiau teikia mažesnio dydžio išlaikymą. Pažymėtina, kad visais atvejais tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004).
Pažymėtina, kad šioje stadijoje nėra iš esmės vertinamos šalių galimybės teikti vaikui išlaikymą. Teismas tik preliminariai įvertina, kad išlaikymas reikalingas mažamečiui vaikui, atsakovas gauna nuolatines pajamas, todėl privalo skirti lėšas vaiko aprūpinimui, o ši suma (500 Lt/144,93 EUR vaikui kas mėnesį) nenagrinėjant bylos iš esmės, preliminariai įvertinus į bylą pateiktus įrodymus ir atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos orientacinį kriterijų, laikytina pagrįsta. Atskirojo skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatyto pagrindo keisti teismo priimtą nutartį dėl šio reikalavimo.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., teismas
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.