Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. ( duomenys neskelbtini) pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)

1) 2001-03-21 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 274 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį, 45 straipsnį, vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 47¹ straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2001-04-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 straipsnio 3 dalį, 45 straipsnio 2 dalį, dviejų metų pataisos darbų bausme, išskaitant iš uždarbio valstybės naudai 15%;

3) 2001-12-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 straipsnio 2 dalį, devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 43 straipsniu, 44 straipsniu, paskirtoji bausmė subendrinta su 2001-03-21 ir 2001-04-10 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė vieneri metai ir trys mėnesiai laisvės atėmimo;

4) 2002-04-14 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 274 straipsnio 2 dalį, aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis LR BK 43 straipsniu, 44 straipsniu paskirtoji bausmė subendrinta su 2001-12-17 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė vienerių metų laisvės atėmimo bausmė;

5) 2005-10-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius LR BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams;

6) 2006-08-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 5 dalį, vienerių metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius LR BK 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį subendrinta su 2005-10-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) 2006-08-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių;

8) 2006-09-11 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį, areštu trisdešimt parų, vadovaujantis LR BK 63 straipsniu, 65 straipsniu prie paskirtos bausmės pridėta Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-08-18 nuosprendžiu paskirta bausmė, galutinė bausmė vieneri metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, 2006-11-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi pritaikius LR BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, 2 punktą, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-09-11 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006-08-18 ir 2006-08-24 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, galutinė bausmė paskirta vieneri metai keturi mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, pridėjus dalį Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-10-07 nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinė bausmė paskirta vieneri metai septyni mėnesiai laisvės atėmimo;

9) 2008-07-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, areštu šešiasdešimt parų, 2008-10-02 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008-07-10 nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, pagrindu subendrintos paskirtos bausmės pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, taikant jų apėmimo principą ir paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė;

10) 2009-02-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis LR BK 64 straipsniu, bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2008-10-02 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme - 45 parų areštu. Paskirta galutinė ir subendrinta septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams;

11) 2009-06-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį 10 MGL dydžio, t. y. 1300 Lt bauda. Bauda nesumokėta;

12) 2010-02-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009-02-04 bei 2009-06-05 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė ir subendrinta dviejų metų laisvės atėmimo bausmė ir 1300 litų bauda;

13) 2011-04-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimas 1 metai 6 mėnesiai. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2010-02-08 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirti galutinę subendrintą 2 metų 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę su 1300 Lt pinigine bauda. Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką atliktą ir įskaičiuotą pagal 2010-02-08 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendį. 2011-08-29 atvyko į Lukiškių TI-K. 2011-09-08 atvyko į Marijampolės pataisos namus. 2011-09-15 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutartis patikslinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-04-01 nuosprendžio rezoliucinę dalį, nurodant, kad paskirtos laivės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos. 2011-11-21 Marijampolės raj. apylinkės teismo nutartimi pagal LR (duomenys neskelbtini) straipsnį, paleistas lygtinai neatlikus 3 mėnesių 7 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės, nustatytos pareigos: registruotis bausmę vykdančioje institucijoje 2 kartus per mėnesį, jei tai nesusiję su darbu. 2011-11-29 paleistas iš Marijampolės pataisos namų. 2011-12-02 įrašytas į įskaitą Vilniaus miesto ir rajono pataisos inspekcijoje;

14) 2012-03-06 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį bauda 8 MGL (1040 Lt). 2012-03-02 ir 2012-07-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimis panaikintas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos ir pasiųstas atlikti 3 mėnesių ir 7 dienų Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011-04-01 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose, į 2012-03-02 nutartimi nustatytą likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį įskaitytas laikas nuo 2011-11-21 iki 2011-11-29;

15) 2015-04-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. (2 veikos), 187 str. 1 d., 63 str. 1, 4 ir 9 d., galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 7 mėnesiams;

16) 2015-11-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. (3 veikos), 187 str. 1 d., 187 str. 3 d. (3 veikos), 63 str. 1, 4 ir 9 d., galutinė bausmė laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams; 2015-11-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams; 2016-03-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi subendrintos 2015-11-13 ir 2015-11-19 nuosprendžiais paskirtos bausmės – galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir dešimčiai mėnesių;

17) 2018-03-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d. (2 veikos), 187 str. 1 d., 63 str. 5 d. 1 p., 63 str. 4 d., galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. Vilniaus apygardos teismo 2018-06-04 nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendis pakeistas dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1, 2 punktai) - panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendžio dalis dėl perteklinio A. R. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, paskirtų bausmių subendrinimo LR BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, A. R. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams; atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose,

kaltinamas pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. pagrobė svetimą turtą, įsibraunant į patalpą, o būtent:

jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2017 m. birželio 8 d., laikotarpiu nuo 09.00 val. iki 18.30 val., (duomenys neskelbtini) išlaužęs požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje esančio sandėliuko, priklausančio butui Nr. (duomenys neskelbtini) durų spyną, pateko į sandėliuko vidų, iš kurio pagrobė nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą, o būtent: vyrišką žieminę striukę MONCLER – 1952 eurų vertės, vyrišką žieminę striukę – 300 eurų vertės, 2 filmavimo apšvietimo stovus – 140 eurų vertės (1 vnt. – 70 eurų vertės), filmavimo krano video kamerai valdomą galvą - 1450 eurų vertės, filmavimo krano video kamerai valdomos galvos valdymo pultelį - 220 eurų vertės, 3 filmavimo apšvietimo skėčius – 219 eurų vertės (1 vnt. - 73 eurų vertės), audio įgarsinimo stovą – 70 eurų vertės, audio įgarsinimo mikrofoną „AKG Perception 100“ – 340 eurų vertės, filmavimo krano trikojį stovą – 750 eurų vertės, 2 filmavimo apšvietimo lempas – 550 eurų vertės (1 vnt. - 275 eurų vertės), viso turto 5989 eurų sumai, tokiu būdu pateko į patalpą ir pagrobė svetimą, A. P. priklausantį, 5989 eurų vertės turtą. Šiais savo veiksmais A. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. R. savo kaltę įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai bei parodė, kad kaltinime nurodytą dieną jis išlaužęs požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje durų spyną, pateko į sandėliuko vidų, iš kurio pagrobė nukentėjusiajam A. P. priklausantį turtą. Sutinka, kad galėjo pavogti daiktų už kaltinime nurodytą sumą. Civilinį ieškinį pripažįsta.

Taigi kaltinamasis A. R. visiškai prisipažino kaltu įvykdę jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokurorė ir advokatas sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 327 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. R. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis A. P. parodė, kad jis ir jo sugyventinė, S. A., nuomojosi butą (duomenys neskelbtini) Šiam butui priklauso sandėliukas, kuris yra požeminėje automobilių aikštelėje, esančioje po namu. Minėtame sandėliuke jis ir S. laikė savo daiktus. 2017-06-18, apie 9.00 val., jis kartu su S. išvažiavo į darbą. Grįžus namo po darbo dienos, apie 18.30 val., pamatė, kad sandėliuke, kuriuo jie naudojosi dega šviesa. Priėjus prie sandėliuko pamatė, kad yra išlaužta sandėliuko durų spyna ir apgadinta metalinė durų stakta, pravėrus sandėliuko duris pamatė, kad tvarka sandėliuko viduje yra pažeista ir trūksta jo daiktų. Tikrai įsibrauta būtent 2017-06-18, kadangi automobilio parkavimo vieta yra prie sandėliuko durų ir ryte, kai išvyko į darbą, sandėliuko durys buvo tvarkingos bei užrakintos. Pastebėję įsibrovimą į sandėliuką iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau apžiūrėję sandėliuką pastebėjo, kad dingo jam priklausantys daiktai: vyriška žieminė striukė MONCLER, mėlynos spalvos, ilga, gobtuvas su kailiu. Striukės vertė 1950 eurų. Striukės įsigijimo dokumentų neturi, šią striukę buvo gavęs dovanų. Prideda iš interneto striukės pavyzdinę nuotrauką. Vyriška žieminė striukė, trumpa, su kailiniu kapišonu, mėlynos spalvos, ant kairės rankovės, žemiau peties, yra oranžinė virvutė. Šios striukės vertė 300 eurų. Įsigijimo dokumentų neturi. Šios striukės buvo laikomos rūsyje, kadangi jos buvo žieminės, striukės buvo laikomos vienoje plastikinėje dėžėje. Taip pat iš sandėliuko dingo du filmavimo apšvietimo stovai, juodos spalvos metaliniai, vieno stovo vertė 70 eurų (pavyzdinė nuotrauka pridedama). Filmavimo krano videokamerai valdoma galva, pavadinimo nežino, juodos spalvos, metalinė su dantračiais - 1450 eurų vertės bei minėto prietaiso valdymo pultelis, juodos spalvos, metalinis su valdymo mygtukais -220 eurų vertės (pridedama pavyzdinė nuotrauka). Filmavimo apšvietimo komplektas, kurį sudaro 3 skėčiai, juodos spalvos, pavadinimo nežino, vieneto kaina 73 eurai. Audio įgarsinimo stovas, juodos spalvos, metalinis, pavadinimo nežino, kurio vertė 70 eurų (pridedama pavyzdinė nuotrauka). Audio įgarsinimo mikrofonas „AKG Perception 100“, korpusas metalinis, sidabrinės spalvos, vertė 340 eurų (pridedama pavyzdinė nuotrauka). Filmavimo krano trikojis stovas, pavadinimo neturi. Stovas yra juodos spalvos, metalinis, sunkus apie 20-25 kg, kurio vertė 750 eurų (pridedama pavyzdinė nuotrauka). Dvi filmavimo apšvietimo lempos, vienos lempos, vertė 275 eurai (pridedama pavyzdinė nuotrauka). Lempos pavadinimo neturi, korpusas yra juodos spalvos, metalinis. Daugiau po vagystės daiktų nepasigedo. Kada paskutinį kartą matė sandėliuke minėtus daiktus, negali, nes neprisimena, kada paskutinį kartą iki vagystės buvo užėjęs į sandėliuką. Tačiau šiuos daiktus ten laikė, kad sutaupyti vietą bute. Minėta filmavimo įranga yra jo asmeninė, tačiau leisdavo ja naudotis vykdant projektus VšĮ "Comsumo". Visos išvardintos filmavimo įrangos dokumentų nėra išsaugojęs ir pateikti negali. Įrangą pirko skirtingais laikotarpiais, įrangos serijinių numerių nežino ir nurodyti negali. Dėl vagystės patyrė 5989 eurų turtinę žalą. Dėl sandėliuko spynos ir rėmo remonto darbų turtinės žalos nepatyrė, kadangi minėtus darbus apmokėjo buto šeimininkė (1 t., b.l. 57-65).

Papildomai apklaustas nukentėjusysis A. P. parodė, kad nori papildomai pranešti, kad audio įgarsinimo stovas, kurio vertė 70 eurų, audio įgarsinimo mikrofonas „AKG Perception 100“, kurio vertė 340 eurų, dvi filmavimo apšvietimo lempos, vienos lempos vertė 275 eurai, jam yra grąžintos, dėl jų pretenzijų neturi. Viso jam grąžinta turto 960 eurų sumai. Po vagystės pasigedo ir jam nėra grąžinti šie daiktai: vyriška žieminė striukė MONCLER, kurios vertė 1950 eurų, vyriška žieminė striukė trumpa su kailiniu kapišonu, kurios vertė 300 eurų, du filmavimo apšvietimo stovai, vieno stovo vertė 70 eurų, filmavimo krano videokamerai valdoma galva - 1450 eurų vertės bei minėto prietaiso valdymo pultelis - 220 eurų vertės, filmavimo apšvietimo komplektas, kurį sudaro 3 skėčiai, vieneto kaina 73 eurai. Filmavimo krano trikojis stovas apie 20-25 kg, kurio vertė 750 eurų, viso jam negrąžinto turto vertė yra 5029 eurai. Dėl šių daiktų ketina reikšti civilinį ieškinį 5029 eurų sumai (1 t., b.l. 67-68).

Nukentėjusysis S. A. parodė, kad sandėliuką nuomojasi iš K. Z. per tarpininkę S. B., turtas yra draustas. Tarpininkė S. B. prieš jiems įsikraustant informavo, kad sandėliukas buvo apvogtas. 2017-06-08, apie 10.00 val., ji kartu su draugu išvažiavo į darbą su automobiliu. Po darbo grįžo apie 18.40 val. ir statydami automobilį pastebėjo, kad yra išlaužta sandėliuko spyna. Apžiūrėję sandėliuką pastebėjo, kad yra pavogtos plastikinės dėžės su rūbais. Dvi dėžės buvo permatomos, viena rožinė, kita mėlynos spalvos. Dėžėse buvo sudėti žieminiai rūbai. Kiek ir kokie rūbai buvo dėžėse bei jų vertes patikslins vėliau. Įtartinų asmenų ji nepastebėjo, kas galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką nežino ir nieko neįtaria. Tarpininkę apie įvykį informavo. Raktą su magnetuku ir pultelį nuo garažo durų turi visi namo gyventojai (1 t., b.l. 49).

S. A. 2018-08-27 papildomai parodė, kad vagystės metu iš sandėliuko, kuris priklauso butui (duomenys neskelbtini), buvo pagrobti jai priklausantys rūbai - 2 dėžės, tačiau nei rūbų, nei jų verčių ji nurodyti negali, dėl to pretenzijų nereikš ir civilinio ieškinio byloje neteiks. Nusikaltimą padariusiam asmeniui ar asmenims atleidžia, pretenzijų neturi (1 t., b.l. 51).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. B. parodė, kad butas, adresu (duomenys neskelbtini), V nuosavybės teise priklauso jos draugei, K. Z.. K. gyvena (duomenys neskelbtini), tačiau Vilniuje turi kelis butus, kuriuos nuomojo kitiems asmenims. K. turi verslo liudijimą ir jo pagrindu nuomoja savo butus, esančius Vilniuje. K. K. gyvena (duomenys neskelbtini)ji negali nuolatos susitikinėti su nuomininkais, dėl visų nuomos metu kylančių klausymų, dėl to ji žodiniu jos ir K. susitarimu tarpininkauja. Ji susitinka su nuomininkais ir padeda išspręsti visus su nuomojamo buto klausimais iškilusius reikalus. Kitaip tariant yra tarpininkė, tarp nuomininkų ir K. Jai yra žinoma, kad 2017 metų birželio 8 dieną buvo įsibrauta į (duomenys neskelbtini) butui priklausantį sandėliuką, kuris yra įrengtas požeminėje stovėjimo aikštelėje. Ten to meto nuomininkai S. A. ir A. P. buvo susidėję savo asmeninius daiktus. Kokius daiktus ten laikė minėti asmenys, nežino, niekada netikrino, tai ne jos reikalas. Minėtas sandėliukas yra rakinamas. Į sandėliuką pašaliniams asmenims patekti nėra paprasta, dėl to, kad kaip ir minėjo, sandėliukas yra požeminėje stovėjimo aikštelėje, o į stovėjimo aikštelę patekti galima tik turint pultelį nuo vartų arba magnetą, atrakinantį duris iš laiptinės. Kaip nusikalstamą veiką padarę asmenys pateko į požeminę aikštelę, nežino, daro tik prielaidą, kad galėjo įeiti tuomet, kai kas nors išvažinėjo iš aikštelės ir nespėjus vartams užsidaryti užėjo į stovėjimo aikštelės vidų. Minėtas sandėliukas yra prie minėtam butui priskirtos automobilio stovėjimo vietos, pačiame aikštelės kampe. 2017-06-08, galimai vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, jai paskambino S. ir pranešė, kad buvo įsibrauta į sandėliuko vidų ir iš jo pavogti kažkokie jai priklausantys daiktai. Kokie daiktai buvo pavogti, nežino, neklausė. Žino, kad buvo sugadinta sandėliuko durų spyna. Ji atvykti į įvykio vietą negalėjo, dėl to nurodė S. pačiai užsakyti spynos keitimo darbus, ką pastarieji ir padarė. Spyna buvo pakeista, kas pakeitė spyną, negali pasakyti, galimai spyną pakeitė pats A., o ji sumokėjo tik už pačią spyną, kuri kainavo 45.42 eurų. Taip pat vagystės metu buvo apgadintos pačios sandėliuko durys, tačiau jų nekeitė, jos stovi iki šiol. Apie įvykį nieko nežino ir papasakoti nieko negali, civilinio ieškinio byloje nereikš ir prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kadangi, kaip ir minėjo apie pačią vagystę nieko papasakoti negali, bei naudingos tyrimui informacijos neturi (1 t., b.l. 77-78, 136-137).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas J. V. 2018-06-06 parodė, kad Vilniaus aps. VPK KP NNTV 2-ajame skyriuje 2017 metais buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29553-17 (sujungus su kitu ikiteisminiu tyrimu bylai buvo suteiktas Nr. 01-1-25327-17) pagal LR BK 178 str. 2 d. (3 epizodai). Šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje 2017-06-15 buvo sulaikyti įtariamieji M. M., gim. (duomenys neskelbtini), A. R., gim.(duomenys neskelbtini). Atlikus kratas M. M. darbo vietoje - automobilių servise ir gyvenamojoje vietoje - bute, adresu (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje, buvo rasti ir paimti ikiteisminiam tyrimui reikšmingi daiktai, kurie, kaip nustatyta, buvo pagrobti iš sodybų, esančių Vilniaus ir Švenčionių rajonuose, taip pat iš automobilio Vilniaus mieste. Atliekant kratą M. M. nuomojamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), butui priklausančiame garaže, esančiame kotedžo rūsyje, tarp ikiteisminiam tyrimui Nr. 01-1-25327-17 reikšmingų daiktų matė ir kitų daiktų, tai yra sidabrinės spalvos mikrofoną su juodos spalvos stovu, metalinį šviestuvą dėžutės tipo, juodos spalvos, stačiakampio formos su atidaromos durelėmis, su įmontuotomis liuminescencinėmis lempomis, su stovu. Kiek buvo tokių šviestuvų, nepamena, vienas ar du. Šių daiktų kratos metu nepaėmė, nes jie neturėjo reikšmės atliekamam ikiteisminiam tyrimui. Tačiau šiuos daiktus įsidėmėjo, nes buvo įtariama, kad M. M. galimai yra padaręs ir daugiau vagysčių Vilniuje ir užmiestyje. Vėliau, gavus informacijos, kad nurodyti daiktai, tai yra mikrofonas ir šviestuvas galimai pagrobti iš sandėliuko 2017 metų vasarą, apie tai buvo informuota šį ikiteisminį tyrimą atliekanti pareigūnė (1 t., b.l. 95-97).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. B. parodė, kad M. M. pažįsta apie 10 metų. Su M. bendrauti artimiau pradėjo maždaug prieš 3 metus. Su M. pradėjo gyventi galimai 2015 metais. Su M. pradžioje buvo pora, po kokio tai laiko sužinojo, kad laukiasi nuo M. ir ne užilgo M. suėmė. Po kokio tai laiko M. paleido ir jis grįžo pas ją, ir jie kartu gyveno. Išsinuomojo butą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gimė jos ir M. bendra duktė. Nuo mergaitės gimimo ji rūpinosi vaiku ir į M. reikalus niekada nesikišdavo, visą savo dėmesį skyrė vaiko auginimui ir priežiūrai. Taip pat M. jai sakydavo nesikišti į jo reikalus ir pan., dėl to ji niekada ir nesigilino nei ką jis veikia, nei su kuo. M. draugų ji nepažinojo ir niekada su jais niekur nebuvo išvykusi. Vieną kartą, galimai prieš 6 metus, buvo su M. draugu ir jo mergina, kurių duomenų neprisimena, prie ežero, bet tai buvo vienintelis kartas, kai susitiko su M. draugais. Po to, kai gimė vaikas, iš vis niekada nebuvo niekur išvykusi su M. draugais. A. R. nepažįsta, kaip ir minėjo, M. draugų iš vis nepažinojo. Paskutiniais gyvenimo su M. mėnesiais stipriai apsipyko ir M. ateidavo į minėtą nuomotą butą ir miegodavo kitame kambaryje. Su M. tuomet nesikalbėjo, nebendravo. Ką veikdavo M., kai nebūdavo namuose, pasakyti negali, nes niekada jo nekontroliavo. G. M. į namus atvedė policijos pareigūnai su antrankiais ir namuose buvo atlikta krata. Tuomet suprato, kad M. užsiimdavo kažkuo negeru, kiek vėliau sužinojo, kad M. vogė. Taip pat atkreipė dėmesį, kad butas, kurį nuomojosi turėjo požeminį garažą, kuriame ji lankydavosi labai retai, tik tiek kiek reikdavo vaiko vežimėlio ir garažo turiniu nesidomėjo, ir į daiktus niekada nekreipdavo dėmesio. Garažu naudojosi M., pultelį, atidarantį garažo duris, turėjo tik ji ir M. Tik tuomet, kai kartu su M. į butą atvažiavo policijos pareigūnai daryti kratos, pamatė, kad garaže buvo pilna daiktų, kurių anksčiau ji niekada nebuvo mačiusi, daiktai jiems nepriklausė. Dalį daiktų pasiėmė policijos pareigūnai, kaip vogtus, o kitą dalį daiktų paliko, nes nežinojo ar jie įgyti nusikalstamu būdu ir paprašė jos daiktus pasaugoti, padarė nuotraukas. Ji minėtus daiktus laikė garaže, bet po to, kai baigėsi nuomos sutartis, turėjo išsikelti iš buto ir visus daiktus pervežė M. tėvams (1 t., b.l. 80-81).

Liudytoja L. Ž. parodė, kad butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jai. Name, kuriame yra butas, viso yra 5 butai. Jos butas prieš jį įsigyjant buvo per du aukštus, tačiau butas buvo padalintas į du atskirus butus, vienas kurių buvo jos, o kitą įsigijo kiti asmenys. Iš išorės namas atrodo kaip kotedžas. Minėtame bute negyveno, butas buvo tuščias. Bute planavo ateityje pasidaryti remontą ir galimai, esant reikalui, ten gyventi. 2017 metų kovo mėnesį jos mokyklos draugė I. B. paprašė minėtame bute pagyventi. Nuomos mokestis mokamas nebuvo, tiesiog ji I. leido, kaip senai pažįstamai, bute pagyventi kartu su jos antrąja puse. I.mokėjo tik komunalinius mokesčius. Ji žinojo, kad bute kartu su Igyvena jos draugas, kurio ji nepažįsta ir jo duomenys jai nėra žinomi, yra vyrą vieną kartą mačiusi, kai atėjo pas I. į butą atsigerti kavos. Kartu su butu I. perleido ir butui priklausantį požeminį garažą. Į garažą galima patekti su elektroniniu valdymo pulteliu. Tam, kad patekti į garažą, valdymo pultelyje esančiu vienu mygtuku reikia atidaryti vartus, per kuriuos automobiliu patenkama į kiemą, o kitu tame pačiame valdymo pultelyje esančiu mygtuku, atidaryti elektrinius garažo vartus, po ko įvažiuojama tiesiai į garažo patalpą. Į butui priklausantį garažą galėjo patekti tik ji, kaimynams garažas nepriklauso. Tokį valdymo pultelį turėjo tik vieną, kurį perdavė I. naudotis, daugiau pultelių neturėjo. Ar galima pasidaryti daugiau valdymo pultelių kopijų, nežino, nesidomėjo, nes jai tai niekada nebuvo aktualu. Apie tai, kad bute yra kažkas negerai, niekada nekilo jokių įtarimų. Turėjo tik vieną incidentą, kuomet jai paskambino kaimynai ir informavo apie tai, kad jie kreipėsi į policiją dėl triukšmo. Kaip vėliau paaiškėjo, tuo metu I. šventė savo gimtadienį. Apie tai, kad kažkas yra negerai su I. draugu, sužinojo iš pačios I., kai ji apie tai papasakodavo. I.sakė, kad ji nežino, kokia veikla užsiima jos draugas, taip pat sakė, kad bute buvo laikomi ir policijos rasti nelegalūs ginklai. Taip pat pati I. informavo, kad bute buvo atlikta krata. Taip pat I. minėjo, kad jai kyla įtarimas, jog jos draugas yra įsivėlęs į vagysčių ir prostitucijos veiklą, tačiau ji apie tai žinojo labai nedaug. I. visuomet nerimavo dėl to, jog draugas visą savo veiklą slėpė, I. niekada nežinodavo, kur jos draugas būna, ką veikia ir pan., o po to netikėtai į butą ateidavo policijos pareigūnai. Taip pat I. jai minėjo, kad garaže buvo rasti vogti daiktai, kuriuos policijos pareigūnai pasiėmė. Dalį laiko I. bute gyveno viena, kadangi jos draugas buvo suimtas. 2018 metų balandžio mėnesį I. išsikraustė iš buto. I. I. grąžino jai du raktus nuo buto durų ir vieną garažo ir kiemo vartų valdymo pultelį, kurie jai buvo duoti prieš perleidžiant butą pagyventi. Jokių papildomų ratų ar valdymo pultelių I. jai nedavė. Ar buvo daromos minėtų buto ratų ir valdymo pultelių kopijos, ji nežino, tokios informacijos I.nesakė, yra visiškai tikra, kad I. davė du raktus nuo buto ir vieną valdymo pultelį, kuriuos I. liudytojai ir grąžino (1 t., b.l. 89-91).

Liudytojas V. M. parodė, kad A. R. jis nepažįsta. Jo sūnus yra M. M.. M. gyveno jo namuose,. M. draugai, jam būnant namuose, niekada į namus neužeidavo. Jis matydavo, kaip pas M.atvažiuoja draugai, kurie sustodavo šalia namo, į vidų neidavo. Asmenys, kurie atvažiuodavo pas M., iš pažiūros atrodė tvarkingi. M. turi sugyventinę ir paskutiniu metu gyveno su ja ir jų bendru vaiku, nuomojamame bute, adreso nežino. M. sugyventinė iš nuomoto buto išsikraustė ir M. daiktus atvežė jam, kad jis juos pasaugotų. Sugyventinės vardas I. pavardė galimai B.. Taip pat tyrėja D. P. jį informavo, kad daiktus atvyks pasiimti pareigūnai. I. atvežė mikrofoną, dvi lempas, stovą ir metalinį kaištį, daugiau jokių daiktų neatvežė. Kaip minėtus daiktus gavo M., jis nežino. Jis yra neįgalus, dėl to prašo jo į teismo posėdžius nekviesti, kadangi sunkiai juda ir apie daiktus nieko nežino (1 t., b.l. 84-85).

Ikiteisminio tyrimo metu kaip spec. liudytojas apklaustas M. M., parodė, kad jis pažįsta A. R.. Jis kartu su drauge I. B. nuomojosi butą, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtam butui priklausė požeminis garažas, kuriuo jie galėjo naudotis. Raktą nuo minėto garažo turėjo jis ir raktą buvo davęs draugui A. M.. A. raktus davė dėl to, kad pastarasis prašė. A. i reikėjo garaže susidėti kažkokius daiktus, o savo garažo pastarasis neturėjo. A. garažu naudojosi apie 1-2 mėnesius, tiksliai pasakyti negali. A. galėjo garažu naudotis galimai nuo 2017 metų balandžio vidurio iki birželio pradžios. Tuo metu, kai A. turėjo raktą nuo garažo, jis taip pat turėjo atsarginį raktą ir į garažą patekti galėjo. Kokius daiktus į garažą buvo padėjęs A., jis nežiūrėjo, garaže buvo daug daiktų. Filmavimo įrangą, kurią rado garaže, atnešė ir ten paliko A., niekas daugiau to padaryti negalėjo. Iš kur A. gavo rastus daiktus, nežino. Aleksandras yra maždaug jo amžiaus (1 t., b. l. 101-107).

M. M. apklaustas kaip liudytojas bendra tvarka, parodė, kad su pranešimu jį apklausti liudytoju susipažino, tačiau pasilieka prie savo pirminių parodymų, kuriuos yra davęs spec. liudytojo apklausos protokole, kadangi daugiau papildyti nieko neturi, papasakoti kažką naujo, taip pat neturi (1 t., 114-115, 118-119).

2017-06-08 įvykio vietos, (duomenys neskelbtini) apžiūros protokole pažymėta, kad apžiūros objektas yra sandėliukas Nr. (duomenys neskelbtbini) esantis daugiabučio namo požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, į kurią galima patekti pro automatinius pakeliamus vartus bei duris su magnetine spyna. Įėjimo į daugiabutį namą durys yra su kodu. Sandėliuko durų spynos plokštelė yra atlenkta, ant durų šoninių briaunų yra laužimo žymės. Ant baltos dėžės, gulinčios ant grindų, yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Dešinėje ant lentynos stovi metalo spalvos kavos aparatas, ant kurio yra raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. Požeminėje aikštelėje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Po objekto apžiūros paimtos 2 nuoplovos (1 t., b.l. 39-46).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2017-08-14 specialisto išvadoje Nr. 140-(3610)-IS1-3989 nurodyta, kad ant tirti pateiktų dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2017-06-08, apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini)Vilniuje, rasta vieno vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 t., b.l. 142-143).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro rašte dėl sutapimo DNR duomenų registre nurodyta, kad vyro kraujo, rasto ant dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2017-06-08, apžiūrint įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 144).

2018-01-10 pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu iš įtariamojo A. R. buvo paimti lyginamieji pavyzdžiai DNR tyrimui (1 t., b.l. 145-146).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2018-03-23 specialisto išvadoje Nr. 140-(524)-IS1-1683 nurodyta, kad ant dviejų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2017-06-08, apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasto vyro kraujo genotipas sutampa su A. R. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. R. lokusų genotipui, tai yra atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000000001 procento (1 t., b.l. 150-151).

2018-05-08 liudytojas V. M. savanoriškai pateikė mikrofoną su laidu, metaliniu korpusu; mikrofono stovą, juodos spalvos; 2 apšvietimo lempas, juodu metaliniu korpusu; metalinį kaištį (1 t., b.l. 122-123).

Daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti 2018-06-06 protokole nurodyta, kad nukentėjusysis A. P. iš jam pateiktų 5 daiktų visus atpažino kaip savo. Jam pateiktą atpažinimui mikrofoną atpažįsta dėl to, kad savo apklausos metu buvo pateikęs pavyzdinę jo nuotrauką ir nuotraukoje mikrofonas buvo identiškas jo turėtam ir dabar jam pateiktas mikrofonas yra toks pat, kokį turėjo. Atpažįsta jį iš bendros išvaizdos, mikrofonas neturėjo jokių korpusų apgadinimų, kurių neturi ir atpažinimo metu. Atpažinimui pateiktą trikojį stovą, kurį taip pat atpažįstu kaip savo, nes ant stovo viršutinėje dalyje yra metalinis užsukimas, kuris nėra gamyklinis, jį keitė jis pats asmeniškai. Metalinį sidabro spalvos mikrofono laikiklį taip pat atpažįsta kaip savo, išskirtinių pažymių jis neturi, bet nori paaiškinti, kad atpažinimui pateiktus stovą, mikrofoną ir laikiklį galima sujungti į vieną visumą ir tuomet jie tinkami įgarsinimui studijoje. Dvi pateiktas apšvietimo lempas taip pat atpažįsta kaip savo. Lempos buvo metaliniu juodos spalvos korpusu. Minėtas lempas atpažįsta dėl to, kad vienoje lempoje buvo lempos prisukimo rankenėlė, o kitoje lempoje tokia pati rankenėlė buvo nulaužta. Taip ir yra jam pateiktose atpažinti lempose. Taip pat vienos lempos apačioje buvo prisukimo mechanizmas, kuriuo lempa tvirtinama prie stovo, o kitoje lempoje minėto prisukimo nebuvo, kaip yra ir dabar – atpažinimo metu. Taip pat viena iš lempų turėjo du mygtukus, įjungiančius kiekvieną lempos sekciją atskirai, o kitame buvo tik vienas mygtukas bei sukamas šviesos intensyvumo reguliatorius, kaip ir yra atpažinimo metu. Taip pat prie šviestuvo lipnia baltos spalvos juosta tvirtindavo baltos spalvos audinį. Apžiūrint lempas ant korpuso mato baltos spalvos lipnios juostos likučius, kas taip pat yra požymis, kad lempos yra jo. Atlikus daiktų atpažinimą, atpažinti daiktai perduoti pagal pakvitavimą nukentėjusiajam A. P. (1 t., b.l. 124-135).

Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 1 PK vyresniosios tyrėjos I. C. 2018-09-05 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-28368-17 medžiagą, susipažino su įtariamojo A. R. mobiliojo ryšio abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotine, esančia baudžiamojoje byloje Nr. 1-98-506/2018. Išnagrinėjus mobiliojo ryšio abonentinio numerio išklotinę nustatyta, kad A. R. mobiliojo ryšio abonentinis numeris pradėjo veikti 2017-06-07, 16.06 val. 2017-06-08, vagystės metu, laikotarpiu nuo, apie 09.00 val. iki apie 18.30 val., pagal A. R. abonentinio numerio prisijungimą prie mobiliojo ryšio operatorių celių, nustatyta, kad A. R. visu minėtu laikotarpiu buvo Vilniaus mieste ir išvykęs nebuvo. Susipažinimo metu padaryta A. R. abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės kopija (2 t., b.l. 1-2).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnis skiria slaptą ir atvirą vagystę. Atviroji vagystė laikoma pavojingesnė už slaptąją, todėl kvalifikuojama pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį. Vagystė laikoma slapta, kai nei turto savininkas ar turto valdytojas, nei pašaliniai asmenys nemato kaltininko nusikalstamų veiksmų ir kaltininkas suvokia, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai šie asmenys mato kaltininko daromus veiksmus, tačiau nesuvokia nusikalstamo jų pobūdžio ir kaltininkas tai supranta, t. y. kaltininkas galvoja, kad veikia slaptai. Vagystė yra slapta ir tuo atveju, kai minėti asmenys mato ir suvokia kaltininko nusikalstamus veiksmus, tačiau kaltininkas to nemato ir galvoja, kad veikia slaptai. Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai. Veika kvalifikuojama kaip slaptoji vagystė esant apibrėžtai tyčiai turtą grobti slaptai. Jei kaltininko tyčia dėl grobimo būdo yra neapibrėžta (kaltininkui priimtinas bet koks grobimo būdas – slaptas, atviras ir net susijęs su smurto panaudojimu) ar alternatyvi (kaltininkui priimtinas nesmurtinis grobimo būdas – slapta ar atvira vagystė), priklausomai nuo bylos aplinkybių, veika gali būti vertinama kaip slaptoji ar atviroji vagystė arba plėšimas.

Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam A. R. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. A. R. kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo parodymai, liudytojų parodymai, kuriuos papildo kita surinkta rašytinė medžiaga, o būtent: specialistų išvados, įvykio vietos apžiūros protokolas, kita bylos rašytinė medžiaga.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos LR BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, kadangi jis pagrobė svetimą turtą, įsibraunant į patalpą, o būtent 2017 m. birželio 18 d., laikotarpiu nuo 09.00 val. iki 18.30 val., išlaužęs požeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje esančio sandėliuko, priklausančio butui Nr. (duomenys neskelbtini), durų spyną, pateko į sandėliuko vidų, iš kurio pagrobė nukentėjusiajam A. P. priklausantį 5989 eurų vertės turtą.

Dėl bausmės skyrimo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikaltimą ir dėl įvykdyto gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 d.2 p.).

A. R. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (LR BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Skiriant kaltinamajam A. R. bausmę, atsižvelgiama į tai, kad jis praeityje teistas net 17 kartų, šiuo metu dar atlieka realią laisvės atėmimo bausmę už paskutinį iš nusikaltimų. Bylos duomenimis kaltinamasis A. R. nedirba, o jo sistemingai daromi nusikaltimai nuosavybei rodo, kad nusikalstamos veikų darymas yra jo pragyvenimo šaltinis. Šioje byloje A. R. pripažįstamas kaltu už vieną apysunkio nusikaltimo padarymą, kurį padarė neseniai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių – laisvės atėmimą. Rašytinių duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre, įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre, byloje nėra.

LR BK 64 ¹ str. numato pareigą teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra visos LR BK 64 ¹ straipsnyje numatytos sąlygos, A. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio.

Dėl žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. Baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys nėra vien tik privataus pobūdžio reikalavimas, siejantis nukentėjusįjį ir įtariamą ar kaltinamą nusikalstamos veikos padarymu asmenį. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimas yra sudėtinė baudžiamojo proceso dalis, neatskiriama nuo įstatyme įvirtintų baudžiamojo proceso tikslų (LR BPK 1 straipsnio 1 dalis). Pagal LR BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo specifiką, civilinis ieškinys ikiteisminio tyrimo metu gali būti pareiškiamas bet kurioje tyrimo stadijoje, net ir nenustačius nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens ar dalies jų, taip pat visų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių.

Nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį 5029 eurų sumai (1 t., b.l. 74-75).

Civilinis ieškinys pagrįstas byloje surinktais duomenimis, kaltinamojo teisme duotais parodymais, nukentėjusiojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, pateiktais dokumentais, todėl tenkintinas visiškai ir suma priteistina iš kaltinamojo A. R..

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Voką su dviem tamponais ir įtariamojo A. R. seilių lyginamuoju pavyzdžiu saugomą Vilniaus aps. VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų sandėlyje (1 t., b.l. 152-154), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Dėl kardomųjų priemonių.

Kaltinamajam A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu

nusprendžia:

A. R., gim.(duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti 2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu) trečdaliu ir paskirti A. R. galutinę bausmę - 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bendrinat bausmes dalinio sudėjimo būdu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies pridėti prie Vilniaus apygardos teismo 2018-06-04 nuosprendžiu, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-06 nuosprendis, paskirtos 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmės, ir skirti A. R. galutinę subendrintą bausmę - 4 (ketverius) metus ir 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2019-02-14.

Į bausmės laiką, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 9 dalimi, A. R. visiškai įskaityti bausmę, atliktą pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nuosprendį, kuriuo pakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 6 d. nuosprendis.

Nukentėjusiojo A. P. pareikštą civilinį ieškinį 5029 eurų sumai tenkinti.

Priteisti iš kaltinamojo A. R. nukentėjusiojo A. P. naudai 5029 (penkis tūkstančius dvidešimt devynis) eurų, turtinei žalai atlyginti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ir nagrinėti: voką su dviem tamponais ir įtariamojo A. R. seilių lyginamuoju pavyzdžiu, saugomą Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų sandėlyje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Kaltinamajam A. R. skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.