- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-07-13
- Bylos Nr.
- II-334-271/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07629-2015-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pareiškėjas
- D. P.
- Kategorijos
- 50.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjai D. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. P. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos nutarimo, kuriuo
buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. ir nubausta 30 eurų bauda,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr.A11-6709/15 (1.1.47-T1) D. P. nubaudė 30 eurų bauda už LR ATPK 188 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą konstatavusi, kad ji bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame jos anytai L. P. ir sutuoktiniui G. P., pakeitė buto durų spyną ir tyčia nedavė rakto nuo naujos spynos L. P., tokiu būdu neleisdama buto savininkei naudotis jai priklausančiu turtu ir pažeisdama jos kaip savininkės teises ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str. nuostatas.
Šalies argumentai
D. P. pateikė teismui skundą dėl 2015 m. gegužės 7 d. nutarimo, kuriame nurodė, kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi administracinės teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 188 str., ji nepadarė. Pažeidžiant ATPK 257 str. įtvirtintus reikalavimus, aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, nebuvo visapusiškai išnagrinėtos, taip pat buvo netinkamai išaiškintos teisės normos. Nutarime nurodyta, kad į Vilniaus miesto 5-ajį policijos komisariatą 2015 03 29 d. kreipėsi L. P., kuri paprašė sudrausminti jos marčią D. P. dėl neduodamų raktų nuo buto, kurio bendrasavininkė yra L. P.. 2015 03 26 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija pripažino D. P. kalta pagal LR ATPK 188 str. dėl analogiško pažeidimo, tačiau ji ignoruoja šį sprendimą, neatsiliepianti į anytos skambučius, o šiai 2015-03-26 nuvykus į butą, marti pakartotinai į jį neleido patekti. Pažymėtina, kad L. P. nurodė bandžiusi patekti į butą darbo dienos metu, kai pareiškėja būna darbe, todėl ji objektyviai negalėjo jai leisti patekti į butą. Pati L. P. pažeidžia pareiškėjos teises, kadangi įgyvendindama savo disponavimo teisę pati perdavė jai dalį buto laikinai naudotis, o šiuo metu, pažeisdama pareiškėjos teises naudotis perduota buto dalimi, reikalauja buto, kuriame niekada negyveno, raktų. 2/3 dalys buto buvo įregistruotos pareiškėjos sutuoktinio G. P. tėvų vardu (šiuo metu tik motinos L. P.), kurie niekada negyveno šiame bute, nesirūpino šiuo turtu, jo neprižiūrėjo ir neišlaikė, bei įvertinus tą aplinkybę, kad šiame bute visą laiką gyveno tik pareiškėjos šeima, tarp jos ir L. P. atsiradę santykiai kvalifikuotini kaip panaudos santykiai (LR CK 6.629 str.). Ji nepažeidė L. P. teisių, kadangi savo teises naudotis ir valdyti buto dalį ji perdavė dar 2003 metais, todėl jų sudaryta žodinė panaudos sutartis visų pirma turi būti nutraukta. L. P. niekada negyveno šiame bute, jame nėra jokių L. P. daiktų, todėl pati ketindama naudotis jai priklausančia buto dalimi, L. P. privalėjo nutraukti žodinę panaudos sutartį įstatymo nustatyta tvarka ir tartis dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos, o ne reikalauti buto raktų. Remiantis LR CK 4.75 str., bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pareiškėjos ir L. P. konflikto prigimtis yra išimtinai civilinė, o civilinio ginčo sprendimui negali būti taikomos administracinės teisės normos. Butas buvo įsigytas 2003 11 06 d. sutartimi ir 2003 12 29 d. priėmimo-perdavimo aktu, pareiškėjai su G. P. esant santuokoje, todėl G. P. vardu įregistruota buto dalis yra jų bendrajungtinė nuosavybė (LR CK 3.88 str.). Siekdamas sumažinti santuokinį turtą mano sutuoktinis dalį buto įregistravo savo tėvų vardu, tačiau šiame bute nuo 2003 metų gyveno tik pareiškėjos šeima, o buto raktų L. P. niekada neturėjo. Kiekvienas asmuo savo teisėmis turi naudotis sąžiningai. Perdavusi neatlygintinai valdyti bei naudotis savo buto dalį, nenutraukusi panaudos sutarties įstatymo nustatyta tvarka, nesusitarus dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos, be pareiškėjos žinios ar dalyvavimo L. P. neturi teisės lankytis bute. L. P. noras patekti į butą atsirado tik po to, kai jos sūnui, pareiškėjos sutuoktiniui G. P., buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl grasinimo nužudyti, fizinio skausmo mūsų pilnamečiui sūnui A. P. sukėlimo ir buvo uždrausta lankytis šiame bute, o ji kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Po kardomosios priemonės paskyrimo G. P. ją ne kartą pažeidė ir grasino, kad gavus raktus išveš iš buto baldus. Pati L. P. atėjusi į butą nepilnamečio vaiko akivaizdoje grasino gavusi raktus išvarysianti pareiškėją iš buto. L. P. nesąžiningumą ir norą gauti buto raktus, kad į jį galėtų patekti smurtaujantis sutuoktinis, o ne ji pati, patvirtina ir ta aplinkybė, kad dėl pastovių kvietimų į policiją ir nepagrįstai skiriamų nuobaudų, 2015 05 07 d. pareiškėjai nusprendus atiduoti raktus, juos paėmė ne L. P., o sutuoktinis G. P., kuris pradėjo lankytis bute, praustis duše, valgyti pareiškėjos ir vaikų maistą. L. P. po raktų perdavimo nei karto nebuvo apsilankiusi bute, neturi jame nei vieno savo daikto. Pareiškėjos veiksmuose nėra savavaldžiavimo požymių. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjos D. P. skundą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija prašo skundo netenkinti, nes D. P. administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 188 str. patraukta pagrįstai ir teisėtai, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas teisingai, pažeidimo esmė ir sudėtis įrodyta surinkta bylos medžiaga, nuobauda paskirta sankcijos ribose.
Motyvuojamoji dalis
D. P. skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. nustato administracinę atsakomybę asmeniui už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, vykdymą, nepadarius esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.
Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad skundo pareiškėjos D. P. veiksmuose nebuvo pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., sudėties ir tai teismas konstatuoja iš šių įrodymų viseto:
D. P. teismo proceso metu patvirtino savo skundo argumentus ir paaiškino, kad butas pirktas vyro ir jo tėvų vardu, bute visuomet gyveno tik pareiškėja su šeima, L. P. niekada jame negyveno, yra tik lankiusis jame namuose esant šeimai. Dėl smurto šeimoje yra kilęs konfliktas su vyru. Po konflikto L. P. pradėjo bandyti patekti į butą. Pirmą kartą jos neįsileido bute buvę vaikai, tuomet ji parašė pirmąjį pareiškimą policijai. Vyrui teismų sprendimais uždrausta bute lankytis. Tačiau jis vis tiek atvažiuoja, jai nesant įeina. Su L. P., kaip buto bendrasavininke, buvo faktiškai žodžiu sudaryta buto panaudos sutartis, kuri tebėra galiojanti, nenutraukta. Kol ji galioja, ji neturi teisės eiti į butą. Bute pareiškėja su šeima gyvena nuo 2003 metų, uošviai jame niekad negyveno, jie turėjo savo butą Rinktinės gatvėje. Tik trečdalis buto priklauso vyrui. Tačiau jis vartoja alkoholį ir smurtauja, pradėtas skyrybų procesas, dėl smurto – ikiteisminis tyrimas. Prieš Naujuosius Metus ji keitė buto durų spynos širdelę, norėdama apsisaugoti nuo vyro. Rakto anytai nedavė. Anyta į butą nepateko, tuo metu pareiškėja buvo darbe. Po pirmojo nutarimo ji pakvietė anytą pasiimti rakto, tačiau jį pasiėmė ne anyta, o vyras. Jis ir toliau lankosi bute jai nebūnant namuose, tyliai išveža daiktus. Pati L. P. nesilankė bute nei anksčiau, nei dabar. Jei ji atvyktų šeimai esant namie, ji būtų įleista. Ji tenori apginti save ir vaikus.
Liudytojas A. P., pareiškėjos sūnus, parodė, kad nuo 2004 m. bute gyveno mama, tėvas, brolis ir jis. Močiutė L. P. bute negyveno, asmeninių jos daiktų jame nėra ir niekada nebuvo. Tėvui teismo nutartimi bute lankytis uždrausta, tačiau jis to nepaiso. Net pakeitus spynos širdelę jis surasdavo būdų įeiti. Jis grasino mamai, broliui ir jam, todėl buto durų spynos širdelė buvo pakeista. Šiuo metu jis turi buto raktą ir nuolat lankosi bute, kai jų namuose nėra. Močiutė su jais niekad nebandė skambinti nei susisiekti. Nebendrauja su ja 1,5 metų, po konflikto su tėvu. Močiutė gina tėvą, iš jos pusės yra priešiškumas. Mano, kad teismai turėtų nustatyti naudojimosi butu tvarką.
Liudytoja L. P. paaiškino teismui, kad pareiškėja yra jo sūnaus žmona, šiuo metu vyksta jų skyrybų procesas. Butas pirktas sūnaus ir jos bei liudytojos vyro vardu, sūnui priklauso trečdalis buto, likusi dalis jai ir vyrui. Ji planuoja jame gyventi ir lankytis, todėl norėjo gauti buto raktą, tačiau ilgą laiką to padaryti jai nepavyko. Sutinka, kad butą reikia atidalinti. Kol jame gyveno sūnus, ji to daryti neplanavo. Dabar jie pykstasi, todėl gyventi bute ir jį prižiūrėti planuoja ji pati. D. P. su tuo nesutinka. Ji gina tiek sūnų, tiek savo turtą. Ankstesnės spynos raktą turėjo jos vyras ir sūnus. Kaip buto bendrasavininkė ji turi teisę įeiti į butą.
Liudytojas G. P. parodė, kad yra pareiškėjos vyras. Skyrybos vyksta žmonos iniciatyva, jis pats nori išsaugoti šeimą. Žmona jį šmeižia, atėmė vaikus, nuo vasario nebendravo su jaunėliu sūnumi. Dabar ji pakeitė buto spyną ir motina į butą įeiti nebegali. Bute liko jo asmeniniai daiktai. Kadangi liudytojas teismo sprendimu į butą eiti nebegali, prašo motinos juos paimti.
Pagal ATPK 188 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio neteisėtumas priklauso ne tiek dėl teisių turėjimo arba neturėjimo, kiek dėl savavališko jų vykdymo. Asmens teisių įgyvendinimas galimas tik įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkas savo, kad ir tikrų, teisių įgyvendinimas yra draudžiamas ir neteisėtas. LR CK 4.75 str. 1 d. numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o esant turto bendraturčių nesutarimui dėl bendrosios dalinės nuosavybės objekto valdymo, disponavimo, naudojimosi juo, valdymo, naudojimo ar disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Paprastai teismų praktikoje pripažįstama, kad nekilnojamo turto objekto, valdomo bendrosios jungtinės ar dalinės nuosavybės teise, spynų pakeitimas be bendrasavininko (-ų) sutikimo ir žinios, pažeidžia bendrasavininko (-ų) teises ir laikoma savavaldžiavimu (LVAT nutartys bylose Nr. N575-354/2012, N62-611/2011).
LR CK 4.37 str. 1 d. apibrėžia, kad nuosavybės teisė, tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tačiau minėto straipsnio 2 dalis numato, kad savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises. Atitinkamai LR CK 4.78 str. numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę perleisti kitam asmeniui nuosavybėn, išnuomoti ar kitu būdu perduoti naudotis, įkeisti ar kitaip suvaržyti visą savo dalį ar dalies, turimos bendrosios dalinės nuosavybės teise, dalį, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis.
Byloje nėra ginčo, kad L. P. yra buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje bendrasavininkė, tačiau taip pat neginčijama, kad nuo buto įgijimo bute ji negyveno, juo nesinaudojo, leisdama savo buto dalimi naudotis kitam jo bendrasavininkui - sūnui G. P., jo žmonai bei dviem jų vaikams. Toks leidimas prilyginamas žodinės panaudos sutarties sudarymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2008). Tokiu būdu teisė valdyti ir naudotis L. P. priklausančia buto dalimi buvo perduota kitiems asmenims, tarp L. P. ir jų susiklostė faktiniai neterminuoti panaudos santykiai, kurie nebuvo nutraukti įstatymo numatyta tvarka. Šių aplinkybių ginčijamą nutarimą priėmusi institucija nevertino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes nepagrįstas teiginys, kad pareiškėja neperduodama buto savininkei buto rakto, pažeidė jos kaip savininkės teisę naudotis butu, kadangi ji šią teisę pati perdavė savo sūnui ir jo šeimai, o panaudos sutartis nėra nutraukta ar nuginčyta. Pagrįstas pareiškėjos argumentas, kad tarp jos ir L. P. yra susiklostę išimtinai civiliniai santykiai, kurie turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Pareiškėja paaiškino, kad buto durų spyną ji pakeitė siekdama ne pažeisti buto bendrasavininkės L. P. teises, kuri galėtų lankytis bute esant namuose pareiškėjai, o apsaugoti save ir savo vaikus nuo smurtaujančio sutuoktinio, kuriam 2014-11-11 tyrėjos, atliekančios ikiteisminį tyrimą dėl jos vyro smurtinių veiksmų, nutarimu bei skyrybų bylą nagrinėjančio teismo nutartimi buvo uždrausta lankytis bute, tačiau šis draudimų nepaiso, o rakto perdavimas anytai reikštų ir vyro galimybę patekti į butą, juolab, kad jo motina L. P. neneigia, kad ji veikia gindama sūnaus interesus.
Teismas, išklausęs pareiškėją, liudytojus G. P., L. P., A. P., išanalizavęs kitus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad D. P. veikoje nėra LR ATPK 188 straipsnyje numatyto apžeidimo sudėties, todėl skundas tenkintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla D. P. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 6 d., 302² str., 302⁴ sr., teismas
nutarė:
D. P. skundą tenkinti.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija 2015 m. gegužės 7 d. nutarimą Nr.A11-6709/15 (1.1.47-T1) panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. P. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.