Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-04-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-571-900/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-04-21
Bylos Nr.
1-571-900/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09022-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alma Berniūnaitė
Kaltinamasis
V. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-571-900/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09022-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.12.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.1.10.1.; 1.2.25.6.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 21 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Berniūnaitė,sekretoriaujant D. J. ir L. J.,dalyvaujant prokurorei E. G.,kaltinamajam V. P. ir jo gynėjai advokatei V. L.,

viešame teisiamajame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį 10 parų arešto bausme;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. sausio 30 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį 20 parų arešto bausme,

yra kaltinamas pagal Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė

V. P. 2022 m. kovo 16 d. apie 14⁴² val. ties (duomenys neskelbtini), vairavo lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFL-0112 (patikros sertifikato Nr. 1542158) jam buvo nustatytas sunkus - 2,74 promilių - neblaivumas) ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame teismo posėdyje kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad nenorėjo palikti automobilio prie parduotuvės, todėl pavažiavo kelis šimtus metrų. Norėjo parvaryti automobilį į kiemą. Prieš sėsdamas už vairo, išgėrė 5-6 butelius alaus. Orientavosi normaliai. Jeigu būtų buvęs neadekvatus, nebūtų vairavęs automobilio. Mano, kad buvo (išgėręs) „proto ribose“, tačiau galbūt dėl smulkaus kūno sudėjimo alkotesteris parodė (jo organizme) tokį didelį kiekį alkoholio. Praeityje buvo padaręs tokią pačią veiką ir prarado „teises“ (teisę vairuoti kelių transporto priemones). Buvo konfiskuota transporto priemonė.

Ketino iš naujo laikyti vairuotojo egzaminus ir įgyti teisę vairuoti, bet nebuvo pakankamai lėšų, todėl nusipirko automobilį. Automobilis, kurį vairavo, priklauso V. G.. V. P. pusseserė nusipirko automobilį iš V. G. 2017 m. Paaiškėjo, kad automobilio nebuvo galima užregistruoti VĮ „Regitra“ pusseserės vardu, nes jis buvo areštuotas. Vėliau V. P. perpirko automobilį iš pusseserės, o automobilio registracija liko V. G. vardu.

Kaltinamasis prašė neskirti laisvės atėmimo bausmės, nes nebus kas išlaiko šeimą ir neteks teisės gyventi nuomojamame bute. Partnerė, su kuria kaltinamasis gyvena neįregistravęs santuokos, nedirba, dėl širdies stimuliatoriaus ji yra neįgali, negali sunkiai dirbti. Jis turi stuburo išvaržą, taip pat negali sunkiai dirbti. Kaltinamasis padeda draugei auginti jos vaiką. Turi savo (duomenys neskelbtini) biologinį vaiką. Ketina artimiausiu metu įsidarbinti, pradžioje bandomajam laikotarpiui. Darbo užmokestis būtų minimalus.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. paaiškino (1 t., b. l. 92-93), kad 2022 m. kovo 16 d. apie 10⁰⁰-11⁰⁰ val., tikslaus laiko nepamena, automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo pas draugą V. G., gyvenantį (duomenys neskelbtini), jį aplankyti. Dviese išgėrė 6 butelius 1 litro talpos 6 laipsnių stiprumo alaus. Apie 14⁰⁰ val. V. P. vienas išvyko namo.

Ties (duomenys neskelbtini), prasilenkė su policijos pareigūnų automobiliu. V. P. įvažiavus į kiemą ir sustojus, atvažiavo pareigūnai. Jis išjungė automobilio variklį ir išlipo iš automobilio. Sustojęs kieme V. P. alkoholio nebegėrė, nors automobilyje turėjo pusę butelio alaus. Pareigūnai klausė, ar jis vartojo alkoholio. Jis prisipažino, kad yra neblaivus. Pareigūnai prašė pirštais paliesti nosį, eiti tiesia linija pėda už pėdos. Visa tai jis padarė. Vėliau du kartus pūtė į alkotesterį. Pirmą kartą buvo nustatytas 2,74 promilių, antrą kartą - 2,9 promilių girtumas. Su nustatytu neblaivumu sutiko.

V. P. važiuodamas namo nesijautė apgirtęs. Alaus gėrė 2022 m. kovo 15 d. vakare. Mano, kad todėl jam buvo nustatytas toks didelis neblaivumas. V. P. 2000 m. įgijo teisę vairuoti transporto priemones. 2018 m. prarado teisę vairuoti automobilį dvejiems metams, nes vairavo neblaivus. (Pasibaigus nustatytam terminui) iš naujo neįgijo teisės vairuoti.

Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas V. G. vardu, bet faktiškai priklauso V. P.. V. P. nusipirko automobilį 2017 m., tačiau nenorėjo jo registruoti savo vardu, nes turi skolų. Su V. G. sutarė, kad jis (V. G.) užsiregistruos šį automobilį savo vardu ir, esant reikalui, galės juo naudotis. Labai gailisi, kad neblaivus vairavo automobilį.

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 21 d. apklaustas V. P. paaiškino (1 t., b. l. 103-104), kad prieš kelerius metus, tikslios datos neprisimena, jo pusseserės K. S. sutuoktinis Ž. S. iš V. nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra registruotas V. G. vardu. Praėjus gal metams, Ž. nutarė parduoti automobilį ir pasiūlė V. P.. Jie pasirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Neprisimena tikslios automobilio įsigijimo datos. Iki šiol V. P. neužsiregistravo automobilio savo vardu, nes yra praradęs teisę vairuoti transporto priemones. Ketino iš naujo laikyti vairavimo egzaminus. Gavęs vairuotojo pažymėjimą, V. P. būtų užsiregistravęs automobilį savo vardu.

Nagrinėjant pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką, davė paaiškinimus, kurie atitinka kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamos veikos aplinkybės nekėlė abejonių, nei prokurorė, nei kaltinamasis ar jo gynėjai nepageidavo, jog kiti įrodymai būtų tiriami nuodugniai, todėl teismas, įvykdęs Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir remdamasis BPK 273 straipsniu, taikė sutrumpintą įrodymų tyrimo tvarką.

Liudytojas V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė (1 t., b. l. 66-72), kad V. P. yra jo draugas. Jį pažįsta apie (duomenys neskelbtini). 2017 m., tikslios datos neprisimena, liudytojas V. G. nusipirko ir savo vardu užsiregistravo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šį automobilį 2019 m. rugpjūčio 10 d. pardavė Ž. S.. Jie pasirašė automobilio pirkimo pardavimo sutartį. Sutartis buvo surašyta dviem egzemplioriais. Vienas sutarties egzempliorius liko pas liudytoją V. G., o kitą - pasiėmė Ž.. Visai neseniai, tikslios datos neprisimena, liudytojas V. G. sužinojo, kad minėtas automobilis yra pas V. P.. Jis (neaišku kas) sakė, kad iš jo (neaišku iš ko) automobilį nusipirko jo pusseserės vyras. Liudytojas V. G. nežino, nekalbėjo su V., kaip minėtas automobilis atsirado pas jį, t. y. jis (Ž. S.) V. pardavė automobilį ar tik paskolino.

2022 m. kovo 16 d. apie 10⁰⁰ val. V. atvažiavo pas liudytoją V. G. į namus minėtu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas V. G. namuose turėjo alaus. Dviese išgėrė apie 6 litrus 5 laipsnių stiprumo alaus.

Maždaug apie 14⁰⁰ val. V. išėjo. V. sakė, kad automobilį paliks pas liudytoją V. G., o į namus važiuos maršrutiniu autobusu. Liudytojas V. G. nematė, kaip V. išvažiavo automobiliu iš jo namų.

Apie 15⁰⁰ val. liudytojui V. G. paskambino policijos pareigūnas ir pranešė, kad V. buvo sulaikytas, neblaivus vairuojantis automobilį. Detalių apie įvykį nepasakojo. Liudytojas V. G. nežino, koks girtumo laipsnis V. nustatytas. Vėliau V. sakė, kad jo draugei pasidarė blogai su sveikata. Norėdamas greičiau grįžti namo, išvažiavo automobiliu.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. S. parodė (1 t., b. l. 72-73), kad V. P. yra jo sutuoktinės K. S. pusbrolis. Su juo artimų ryšių nepalaiko. 2019 m. rugpjūtį sugedo liudytojo Ž. S. darbinis automobilis. V. teiravosi, gal jis žino, iš ko skubiai būtų galima nusipirkti kitą automobilį. V. pasakė, kad jo draugas V. G. turi automobilį, kurį ketina parduoti. V. G. turėjo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jam tiko V. G. už minėtą automobilį prašoma kaina ir 2019 m. rugpjūčio 10 d. jie pasirašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Vieną sutarties egzempliorių pasiėmė liudytojas Ž. S., o kitą – V. (G.). Liudytojas Ž. S. norėjo įregistruoti automobilį savo vardu. Internete suvedus automobilio valstybinį numerį atsirado užrašas apie automobilio areštą. Neprisimena, kas būtent buvo parašyta. Vėliau nuvažiavo į VĮ „Regitra“ pasidomėti, ar internete esanti informacija apie automobilį teisinga. VĮ „Regitra“ darbuotojas patvirtino, kad automobilis areštuotas.

Liudytojas Ž. S. paskambino V. ir pasakė, kad jis negali užsiregistruoti savo vardu automobilio, kad jie su V. jį apgavo. V. pasiūlė parduoti jam minėtą automobilį. V. P. ketino iš naujo laikyti vairavimo egzaminus ir sakė, kad su V. G. išsiaiškins ir susitvarkys. Kadangi liudytojas Ž. S. nenorėjo važinėti neregistruotu automobiliu, be to, jam nebereikėjo automobilio, liudytojas Ž. S. 2019 m. gruodžio 16 d. pardavė automobilį V. Jie dviem egzemplioriais surašė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį. Abiejuose egzemplioriuose liudytojas Ž. S. savo ranka parašė savo anketinius duomenis, duomenis apie automobilį, o V. parašė savo vardą, pavardę, asmens kodą. Jis pasirašė abiejuose sutarties egzemplioriuose. Nežino, ar sutarties egzemplioriuje, kurią V. pasiėmė, jis savo duomenis. Jis (V. P.) sakė, kad baigs pildyti sutartį grįžęs namo. Neprieštarauja, kad teismas konfiskuotų automobilį, nes šiuo metu automobilis V.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus Antrojo poskyrio tyrėjas I. S. 2022 m. kovo 16 d. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 61-63) nurodė, kad 2022 m. kovo 16 d. patruliavo su D. M.. Apie 14⁴² val. važiuodami (duomenys neskelbtini), pastebėjo priešprieša važiuojantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas važiavo vienas neužsisegęs saugos diržo. Pareigūnai apsisuko tarnybinį automobilį ir nuvažiavo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ nuvažiavimo kryptimi. Privažiavę arčiau nurodytos transporto priemonės, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) įjungė raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą. Vairuotojas sustojo (duomenys neskelbtini) kieme.

Pareigūnas priėjo prie vairuotojo pusės durelių, vairuotojas iš transporto priemonės išlipo. Prisistatęs ir paaiškinęs sustabdymo priežastį, paprašė pateiktį reikiamus dokumentus. Vairuotojas prisipažino, kad (anksčiau) vairavo išgėręs ir prarado teisę vairuoti. Bendraujant nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Pasiteiravo, ar (ir šį kartą) vairuotojas vartojo alkoholio. Vairuotojas nurodė, kad geria nuo ryto, dabar pusę valandos negeria. Asmeniui paaiškino atsakomybę už vairavimą išgėrus. Vairuotojas nesiginčijo, kad vairavo išgėręs. Vairuotojo paprašė eiti tiesia linija pėda už pėdos ir stovint su pirštu pataikyti į nosies galą. Vairuotojas negalėjo atlikti šių veiksmų. Alkotesteriu (Alcotest 6810 Nr. ARFL-0112., patikros sertifikato Nr. 1542158) apie 14⁴⁵ val. pirmuoju pūtimu nustatytas 2.74 promilių girtumo laipsnis, po 21 min. atlikus pakartotinį tikrinimą, nustatytas 2,86 promilių girtumo laipsnis. Apžiūrėjus transporto priemonę, rasti 9 pakeliai neteisėtai įsigytų prekių (cigarečių). [...] Naudojantis policijos informacine sistema POLIS II nustatyta, kad V. P. prarado teisę vairuoti ir neįvykdė susigrąžinimo sąlygų. Buvo surašytas protokolas pagal Administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį, 432 straipsnio l dalį, 209 straipsnį dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Transporto priemonės savininkas V. G. informuotas apie transporto priemonės nuvežimą į saugojimo aikštelę.

BIRT ataskaitų žiūryklės išraše (1 t., b. l. 9-11) rašoma, kad Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus Antrojo poskyrio tyrėjas I. S. 2022 m. kovo 16 d. 14⁵⁰ val. pranešė, jog patruliuojant sustabdytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo vairuotojui V. P. pirmo tikrinimo metu nustatytas 2,74 promilių girtumas.

Neblaivumo nustatymo 2022 m. kovo 16 d. akte (1 t., b. l. 60) sakoma, kad alkotesteriu V. P. 2022 m. kovo 16 d. 14⁴⁵ val. nustatytas 2,74 promilių girtumas, 15⁰⁶ val. – 2,96 promilių girtumas. V. P. sutiko su tikrinimo rezultatais.

Apžiūros 2022 m. kovo 17 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), ir automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 12-25).

Kitų objektų apžiūros 2022 m. kovo 21 d. protokole aprašyta policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytų vaizdo įrašų iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t. b. l. 76-77).

Daiktų apžiūros 2022 m. kovo 22 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, rakto ir automobilio daiktinės apžiūra (1 t. b. l. 37-47).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kurie vieni kitus atitinka, papildo, tarp kurių nėra esminių prieštaravimų, teismas sprendžia, kad nusikalstami kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir įrodyti visiškai, abejoti jo kalte nėra pagrindo.

Tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, [...] būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas [...], gali būti baudžiamas bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (BK 281¹ str. 1 d.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nurodytus BK 54 straipsnyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Nusikaltimo sudėtis formali, nusikaltimas baigtas, padarytas tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 1 p.). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus ((duomenys neskelbtini) m.). (duomenys neskelbtini). Nuo 2022 m. balandžio 13 d. dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje (joje taip pat dirbo 2008-2013 m.) (1 t., b. l. 142; 2 t., b. l. 9). 2018-2022 m. keturis kartus buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai su administraciniais nurodymais (iš jų du kartus už važiavimą viešuoju transportu be bilieto arba nepateikus asmens dokumento, susieto su vardiniu elektroniniu bilietu, kitus du kartus už smulkius KET pažeidimus), kas baustumo neužtraukia. 2022 m. vasario 25 d. baustas administracine tvarka už tai, kad, būdamas neblaivus, partnerės, su kuria gyvena neįregistravęs santuokos R. Ž., nepilnamečio sūnaus R. Š. akivaizdoje vartojo alkoholinius gėrimus, vartojo vaiką žeminančius žodžius („debilas“, „asilas“, „neužauga“). 2018 m. vasario 24 d. baustas administracine tvarka už tai, kad, būdamas neblaivus, viešoje vietoje keikėsi necenzūriniais žodžiais. Baudą sumokėjo (1 t., b. l. 131-137). Lietuvoje teistas 2 kartus (iš jų vieną kartą už analogišką nusikalstamą veiką). 2014 m. teistas Švedijoje už muitų teisės aktų pažeidimus, 2014 m. – Vokietijoje už vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo arba kai atimta teisė vairuoti (1 t., b. l. 115-122, 124-130). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad prisipažino padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką ir, ją padaręs, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas atsižvelgia į nurodytą reglamentavimą, išvardintų ir bausmės skyrimui teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmeninių savybių, kitų jį charakterizuojančių duomenų pobūdį, jų kiekį ir tarpusavio santykį (BK 61 str. 1-2 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis įsidarbino prieš kelias dienas. Teismo manymu, egzistuoja labai didelė rizika, kad jis nesumokėtų baudos, jeigu tokia bausmės rūšis būtų skirta, todėl bauda kaip mažai efektyvi neskiriama.

Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes, biografinius duomenis apie kaltinamąjį, nustatytą po vieną atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas mano, kad adekvati bausmė už vairavimą neblaiviam galėtų būti griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, jo dydį parinkdamas didesnį už sankcijos vidurkį (BK 50 str. 2 d.).

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimo bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Sprendžiant, ar laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, vertinamos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos. Atsižvelgiama į tai, ar nuteistasis supranta padarytos veikos pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad nelinkęs sukurti konfliktinių situacijų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas teismo išvadai, kad bausmės paskirtis bus įgyvendinta ir be realaus laisvės atėmimo, kad šiuo atveju pakanka nuteistajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius prevencinį poveikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42/2012, 2K-181/2012, 2K-362/ 2012).

Teismas parodo kaltinamajam atsargų pasitikėjimą ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda 2 metus 6 mėnesius, įpareigodamas jį per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką mokytis, dirbti ar, netekus darbo, baigus (nutraukus, sustabdžius mokslus), ne vėliau kaip per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam, kol vėl pradės dirbti ar mokytis; ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio (BK 75 str. 2 d., 5 d. 5 ir 10 p.).

Baudžiamojo poveikio priemonės - teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-599/ 2012).

Neturėjimo teisės vairuoti transporto priemones faktas neužkerta galimybės svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-49-788/2016): tokiu atveju draudimas naudotis specialia teise apima ir draudimą ją įgyti teismo nustatytu terminu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jo neteisėti veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui, kitų eismo dalyvių ir savo sveikatai ar gyvybei, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d., 68 str.). Terminas parenkamas maksimalus.

Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, bendrininką, kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Gali būti konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 1-2, 5 d.).

Nusikaltimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kaltinamasis padarė vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

VĮ „Regitra“ duomenimis (1 t., b. l. 58), V. G. 2017 m. birželio 28 d. įsigijo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Transporto priemonės 2019 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties kopijoje (1 t., b. l. 36, 46) rašoma, kad V. G. už 200 € pardavė Ž. S. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Transporto priemonės 2019 m. gruodžio 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties kopijoje (1 t., b. l. 52) nurodyta, kad Ž. S. už 200 € pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. P..

Transporto priemonės 2019 m. gruodžio 16 d. pirkimo – pardavimo sutarties kopijoje (1 t., b. l. 47) nurodyta, kad Ž. S. už 200 € pardavė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nėra pirkėjo duomenų ir jo parašo.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas V. G. parodė, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo gal prieš 4–5 m. Automobiliu naudojosi apie 2 m. Liudytojas V. G. tuo metu važinėjo į užsienį, o automobilis stovėdavo kieme, todėl nusprendė jį parduoti. Įdėjo skelbimą į internetą. Buvo daug klientų. Paskambino V. (P.) ir pasakė, kad jo giminaitis norėtų apžiūrėti parduodamą automobilį. Automobilį pardavė V. giminaičiui. Pardavimo dieną jis su pirkėju tikrino duomenis VĮ „Regitra“. VĮ „Regitra“ (interneto tinklapyje) nerodė, kad automobilis būtų buvęs areštuotas nerodė. Pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, bet automobilio neišregistravo.

Liudytojas V. G. išvyko į užsienį. Grįžo į Lietuvą po 3 mėnesių ir bandė išregistruoti automobilį, tačiau (sistema) neleido. Automobilis buvo areštuotas dėl liudytojo V. G. 5 000 Lt (1 448 €) skolos. Liudytojas V. G. 5-6 m. negavo iš antstolio jokių laiškų. Grįžęs iš užsienio, liudytojas V. G. 2021 m. pabaigoje turėjo gauti uždirbtus pinigus iš Švedijos. Nuvykęs į banką liudytojas V. G. sužinojo, kad „Sodra“ ir antstolis A. B. nuskaičiavo pinigus. Neklausė, kiek, kuris konkrečiai nuskaičiavo pinigų, tačiau banko sąskaitoje turėjo būti 2 000 €, o jų neliko. Liudytojas V. G. prieš 2 m. pirko išsimokėtinai telefoną ir planšetę. Jei galėjo pirkti išsimokėtinai, vadinasi, nebebuvo įtrauktas į skolininkų sąrašus. Liudytojo V. G. manymu, šiuo metu visi areštai nuimti. Nežino, ar jis yra skolingas VMI. Jeigu skolingas - tai labai nedaug.

Liudytojas V. G. pateikė teismui dokumentą iš banko, pavadintą „Klientui taikomi apribojimai“ (1 t., b. l. 194). Jame atsispindi įrašai „antstolis A. B.“ ir „120,64“.

Antstolis A. B. 2022 m. balandžio 6 d. pateikė informaciją (2 t., b. l. 2-5), kad liudytojo V. G. atžvilgiu jis atitinkamai nuo 2006 m. iki 2017 m. vykdo tris vykdomąsias bylas. Pradinis ir dabartinis skolos likutis sutampa: atitinkamai 1 100,56 €, 1 448,10 € ir 210,09 €.

Iš turto arešto aktų registro išrašo (1 t., b. l. 183-184) matyti, kad antstolis A. B. vykdomojoje byloje Nr. 0041/07/00710 2018 m. sausio 5 d. priėmė patvarkymą areštuoti V. G. priklausančią transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Turto arešto mastas – 1 925 €. Išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, III eilė.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausioji tyrėja R. B. 2022 m. balandžio 1 d. nutarimu (1 t., b. l. 189-191) atsisakė pradėti prieš V. G. ikiteisminį tyrimą pagal BK 246 straipsnio 1 dalį dėl aprašyto ar areštuoto turto arba turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimo, paslėpimo, sunaikinimo ar sugadinimo, nes V. G. automobilis nebuvo patikėtas saugoti.

Turto areštas gali būti dalinis, kai apribojama disponavimo teisė, arba visiškas, kai apribojama valdymo, naudojimo ir disponavimo teisė. Abiem atvejais areštavus turtą apribojama disponavimo teisė. Apribota disponavimo teisė reiškia, kad negalima pakeisti areštuoto turto teisinio likimo, pvz., jį parduoti, dovanoti, įkeisti, išnuomoti ir panašiai. Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja ex officio (be teismo sprendimo pripažinti sandorį negaliojančiu).

Teismas sprendžia, kad po 2018 m. sausio 5 d. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo sutartys negalioja ir liudytojas V. G. tebėra jo savininkas.

Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Priteisiant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą yra įskaičiuotinas ir PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Iš automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaitos, parengtos VšĮ „Emprekis“ (1 t., b. l. 59), matyti kad automobilio vertė su PVM 2022 m. kovą buvo lygi 800 €. Teismas nenustatė priežasčių, kurios sudarytų pagrindą priteisti (konfiskuoti) dalį automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės.

Kaltinamajam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto (automobilio „(duomenys neskelbtini) ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės konfiskavimas, iš jo į valstybės biudžetą priteisiant automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 800 €.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamąjį gynė advokatė V. L. (1 t., b. l. 144-145, 162). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2022 m. balandžio 11 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų Nr. (12.35 Mr) PT-2891 (2 t., b. l. 6-8) prašė priteisti 228,40 € išlaidų atlyginimo iš kaltinamojo.

Baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 106 straipsnio 2 dalis nustato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį.

Byla buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, todėl gynėjas kaltinamajam buvo būtinas (BPK 51 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis, kaip minėta, įsidarbino vos prieš kelias dienas, turės sumokėti konfiskuoto automobilio vertę pinigais, todėl laikoma, kad jo turtinės padėties yra sunki ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimas nepriteisiamas.

Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (1 t., b. l. 107-113) – taikomos tol, kol įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, prisegta voke Nr. 1 prie bylos galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekama saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.);

2) nusikalstamos veikos priemonė – automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas V. G. vardu (1 t., b. l. 58), saugomas aikštelėje (duomenys neskelbtini), bei šio automobilio durų atrakinimo raktas, automobilio užvedimo raktelis su pulteliu, automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 10 d. transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis, saugomi Šiaulių apskrities VPK (1 t., b. l. 29-36, 53-57), grąžinami V. G. kaip teisėto automobilio savininko neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

3) 2019 m. gruodžio 16 d. 17³⁰ val. sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, saugoma Šiaulių apskrities VPK (1 t., b. l. 48-55), grąžinama Ž. S. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

4) 2019 m. gruodžio 16 d. 21⁰⁰ val. sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, rasta 2022 m. kovo 22 d. automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinėje ir saugoma Šiaulių apskrities VPK (1 t., b. l. 46, 53-55), grąžinama buvusiam automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojui V. P. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 297-298, 301-305, 307, 313 straipsniais, teismas

nusprendžia

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu iki 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, V. P. skirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metus 6 mėnesius, įpareigodamas V. P. visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laiką mokytis, dirbti arba, netekus darbo, baigus (nutraukus, sustabdžius mokslus), ne vėliau kaip per dvi savaites užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje registruotam tol, kol vėl pradės dirbti arba mokytis; ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, įskaitant alkoholio.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis (įgyti) specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, skirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti (priteisti iš V. P. į valstybės biudžetą) automobilio „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą, t. y. 800 € (aštuonis šimtus eurų).

Iš V. P. nepriteisti 228,40 € valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų atlyginimo.

V. P. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymą – taikyti tol, kol įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant nusikalstamą veiką:

1) skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, prisegtą voke Nr. 1 prie galinio viršelio, palikti saugoti byloje;

2) nusikalstamos veikos priemonę – automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą V. G. vardu, saugomą aikštelėje (duomenys neskelbtini), bei šio automobilio durų atrakinimo raktą, automobilio užvedimo raktelį su pulteliu, automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 10 d. transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, saugomus Šiaulių apskrities VPK, grąžinti V. G. neribotai nuosavybei;

3) 2019 m. gruodžio 16 d. 17³⁰ val. sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, saugomą Šiaulių apskrities VPK, grąžinti Ž. S.;

4) 2019 m. gruodžio 16 d. 21⁰⁰ val. sudarytą transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, rastą 2022 m. kovo 22 d. automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), daiktinėje ir saugomą Šiaulių apskrities VPK, grąžinti buvusiam automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojui V. P..

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Alma Berniūnaitė