- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-30
- Bylos Nr.
- A-438-338-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Birutė Janavičiūtė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Gintaras Kryževičius
- Pareiškėjas
- A.Y.A.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.Y.A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A.Y.A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A.Y.A. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas) 2006-06-09 sprendimą Nr. 15/6-5-15PR-46 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio nesuteikimo bei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Ganos Respublikos piliečiui A.Y.A. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Ganos Respubliką" bei įpareigoti atsakovą svarstyti prieglobsčio suteikimo klausimus iš naujo.
Pareiškėjas paaiškino, jog neteko pilietybės šalyje turėto būsto bei pajamų šaltinio, todėl yra iškilusi reali grėsmė jo kaip žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms (Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" 87 str. l d. 2 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, kad pareiškėjo skundas netenkintinas.
Atsakovas nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisines padėties" 87 str. l d. 2 p., papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kai yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos kilmės valstybėje. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos I skyrius nustato teises ir laisves, kurios yra užtikrinamos ir saugomos minėtos konvencijos, o būtent: teisė į gyvybę; kankinimo uždraudimas; vergijos ir priverčiamojo darbo uždraudimas; teisė į laisvę ir saugumą; teisė į teisingą bylos nagrinėjimą; bausmės be įstatymo uždraudimas; teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą; minties, sąžinės ir religijos laisvė; saviraiškos laisvė; susirinkimų ir asociacijos laisvė; teisė į santuoką; teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę; diskriminacijos uždraudimas. Taigi darbo ir būsto praradimas nėra pakankamas pagrindas, kuriuo remiantis A.Y.A. galėtų būti suteikta papildoma apsauga.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, jog iš į bylą pateiktos atsakovo atlikto tyrimo medžiagos matyti, jog 2006-05-18 buvo pateiktas pareiškėjo prašymas suteikti jam prieglobstį dėl grėsmės gyvybei Ganos Respublikoje, nes jis savo šalyje neturi gyvenamosios vietos bei neteko ir pragyvenimo šaltinio. Kartu teismas pažymėjo, jog išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir nusprendęs jo netenkinti, atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą detaliai išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytus prieglobsčio suteikimo pagrindus, t. y. remtasi Prieglobsčio reikalų skyriaus 2006-06-08 išvada Nr.l5/6-5-19PR-46RN, surašyta atsižvelgus į surinktą apie Ganos Respubliką medžiagą. Iš jos matyti, jog šiuo metu Ganos Respublikoje nevyksta karinis konfliktas, žmogaus teisių padėtis yra gera, o Vyriausybė skatina žmogaus teisių apsaugą, iš esmės gerbia savo piliečių žmogaus teises ir padarė ženklią pažangą šioje srityje, o taip pat nėra informacijos, jog būtų pažeistos savanoriškai grįžusių arba priverstinai grąžintų asmenų teisės. Tuo tarpu pareiškėjo argumentai (laiku negrįžus iš komandiruotės jis buvo atleistas iš darbo ir iškeldintas iš buto), kuriais remiantis jam turėtų būti suteiktas prieglobstis, teismo nuomone, nėra pagrįsti jokiais įrodymais bei nelaikytini pabėgėlio statuso suteikimo pagrindu Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" (toliau – Įstatymas) prasme. Teismas pripažino, jog pareiškėjas A.Y.A. nepateikė jokių rimtų argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš jį, todėl pabėgėlio statusas jam nesuteiktas pagrįstai.
Teismas taip pat nurodė, kad Įstatymo 87 str. numato, jog papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams. Įstatyme vartojama sąvoka „visiškai pagrįsta baimė" reiškia, kad prieglobsčio prašytojo baimė būti persekiojamam gali būti pripažinta pakankama priežastimi suteikti prieglobstį ne tik ir ne tiek dėl to, jog prieglobsčio prašytojas jaučia tokią baimę, t. y. dėl subjektyvaus faktoriaus, o ir dėl objektyvių, su prašytoju tiesiogiai susijusių aplinkybių, kurios kiekvienu konkrečiu atveju yra nagrinėjančios prašymą dėl prieglobsčio suteikimo institucijos vertinimo dalykas. Šiuo atveju, teismo manymu, į bylą nepateikti duomenys, galintys būti pagrįstos baimės įrodymais dėl jam kilmės valstybėje gresiančių veiksmų, o tokių pareiškėjo nurodytų aplinkybių kaip neturėjimas darbo, gyvenamojo būsto ir pragyvenimo lėšų, nėra pagrindo kvalifikuoti pagal Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties" 87 straipsnį.
Teismas akcentavo, kad pareiškėjo nenorėjimas grįžti į savo šalį ir prieglobsčio prašymas šiuo atveju yra sąlygotas ekonominių problemų, kurios negali būti siejamos su persekiojimo ar visiškai pagrįstos baimės sąvokomis. Teismas konstatavo, jog byloje nėra patikimų ir konkrečių duomenų, liudijančių apie minėtam asmeniui gresiantį persekiojimą jo kilmės šalyje, todėl nėra pagrindo jam suteikti pabėgėlio statusą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" 86 str. arba papildomą apsaugą pagal to paties įstatymo 87 str. Prieglobsčio prašytojas nepateikė įrodymų, kad jis negali grįžti į Ganos Respubliką dėl priežasčių, nurodytų 1951 m. Ženevos Konvencijoje dėl pabėgėlio statuso ir Lietuvos Respublikos įstatyme "Dėl užsieniečių teisinės padėties". Dėl anksčiau nurodytų priežasčių teismas padarė išvadą, kad Ganos Respublikos pilietis A.Y.A. neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl užsieniečių teisinės padėties" 86 ir 87 str. nustatytų reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas ir laikinas teritorinis prieglobstis. Atitinkamai teismas nusprendė, kad naikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006-06-09 sprendimą Nr.l5/6-5-15PR-46 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio nesuteikimo bei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Ganos Respublikos piliečiui A.Y.A. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Ganos Respubliką" skundo motyvais pagrindų nėra.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytais motyvais bei argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, atsiliepime nurodo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus motyvus bei argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (2004 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-2206 redakcija) 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės gynyba arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.
Pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalį papildoma apsauga gali būti suteikta prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos; 3) yra grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl paplitusios prievartos, kuri kyla karinio konflikto metu arba kuri sudaro sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas Ganos Respublikos pilietis A.Y.A. prašo teismo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 15/6-5-15PR-46 „Dėl laikino teritorinio prieglobsčio nesuteikimo bei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo Ganos Respublikos piliečiui A.Y.A. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Ganos Respubliką" (b.l. 3-4) bei įpareigoti atsakovą svarstyti prieglobsčio suteikimo klausimus iš naujo. Kaip apeliaciniame skunde nurodo pareiškėjas, jis, atvykęs į Lietuvos Respubliką, savo pilietybės šalyje (Ganos Respublikoje) neteko turėto būsto bei pajamų šaltinio, todėl yra iškilusi reali grėsmė jo, kaip žmogaus, teisėms ir pagrindinėms laisvėms ir atitinkamai yra pagrindas suteikti prieglobstį Lietuvoje.
Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nenorėjimas grįžti į savo pilietybės šalį ir prieglobsčio prašymas šiuo atveju yra sąlygotas ekonominių problemų, kurios negali būti siejamos su persekiojimu dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnio 1 dalis), taip pat visiškai pagrįsta baime, jog pareiškėjas savo pilietybės šalyje bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nei skunduose teismui, nei prašymuose atsakovui dėl prieglobsčio suteikimo pareiškėjas nenurodė jokių pagrįstų aplinkybių, kad Ganos Respublikoje dėl konkrečių priežasčių jis yra ar gali būti persekiojamas, kankinamas, su juo nežmoniškai elgiamasi. Priešingai, bylos medžiaga (prieglobsčio byla Nr. GHA 0004, b.l. 39-41) patvirtina, jog šiuo metu Ganos Respublikoje nevyksta karinis konfliktas, žmogaus teisių padėtis yra gera, o Ganos Respublikos Vyriausybė skatina žmogaus teisių apsaugą, iš esmės gerbia savo piliečių žmogaus teises ir padarė ženklią pažangą šioje srityje, taip pat nėra informacijos, jog būtų pažeistos savanoriškai grįžusių arba priverstinai grąžintų į šią šalį asmenų teisės. Atkreiptinas dėmesys, jog nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde pareiškėjas šių aplinkybių iš esmės neginčija. Todėl nėra ir pagrindo teigti, kad yra grėsmė, jog grįžus į Ganos Respubliką pareiškėjo žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos arba kils grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl šioje valstybėje paplitusios prievartos, kylančios karinio konflikto metu ar sudarančios sąlygas sistemingiems žmogaus teisių pažeidimams (įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktas).
Vadovaujantis įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 77 straipsnio 2 dalimi Migracijos departamento sprendimu prieglobsčio prašytojui nesuteikiamas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, taip pat atsisakoma suteikti laikiną teritorinį prieglobstį, jeigu, iš esmės išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, paaiškėja, kad jis atvyko iš saugios kilmės valstybės arba pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti prieglobstį; toks prieglobsčio prašytojas įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba yra iš jos išsiunčiamas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjas atvyko iš saugios kilmės valstybės ir pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą suteikti jam laikiną teritorinį prieglobstį (nesant jokių teisinių pagrindų, numatytų įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 ir 87 straipsniuose), 2006 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 15/6-5-15PR-46 pareiškėjui nesuteikė teritorinio prieglobsčio bei nusprendė išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į Ganos Respubliką.
Dėl šių priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A.Y.A. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.