- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-08-29
- Bylos Nr.
- 1-1616-288/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00371-2016-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Liuba Kymantienė
- Kaltinamasis
- S. K.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Rimos Žaltauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą baudžiamojoje byloje, kurioje
S. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – ten pat, neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis S. K. nuo 2010-05-07 būdamas UAB (duomenys neskelbtini) įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriumi bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą laikotarpiu nuo 2010-05-07 iki 2014-09-03 apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:
– nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (redakcija Nr. X-1633, 2008-06-26) 4 str. „Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansines ataskaitas“ 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimų „Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus“, 15 str. „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai” 10 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimų „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis“ ir 12 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimų „Finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis“ ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., „Reikalavimai apskaitos informacijai“ nurodytų nuostatų reikalavimų,, nurodytų nuostatų reikalavimų „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas“ 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimų „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.... Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, nes tyrimui pateiktose bendrovės finansinėse ataskaitose už 2010 – 2012 m. nurodyti duomenys ir duomenys, kurie buvo pateikti suvestiniuose buhalterinės apskaitos registruose nesutapo;
– nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimų “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais... . Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, nes buhalteriniame kasos registre UAB (duomenys neskelbtini) 2012-12-31 laikotarpio pabaigos datai nurodė 686 686,53 Lt (19 8878,17 Eur) grynųjų pinigų likutį, tačiau tyrimui pateiktame buhalteriniame kasos registre už 2013 m. sausio mėn. grynųjų piniginių lėšų likutį 2013-01-01 laikotarpio pradžios datai fiksavo 32 469,02 Lt (9 403,68 Eur), t.y. 65 4217,51 Lt (189474,49 Eur) mažesne suma;
– nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimų “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”, 12 str. „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 4 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimų “Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos”, 16 str. “Apskaitos registrai” 1 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimų “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose” ir 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo” (2010-06-02 redakcija) patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 16 dalyje nurodytų nuostatų reikalavimų “Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir finansininko parašai”, nes tyrimui buvo pateikti trys UAB (duomenys neskelbtini) išrašyti kasos pajamų orderiai už 1300 Lt (376,50 Eur), kuriuose buvo įformintas piniginių lėšų gavimas iš fizinių asmenų pagal geodezinių matavimų sutartis, kurie nebuvo įrašyti į kasos buhalterinės sąskaitos apyvartos žiniaraštį, (bei 2013 m. išrašyti 2 kasos pajamų orderiai nebuvo įrašyti į bendrovės kasos knygą), taip, nebuvo padidintas bendrovės kasos likutis 1300 Lt (376,50 Eur) suma. Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) neįrašė 10 kasos išlaidų orderių už 3002,35 Lt (869,54 Eur) į buhalterinės apskaitos registrus;
– nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 (2008-06-26 redakcija Nr. X-1633) 15 straipsnio „Bendrieji finansinių ataskaitų sudarymo reikalavimai” 10 dalyje nurodytų reikalavimų „Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis” ir 1999 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu Nr. 719 “Dėl inventorizacijos taisyklių patvirtinimo” patvirtintų inventorizacijos taisyklių reikalavimų (2008-04-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 370 redakcija), kurios numato, jog „Įmonės, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo inventorizuoti ilgalaikį materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinį turtą, žaliavas, medžiagas, prekes, pagamintą produkciją, nebaigtą gamybą, nebaigtus remonto darbus, nebaigtą statybą, nebaigtus mokslo tiriamuosius darbus ir kitas atsargas, investicijas, vertybinius popierius, grynuosius pinigus, gautinas skolas, mokėtinas skolas ne rečiau kaip kartą per metus prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą”, nes laikotarpiu nuo 2010-05-07 iki 2014-09-03 UAB (duomenys neskelbtini) neatliko perduodamo turto inventorizacijų, t. y. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, už laikotarpį nuo 2010-05-07 iki 2014-09-03, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d.
Kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad: į pateiktą klausimą “Ar žinojote, kad tapus UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį buvote atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą ?”, atsakė, jog jis žino, kad tapus direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį tampa atsakingas už UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą. Į pateiktą klausimą “Ar tapus jums UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo atlikta perduodamo turto inventorizacija, kai iš materialiai atskaitingo asmens J. B. perėmėte turtą?”, atsakė, kad: “Nebuvo atlikta inventorizacija. Tapo direktoriumi krizės metu, stengėsi išsaugoti darbo vietas, laiku mokėti adyginimą darbuotojams. Jo dėmesys buvo nukreiptas į išgyvenimą, t. y. kad bendrovė išliktų rinkoje. Tuo metu nesirūpino buhalterija. Kadangi buhalterė, jam tapus direktoriumi, išliko ta pati, jis buvo ramus, kad ji patars ar pasakys ką kur daryti. O ir buvęs direktorius J. B. nepareiškė noro perduoti jam materialinių vertybių. Jo turimu supratimu, tai J. B. turėjo būti svarbu perduoti jam materialines vertybes”. Į pateiktą klausimą “Kada, kas, kiek laiko buvo daromos inventorizacijos UAB (duomenys neskelbtini) jam vadovaujant šiai bendrovei? Ar jos buvo daromos? “, atsakė: “Ne, jos nebuvo daromos ir dėl to labai gailisi ir prisipažįsta, kad šiuo klausimu aplaidžiai vykdė savo kaip direktoriaus pareigas, taip apgaulingai tvarkydamas bendrovės buhalterinę apskaitą”. Į pateiktą klausimą “Kodėl tyrimui pateiktose bendrovės finansinėse ataskaitose už 2010 – 2012 m. nurodyti duomenys ir duomenys, kurie buvo pateikti suvestiniuose buhalterinės apskaitos registruose, nesutapo?”, atsakė: “Per didelis pasitikėjimas buhaltere A. B.. Ji jam pateikdavo pasirašyti finansines atskaitomybes. O jis jas neperskaitęs pasirašydavo. Nors dabar supranta, kad turėjo perskaityti ir sutikrinti jas su bendrovės suvestiniais buhalterinės apskaitos registrais. Per didelį darbo krūvį vis neturėdavo laiko geriau pasirūpinti bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimu“. Į pateiktą klausimą “Kodėl buhalteriniame kasos registre UAB (duomenys neskelbtini) 2012-12-31 laikotarpio pabaigos datai nurodė 686 686,53 Lt (198 878,17 EUR) grynųjų pinigų likutį, tačiau tyrimui pateiktame buhalteriniame kasos registre už 2013 m. sausio mėn., grynųjų piniginių lėšų likutį 2013-01-01 laikotarpio pradžios datai fiksavo 32 469,02 Lt (9 403,68 EUR), t. y. 654 217,51 Lt (189 474,49 EUR) mažesne suma?”, atsakė, kad: “Pasikartoja, kad buhalterė A. B. jam pateikdavo pasirašyti, kaip dabar mato, tai tiesos neatitinkančius bendrovės buhalterinius dokumentus, kuriuose buvo nurodyta tiesos neatitinkanti informacija. Jis juos pasirašydavo neskaitęs. Į šiuos dokumentus tiesos neatitinkančią informaciją įrašydavo bendrovės buhalterė A. B., taip slėpdama žymiai didesnį savo nusikaltimą – turto pasisavinimą”. Į pateiktą klausimą “Kodėl tyrimui buvo pateikti trys UAB-ės (duomenys neskelbtini) išrašyti kasos pajamų orderiai už 1 300 Lt (376,50 EUR), kuriuose buvo įformintas piniginių lėšų gavimas iš fizinių asmenų pagal geodezinių matavimų sutartis, kurie nebuvo įrašyti į kasos buhalterinės sąskaitos apyvartos žiniaraštį (bei 2013 m. išrašyti du kasos pajamų orderiai nebuvo įrašyti į bendrovės kasos knygą), taip, nebuvo padidintas bendrovės kasos likutis 1300 Lt (376,50 EUR) suma. Taip pat kodėl UAB (duomenys neskelbtini) neįrašė 10 kasos išlaidų orderių už 3002,35 Lt (869,54 EUR) į buhalterinės apskaitos registrus?”, atsakė: “Šių dokumentų į apskaitą neįtraukė buhalterė, o jis aplaidžiai kontroliavo šį procesą, t. y. bendrovės buhalterines apskaitos organizavimą. Pageidauja, kad jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla būtų atskirta į atskirą tyrimą ir užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu. Pasižada susimokėti jam paskirtą baudą. Taip pat prašo skiriant jam baudą atsižvelgti, kad jis prisipažino pirmosios apklausos metu ir pats pranešė policijai apie nusikalstamą veiką, t. y. buvo pareiškėjas. Kreipėsi į policiją suvokdamas, kad ir jam gresia baudžiamoji atsakomybė dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo. Labai gailisi, kad apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, ateityje žada nenusikalsti“ (3 t., b. 1. 60-62).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo kaltę, be jo parodymų, taip pat įrodo: 2014-11-26 S. K., apklausto liudytoju, parodymai (1 t., b. l. 101-103), liudytojo E. B. (1 t., b. 1. 106-107); liudytojos R. M. (1 t., b. 1. 110-111), liudytojos R. Č. (1 t., b. 1. 114-115), liudytojos A. B. (1 t., b. 1.140-142), liudytojos L. B. (1 t., b. l. 122-124), liudytojo J. B. (1 t., b. l. 130-133) parodymai, 2015-06-19 specialisto išvada Nr. 5-2/94 dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos (2 t., b. 1. 2-63), 2016-02-03 specialistės I. K. paaiškinimai (3 t., b. 1. 10-16).
Aukščiau išdėstyti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis S. K., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą minėtos įmonės buhalterinę apskaitą, dėl ko už laikotarpį nuo 2010-05-07 iki 2014-09-03 negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, todėl S. K. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 222 str. 1 d.
Kaltinamasis su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (3 t., b. 1. 67).
Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (LR BPK 29 str. 2 d., 41 str., 418 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, jog jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (LR BK 60 str.).
Spręsdamas klausimą dėl bausmės kaltinamajam individualizavimo ir skyrimo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (LR BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą/nebuvimą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą finansų sistemai. Nusikaltimas yra tyčinis ir baigtas. Jis administracine tvarka baustas vieną kartą (3 t., b. 1. 46-47), neteistas, psichiatrinio bei priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas, dirbantis, vedęs.
Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, sutinka su prokuroro kaltinamajam siūloma skirti bausme – bauda ir jos dydžiu, nes tokia bausmė atitinka bausmių skyrimo teisingo nubaudimo principus, numatytus LR BK.
Kaltinamasis kaltę pripažįsta, todėl jo atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ str. – paskyrus bausmę, ji mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Proceso išlaidų bei daiktų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,
nusprendžia:
S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. ir jį nuteisti bausme – bauda 30 MGL, tai yra 1 129,80 Eur, dydžio.
Paskirtą bausmę Lietuvos Respublikos BK 641 str. pagrindu sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad S. K. paskirta galutinė bausmė – bauda 20 MGL, tai yra 753,20 Eur (septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 20 ct) dydžio.
Įpareigoti S. K. baudą per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo baudžiamųjų bylų raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui.
S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajam, kad per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos jis turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjus bylą ir pripažinus asmenį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.