Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2024-11-07 · Civilinė byla Nr. e2S-1136-538/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-07
Bylos Nr.
e2S-1136-538/2024
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13404-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Ieškovas
K. B.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
Civilinė byla Nr. e2S-1136-538/2024Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13404-2024-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.11.4; 3.1.14.3; 3.3.2.6.3.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 7 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu, Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 269,39 Eur; Sutartį Nr.(duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) su visais pakeitimais ir priedais dėl adreso .(duomenys neskelbtini), pripažinti nutraukta dėl atsakovės kaltės; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas.

2. 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi ieškovei nustatytas 10 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti.

Šalies argumentai

3. 2024 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės sumokėtą 269,39 Eur sumą, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.

4. Nurodė, kad atsakovė Sutarties, kurios numeris (duomenys neskelbtini), prijungimo sąlygose išduotose adresu .(duomenys neskelbtini). nurodė, kad jos yra išduotos N. B. klientui ir pagal tas sąlygas 2023 m. gruodžio 12 d. sumokėjus 269,39 Eur sumą atsakovė nesilaikė nurodytų sąlygų ir ją neteisėtai pakeitė. Sutarties sąlygos buvo pakeistos (suklastotos) nurodant, kad sąlygos yra išduotos ne buitiniam klientui. Minėtas pakeitimas yra esminis pažeidimas, su naujai pakeistomis sąlygomis nesutinka. Atsakovei atsisakius vykdyti Naujojo buitinio elektros kliento prijungimo sutartį bei ją vėliau neteisėtai pakeitus, laiko, kad Sutartis buvo pažeista dėl atsakovės kaltės. Atsakovė nesivadovavo pateikta Sutartimi Nr. .(duomenys neskelbtini) bei galiojančia teisės akto „D. N. buitinių vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų sutarčių standartinių sąlygų“ aprašo patvirtinimo redakcija.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi ieškovės K. B. patikslintą ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismo argumentai:

5.1. Iš patikslinto ieškinio turinio liko nebeaišku, ar ieškinį ieškovė reiškia tik savo, ar ir namo gyventojų vardu. Nors ieškinyje ir nurodoma, kad yra vartotoja, todėl turi būti ginamos jos teisės, tačiau, taip pat patikslinto ieškinio 6 punkte nurodė, kad „jeigu tokios prisijungimo sąlygos būtų buvusios išduotos, mes niekada nebūtume atlikę mokėjimo, nes elektra skirta naudotis bendrojo naudojimo patalpoms koridoriams apšviesti ketvirtame aukšte esančio koridoriaus, kuriuo naudojasi ir kiti bendrasavininkai – fiziniai gyventojai“, todėl iš patikslinto ieškinio turinio nėra aišku ar pervestos lėšos yra ieškovės, ar visų gyventojų, todėl nėra aišku ar ieškinys yra pareikštas tik ieškovės, ar ir kitų gyventojų vardu. Ieškovė, nors ir buvo įpareigota patikslinti šią aplinkybę, tačiau įpareigojimo neįvykdė. Tuo atveju, jeigu ieškinys pateiktas ir kitų asmenų vardu, nėra pateikti įrodymai, leidžiantys ieškovę atstovauti juos procese, visi gyventojai, besinaudojantys elektra, nėra nurodyti ieškinyje.

5.2. Ieškovei manant, kad negalės tinkamai parengti procesinių dokumentų teismui ar kitaip apginti savo teisių pati, išaiškinama teisė pasitelkti advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, o neturint tam lėšų – kreiptis dėl nemokamos valstybinės teisinės pagalbos suteikimo pagal savo gyvenamąją vietą.

III. Atskirojo

skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

5.1. Nagrinėjamu atveju buvo pateiktas patikslintas ieškinys ir prašymas, minėtuose dokumentuose matyti, kad ieškinys pateiktas tik ieškovės vardu. Papildomai 2024 m. rugpjūčio 23 d. nurodytas trūkumas dėl lėšų kurios buvo pervestos, ar jos ar visų gyventojų yra naujas trūkumas, kuris negali būti laikytinas trūkumu, nes byloje yra mokėjimo nurodymai, kuriais remiantis matyti, kad pervesti pinigai yra ieškovės.

5.2. Teismas netinkamai vertino patikslintą ieškinį bei kartu pateiktą prašymą, Nekilnojamojo turto registro išrašą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį ir ieškinys ieškovei grąžintas CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

8. Apeliantė su skundžiama nutartimi nesutinka, teigia, kad nagrinėjamu atveju buvo pateiktas patikslintas ieškinys ir prašymas, minėtuose dokumentuose matyti, kad ieškinys pateiktas tik ieškovės vardu. Apeliantės argumentai pagrįsti.

9. CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (3 dalis).

10. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju - ieškiniui priimti - reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti patekti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti (pasinaudojęs teismų informacine sistema LITEKO, kitomis teismui prieinamomis informacinėmis sistemomis). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kaip nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą, todėl atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą dėl neaiškaus ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ginčo ribos, dėl ko teismo procesas negali būti pradėtas.

11. Iš ieškovės patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovė nurodė ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes. Taip pat nurodė, kad 269,39 Eur sumą yra sumokėjusi asmeniškai ir iš prie ieškinio pridėto pavedimo matyti, kad šią sumą yra sumokėjusi tik ieškovė. Taigi iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo daryti išvados, kad ieškovė pateikė patikslintą ieškinį ir kitų asmenų vardu. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad pirmosios instancijos padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovės patikslintas ieškinys su trūkumais ir nepagrįstai grąžino ieškinį ieškovei.

12. Pažymėtina ir tai, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus (CPK 51 straipsnio 1 dalis). Taigi turėti byloje atstovą yra ieškovės teisė, bet ne pareiga, todėl ieškovė turi teisę bylą vesti pati arba kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos.

13. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

14. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis naikintina dėl procesinės teisės pažeidimų ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjas Almantas Padvelskis