- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-09-03
- Bylos Nr.
- 1-2362-1130/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Erlandas Stanislovaitis
- Kaltinamasis
- N. L.
- Nukentėjusysis
- A. L., D. L.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė, Remigijaus Katinas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
N. L. 2024 m. lapkričio 4 d., apie 20 val. 55 min., prie pastato (duomenys neskelbtini), per sustojusio automobilio VW „Tiguan“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priekinių keleivio pusės durelių atidarytą langą tyčia papurškė priėjusiam nukentėjusiajam A. L. pipirinių dujų į akis, taip padarydamas pastarajam abiejų akių cheminį ragenų ir junginių maišelių nudegimą, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Šiais savo veiksmais N. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis N. L. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino pagal BK 284 straipsnį, bet visiškai pripažino kaltę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, gailėjosi. Parodė, kad tą dieną su sūnumi važiavo į parduotuvę, nusipirkti būtiniausių maisto reikmenų. Išsukus iš savo gatvės, pavažiavus apie 100 m., ties kelio vingiu pastebėjo, kad į jį šveičia prožektorius, jį akino, pradėjo lėtinti, nes posūkis, pavojinga vieta. Sulėtino, arčiau važiuojant ta šviesa ryškėjo ir jį akino, todėl buvo priverstas sustoti. Pagalvojo galbūt kažkas atsitiko, gal reikia pagalbos, nes žmogus šviečia tiesiai į automobilį, tiesiai vairuotojui į veidą. Pristabdė, sustojo, prie jo priėjo du žmonės, nematė jų veidų, negalėjo identifikuoti nei jų lyties, nei amžiaus, vienas iš tų žmonių per atidarytą langą įkišo prožektorių ir švietė į veidą, pradėjo ant jo rėkti. Vyriškas balsas rėkė „ko tu čia sustojai, važiuok iš čia“. Moteriškas balsas rėkė „lipk iš automobilio, ko tu čia sustojai“. Visas veiksmas truko apie 17 sekundžių. Jis paklausė ar kažkas atsitiko, ar reikalinga pagalba. Jo automobilio gale, dešinėje pusėje sėdėjo sūnus. Buvo didelis šokas, nes tie žmonės kalbėjo labai garsiai, agresyviai, kažkuris tapšnojo per galinį automobilio langą, traukė dureles. Žmogus, kuris turėjo prožektorių, spėja, kad vyriškis, tą patį darė prie priekinių durelių. Po to jis kažkiek atsitraukė, paėjo į priekį ir per priekinį stiklą pradėjo į jį šviesti. Moteris priėjo prie priekinių durelių ir rėkė ant jo, kad jis liptų iš automobilio ir ko jis čia sustojo. Jis išsigandęs norėjo pradėti po truputį važiuoti, nes pamatė, kad tas žmogus atsitraukė nuo priekio ir tada išgirdo dar didesnius riksmus ir daužymą į galines dureles. Jis vėl stabtelėjo, tas žmogus, kuris turėjo prožektorių, priėjo, užsikabino už durelių, švietė į akis ir pradėjo rėkti. Jis išsigando tiek dėl savęs, tiek dėl automobilio, tiek dėl gale sėdinčio vaiko, nes nežinojo kas jie per žmonės, kiek jų yra ir kas čia vyksta. Pasiėmė dujų balionėlį ir pasakė „traukitės nuo automobilio, purkšiu“, bet nieko neįvyko, jie toliau rėkė. Balionėlis buvo gelinis, trumpai purkštelėjo ir išgirdo garsą, tarsi čiurkšlė atsimušė į to žmogaus drabužius. Tada išsijungė prožektorius, jie abu atsitraukė, jis paspaudė akseleratorių ir nuvažiavo. Nuvažiavo į parduotuvę, užtruko keletą minučių, nusipirko būtiniausių reikmenų ir tuo pačiu keliu atgal parvažiavo. Nieko nerado, į policiją nesikreipė, nes nežinojo, kas tie žmonės, kaip juos identifikuoti. Sustojo norėdamas pagelbėti, o gavosi, kad buvo aprėktas. Tie žmonės tarpusavyje irgi konfliktavo, vienas ant kito rėkė. Ta (duomenys neskelbtini) gatvės dalis tokia, kad ten žmonės niekada nevaikšto, ten purvynas, šlaitas, balos, tai iš kur ten atsirado žmonės, sunku paaiškinti. Jeigu jie ėjo pasivaikščioti, tai yra kitos gatvės, kurios yra apšviestos ir turi šaligatvius. Automobilyje buvo vaizdo registratorius, garsas neįrašinėjamas. Asmenys nedėvėjo šviesą atspindinčių liemenių ir tai matosi vaizdo įraše. Gal po savaitės laiko jam paskambino policijos pareigūnas ir paklausė ar jis važiavo ten, pasakė, kad važiavo, paprašė paaiškinti aplinkybes, jis paaiškino, dar paklausė ar galėtų pateikti pareiškimą, kadangi buvo užpultas, jam pasakė, kad jis nieko neprivalo daryti, jie dabar aiškinasi ir susisieks su juo vėliau. Tyrėjos klausė ar galima pakalbėti su nukentėjusiuoju, atsiprašyti, ji pasakė, kad negalima. Kai trečią ar ketvirtą kartą su ja bendravo, ji davė nukentėjusiojo telefono numerį, kad pasikalbėti. Jis jam paskambino, atsiprašė ir pasakė, kad norėtų, jog nebūtų teismo. Jis pasakė „gerai, galim susitikt“, paskyrė laiką, bet vėliau paskambino ir pasakė, kad jis nenori susitikti, nurodė, kad susitikti gali jo advokatas, su kuriuo jis buvo susitikęs.
Nukentėjusysis A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jis su žmona vakarais vaikščiodavo po rajoną. Tą vakarą grįžtant į namus (duomenys neskelbtini) gatvėje prie (duomenys neskelbtini) namo 20.55 val. ant kalniuko, ant posūkio pastebėjo, kad iš galo dideliu greičiu atvažiuoja mašina. Saugodami save, visą laiką, kai atvažiuoja mašina iš galo, nueina 2-3 m. į šoną ir švitina prožektoriuku. Jie ir policijai rodė tą prožektoriuką. Jis iš karto reikalavo policijos, kad tą patį vakarą būtų surasta ta mašina, kad įsitikinti, jog jokių įbrėžimų, prisilietimų, piršto antspaudų nėra, nes jie prie mašinos neprisilietė. Ant kalniuko jie pamatė, kad didesniu greičiu atvažiuoja mašina, todėl atsisuko ir atvažiuojančiai mašinai švitino, davė signalą, kad jie čia stovi. Mašina pravažiavo gal 10 m. į priekį, sustojo, tuo metu eidamas įsidėmėjo mašinos numerius. Kai priartėjo prie mašinos, atsidarė priekinis keleivio langas ir pradėjo jiems moralizuoti, kad jie čia negali vaikščioti, iš kur jie čia atsirado. Buvo pasakyta, kad jie užėjo už mašinos priekio, kad trankė ar bandė atidaryti dureles, to nebuvo, jie stovėjo šalia. Žmona atėjo arčiau, bet jis jai sakė, kad nelįstų, kad atsitrauktų, jis pašvietė į vidų ir pamatė, kad žmogus tarp sėdynių pradėjo kažko ieškoti, tuo metu išsigando, kad išsitrauks ginklą. Keleivio pusės durelių langas buvo atidarytas. Žmoną atstūmė nuo mašinos kuo toliau ir pats pasiliko prie lango, tada matė, kaip didžiulė srovė jam pataikė tiesiai į akis. Jokių perspėjimų nebuvo, be jokio perspėjimo buvo apipurkšta ir dideliu greičiu nuvažiuota. Jam priėjus vairuotojas pradėjo moralizuoti, kad jie čia negali vaikščioti, ką jie čia daro. Automobilyje jokio kito asmens nematė. Su žmona nesiginčijo.
Liudytoja T. Š. teisiamojo posėdžio metu patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
Nukentėjusioji D. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą apie 21 val. su vyru išėjo pasivaikščioti. Apsuko ratą, jų visas maršrutas trunka apie pusvalandį, jau artėjo prie savo namų, liko gal 50 m. Patekus į pagrindinę jų gatvę ten nėra šaligatvio, nėra apšvietimo, todėl jie visada eina su liemene, nešasi žibintuvėlį, kad galėtų saugiai pareiti iki namų, nes vairuotojai lekia labai greitai ir kartais reikia tą žibintuvėlį įsijungti, pašviesti, kad vairuotojai matytų jog ten yra žmonės. Dažniausiai vyras nešasi žibintuvėlį, į akis tikrai nešviečia, kažkur per vidurį kūno, iki jos juosmens. Pamatė, kad važiuoja mašinos, viena pravažiavo, pašvietė. Viena mašina labai dideliu greičiu lėkė, jos teigimu 100 km/val. Vyras dar ją stumtelėjo, taip pat pašvietė, mašina pralėkė ir sustojo. Jie priėjo prie automobilio, vairuotojas atsidarė langą ir pradėjo nekultūringai šaukti „ko jūs čia švitinate, ko jūs čia vaikštote“. Sako „žinokit saugomės, kad jūs neužlėktumėt ant mūsų“. Tai truko apie 30 s. Tada dar labiau nusileido langas, vyras irgi prie jos priarėjo, jis dar ją stumtelėjo, jausdamas grėsmę, o ji jokios grėsmės nejautė. Ji automobilio nelietė. Vyras nebuvo priėjęs iš automobilio priekio, vyras visą laiką stovėjo šalikelėje. Buvo tamsu, matėsi, kad vyriškis tvarkingas žmogus. Vyras pasilenkė, paieškojo kažko ir per langą pasirodė srovė. Vyras ją stumtelėjo, o vyrui kliuvo tiesiai į veidą, ji matė, nes šalia stovėjo. Dujos labai aštrios, net jai kvapą užgniaužė. Vyras iš karto parkrito ant žolės susiėmęs akis, pradėjo voliotis. Mašina paspaudė akseleratorių ir nulėkė visu greičiu. Jie buvo apie metrą nuo mašinos. Automobilyje kitų žmonių nematė. Su vyru nesipyko. Nukentėjo morališkai. Kai vedė vyrą į namus, jautė dujų kvapą, jai gniaužė kvapą, net dusino.
Liudytojas L. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną, kai tėtis (N. L.) grįžo iš darbo, važiavo į parduotuvę. Pakeliui važiuojant į tėtį smarkiai spigino šviesa, tėtis truputį prilėtino automobilį, sustojo, atidarė langą paklausti ar viskas gerai, buvo susirūpinęs. Atidaręs langą, paklausė ar viskas gerai, kas atsitiko. Vienas iš žmonių priėjęs prie lango judino dureles, sakė, kad tėtis liptų iš automobilio, ko jie čia sustojo. Dar vienas žmogus stovėjo labiau iš automobilio priekio ir švietė į tėtį žibintuvėliu. Žmonės nelabai reagavo į tėčio žodžius. Tėtis bandė nuvažiuoti, nes nebuvo įmanoma susikalbėti, tačiau žmonės pradėjo truputį su delnu į dureles trankyti, tėtis vėl sustojo ir paprašė atsitraukti nuo automobilio. Žmonės nesitraukė, nelabai reagavo į tėčio žodžius, pakeltu tonu, agresyviai šūkavo. Tėtis išsitraukė iš porankio dujų balionėlį ir perspėjo, kad jeigu žmonės neatsitrauks, jis purkš dujas. Žmonės nelabai reagavo, jis purškė trumpai ir žmonės iš karto atsitraukė nuo automobilio, tėtis nuvažiavo. Pačių žmonių jis nematė, tik iš balsų galėjo manyti, kad prie automobilio priėjo moteris, o priekyje automobilio buvo vyras, kuris šaukė, kad moteris pasitrauktų nuo automobilio, kad jie važiuotų iš čia. Vyras šaukė jiems važiuoti iš čia. Tėtis negalėjo važiuoti, nes prie automobilio buvo prilipęs kitas žmogus, kuris klibino dureles ir šūkavo ant jų. Prie automobilio priėjo moteris, kuri sakė, kad liptų iš automobilio, ji tikriausiai kreipėsi į tėtį, nes nemano, kad ji jį matė, nes su juo kontakto nebuvo, su juo nekalbėjo, jis buvo išsigandęs, kažkiek galbūt susigūžęs, tai jie neatkreipė į jį dėmesio, tik tėčiui galbūt tyliai sakė, kad važiuotų greičiau, nes buvo stresinė situacija. Jis sėdėjo automobilio gale už keleivio vietos. Sėdėjo gale, nes po traumos buvo su langete, buvo išsinarinęs koją, gale jam buvo patogiau ištiesti kojas. Nemano, kad tie žmonės turėjo būti smarkiai nupurkšti dujomis, nes nebuvo smarkiai purškiama, buvo trumpai paspausta ir tie žmonės atsitraukė.
2024 m. lapkričio 5 d. pareiškime A. L. parodė, kad pasivaikščiojimo metu privažiavo baltas automobilis Volkswagen markės, valst. nr. (duomenys neskelbtini), atsidarė vairuotojas langą. Pagalvojo, kad vairuotojas nori kažko pasiteirauti. Kai praeidami pro automobilį susigretino su juo, vairuotojas papurškė jiems į veidus dujų, po to greitai pasišalino (t. 1, b. l. 13-14).
2025 m. kovo 24 d. kitų objektų - Bendrojo pagalbos centro garsų įrašų - apžiūros protokole nurodyta, kad perklausomas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Centro informacinėje sistemoje 2024-11-04 užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Garso įrašo pavadinimas „BPC skambučio įrašas (ID 92319499825, skambučio pradžia 2024-11-04 21 14 26)“. Įrašo trukmė 02:04 min. Garso įraše girdimas pokalbis tarp pranešėjo vyro (toliau – V) ir Bendro pagalbos centro darbuotojos (toliau – BPC). Į skambutį atsiliepia BPC darbuotoja: BPC: 112. V: Laba diena. BPC: Labas vakaras, kas atsitiko? V: Keliu einant mane, sustojo mašina, apipurškė dujomis į akis. BPC: Pažįstami, nepažįstami asmenys buvo? V: Nepa… Nepažįstami, nu ta prasme, aš tiktais tiek galiu pasakyt, baltas elektromobilis „Volkswagenas“ naujausi numeriai su „E“ raide prieky. Man atrodo, (duomenys neskelbtini), ir paskui (duomenys neskelbtini) gale. (duomenys neskelbtini) gale, tai tiksliai buvo. BPC: Ten vyrai, moterys, buvo? V: Vyras, galiu atpažint, su akinukais vyras. BPC: Bet sakėte nepažįstamas vyras buvo, taip? V: Nepažįstamas vyras. Jisai sustojo, papriekaištavo, kad mes einam šalia kelio, su liemenėm buvom, su žibintuvėliu ir sako: „Ko Jūs man šviečiat į akis?“. Aš sakau, šviečiu, kad neužvažiuotumėt man, šviečiu iš toli su prožektoriuku. Atsidaręs langą pakalbėjo jisai man purkšelėjo į akis, nu tai ką, nukritau. BPC: Jūs dabar vietoje esate ar pasišalinot? V: Ne, ne vietoje, aš grįžau į namus. BPC: (Neaiškus kalbos turinys). V: Jeigu vietoj būčiau, tai būčiau numiręs gal. BPC: Čia Vilniaus miestas? Kokia gatvė būtų? V: Kaip? BPC: Kur Jūs esate? Adresą patikslinkit. V: (duomenys neskelbtini) gatvė ties (duomenys neskelbtini) namu viskas įvyko. (duomenys neskelbtini) gatvė, (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini) gatvė ties (duomenys neskelbtini) namu sakėte, taip? V: Taip, taip. BPC: Sakykit, o Jūs kur lauksite medikų, policijos? V: Aš medikus išsikviečiau dabar, nes nežinau kas bus su akim. Galiu net prarast regėjimą. BPC: Kiek Jums metų? V: (duomenys neskelbtini). BPC: O kokiu adresu Jūs lauksite greitosios? V: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini) sakėt, taip? V: Taip, aš, aš su žmona ėjau, dviese ėjom keliu. BPC: Supratau. V: Pasivaikščiot. BPC: Ten nuosavas namas ar butas yra pas Jus? V: Taip, taip, nuosavas namas. BPC: Ir kas praneša, vardas, pavardė Jūsų? V: A. L.. BPC: Supratau, tai informuojam ir medikus, ir policiją, laukite prašau. V: Jo. BPC: Laukite. V: Tai tegu. BPC: Laukit, viso gero.
Perklausomas garso įrašas iš Bendrojo pagalbos centro. Centro informacinėje sistemoje 2024-11-04 užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio abonento numeris (duomenys neskelbtini). Garso įrašo pavadinimas „BPC skambučio įrašas (Skambučio pradžia 2024-11-04 21 21 08)“. Įrašo trukmė 00:22 min. Garso įraše girdimas pokalbis tarp pranešėjo vyro (toliau – V) ir Bendro pagalbos centro darbuotojos (toliau – BPC). Į skambutį atsiliepia BPC darbuotoja: BPC: 112. V: Aš dar kartą skambinu čia iš (duomenys neskelbtini) gatvės (neaiškus kalbos turinys). BPC: Taip. V: Noriu, kad greitai greitoji atvažiuotų pas manęs, nes blogėja rega man. BPC: Tai yra perduota, važiuoja greitoji pas Jus V: (Neaiškus kalbos turinys). BPC: (duomenys neskelbtini), taip? V: Taip, taip. BPC: Taip, žinoma laukit, iki. V: Nu ačiū (t. 1, b. l. 91-92).
2024 m. lapkričio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole medžiagoje Nr. M-1-01-64705-24 nurodyta, kad apžiūros objektas yra įvykio vieta, esanti ties (duomenys neskelbtini), gatvėje. Atsistojus nugara į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, priešais matomas pastatas su tamsios spalvos metaline tvora ir prie tvoros esančios baltos spalvos elektros skydinės spinta, kurios kairėje pusėje yra kelias, vedantis į (duomenys neskelbtini) g. akligatvį, o dešinėje pusėje nuo elektros skydinės yra juodos spalvos stulpas su vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra nusukta į (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą. Ties įvažiavimu į akligatvį, prie pagrindinės gatvės matomas baltos spalvos stulpelis, su ant jo esančiu baltos ir raudonos spalvos atšvaitu. Kelio stulpelio dešinėje pusėje nuo įvažiavimo į akligatvį, ant žolės matomas žemės grumsto pakėlimas. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Daugiau objektų, kurie turėtų reikšmės tyrimui, nerasta, nepaimta (t. 1, b. l. 20).
2025 m. sausio 10 d. apklaustas liudytojas L. L. parodė, kad tiksliai datos neatsimena, bet tai įvyko lapkričio mėnesį, buvo tamsus paros metas, laikas maždaug apie 19.00 val., 20.00 val., kada jo tėtis N. L. būna baigęs darbą. Atsimena, važiavo į parduotuvę, jis sėdėjo automobilio gale automobilio dešinėje pusėje. Automobilį vairavo jo tėtis, atsimena, kad jiems važiuojant pastebėjo, kaip iš dešinės pusės kelkraščio kažkas akinančiai šviečia į akis, šviesa spigino tėčiui į akis, ko pasekoje jo tėtis sulėtino greitį. Tėtis susirūpino, galvojo kas nors nutiko, todėl sustabdė automobilį. Priartėjus pamatė, kad kelkraštyje stovi du žmonės. Sustojęs tėtis atidarė priekinį dešinės pusės keleivio langą, klausė, kas nutiko, ar reikia pagalbos. Kelkraštyje stovėję du asmenys buvo moteris ir vyras, vyras rankose laikė prožektorių ir visą laiką vaikščiodamas prie automobilio švietė į tėčio pusę. Moteris priėjo prie automobilio, bandė atidaryti priekines keleivio pusės duris, vis pastoviai klebeno rankeną ir pakeltu tonu sakė tėčiui, kad šis liptų iš automobilio. Moteris visą laiką stovėjo prie atidaryto lango, kol automobilis stovėjo, o vyras vaikščiojo už moters, nueidamas arčiau automobilio kapoto. Vyras sakė „važiuokit iš čia“. Tėčio žodžius, ar reikia pagalbos, ar kas nutiko, jie abu praignoravo, nekreipė dėmesio. Abiejų vyro ir moters tonai buvo pakelti, pastoviai moteris bandė atidaryti duris, todėl tėtis pradėjo lėtai judėti į priekį, bandė nuvažiuoti. Pradėjus judėti automobiliui, moteris įsikibo su viena ranka į automobilio duris toje vietoje, kur buvo atidarytas langas, ir nepaleido, todėl tėtis sustabdė vėl automobilį. Tėtis paprašė atsitraukti nuo automobilio, moteris vis tą patį kartojo, kad tėtis liptų iš automobilio, jie abu neatsitraukė nuo automobilio. Tėtis iš tarp sėdynių esančio porankio išsitraukė dujų balionėlį, perspėjo žmones, jei nesitrauks nuo automobilio, purkš dujas, sakė, kad atsitrauktų. Jie abu toliau nereagavo į tėčio žodžius, tėtis į jų pusę papurškė dujų. Kai papurškė, jie abu atsitraukė, dėjo žingsnį atgal nuo automobilio ir tėtis tada nuvažiavo tolyn. Nuvažiuojant matė, kaip jie atsitraukę stovi įprastai kelkraštyje ir iškart pradeda eiti kelkraščiu toliau. Automobilyje nuvažiuojant jautėsi truputį nemalonus kvapas, bet nestipriai, nes tėtis papurškė trumpai ir to užteko, kad jie atsitrauktų nuo automobilio. Jų abiejų nepažįsta, veidų ar kitų bruožų neįsidėmėjo, buvo tamsus paros metas, atpažinti negalėtų. Po įvykio pusvalandžio bėgyje grįžo iš parduotuvės tuo pačiu keliu, jų nebesutiko daugiau (t. 1, b. l. 66).
2025 m. kovo 25 d. apklausta liudytoja T. Š. parodė, kad dirba VšĮ Greitosios pagalbos medicinos stotyje skubios pagalbos specialiste. 2024-11-04, tikslus laiko nepamena, bet vakare, buvo jos budėjimas, kai iš dispečerio gavo kvietimą pirmos kategorijos (tai reiškia, kad skubus) vykti į (duomenys neskelbtini). Tą dieną dirbo šaukiniu (duomenys neskelbtini) automobiliu (nėra filmuojama). Nuvykus į vietą namuose, virtuvėje sėdėjo pacientas, apie (duomenys neskelbtini) metų vyras, kuris paaiškino, kad su žmona ir šuniu ėjo pasivaikščioti kelio pakraščiu ir kadangi buvo tamsu, jie švietėsi į kelią žibintuvėliu (nes neapšviesta gatvė). Pro juos pravažiavo baltas automobilis, kurio vairuotojas, pravažiavęs, apipurškė dujomis ir pataikė tam vyrui į veidą (pro langą), nes reiškė nepasitenkinimą, jog šiam šviečia į akis. Tam vyrui, kiek pamena, buvo didžiulis spaudimas - apie 200/100, labai didelis pirmą kartą (pacientas pasakė, kad šiaip spaudimo nebūna), pulsas 102. Davė vaistų nuo spaudimo ir raminančių. Akys pas tą pacientą buvo raudonos, skundėsi veido deginimu ir akių skausmu, pačio paciento veido nepamena. Ką konkrečiai paciento žmona tą dieną pasakojo apie situaciją, nepamena, bet antrino vyrui, kiek pamena. Kiek pamena, tą pacientą išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti negali, nepamena (t. 1, b. l. 71).
2024 m. lapkričio 13 d. medžiagoje Nr. M-1-01-64705-24 apklaustas liudytojas A. L. parodė, kad maždaug prieš savaitę laiko, tikslios datos neprisimena, jis su savo žmona D. buvo išėję pasivaikščioti. Buvo tamsus paros metas, todėl jis buvo užsidėjęs šviesą atspindinčią liemenę, taip pat rankose turėjo žibintuvėlį, kad atvažiuojantys automobiliai juos matytų. Einant (duomenys neskelbtini) gatve apie 20:55 val., link jų važiavo automobilis. Kadangi buvo tamsus paros metas, jis, laikydamas žibintuvėlį, jį suko ratu, kad automobilio vairuotojas juos matytų, jog jie yra šalia kelio žolyne ir kad jų pravažiuojant nepartrenktų. Jie ėjo ta pačia kryptimi, kaip ir važiavo automobiliai. Automobilio vairuotojas pro juos pravažiavo ir pravažiavęs sustojo maždaug 10 metrų atstume. Jis matė, kad sustojęs automobilis buvo baltos spalvos ir jo valstybiniai numeriai buvo (duomenys neskelbtini). Su žmona ėjo toliau namo, tačiau susilyginus su sustojusio automobilio vairuotoju, atsidarė keleivio priekinės pusės dešinės langas ir automobilio vairuotojas jiems pradėjo sakyti, kad eina tamsiai keliu, šviečia eidami. Jie šiam nieko neatsakė. Pastebėjo, kad automobilio vairuotojas kažko pradėjo ieškoti lyg automobilio porankyje, tiksliai neprisimena, ir suprato, jog kažkas čia bus negerai. Tai supratęs, patraukė savo žmoną į šoną ir iš karto gavo dujų čiurkšlę į akis, po ko pajuto didelį deginantį skausmą veide. Gavęs dujų iš karto nukrito ant žemės ir pradėjo šaukti iš skausmo. Jo žmonai taip skaudėjo veidą bei akis. Papurškęs dujų nepažįstamas vyras iš karto nuvažiavo. Jis su žmona parėjo iki namų, adresu (duomenys neskelbtini), ir jau iš namų išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai jį apžiūrėjo ir nusprendė vežti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Medicininių dokumentų išrašą pateikė prie pareiškimo. Nori, kad būtų nustatytas asmuo, kuris jam pripurškė dujų, ir būtų patrauktas atsakomybėn (t. 1, b. l. 25).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3764/2024 (01) nurodyta, kad, remiantis A. L., gim. (duomenys neskelbtini) m., apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: 1. A. L. kliniškai nustatytas abiejų akių cheminis ragenų ir junginių maišelių nudegimas, kuris galėjo būti padarytas akių sritis paveikus chemine medžiaga, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. 2. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. L. sužalojimų jam padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. 3. Sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdų ir laiku, t. y. 2024-11-04. 4. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. 5. A. L. sužalojimų jam padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. 6. Atsakyta šios išvados 1-me, 3-me punktuose (t. 1, b. l. 34-35).
2024 m. lapkričio 4 d. medžiagoje Nr. M-1-01-64705-24 apklausta liudytoja D. L. parodė, kad 2024 m. lapkričio 4 d. apie 20.30 val. kartu su vyru A. L. išėjo į lauką pasivaikščioti. Taip su vyru išeina pasivaikščioti beveik kas antrą vakarą, turi savo maršrutą. Kadangi tamsus paros metas, jos vyras užsidėjo atšvaitinę liemenę ir rankose laike žibintuvėlį. Ant jos batų buvo atšvaitai, kadangi gatvė neapšviesta ir tai daro dėl savo saugumo. Jau einant link namų, šalia nusukimo į akligatvį, adresu (duomenys neskelbtini), pastebėjo pravažiuojantį automobilį baltos spalvos, automobilio markės nepastebėjo. Automobilis pravažiavo juos ir sustojo dar nedavažiavęs prie įvažiavimą į akligatvį (automobilis važiavo link (duomenys neskelbtini) pusės). Jie visą laiką ėjo link akligatvio, kuris veda namo. Priėjus prie automobilio, automobilio vairuotojas atsidarė priekines keleivio pusės durelių langą. Automobilio vairuotojas pradėjo jiems sakyti „ko mes čia švitinam į akis“. Ji su vyru pradėjo sakyti, kur jiems čia eiti, kadangi nėra padaryta pėsčiųjų tako, tamsus paros metas ir tai daro dėl savo ir vairuotojų saugumo. Automobilio vairuotojas atrodė nepatenkintas ir pradėjo kažko ieškoti automobilyje. Pastebėjo, kad iš automobilio atidarytos keleivio pusės lango į jos vyro pusę atskriejo srovė, kaip vėliau suprato, tai buvo pipirinės dujos. Vyras nuo tos gautos srovės nukrito ant žemės, o automobilio vairuotojas visu greičiu nulėkė link (duomenys neskelbtini) pusės. Ji padėjo savo vyrui atsistoti ir padėjo šiam eiti namo. Kai pasilenkė prie vyro, kad jam padėti atsistoti, ji kvėpuodama prikvėpavo pipirinių dujų, nuo kurių jai prasidėjo kosulys, tačiau jis buvo neilgas. Grįžus namo apie 21.04 val. jos vyras apie 5 min. plovė akis vandeniu, kadangi jam labai griaužė akis nuo gautų pipirinių dujų. Nusiplovęs akis vyras apie 21.20 val. paskambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Vyras, kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų bei medikų, vis ėjo plaukti akis, sakydamas, kad jam nuo to ne taip graužia akis. Jos vyras dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą. Šiuo metu išvyko su medikais į (duomenys neskelbtini) ligoninę, adresu (duomenys neskelbtini), grįžęs parašys pareiškimą per „ePolicija.lt“. Ji fizinio skausmo nepajuto, tačiau pasijautė nesaugi savo rajone, o to neturėtų būti. Taip pat su vyru vaikšto taip labai dažnai ir toks incidentas nutiko pirmą kartą. Visada eidami laikosi saugumo, kadangi gatvė neapšviesta, šaligatvio nėra. Pats incidentas galėjo nutiko apie 20.50 val. Automobilyje sėdėjo vyras, kuris buvo vienas, daugiau asmenų nepastebėjo. Vyras buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, buvo su akiniais, vilkėjo striukę, tačiau kokios spalvos buvo, nepastebėjo. Išskirtinių požymių nepastebėjo. Atpažinti asmens negalėtų, kadangi buvo tamsu ir veido neįsidėmėjo. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 51-53).
2025 m. sausio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad N. L. savanoriškai pateikė vaizdo įrašą iš automobilio vaizdo registratoriaus (t. 1, b. l. 99).
2025 m. sausio 11 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra vaizdo įrašas, pavadinimu 2024_11_04_19_58_41_DRV. Vaizdo įrašas yra apžiūrimas naudojant WINDOWS operacinę sistemą, įrašas paleidžiamas VLC Media Player – leistuvu. Vaizdo įrašo trukmė 00 min 33 s. Įraše matyti vaizdas iš automobilio registratoriaus, vaizdo įrašo dešiniame apatiniame kampe yra nurodyta data 2024-11-04 laikas 19:59:34 val., fiksuojamos koordinatės ir važiavimo greitis. Matoma kelio atkarpa iš dviejų juostų, viduryje juostas skirianti balta ištisinė kelio žymėjimo linija, tamsus paros metas, neapšviestas kelio ruožas. Matomoje kelio atkarpoje nėra įrengtų šaligatvių. Automobilis važiuoja dešine kelio puse ir artėja link matomoje kelio atkarpoje, dešinėje kelio pusėje prie kelio įrengto elektros stulpo, prie kurio auga krūmai, o už krūmų matomas šviečiantis į atvažiuojantį automobilį šviesos šaltinis. Automobiliui artėjant link šviesos šaltinio, matosi, kaip automobilis atsitraukia į vidurį kelio, automobiliui artėjant link krūmų, esančių dešiniame kelkraštyje, už krūmų, pasimato vieno žmogaus siluetas, kuris stovi vietoje, yra atsisukęs priekine kūno dalimi į atvažiuojančio automobilio pusę, rankose laiko šviesos šaltinį, šviečia tiesiai į atvažiuojančio automobilio pusę, šviesdamas nejuda, stovi vietoje, apsirengęs tamsiais rūbais, tamsios spalvos trumpa striukė, šviesios spalvos kelnėmis. Automobiliui artėjant už šviečiančio stovinčio žmogaus, toliau nuo kelio, pasimato dar vienas žmogaus siluetas, kuris eina tolyn, apsirengęs šviesios spalvos ilgą paltą žemiau kelių, užsidėjęs šviesios spalvos gobtuvą ant galvos. Pravažiavęs abu asmenis, automobilis sustoja dešinėje juostoje. Vaizdo įrašo 00:12 s matosi, kaip šviesos šaltinis šviečia į automobilio salono vidų, 00:14 s šviečiantis žmogus eina link automobilio kapoto priekio, pasimato, kad šviečiantis žmogus yra vyras, jis nuleidęs prožektorių eina tolyn kelkraščiu, 00:15 s. automobilis pajuda truputį į priekį ir 00:18 s. sustoja, vyriškis sustoja, 00:20 s. grįžta link sustojusio automobilio, 00:21 s. pasitraukia tolyn nuo automobilio, stovi lygiagrečiai automobilio kapoto priekio, vėl šviečia į automobilį. 00:25 s. matosi, kaip automobilis truputį pajuda į priekį ir iškart sustoja. 00:27 s. vaizdo įraše matosi, kad automobilis pradeda judėti, tuo metu dešinėje pusėje kelkraštyje pasimato žmogus, kuris apsirengęs ilgą paltą su gobtuvu ant galvos, eina dešiniu kelkraščiu tolyn nuo automobilio, 00:29 s. automobilis nuvažiuoja tolyn gatve. Daugiau šiame vaizdo įraše reikšmingos informacijos neužfiksuota. Vaizdo įrašas baigiasi (t. 1, b. l. 102).
2025 m. sausio 31 d. N. L. įteiktus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, apklaustas įtariamasis N. L. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, jo esmę supranta. Jam, kaip įtariamajam, teisės bei pareigos yra išaiškintos, jas pilnai supranta. Lietuvių kalbą moka, skaityti bei rašyti moka, tad vertėjas jam nereikalingas. Teisė dėl gynėjo išaiškinta, ją supranta, gynėjas šiuo metu nėra reikalingas. Psichikos sveikatos sutrikimų neturi ir nėra turėjęs, priklausomybių neturi ir nėra turėjęs. Parodymus duoti sutinka. Dėl jam įteikto pranešimo apie įtarimą pareiškia, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies, pripažįsta, kad purškė ašarines dujas, bet tai buvo gynybinis veiksmas ir tyčia nenorėjo nieko sužaloti. Apie pranešime apie įtarimą minimą įvykį gali papasakoti, kad tą vakarą, apie kelintą valandą, tiksliai neatsimena, nes nuo įvykio praėjo nemažai laiko, bet sutinka, jog įtarime yra gerai nurodytas tikslus laikas ir data. Jis tą vakarą su savo sūnumi L. važiavo į parduotuvę, sūnus L. sėdėjo ant galinės sėdynės automobilio dešinėje pusėje. Jiems važiuojant gatve pastebėjo, kaip iš dešinio kelkraščio šviečia šviesa tiesiai jam į akis, jam užakino akis, pradėjo sunkiai matyti, buvo tamsus paros metas, kelio ruožas buvo važiavimas į įkalnę, nuo kur sklido šviesa, o už šviesos šaltinio nuokalnė ir posūkis, sunkiai matė, kur važiuoja, todėl sulėtino greitį ir tik priartėjęs prie šviesos šaltinio, akinančio jam į akis, pamatė žmonių siluetus kelkraštyje, jokių atšvaitų ant žmonių nepastebėjo. Sustabdė automobilį, nes jo akys buvo apakintos šviesos, ir pastebėjęs žmonių siluetus, kadangi vienas iš jų švietė atvažiuojant, pagalvojo, gal reikia pagalbos, todėl sustojęs atidarė automobilio dešinės priekinės pusės keleivio durų langą ir klausė žmonių, kodėl šviečia, gal reikia pagalbos. Buvo apakintas šviesos, vienas iš žmonių jam toliau vis švietė į akis, kai priėjo prie automobilio jam sustojus. Klausė, kodėl šviečia į akis, kas atsitiko, o šie šaukė: važiuok iš čia, ko sustojai, moteriškas balsas sakė lipt iš automobilio, viena ranka klebeno už automobilio durų rankenos, o kita ranka stukseno į automobilio galinį langą, vyras jai šaukė „palik tu ramybėje jį, tegu jis važiuoja“. Vyras kišo savo ranką su žibintuvėliu į saloną ir visą laiką švietė jam į veidą, todėl juos buvo sunku įžiūrėti. Prašė jų pasitraukti nuo lango, nuo automobilio, pabandė judėti į priekį automobiliu, vyras atsitraukė į automobilio priekį link kapoto ir vis švietė jam į akis. Pagalvojo, kad ir moteris atsitraukė, o moteris nepaleido automobilio, toliau klibeno jau galinių durelių rankeną, jis vėl sustojo. Buvo streso būklėje, vaikas kartojo: tėti, važiuojam, buvo išsigandęs, norėjo apsaugoti savo sūnų, nes moteris kaip tik trankė į langą, už kurio sėdėjo jo sūnus, galvojo važiuoti, bet bijojo, kad važiuodamas neužkabintų moters, kuri nepaleido automobilio durų rankenos, vis klibeno, todėl iš automobilio porankio išsitraukė ašarinių dujų balionėlį, perspėjo kelis kartus, kad purkš dujas, sakė atsitraukti nuo automobilio, bet šie jo negirdėjo, į jo žodžius nereagavo. Jam pasirodė, kad galimai abu neblaivūs, nes elgėsi agresyviai ir neadekvačiai, tarpusavyje rėkavo vienas ant kito. Saugodamas save, savo sūnų, įspėjęs kelis kart garsiai, kad naudos dujas, jiems toliau neatsitraukiant nuo automobilio, papurškė dujų trumpai vieną kartą, dujos purškiasi viena čiurkšle, dar girdėjo, kad pataikė srove į rūbus, nebuvo atsukęs dujų balionėlio į jų veidus. Jam papurškus, šie atsitraukė, pritilo, nieko nebesakė ir jie nueidinėjo link automobilio priekio kaip niekur nieko, užgesino prožektorių, o jis tada nuvažiavo. Dar grįžtant iš parduotuvės, kurioje užtruko labai trumpai, gal apie 10 min., važiavo pro tą vietą, kur viskas vyko, lėtai apsižvalgydamas, kad pažiūrėti, jei tikrai pripurškė dujų, gal reikia pagalbos, bet jau nieko nebebuvo. Jo sūnus, kuris važiavo kartu su juo, labai išsigando, taip pat ir jis, dujas panaudojo gindamas save ir savo sūnų, po dujų panaudojimo automobilyje dujų kvapo nesijautė. Galvojo, kad pataikė į rūbus ir mano, kad asmenys, rūbus palietę rankomis, galėjo patys užsitrinti akis dujomis. Dėl savo poelgio nuoširdžiai gailisi, norėtų atsiprašyti abiejų (t. 1, b. l. 106, 108).
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Šios veikos kvalifikavimą lemia tokie objektyvieji nusikaltimo padarymo požymiai, kaip padarytos veikos pobūdis, padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šios teisės normos dispozicijoje nurodytais būdais, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai.
Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėti; tiesa, padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Šios nusikalstamos veikos padarymo vieta yra viešoji vieta. Tai tokia erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Be to, veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne; svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-53-693/2018, 2K-66-942/2017, 2K-308-942/2017).
N. L. buvo kaltinamas pagal BK 284 straipsnį tuo, kad jis pažeidė viešąją tvarką, o būtent jis, 2024 m. lapkričio 4 d., apie 20 val. 55 min., prie pastato (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas elementarių moralės bei elgesio normų, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, dėl menkavertės dingsties sukėlė konfliktą su A. L. ir per sustojusio automobilio VW „Tiguan“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priekinių keleivio pusės durelių atidarytą langą tyčia papurškė priėjusiam nukentėjusiajam A. L. pipirinių dujų į akis, taip padarydamas pastarajam abiejų akių cheminį ragenų ir junginių maišelių nudegimą, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, bei tokiais savo veiksmais sukėlė šalia buvusiai nukentėjusiojo A. L. sutuoktinei D. L. nesaugumo jausmą, taip savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Pats N. L. apklausiamas teismo posėdžio metu pagal BK 284 straipsnį kaltės nepripažino. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, N. L. nurodė, kad tamsiu paros metu buvo apakintas nukentėjusiųjų, kurie kelkraštyje su prožektoriumi švietė jam į automobilį. Pagalvojo, gal žmonėms reikia pagalbos, todėl sustojęs atidarė automobilio dešinės priekinės pusės keleivio durų langą ir klausė žmonių, kodėl šviečia, gal reikia pagalbos. Nukentėjusieji liepė jam važiuoti iš čia, klebeno automobilio durų rankenas. Todėl pajutęs pavojų papurškė nukentėjusiajam A. L. pipirinių dujų į akis.
Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad kaltinamasis jokių vidinių paskatų pažeisti viešąją tvarką neturėjo ir savo spontaniškus veiksmus suprato kaip kilusį pavojų jam bei kilusio konflikto su nukentėjusiaisiais išsprendimą, kuris jam tuo momentu pasirodė vienintelis galimas. Šiuo atveju tai buvo asmeninis konfliktas tarp kaltinamojo ir A. L., kuris truko apie pusę minutės, kilo iš abipusio veiksmų nesupratimo ir nepagrįstos baimės, nesutrikdęs viešosios tvarkos. Kaltinamojo veiksmuose nebuvo nei objektyvios, nei subjektyvios tyčios, suvokimo ir siekio sutrikdyti viešąją tvarką, jo veiksmai nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, už kurį N. L. galėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį. Taigi, N. L. veiksmuose jokio iš anksto susiformavusio tikslo pažeisti viešąją tvarką nebuvo.
dėl N. L. padarytos veikos perkvalifikavimo į BK 140 straipsnio 1 dalį
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Kaltinamasis N. L. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo pripažino visiškai, gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų dėl šios situacijos. Nurodė, kad nesiekė specialiai sužaloti A. L., jis tik gynėsi nuo jo agresyvaus ir provokuojančio elgesio, nes pajuto grėsmę tiek sau, tiek kartu buvusiam sūnui L. L..
Kaltinamojo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3764/2024 (01), kurioje A. L. nustatytas abiejų akių cheminis ragenų ir junginių maišelių nudegimas, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Be kita ko, šioje išvadoje nurodyta, kad „veide sužalojimų nėra. Akių junginės ramios, su šiek tiek paryškintu kraujagyslių tinklu, sužalojimų nėra. Kitur sužalojimų nenurodo“. Iš to galima teigti, kad jokių liekamųjų pasekmių nukentėjusiojo sveikatai nėra. Tą patvirtina ir VSDFV pažyma, kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam nedarbingumo pažymėjimas nebuvo išduotas, ligos išmoka nebuvo mokama, taigi nukentėjusysis jau kitą dieną galėjo dirbti, todėl akivaizdu, kad didelė žala nukentėjusiajam nebuvo padaryta.
Tai, kad N. L. pajutęs iš nukentėjusiųjų pavojų panaudojo pipirines dujas, patvirtina ir liudytojo L. L. parodymai. Tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme L. L. nurodė, kad tėtis (kaltinamasis) sustabdė savo automobilį, manydamas, kad nukentėjusiesiems reikia pagalbos, kadangi važiuojant automobiliu į tėtį smarkiai spigino šviesa. Nukentėjusieji buvo pikti, vienas iš žmonių priėjęs prie lango judino dureles, sakė, kad tėtis liptų iš automobilio, ko jie čia sustojo. Dar vienas žmogus stovėjo labiau iš automobilio priekio ir švietė į tėtį žibintuvėliu. Žmonės nelabai reagavo į tėčio žodžius. Tėtis bandė nuvažiuoti, nes nebuvo įmanoma susikalbėti, tačiau žmonės pradėjo truputį su delnu į dureles trankyti, tėtis vėl sustojo ir paprašė atsitraukti nuo automobilio. Žmonės nesitraukė, nelabai reagavo į tėčio žodžius, pakeltu tonu, agresyviai šūkavo. Tėtis išsitraukė iš porankio dujų balionėlį ir perspėjo, kad jeigu žmonės neatsitrauks, jis purkš dujas. Žmonės nelabai reagavo, jis purškė trumpai ir žmonės iš karto atsitraukė nuo automobilio, tėtis nuvažiavo. Pačių žmonių jis nematė, tik iš balsų galėjo manyti, kad prie automobilio priėjo moteris, o priekyje automobilio buvo vyras, kuris šaukė, kad moteris pasitrauktų nuo automobilio, kad jie važiuotų iš čia. Jis sėdėjo automobilio gale už keleivio vietos. Sėdėjo gale, nes po traumos buvo su langete, buvo išsinarinęs koją, gale jam buvo patogiau ištiesti kojas.
Teismas neabejoja, kad nukentėjusieji galėjo nepastebėti N. L. automobilyje gale sėdinčio jo sūnaus L. L., kadangi buvo tamsu, o galiniai automobilio langai buvo tamsinti. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo L. L. parodymais, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nuoseklūs ir sutampantys su kaltinamojo parodymais.
Todėl šiuo atveju yra pagrindas perkvalifikuoti N. L. padarytą veiką į BK 140 straipsnio 1 dalį ir pripažinti, kad N. L. 2024 m. lapkričio 4 d., apie 20 val. 55 min., prie pastato (duomenys neskelbtini), per sustojusio automobilio VW „Tiguan“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priekinių keleivio pusės durelių atidarytą langą tyčia papurškė priėjusiam nukentėjusiajam A. L. pipirinių dujų į akis, taip padarydamas pastarajam abiejų akių cheminį ragenų ir junginių maišelių nudegimą, kvalifikuojamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko
BK 38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo vertinimu, šiuo atveju yra visos formalios BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą svarstyti klausimą dėl N. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais.
N. L. pripažino savo kaltę dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo A. L. bei D. L. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir jų atsiprašė.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusieji A. L. ir D. L. atleido N. L. bei susitarus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo neturi jokių pretenzijų kaltinamajam N. L. dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo.
N. L. įsipareigojo A. L. ir D. L. atlyginti jo patirtas advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas bei visą turtinę ir neturtinę žalą, kuri šalių sutarimu sudaro 5 000 Eur. Ši suma sumokama sekančiais terminais: 2 500 Eur susitaikymo protokolo pasirašymo metu ir 2 500 Eur per 2 dienas nuo teismo procesinio dokumento, kuriuo baudžiamasis procesas nutraukiamas, įsiteisėjimo.
Be kita ko, yra pagrindo manyti, kad N. L. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis anksčiau buvo teistas paskutinį kartą 2012 m., bet paskirta bausmė jau atlikta, teistumas išnykęs, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį jam susitaikius su nukentėjusiaisiais A. L. bei D. L. baudžiamąją bylą nutraukiant.
V. Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam N. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).
Nukentėjusieji A. L. ir D. L. susitarė su N. L. dėl patirtų advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų bei turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri šalių sutarimu sudaro 5 000 Eur. 2025 m. rugpjūčio 8 d. Susitaikymo protokole nurodyta, kad ši suma sumokama sekančiais terminais: 2 500 Eur susitaikymo protokolo pasirašymo metu ir 2 500 Eur per 2 dienas nuo teismo procesinio dokumento, kuriuo baudžiamasis procesas nutraukiamas, įsiteisėjimo.
Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 25,05 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.
Kaltinamasis N. L. 2025 m. rugpjūčio 8 d. atlygino Susitaikymo protokole sutartą sumą pervedant 2 500 Eur A. L. į banko sąskaitą, todėl ši suma įskaitoma į žalos atlyginimą. Likusi 2 500 Eur turi būti atlyginama per 2 dienas nuo teismo procesinio dokumento, kuriuo baudžiamasis procesas nutraukiamas, įsiteisėjimo.
Teismas konstatuoja, kad Valstybinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys dėl žalos PSDF biudžetui už nukentėjusiojo A. L. gydymą yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais, taigi civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo yra tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo N. L. priteisiama 25,05 Eur žalai atlyginti. Civilinis ieškovas taip pat prašo priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Šis prašymas pripažintinas pagrįstu, todėl tenkinamas.
Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską – palikti saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308 straipsniais,
nusprendžia:
N. L., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais A. L. ir D. L., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Ikiteisminio tyrimo metu N. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš N. L. 25,05 Eur (dvidešimt penkis eurus ir penkis centus) žalai atlyginti, taip pat priteisti 5 (penkių) procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Patvirtinti 2025 m. rugpjūčio 8 d. susitaikymo protokolą, pasirašytą kaltinamojo N. L. ir nukentėjusiųjų A. L. ir D. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tokiomis sąlygomis: N. L. įsipareigoja A. L. ir D. L. atlyginti jo patirtas advokato padėjėjo atstovavimo išlaidas bei visą turtinę ir neturtinę žalą, kuri šalių sutarimu sudaro 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų). Ši suma sumokama sekančiais terminais: 2 500 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) susitaikymo protokolo pasirašymo metu ir 2 500 Eur (du tūkstančiai penki šimtai eurų) per 2 (dvi) dienas nuo teismo procesinio dokumento, kuriuo baudžiamasis procesas nutraukiamas, įsiteisėjimo. Lėšos sumokamos į A. L. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).
Įskaityti N. L. atlygintus 2 500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską – palikti saugoti bylos medžiagoje.
1) Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2) Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.